Šeštadienis• Nuolat į viešumą iškylantys

skandalai ir asmeninio gyvenimo peripetijos kaip nieką kitą turėjo užgrūdinti dainininkę, laidų vedėją, o dabar ir aktore tapusią 27-erių Viliją Pilibaitytę-Mią.

Sodyba

• Romantiškos sielos ūkininkas puoselėja viltį įsikurti gamtoje, kuo toliau nuo triukšmo.

Bičių avilys

• Bitininko ūkyje bitės nektarą neša į tūkstantį avilių, kurie išskirs-tyti penkiuose šalies rajonuose.

• Darbščios, ramios, nespiet-lios, ligoms atsparios bitės – kiek-vieno bitininko svajonė. Kaip pa-brėžia specialistai, dėl šio tikslo verta pasistengti.

Šiandien VL su priedu

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2011 m. gegužės 28 d., šeštadienis • Nr. 42 (9061) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Rizikingoje kaimyninėje rinkoje uodegas įmerkusiems mūsų verslininkams dabar nelengvos dienos. Baltarusijoje veikia per 400 lietuviško kapitalo įmonių.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Lietuva tampa svarbiu narkoti-kų tranzito ir cigarečių kontraban-dos centru – tai skelbiama Europolo parengtoje organizuoto nusikalsta-mumo metų ataskaitoje. Lietuvos

vardas dažniausiai minimas pusla-piuose, kuriuose rašoma apie nar-kotikų platinimą.

Teisėsaugos specialistai teigia, kad tokį vardą pelnėme dėl ge-ros šalies geografi nės padėties ir dėl aktyviai veikiančių nusikaltė-lių grupuočių.

Baltarusijoje siautėjanti krizė užkliudys ir Lietuvą

Lietuva – Europos narkotikų kryžkelė

Pesimistai jau skaičiuoja būsimus nuostolius ir ragina užmiršti kaimyninės šalies rinką, o optimistai pranašauja gerokai išaugsiantį šios šalies eksportą per Klaipėdos jūrų uostą.

Nukelta į 3 p.

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Mūsų šalies piliečiai nelegalia narkotikų prekyba ir pervežimais garsėja jau ne vienus metus. VL archyvo nuotrauka

2 Aktualijos 2011 m. gegužės 28 d. • Nr. 42 (9061)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Kaimyninėje Baltarusijoje įsibė-gėjusi krizė – naujas išbandymas Lietuvai. Nieko naujo – krizė ne pirma ir ne paskutinė. Plika akimi galime pastebėti, kad baltarusiai elgiasi taip pat, kaip prieš 17–20 metų elgėmės mes – nesirinkdami prekių tuština parduotuvių lenty-nas. O verslininkai prisiminė krizės laikais išbandytą prekybos meto-dą – natūrinius mainus.

Visi perka viską

Neseniai mano kaimynas Pra-nas pasigyrė pagaliau baigęs naudo-ti 1993-iaisiais įsigytą ūkinį muilą ir skutimosi peiliukus „Leningrad“. Ta-čiau povandeninis šautuvas su strėlė-mis taip ir liko nepanaudotas. Šiuos daiktus Pranas įsigijo Baltarusijoje. Prisimena, kaip traukiniu nuvykęs į Minską „iš po skverno“ išsikeitė 40 Vokietijos markių. Tiek užteko dide-liems krepšiams užpildyti. O vakarop už likusią krūvą baltarusiškų „zaičikų“ (taip baltarusiai vadino savo laikiną-ją valiutą) nusipirko į akis kritusį po-vandeninį šautuvą, nors Pranas net plaukti nemoka.

Panašiai dabar elgiasi ir baltaru-siai – šluoja prekių lentynas ne tik savo šalyje, bet užsuka ir į Lietuvą.

Ne mažiau problemų kyla ir rizi-kingoje kaimyninėje rinkoje uode-gas įmerkusiems mūsų verslininkams. Baltarusijoje veikia per 400 lietuviško kapitalo įmonių. Prieš trejus metus siuvimo įmonę Novopolocke įkūręs kaunietis Vilius Jomantas neslepia, kad investicijos dėl gerokai pigesnės darbo jėgos ir ne itin išrankios rinkos Rytuose jau seniai atsipirko.

„Dabar Baltarusijoje chaosas – visi perka viską, stengiasi kuo grei-čiau atsikratyti vietiniais rubliais, bet gamintojams džiaugtis nėra ko, nes nėra už ką pirkti žaliavų“, – sako V.Jomantas.

Atsiskaito natūra

Baltarusijoje dirba ir nemažai stambių Lietuvos įmonių. Štai AB „Kauno grūdai“, o ir visa įmonių gru-pė „KG Group“, pastaraisiais metais į šią šalį ne tik didino eksportą, bet ir nemažai investavo, pavyzdžiui, pasi-statė premiksų gamybos įmonę.

„KG Group“ valdybos pirminin-kas Tautvydas Barštys neslepia, kad Baltarusijoje jo vadovaujamos įmo-nės jau seniai susiduria su atsiskaity-mo sutrikimais, tačiau labai nedejuo-ja – lietuviai rado išeitį, kuria žmonija naudojosi ilgus šimtmečius.

„Baltarusijos įmonėms trūksta konvertuojamos valiutos, todėl pri-siminėme natūrinius prekių mainus. Mes baltarusiams tiekiame vienas prekes, jie mums – kitas. O mes šias prekes parduodame Maskvoje“, – apie ankstesnių krizių laikais išbandytą prekybos metodą pasakoja T.Barštys. Ar neketina pasitraukti iš Baltarusi-jos? Apie tai verslininkas kol kas ne-svarsto. „Jeigu nori išlikti rinkoje, turi augti, kitaip tave konkurentai tuoj pat suvalgys. Mielu noru dirbtume tik Lietuvoje, tačiau rinka per maža, neišsilaikytume“, – sako T.Barštys.

Lietuvos pramonininkų konfede-racijos (LPK) Ekonomikos departa-mento direktorius Sigitas Besagirs-kas mano, kad ekonomine prasme Baltarusija priklauso rizikingų šalių grupei.

„Šioje šalyje dirbantys mūsų vers-lininkai žino, kad čia galima daug uždirbti, tačiau galima ir daug pra-rasti. Dabar visi atidžiai stebi padėtį ir stengiasi greitai reaguoti. Vis daž-niau taikomi natūriniai mainai. Kar-

tais baltarusiai atsiskaito mums ne-reikalingomis prekėmis už nedidelę kainą – jiems svarbu, kad tik lietu-viai jas imtų, o mūsų verslininkai ne-turi kitos išeities. Taigi artimiausiu metu Lietuvos rinkoje gali pasirodyti prekių, kurių anksčiau nematėme“, – sako S.Besagirskas.

Gardine gamyklą turinti AB „Au-dėjas“ dalį savo produkcijos realizuoja Baltarusijoje. Net 56 proc. nuvertė-jus vietinei valiutai produkcija vidaus rinkoje gerokai pabrangs, nes žaliavas reikia įsivežti.

„Audėjo“ generalinis direktorius Jonas Karčiauskas dar svarsto visus galimus veiksmus: „Mūsų produk-cijos užsakovai – baldininkai. Sunku pasakyti, kaip jie elgsis. Jiems nepa-tiks pabrangusi produkcija, tačiau ar jie gaus nusipirkti pigiau? Blogiausiu atveju gamybą nutrauktume.“

Krabų lazdeles, žuvų pirštelius ir kt. produkciją į Baltarusiją ekspor-tuojanti įmonių grupė „Vičiūnai“ irgi skelbia apie patiriamus nuostolius.

Padidės eksportas per Klaipėdą

Optimistiškiau nusiteikęs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos pre-

zidentas Aloyzas Kuzmarskis: „Pernai Klaipėdos jūrų uoste buvo perkrauta per 8,2 mln. t, o šįmet tikimasi per-krauti net apie 10 mln. t krovinių iš Baltarusijos. Pernai per Klaipėdos jūrų uostą Baltarusija eksportavo apie 1 350 traktorių ir kitos žemės ūkio technikos, o šįmet jau per pirmą ketvirtį pakrauta apie 1 000 vienetų žemės ūkio tech-nikos ir kalnakasybai skirtų sunkveži-mių“, – vardija A.Kuzmarskis.

Per metus už minėtos technikos pakrovimą Klaipėdos jūrų uoste Bal-

tarusija sumoka apie 200 mln. Lt. Kol kas atsiskaitymai nesutrikę, o užsaky-mai tik auga.

Kokios prognozės? Klaipėdos jūrų uosto ir lietuvių vežėjų paslaugų įkai-niai, palyginti su konkurentais, palan-kiausi. Pasak A.Kuzmarskio, gegužės pradžioje Druskininkuose įvykusio Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumo metu kalbėta tik apie dar ak-tyvesnį bendradarbiavimą.

Klaipėdiečius drąsina ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos gene-ralinis direktorius Danas Arlauskas: „Valiuta devalvuojama tikintis padi-dinti savo šalies eksporto galimybes. Per krizę taip darė daugelis pasaulio valstybių, pavyzdžiui, Lenkija. Ir Lie-tuvoje buvo kalbama apie galimybę devalvuoti litą. Valiuta devalvuojama ne todėl, kad nesugebama kontroliuo-ti padėties, bet atvirkščiai – kaip tik visai neblogai kontroliuojama padėtis, stengiamasi mažinti priklausomybę nuo importo“, – tikina D.Arlauskas.

Taigi Baltarusijos eksportas per Klaipėdos jūrų uostą gali net išaugti, o Lietuva, teikdama paslaugas, papil-domai gali uždirbti. Dėl Baltarusijos eksporto naudą gali pajusti ir eiliniai vartotojai – pigias, bet nekokybiškas prekes iš Kinijos gali išstumti geres-nės kokybės baltarusių produkcija.

Pasak S.Besagirsko, net jeigu Bal-tarusijai tektų privatizuoti kai kurias įmones, naujieji jų savininkai tikriau-siai palaikytų ryšius su Lietuva – ir importuotų, ir eksportuotų per Klai-pėdos jūrų uostą.

Prekybiniai ryšiai stiprėjo

Lietuvos ir Baltarusijos prekybi-niai ryšiai šiek tiek buvo sumažėję 2009-aisiais. Jau pernai ir importas, ir eksportas viršijo iki krizės buvusį lygį. Lietuvos verslininkai Baltarusijo-je užsitarnavo itin patikimų partnerių vardą. Baltarusiai lietuviais pasitikėjo ir pasitiki, nes būtent Lietuva – vie-nintelė Baltarusijos kaimynė, išdrįsusi nepritarti planuotoms ES ekonomi-nėms sankcijoms.

Daugelis lietuvių net nežino, kad apie 10 mln. gyventojų turinti Balta-rusija yra labai svarbi mūsų ekono-mikos partnerė. Į Baltarusiją Lietu-va 2010 m. eksportavo produkcijos už 2,8 mlrd. Lt. Daug ar mažai? Štai pag rindinei Lietuvos eksporto par-tnerei Vokietijai pernai pardavėme produkcijos tik už 1,5 mlrd. Lt dau-giau, t. y. – 5,3 mlrd. Lt. Eksportas į Jungtinę Karalystę tesiekė 2,6 mlrd. Lt, o į JAV – 1,5 mlrd. Lt.

Šįmet per pirmą ketvirtį eksportas į Baltarusiją išaugo dar daugiau – eks-portavome produkcijos už 1,05 mlrd. Lt, taigi augimas akivaizdus. Krizė iš-bandys prekybinių ryšių tvirtumą ir atrinks stipriausius partnerius.

Sankcijos Baltarusijai smogtų ir LietuvaiJustinas Karosas, LRS parlamentinės grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkas

Gerai, kad ne be mūsų įtakos ES nesiryžo Baltarusijai skirti dar ir ekonominių sank-cijų. Taip būtų kenkiama ne valdžios vir-šūnei, bet pirmiausia paprastiems žmo-nėms. Be to, nukentėtų ir kaimyninės valstybės, ypač Lietuva, juk Klaipėdos uostas yra iš esmės Baltarusijos vartai į pasaulį. Susidaro įspūdis, kad sunkia Bal-tarusijos padėtimi suinteresuota net jos pagrindinė sąjungininkė Rusija. Matyt, teks paleisti privatizavimo mašiną. Kas toliau? Padėtis laikinai pagerės, tačiau tik laikinai. Mūsų parlamentinės grupės ry-šiai su Baltarusijos parlamentu sudėtin-gi, nes ES teigiama, kad šis parlamentas išrinktas nelabai demokratiškai. Tačiau šią vasarą tikimės surengti susitikimą Druskininkuose.

Bendradarbiavimas strigsAlgimantas Kondrusevičius, Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo asociacijos verslo tarybos narys

Baltarusija yra ypač svarbi mūsų užsie-nio prekybos partnerė transporto srity-je – stambi ne tik automobilių, bet ir ge-ležinkelio bei jūrų uosto paslaugų užsa-kovė. Į Baltarusiją pastaraisiais metais daug vežėme automobilių, konteinerius iš jūrų uosto, o iš Baltarusijos daugiau prekių įvežama geležinkelio transportu. Pastarąjį pusmetį baltarusiai Lietuvoje daug pirko lengvųjų automobilių, tačiau vežėjai jau pajuto, kad šis pirkimo bumas praėjo. Akivaizdu, kad rinka jau prisotin-ta, baltarusių piniginėse baigėsi valiutos atsargos, o bankai neskolina. Taigi vežėjų srautai į Baltarusiją ir iš Baltarusijos pas-taruoju metu gerokai sumažėjo. Manau, kad šįmet didelių lūkesčių dėl bendradar-biavimo su Baltarusija neverta turėti.

Baltarusijoje siautėjanti krizė užkliudys ir Lietuvą

Delčia.Saulė teka 4.54, leidžiasi 21.39.

Rytoj PorytŠiandien

Po lietingos praėjusios nakties šiandien trumpo lietaus taip pat sulauksime, tačiau jau tik vietomis. Kai kuriuose rajonuose lietų lydės perkūnija. Pūs vidutinio stiprumo, 5–10 m/sek. pietų, pietvakarių krypties vėjas. Įdienojus oras sušils iki 15–20 laipsnių šilumos. Sekmadie-nį trumpas lietus prognozuojamas vietomis, bus palankios sąlygos ir perkūnijai nugriaudė-ti. Pietys pūs 4–9 m/sek. greičiu. Naktį termometrai rodys 5–10 laipsnių šilumos, dieną oro temperatūra svyruos tarp 16–21 laipsnio šilumos. Pirmadienį drėgmės zona trauksis iš Lie-tuvos, tad lietaus tikimybė bus maža. Dvelks vos silpnas, nepastovios krypties vėjas. Naktį temperatūra – iki 6–11, dieną saulė orą spės įšildyti iki 19–24 laipsnių šilumos. Antradienį lietaus nenumatoma. Pietryčių krypties vėjas naktį pūs 3–8 m/sek. greičiu, o dieną sustiprės iki 6–11 m/sek. Bus labai šilta, naktį oro temperatūra tenukris iki 9–14 laipsnių šilumos, o įdienojus temperatūra šoktels ir iki 24–29 laipsnių karščio. Trečiadienį į Lietuvą sugrįš vasa-riškos liūtys ir perkūnijos. Naktis dar bus labai šilta, o dieną oras šiek tiek atvės.

Kristina Petraitytė

Dieną: +15 +20°

Naktį: +4 +9°

Dieną: +16 +21° Dieną: +19 +24°

Naktį: +6 +11°Naktį: +5 +10°

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

669823,5

154,5

753,61063

309,4

944,71473,6

528,9

1218,11733,4

515,3

1247,32495,8

1248,5

748,71923,5

1174,8

10372841

1804

ImportasEksportasBalansas

Lietuvos užsienio prekyba su Baltarusija 2004–2010 m. (mln. Lt)

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės.

Per metus už žemės ūkio technikos pakrovimą Klaipėdos jūrų uoste Baltarusija sumoka apie 200 mln. Lt. Kol kas atsiskaitymai nesutrikę, o užsakymai tik auga.Martyno Vidzbelio nuotrauka

3Aktualijos2011 m. gegužės 28 d. • Nr. 42 (9061)Valstiečių laikraštis

Narkotikų gamybos centras įsikūrė Kaune

Lietuvos nusikaltėliai tapo svar-biais tarpininkais, kurie rūpinasi, kad narkotikai iš Rusijos pasiektų kitas Europos šalis. Europolo ataskaitoje teigiama, kad lietuviai – pagrindinių sintetinių narkotikų žaliavos tiekėjai.

Amfetaminui gaminti skirtą me-džiagą BMK lietuviai gabena į Belgi-ją, Olandiją ir Skandinavijos šalis. Eu-ropolo pareigūnai taip pat neatmeta, kad amfetaminas ir jam skirtos žalia-vos gali būti gaminamos Lietuvoje.

Pasak Narkotikų, tabako ir alko-holio kontrolės departamento Stra-tegijos, stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Šagž-davičiaus, Lietuva nuo seno garsėja kaip tranzito šalis, tad ne išimtis yra ir narkotikai.

Šiuo metu Vilniuje teisiami 27 or-ganizuotos grupuotės nariai, kurie iš-platino ne mažiau kaip 63 kilogramus amfetamino ir metamfetamino. Ga-myba vyksta įvairiose šalies vietose, o lyderė – laikinoji sostinė.

„Kaunas tapo dideliu narkotikų gamybos centru. Tačiau narkotikai gaminami ne tik ten. Tokių „gamy-bininkų“ taip pat sulaikyta Alytuje, Vilniuje, Panevėžio krašte, kiek ma-žiau pajūryje ir kituose miestuose“, – narkotikų gamybos taškus įvardijo R.Šagždavičius.

Lietuvos policijos pareigūnai ne-atskleidžia, kiek tiksliai organizuo-to nusikalstamumo grupuočių šiuo metu veikia Lietuvoje, tačiau tikina, kad visos jos – žinomos ir kontro-liuojamos.

Garsėjame cheminiais narkotikais

„Kad Lietuva yra narkotikų tran-zito šalis, įtakos turi ir geras Lietuvos tarnybų darbas. Daug išsiaiškiname, sulaikome, o tai rodo gerą prevencinį teisėtvarkos struktūrų darbą. Akty-viai bendradarbiaujama su Europos institucijomis, kitų šalių tarnybomis.

Nereikėtų pamiršti, kad esame di-džiausia Baltijos šalis, turime Klai-pėdos uostą, esame arčiausiai Vakarų Europos. Visa tai sudaro palankias sąlygas Lietuvai būti ne tik narkoti-kų tranzito, bet ir gamybos šalimi“, – teigia R.Šagždavičius.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės specialistas tikina, kad or-ganizuoto nusikalstamumo grupuotės Lietuvoje gerai atpažįstamos, tad nu-sikaltėliai jau ieško kitų erdvių. Lietu-vaičiai yra palikę pėdsakų visoje Eu-ropoje. Jų mėgstamos šalys – Didžioji Britanija ir Ispanija. Tačiau nelabai sekasi įsitvirtinti Vokietijoje. Lietu-viams labai trukdo griežta vietos vo-kiečių tvarka. Lietuvaičiai migruoja, darbuojasi Graikijoje, Slovėnijoje ir Bulgarijoje.

Specialisto pasiteiravus, ar seniai mūsų šalis garsėja narkotikų gamyba, R.Šagždavičius pabrėžė, kad Lietuva jau ne pirmus metus garsėja chemine narkotinių medžiagų gamyba. „Vie-nais metais daugiau, kitais – mažiau, kai randamos ir uždaromos nelega-lios narkotikų laboratorijos. Lietuvoje geros sąlygos narkotikų gamintojams, nes šalia – Rytų kaimynės. Tose šalyse taip pat aktyviai veikia nusikalstamos grupuotės“, – sakė R.Šagždavičius.

Kaimyninių šalių nusikalstamos grupuotės turi gerus priėjimus prie cheminių medžiagų. Rytų šalyse, ypač Rusijoje, yra didelės chemijos gamyk-los, iš kurių ir vežama žaliava. „Vienos medžiagos naudojamos narkotikų ga-mybai vietoje, o kitos keliauja į lietu-vių laboratorijas ar į Belgiją, Olandiją, kitas šalis. Ten pagaminti narkotikai neretai grįžta į tą pačią Lietuvą arba platinami Rytų šalyse – lietuviai gar-sūs ir Maskvoje“, – sako narkotikų

kontrolės specialistas.Paklaustas, kaip pareigūnams seka-

si mažinti narkotikų gamybą ir tran-zitą Lietuvoje, R.Šagždavičius sakė, kad tyrimai užtrunka ilgai, tad vertinti labai sunku. „Vienais metais gali vykti ilgi nusikaltėlių persekiojimo darbai, o kitais jau pasirodys rezultatai – kon-kretūs laboratorijų ar kontrabandos skaičiai. Tuomet atrodys, kad mūsų

šalis labai daug padarė, tačiau daž-niausiai tai būna ne vienų metų veik-los vaisiai“, – sakė R.Šagždavičius.

Populiariausios – kanapės

2011 m. Narkotikų, tabako ir al-koholio kontrolės departamento

duomenimis, dėl kanapių laikymo ar disponavimo jomis sulaikyti 337 as-menys, 299 – dėl heroino, 193 – dėl metamfetamino. Už kokaino ir am-fetamino turėjimą sulaikyta mažiau – atitinkamai 73 ir 52 asmenys.

Jungtinių Tautų narkotikų kontro-lės ir nusikalstamumo biuras, surin-kęs nacionalinius šalių duomenis apie narkotikų vartojimą bendrojoje popu-

liacijoje, 2010 m. ataskaitoje nurodo, kad bent kartą narkotikus 2008 m. vartojo tarp 155 ir 250 milijonų pa-saulio gyventojų (tai sudaro nuo 3,5 iki 5,7 proc. 15–64 metų amžiaus po-puliacijos). Pasauliniu mastu didžiau-sią narkotikų vartotojų dalį sudaro ka-napių vartotojai (129–190 milijonų). Amfetamino grupės medžiagos pagal populiarumą užimą antrą vietą, po jų seka kokainas ir opiatai.

Psichoaktyviųjų medžiagų varto-jimo paplitimo tyrimas Lietuvos po-puliacijoje 2008 m. buvo atliktas antrą kartą. Kaip ir pirmojo tyrimo (2004 m.), pagrindiniai tikslai buvo surinkti ir įvertinti duomenis apie psichoak-tyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą pagal lytį ir amžiaus grupes.

Tyrimu siekta įvertinti Lietuvos gyventojų elgesio modelius ir nuos-

tatas tabako, alkoholinių gėrimų bei narkotinių ir psichotropinių medžia-gų vartojimo atžvilgiu. Buvo atlik-ta 15–64 m. Lietuvos gyventojų ap-klausa, kurioje dalyvavo 4 tūkst. 777 15–64 m. nuolatiniai Lietuvos gy-ventojai.

Paaiškėjo, kad bent vieną narko-tiką nors kartą gyvenime yra bandę 12,5 proc. šalies gyventojų. Narko-tikus bent kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (16,4 proc.) nei moterys (9,2 proc.), jaunesni (15–34 metų amžiaus) nei vyresni (35–64 metų amžiaus) respondentai, atitin-kamai 22,1 ir 4,7 proc.

Kaip ir 2004 m., labiausiai šaly-je yra paplitęs kanapių vartojimas – bent kartą gyvenime kanapes yra var-toję 11,9 proc. Lietuvos gyventojų. Ekstazį bent kartą gyvenime vartojo 2,1 proc., kokainą – 0,5 proc. Lietu-vos gyventojų.

Europoje daugiausia narkotikus vartoja Čekija. Ši centrinė Senojo že-myno šalis beveik visose kategorijose užima pirmą vietą. Aukštas pozicijas pasididžiavimo neteikiančiame nar-kotikus vartojančių gyventojų sąraše užima ir Danija, Italija bei Ispanija.

Gabeno vandeniu

Mūsų šalies piliečiai nelegalia nar-kotikų prekyba ir pervežimais garsėja tikrai ne vienus metus. Prisiminki-me prieš 4 metus įvykusį beprece-dentį įvykį. Tuomet lietuviai Airijos istorijoje pagarsėjo kaip didžiausios narkotikų kontrabandos bylos daly-viai. 2007 m. Airijos policijos prašy-mu Ispanijoje buvo sulaikyti du Lie-tuvos piliečiai – 40 ir 50 metų vyrai. Lietuviai plaukė katamaranu „Lucky Day“, kuriuo gabeno narkotines me-džiagas.

60 ryšulių, kuriuose buvo po 25 ki-logramus kokaino, visiškai atsitiktinai buvo rasti plūduriuojantys vandeny-je prie Korko miesto. Tai didžiausias rastas kokaino kiekis Airijos istorijo-je. Juodojoje rinkoje narkotikų kaina siektų apie 108,5 mln. eurų.

Lietuviai vandens transportu ga-bendavo narkotikus į Airiją ir Didžią-ją Britaniją, o iš ten kvaišalai pasiek-davo kitas Europos šalis.

(Užs. 346)

Lietuva – Europos narkotikų kryžkelė

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės specialistas tikina, kad organizuoto nusikalstamumo grupuotės Lietuvoje gerai atpažįstamos, tad nusikaltėliai jau ieško kitų erdvių. Lietuviai migruoja, darbuojasi Graikijoje, Slovėnijoje ir Bulgarijoje.

Dėl techninių neskalandumų 2011-05-25 VL publikacijoje „Milijonai – pro šalį“ įsivėlė apmaudi klaida. Prie naudotų automobilių įmonės vadovo Laimio Dūdos komentaro trečiajame puslapyje atspausdinta Generalinės prokuratūros Or-ganizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Mindaugo Dūdos nuotrauka. Atsiprašome Mindaugo Dūdos ir Laimio Dūdos.

VL redakcija

Atkelta iš 1 p.

Lietuvos policijos pareigūnai neatskleidžia, kiek tiksliai organizuotų nusikal-tėlių grupuočių, užsiimančių narkotikų platinimu, šiuo metu veikia Lietuvoje, tačiau tikina, kad visos jos žinomos ir kontroliuojamos. VL archyvo nuotrauka

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ką manote apie neseniai Seime pataisytą Miškų įstatymą, atveriantį kelius kai kuriems savininkams miškuose statytis namus?

Tai nevykęs įstatymas,

miškuose neturi būti leidžiamos jokios statybos

Dabar savininkai turės daugiau

galimybių naudotis savo

mišku

Neturiu nuomonės

79 proc.

18 proc.

3 proc.

4 Komentarai 2011 m. gegužės 28 d. • Nr. 42 (9061)Valstiečių laikraštis

Šiandien minime Kauno arkivys-kupijos, arba Kauno Bažnyčios, 85 metų sukaktį. Arkivyskupija buvo įkurta 1926 m. Šventojo Tėvo Pi-jaus XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gentes. Prieš tai buvusi didžiulė Žemaičių vyskupija buvo padalyta į mažesnes vyskupijas su centrine metropoline Kauno arki-vyskupija.

85 metai žmogaus gyvenime – daug, ir šią ribą ne visi pasiekia. Vys-kupijai tai taip pat gana ilgas augi-mo ir brendimo laikotarpis. Pirmasis Kauno arkivyskupas, vadovavęs net 18 metų, buvo Juozapas Skvireckas. Tai buvo mokslo vyras, jis išvertė iš Vulgatos į lietuvių kalbą visą Šventąjį Raštą. Jo vadovaujama arkivyskupija visokeriopai augo: kūrėsi katalikiš-kos organizacijos, kunigų seminarija išleido daug kunigų, buvo leidžiama

daug katalikiškos spaudos, sėkmin-gai veikė Teologijos fakultetas, kūrė-si ir augo vienuolinės kongregacijos. Deja, karo audra šį augimą sustabdė; pats arkivyskupas kaip tremtinys mirė Austrijoje. Tik atkūrus Nepriklau-somybę jo palaikus susigrąžinome į Kauno arkikatedrą.

Pirmus trejus pokario metus ar-kivyskupijai vadovavo prel. Stanislo-vas Jokūbauskis. Vokiečių okupacijos metais jis padėjo išgelbėti daug žydų vaikų. Sovietinei valdžiai jis netiko dėl savo ištikimybės Bažnyčiai. 1947 m. mirė staiga, ir jo mirtį gaubia neišaiš-kintos aplinkybės.

Paskui 18 metų arkivyskupijai va-dovavo valdytojas kanauninkas Juoza-

pas Stankevičius. Po jo arkivyskupijai 14 metų vadovavo vyskupas Juozapas Matulaitis-Labukas ir 9-erius – ar-kivyskupas Liudas Povilonis. Abu jie buvo pažinę kalinio dalią, bet vado-vavimas arkivyskupijai jiems buvo ne mažiau sunkus nei gyvenimas lage-ryje. Komunistų partija buvo davusi leidimą sovietiniam saugumui terori-zuoti kunigus ir klierikus. Buvo sie-kiama Bažnyčios veiklą kontroliuoti iki smulkmenų.

Trumpiausiai, tik metus, arkivys-kupijai tarnavo vyskupas Juozapas Preikšas. Lietuvai žengiant į Nepri-klausomybę, popiežius Jonas Paulius II arkivyskupijai padovanojo kardi-nolą Vincentą Sladkevičių, kuris sep-tynerius metus su meile tarnavo ti-kintiesiems. Tuo metu viskas buvo kuriama beveik nuo nulio. Mokyklo-se pradėta dėstyti tikybą, todėl reikė-jo ruošti tikybos mokytojus. Kūrėsi Lietuvos Caritas, Šeimos ir Jaunimo centrai. Atsikūrė ateitininkai, skautai, Teologijos fakultetas.

Beveik visų atsikūrusių Lietuvos bažnytinių struktūrų centrai buvo Kauno arkivyskupijoje. Pats didžiausias įvykis – palaimintojo popiežiaus Jono

Pauliaus II apsilankymas Lietuvoje ir Kaune, palikęs neišdildomus pėdsakus daugelio mūsų atmintyje. Kardinolui V.Sladkevičiui rūpėjo, kad visi buvusie-ji ir laisvės pažadinti žmonės vienytųsi dideliam darbui – prikelti Lietuvą.

Prieš 15 metų kardinolui pasitrau-kus iš aktyvios veiklos Šventasis Tė-vas pavedė man rūpintis arkivyskupija. Šis laikotarpis buvo viltingo augimo metai. Lietuvos II Eucharistinis kon-gresas, arkivyskupijos antrasis sino-

das, Marijos radijas, Šiluvos didysis jubiliejus – tai ryškesni ilgo kelio žen-klai. Tačiau laisvės metai neatnešė vien džiaugsmo ir laimėjimų. Visi atėjo-me į laisvę daugiau ar mažiau sužeis-ti. Laisvė daug kam reiškė ne galimy-bę kurti ir tarnauti, bet vogti, griauti, skleisti neviltį, nesilaikyti tiesos ir tei-singumo. Bažnyčiai Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis tapo ne tik augi-mo, bet ir didelių išbandymų metais. Daug kur reikėjo ir reikia tiesiog gin-ti krikščioniškas vertybes, net pačią krikščionišką šeimą. Ačiū Dievui, kad į evangelizacijos darbą yra įsitraukę ne tik kunigai ir vienuoliai, bet ir gausus pasauliečių būrys. Jie ypač nuteikia vil-tingai. Įvairiose arkivyskupijos institu-cijose dirba apie 70 žmonių.

Padėkokime Dievui už 85-erius arkivyskupijos metus, už visas gautas malones, už visus turėtus kunigus ir vyskupus, už vienuolius, tarnavusius Bažnyčiai pačiais sunkiausiais me-tais ir tarnaujančius dabar, už tėvus ir motinas, anuomet gynusius vaikus nuo ateizmo ir šiandien ugdančius jų širdyse meilę Dievui ir Lietuvai; pa-dėkokime už jaunimą, nenuplaukusį pasroviui, bet saugojusį savo tikėjimą ir šiandien ne mažiau jį branginantį. Drauge atsiprašykime, kur klydome, kur buvome silpni, ir, vildamiesi Die-vo gailestingumo, atleiskime vieni ki-tiems ir tiems, kurie galbūt nuskriau-dė ar suteikė skausmo.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Mėnesio pradžioje pasklidęs pa-siūlymas savivaldybių merams skir-ti rentas atrodė atsitiktinis, nevertas dėmesio, per klaidą į viešumą pate-kęs užstalės pasvarstymas, gal kilęs padauginus, švenčiant pergales savi-valdybių tarybų rinkimuose. Tačiau šią savaitę po susitikimo su Preziden-te merai ir vėl mums priminė, į kurią pusę jų pirštai lenkiasi – nusipelnėme gyventi geriau, norime rentos ir di-desnio atlyginimo, kuo mes prastesni už signatarus ir šalies prezidentus.

Šiaip absoliuti merų dauguma yra tikrai protingi žmonės, todėl tokie pa-siūlymai dar labiau glumina. Juo la-biau kad jie išsakyti blogiausiu lai-ku – kai valstybė nesiryžo padidinti minimalų atlyginimą, o apie įsisko-linimus senjorams išgirdęs premjeras iš karto praranda nuotaiką.

Štai savivaldybių asociacijos prezi-dentas sako, kad žmonės, dirbę keletą ar keliolika metų merais, galbūt pra-randa kvalifi kaciją tame darbe, kuria-me dirbo anksčiau, galbūt jau užimtos

jų buvusios darbo vietos. Tik rai nea-bejoju, kad darbo vietos merų nelau-kia. Bet ar turėtų laukti? Tokiu atveju į šį rezervą reikėtų įrašyti ne tik merų buvusias darbo vietas, bet ir vicemerų, savivaldybių administracijų vadovų ir jų pavaduotojų, ministrų, jų patarėjų, padėjėjų ir visų Seimo narių buvusias darbo vietas. Paskui prabiltų tūkstan-tinė seniūnų minia. Ir tikrai – jie taip pat gali prarasti kvalifi kaciją.

Tačiau pasvarstykime – juk į me-rus neturėtų būti renkamas atsitiktinis žmogus. Tokiu atveju logika papras-ta – jeigu sugebėjo vadovauti rajonui ar miestui, tai ir pasitraukęs iš šios tar-nybos toks gabus žmogus neturėtų likti be darbo. O jeigu į mero kėdę žmogelis atsisėdo tik laimingai su-siklosčius aplinkybėms (tokių atvejų, kai merai renkami derantis 4–5 par-tijoms ateityje tik daugės), tai ar pri-valo mokesčių mokėtojai jį visą likusį gyvenimą penėti?

Nustatyti išimtis? Gal ir galima, tačiau patirtis rodo, kad laikui bė-gant išimtys paverčiamos privalo-mais sprendimais. Pavyzdžiui, jeigu nuspręstume rentas skirti rajonų ar

miestų garbės piliečiais paskelbtiems merams, tai neabejoju, kad kadenci-jos pabaigoje dauguma merų patek-tų į tokius sąrašus. Ne geresnė ir kita išeitis, kurią pasiūlė kai kurie me-rai – esą kiekvienas rajonas pats tu-rėtų nuspręsti, kaip jam elgtis ir kur gauti lėšų rentoms mokėti. Neabejoju, kad tokiems reikalams merai surastų išteklių. Tačiau pinigai ant medžių neauga – tektų įteisinti papildomus mokesčius. Dabar daugelis merų ieš-ko argumentų pasinaudoti Druski-ninkų patirtimi, kur miesto svečiams iš esmės ketinama įvesti pagalvės mo-kestį. Kyla pavojus, kad šį išmaldos būdą pasirinks ir kiti miestai. Štai ku-ris nors ims ir sumanys įteisinti mo-kestį – „litas merui“. Ir pradės rinkti

litukus į merų rentos fondą.Teoriškai beveik kiekviena iš 60

savivaldybių turėtų planuoti rentas 8–10 buvusių merų. Sakysite, kad ne visiems merams reikės rentų. Ne-skubėkite garantuoti, net jeigu žinote, kad į 60 merų kastą pateko 8 milijo-nieriai ir dar 7 turintys daugiau nei po pusę milijono litų. Jie atsisakys rentos? Labai abejoju. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Štai vienas iš praėjusios ka-dencijos merų milijonierių buvo įtar-tas negražiais darbeliais ir net laikinai pateko į belangę. Tikrai be reikalo sa-koma, kad kalėjimas žmogų pakeičia. Per tris milijonus litų turto ir pini-gėlių turėjęs meras buvo atleistas iš pareigų, tačiau dėl netobulų įstatymų

turėjo teisę gauti beveik 8 tūkst. Lt išeitinės kompensacijos. Ir neatsisakė! Būtų trenkęs kumščiu į stalą ir pa-sakęs – man nereikia jūsų trupinių. Nepasakė. Taip pat ir nepasiūlė tuos tūkstantėlius paaukoti, pavyzdžiui, vaikų namams. Todėl sunku pasiti-kėti ir kitais jo kastos nariais.

Tačiau ne viena renta merai gali būti sotūs. Jie kelia ir kitus svarbius išlikimo klausimus. Štai kai kurie iš jų tikina dalyvavę rinkimuose net ne-nutuokdami, kad gaus gerokai ma-žesnį atlyginimą nei gaudavo iš savo verslo ar dirbdami kituose darbuose. Tačiau dantimis ir nagais kabinosi į naujas pareigas. Nebuvo lengva, nes į savivaldybes planavo patekti net 300 milijonierių armija, o iš viso į vieną

vietą taikėsi daugiau nei 10 kandida-tų. Manau, kad daugelis šių kareivių svajojo tapti generolais, t. y. merais. Tačiau tapo tik vienas iš 283 kandi-datų. Toks konkursas į taip menkai apmokamas pareigas!

Apskritai gal ir vertėtų merams padidinti atlyginimus, tačiau tik tada, kai valstybė atkurs pensijų dydžius. Be to, būtina merų atlyginimo dydį su-sieti su konkrečiais veiklos rezultatais. Jeigu dirbi gerai – gauni maksimalų mero atlyginimą. Jeigu tavo savival-dybės gatvės duobėtos, kaip Kaune, o biudžete švilpauja skolos, tai džiaukis gavęs minimalų mero atlyginimą. O jeigu nepatinka – užleisk vietą suge-bančiajam dirbti geriau.

Šią savaitę merai ir vėl mums priminė, į kurią pusę jų pirštai lenkiasi – nusipelnėme gyventi geriau, norime rentos ir didesnio atlyginimo, kuo mes prastesni už signatarus ir šalies prezidentus.

Laisvės metai neatnešė vien džiaugsmo ir laimėjimų. Visi atėjome į laisvę daugiau ar mažiau sužeisti. Laisvė daug kam reiškė ne galimybę kurti ir tarnauti, bet vogti, griauti, skleisti neviltį, nesilaikyti tiesos ir teisingumo.

Savaitės komentaras

Augimo ir didelių išbandymų metaiVyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 30 042 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr.657. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Merai nusipelnė gyventi geriau?

5Sveikata2011 m. gegužės 28 d. • Nr. 42 (9061)Valstiečių laikraštis

Rasa Anžimaitė

Net ir per šventinius renginius – proziški klausimai apie sunkią kasdienę rutiną ir menką atlygį. Apie šiuos skaudulius ne kartą kal-bėta per Tarptautinės slaugytojų dienos minėjimą, kuris gegužės 12-ąją prasidėjo šv. Mišiomis sos-tinės arkikatedroje, o vėliau tęsėsi iškilmingomis konferencijomis Vil-niuje ir Kaune.

Senai profesijai – aukšti reikalavimai

Pasaulio slaugytojai savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną (nuo 1899 iki 1965 m. minėta kaip gai-lestingųjų seserų diena) – kasmet pa-žymi gegužės 12-ąją. Tarptautinė slau-gytojų taryba 2011-ųjų tema paskelbė šūkį „Mažinkime atskirtį: didinkime priei-namumą ir lygiateisiškumą“. Tad svečių sveikinimai ir slaugos specialistų pasisa-kymai sukosi apie šią temą primindami niūroką realybę. Ir Seimo nariai, ir Svei-katos apsaugos ministerijos, ir sveikatos mokymų įstaigų atstovai ragino baigti šnekėti lozungais, kad slaugos specia-listai – šalies aukso fondas, tačiau realiai mažai kas daroma, kad didėtų atlygini-mai ar būtų užtikrinama daugiau socia-linių garantijų.

Dabar reikalavimai šiai profesijai di-deli. Bendrosios praktikos slaugytojas kaime ar atokiame miestelyje – tai visų

pirma nedidelės bendruomenės gyvy-bingumo garantas. Paprastai slaugytojos profesiją pasirenka moterys – tai ne tik medicinos sesuo, kuri slaugo sergantįjį ir vykdo gydytojo nurodymus, bet ir daug platesnio profi lio specialistas ar specialis-tė, turinti klinikinės slaugos, psichologi-jos, vadybos, socialinių bei pedagogikos žinių, be to, pašaukimą padėti, užjaus-ti. Minėtos specialybės diplomas, įgytas aukštojoje mokykloje, suteikia teisę dirbti slaugytoju ir Europos Sąjungos (ES) šaly-se. Ja mūsų šalies medicinos personalas gana aktyviai naudojasi.

Emigrantus suskaičiuoti sunku

Kiek gydytojų ir slaugytojų pastaruo-ju metu, ypač atsivėrus Vokietijos ir Aus-trijos rinkai, emigruoja iš Lietuvos, Svei-katos apsaugos ministerija (SAM) statis-tikos neturi. Vis dėlto valdininkai pastebi, kad medikų emigracija iš galimos trum-palaikės jau virsta ilgalaike arba visiškai be kelio atgal ir labai priklauso nuo ben-dros ekonominės situa cijos. Suskaičiuoti išvykstančias slaugytojas, kurios dažnai per agentūras arba pagal skelbimus va-žiuoja slaugyti ligonių ar senukų, neįma-noma, nes tokiam darbui licencijų ir pa-žymų nereikia. O gydytojai be pažymos užsienyje pagal specialybę įsidarbinti ne-gali. Manoma, kad slaugos emigrantes galima skaičiuoti tūkstančiais.

Lietuvos slaugos specialistų organi-zacijos (LSSO) prezidentės Danutės Mar-gelienės duomenimis, prieš dešimt metų

Lietuvoje darbavosi apie 38 tūkst. slau-gytojų, o dabar jų telikę apie 18 tūkstan-čių. SAM duomenys dar gana optimistiš-ki: 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 743 slaugytojai, Lat vijoje – 547, Estijoje – 655, ES vidutiniškai – 727 slaugytojai. Tad pagal ofi cialią statistiką Lietuvoje šiuo metu slaugos paslaugas teikia 24 tūkst. slaugos specialistų, iš jų sveikatos siste-moje dirba apie 22 tūkst., o socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, krašto apsaugos bei vidaus reikalų sis-temose – dar apie 3 tūkst. Vis dėlto kyla abejonių, ar minėti ofi cialūs skaičiai nėra pernelyg pasenę, nes ligoninių ir slaugos įstaigų palatose vyrauja daug liūdnes-nis vaizdas.

Štai renginyje dalyvavusios sveikos gyvensenos iniciatyvų įkvepėjos Jūratės Kulberkienės teigimu, jei viskas klostysis taip, kaip ligi šiol, greitai nebeliks, kam slaugyti Lietuvos žmonių. Užsienyje li-goninėje slaugytoja tenka vos ne kie-kvienam ligoniui, o pas mus budi vos dvi visame nemažame skyriuje. Be to, slaugytojos užsienyje turi padėjėjų, mūsų vadinamų sanitarais, kurių Lietuvos gy-dymo įstaigose beveik neliko. Optima-lus slaugytojų ir gydytojų santykis turė-tų būti 2:1, o štai Skandinavijoje vienam gydytojui tenka net 3,5 slaugytojos, jų poreikis ir kitur yra didelis.

Trauka – didžiulis atlyginimų skirtumas

J.Kulberkienės nuomone, pagrindinė priežastis, dėl kurios slaugės ir kitas me-dicinos personalas kraunasi lagaminus, – didžiulis atlyginimų skirtumas. Svečiose šalyse net ir nedideliuose miesteliuose slaugytojai, ką jau kalbėti apie gydyto-jus, sulaukia ypatingos pagarbos ir ma-terialinio įvertinimo. Štai Vokietijoje gy-dytojui, priklausomai nuo kvalifi kacijos, mokama 60–100 tūkstančių eurų, slau-gytojui – 30–40 tūkst. eurų per metus. Vidutinis mėnesinis slaugytojo atlygini-mas Lietuvoje siekia apie 1,5 tūkst. litų, o Vokietijoje – 8–11,5 tūkst. litų. Pas mus tokia alga – tik svajonė.

Anot jos, natūralus nepasitenkinimas kyla ir dėl didelio, nereglamentuoto dar-bo krūvio. Be to, visuomenėje dar gaji samprata, kad slaugė – tai vos ne „gy-dytojo tarnaitė“. Tai žeidžia šiuolaikinio slaugos specialisto statusą.

Štai viena slaugytojų, kuri per agen-tūrą įsidarbino Norvegijoje, teigė, kad dirbti Lietuvoje nemato perspektyvų, nors slaugytojų jau ima trūkti. „Į rajonus

jaunos specialistės nevyksta. Darbo sąly-gos blogėja, o atlyginimai nekyla ir nie-kas nežada keistis“, – sakė ji. O lietuvių išsilavinimas atitinka norvegų poreikius, darbdaviai giria lietuvaičių darbštumą, nuovokumą. Slaugytojų, kaip ir gydy-tojų, Norvegijoje labai trūksta. Tai lemia visuomenės senėjimas, teigiamas požiū-ris į pagyvenusį žmogų ir ilgesnė nei pas mus vidutinė gyvenimo trukmė: vyrai gyvena vidutiniškai 76 metus, moterys – 4–6 metais ilgiau. Čia kiekvieno garbaus amžiaus žmogaus sveikatos priežiūra rū-pinasi medicinos specialistas, sveikatos apsaugai didelį dėmesį skiria valstybė – šalyje 100 tūkst. gyventojų tenka net 2,5 tūkst. gydytojų.

Už mokslus moka patysJ.Kulberkienė primena, kad dauguma

slaugos mokslus studijuojančių studentų patys moka už studijas, tad įdėtą kapitalą reikia susigrąžinti. Dirbant Lietuvoje tai neįmanoma, dėl to nemažai absolventų išvyksta dirbti į Skandinavijos ar ES šalis. Jaunus specialistus vilioja ne tik didesni atlyginimai, bet ir tai, kad ten žmogaus darbas ypač vertinamas, laikomasi darbo valandų, turiningesnis poilsis.

„Sveikatos reforma ir sveikatos prie-žiūros įstaigų restruktūrizacija Lietuvoje vyksta jau daugiau kaip du dešimtme-čius. Daugelis slaugytojų per tą laiką iš-simokslino, įgijo universitetų ir kolegijų diplomus, tačiau kad keistųsi šios pro-fesijos prestižas, gerėtų darbo sąlygos ir užmokestis, deja, nesijaučia“, – teigia J.Kulberkienė.

Vilniuje konferencijoje buvo mini-mi ir konkretūs pavyzdžiai iš kasdie-nės rutinos – ar gali viena slaugytoja naktinėje pamainoje, pavyzdžiui, ge-rontologijos skyriuje teikti normalias paslaugas 90 pacientų. O Jungtinėje Karalystėje slaugytojos vidutiniškai pri-žiūri po 6–7 ligonius, dirba slaugytojų padėjėjai, maisto tarnybos, o slaugy-tojams patikima daugelis darbų, ku-riuos pas mus atlieka gydytojai. Tokių sąlygų ir pasitikėjimo, matyt, dar teks ilgai laukti. Greičiausiai iki tol, kol šalies duris uždarys paskutinė jaunųjų diplo-muotų slaugytojų karta.

Konferencijoje sveikatos mokslų spe-cialistai minėjo, kad slaugos specia listų profesija nėra madinga, tačiau švelni ir kilni. Už tokį pasiaukojimą kelios dešim-tys seselių buvo apdovanotos garbės ženklais ir garbės raštais.

Ar dar rasime miestelyje slaugytoją?

Slaugytojos užsienyje turi padėjėjų, mūsų vadinamų sanitarais, kurių Lietuvos gydymo įstaigose beveik neliko. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Jūratė Kulberkienė: „Slaugos specialistams nedelsiant reikia kelti atlygi-nimus ir gerinti darbo sąlygas.“

Tarptautinis klinikų tinklas „No-voye zreniye“ prieš metus atidarė savo fi lialą Vilniuje.

Klinika „Novoye zreniye“ Europoje žinoma kaip nepriekaištingą reputaci-ją turinti gydymo įstaiga, prieinamomis kainomis teikianti oftalmologinę pagal-bą.

Daugiau kaip šešiolika metų klinikos „Novoye zreniye“ gydytojai sėkmingai padeda pacientams džiaugtis idealiu re-gėjimu, taip pagerinama jų gyvenimo kokybė. Per visus klinikų „Novoye zre-niye“ veiklos metus atlikta apie 100 000 akių operacijų, trečdalis jų – pacientams iš užsienio, pavyzdžiui, Vokietijos, Didžio-sios Britanijos, JAE.

Jau metus tokią galimybę turi ir vil-niečiai. Pavyzdžiui, regėjimo korekcija lazeriu vokiška naujausios kartos įran-ga kainuoja nuo 777 litų. Tai Lietuvoje visiškai nauja kaina už korekciją lazeriu. Be to, klinika „Novoye zreniye“ yra su-dariusi sutartis su teritorinėmis Vilniaus ir Alytaus ligonių kasomis. Išsamesnę informaciją apie medicininių paslaugų kompensavimą galima rasti klinikos in-terneto svetainėje.

Klinikoje „Novoye zreniye“ teikiamos visos oftalmologinės paslaugos įvairaus amžiaus žmonėms. Tai labai tiksli diag-nostika (kiekvienam pacientui atliekami išsamūs regėjimo sistemos diagnostiniai tyrimai, kurie ne tik leidžia nustatyti ref-rakcijos pažeidimus bei tiksliai įvardyti diagnozę, bet ir įsitikinti, kad nėra jokių kliūčių lazerinei korekcijai atlikti), regėji-mo korekcija lazeriu, lazerinė chirurgija. Lazerinė regėjimo korekcija yra viena populiariausių procedūrų šiuolaikinėje oftalmologijoje. Kiekvienais metais pa-saulyje jų atliekama dešimtys milijonų. Taip pat naujos ir veiksmingos katarak-tos, glaukomos ir tinklainės ligų gydymo technologijos, vaikų akių ligų gydymas ir daugelis kitų veiksmingų priemonių regėjimo problemoms spręsti.

Bene svarbiausias aspektas neprie-kaištingam rezultatui – tinkamai parink-tas lazerinės regėjimo korekcijos meto-das. Klinikų „Novoye zreniye“ specialis-tai viena efektyviausių ir saugiausių laiko eksimerinę-lazerinę korekciją, kuriai pri-skiriami LASIK ir REIKZ metodai. Abu šie metodai padeda pasiekti nepriekaištingų lazerinės korekcijos rezultatų. Lazerinė regėjimo korekcija atliekama vidiniuose

akies ragenos sluoksniuose ir leidžia pa-siekti stabilų efektą bei, kiek įmanoma, maksimalų regėjimą pacientui.

Klinikoje taikomos pažangiausios technologijos, naudojami naujausios

kartos vokiški ir japoniški prietaisai, kurie užtikrina aukščiausią kokybę ir saugumą. Klinikos vadovybė atnau-jina ir keičia įrangą kartą per trejus metus.

Klinikoje „Novoye zreniye“ dirban-tys specialistai turi didžiulę patirtį, jie nuolat kelia savo kvalifi kaciją ir įsisavina naujausias metodikas geriausiose Japo-nijos, Vokietijos, JAV, Rusijos klinikose. Visi chirurgai turi sertifi katus dirbti Eu-ropos Sąjungoje. Daugelis jų – medici-nos mokslų daktarai arba rengiasi ginti disertacijas. Ilgametė gydytojų patirtis padeda užtikrinti puikų rezultatą.

Geranoriškas personalo požiūris, jau-kus interjeras ir šiltos arbatos puodelis padeda pacientui atsipalaiduoti ir pasi-justi kaip svečiuose pas gerus draugus. Puiki paciento nuotaika ir tiksli diag-nozė – pirmas ir svarbiausias žingsnis visaverčio regėjimo link. Šiuolaikinė ge-riausia JAV, Europos ir Japonijos gamin-tojų diagnostinė įranga leidžia greitai ir tiksliai nustatyti paciento problemas, paskirti optimalų gydymo būdą.

Atvykę į kliniką „Novoye zreniye“ galite būti tikri, kad Jūsų akimis pasi-rūpins profesionalai. Čia užtikrinamas diagnostikos tikslumas, stabilus rezul-tatas ir visiškas saugumas. Atminkite, kad žmogaus regėjimą galima atkurti tik laiku kreipiantis į patyrusius specia-listus.

Klinika „Novoye zreniye“ įsikūrusi pačiame Vilniaus senamiesčio centre. Pacientų patogumui įrengta nemoka-ma saugoma automobilių stovėjimo aikštelė.

Vilioja nepriekaištinga reputacija

Šokėjas A.Butkus savo akis patikejo klinikos „Novoye zreniye“ specialistams. „Novoye zreniye“ archyvo nuotrauka

(Užs. 336)

6 Sveikata 2011 m. gegužės 28 d. • Nr. 42 (9061)Valstiečių laikraštis

Anksčiau žmonėms žinia, kad jie serga cukriniu diabetu, reikšdavo ne ką kita, o mirties nuosprendį. Kol ne-buvo atrastas gydymas insulinu, ši pavojinga liga per itin trumpą lai-ką nusinešdavo sergančiojo gyvy-bę. Tuomet ligonio gyvenimą ge-riausiu atveju pavykdavo pratęsti vos keleriais metais. Šiais laikais ko-vai su cuk riniu diabetu pasitelkia-mos pažangiausios priemonės. Jei-gu sergantysis domisi savo būkle ir bendradarbiauja su medikais, gali ir toliau gyventi sau įprastu ritmu.

Kai baimė protą aptemdo

Penkiasdešimtmetis Jonas, neven-giantis ir taurelę pakelti, iš gydytojos endokrinologės išgirdęs, kad serga 2 tipo cukriniu diabetu, ilgai ignoravo šią žinią. O paskui puolė į neviltį. Paskirto insulino nesileido, vadino jį narkotiku. Esą jeigu pripras, ką darys vėliau. Su-gėdintas giminių, kad nieko neišmano, įniko į medicininę literatūrą, tačiau jos prisiskaitęs susierzino dar labiau. Esą visi lyg susitarę gieda vieną giesmę. Nerimavo ilgokai, klausydamas nuogir-dų, bet ne sveiko proto, kol ėmė temti akyse, kankino troškulys, skaudėjo vi-sur ir viską, o apatija privertė atsiriboti nuo žmonių ir užsidaryti savyje.

Cukrinis diabetas – tai liga, kai kasa išskiria mažiau insulino arba jo poveikis pasikeičia, dėl to kraujyje pa-daugėja gliukozės. Šiuolaikinė medi-cina pripažįsta, kad diabetas nėra vi-siškai išgydoma liga, tačiau tinkamai ją valdant pacientas gali išvengti pa-vojingų komplikacijų ir gyventi visa-vertį gyvenimą.

Gydytoja endokrinologė Aušra Siru-tavičienė teigė, kad pirmiausia sergan-tiesiems cukriniu diabetu reikia atsikra-tyti žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo – ir laikytis tinkamos dietos. Būtina išsiugdyti sveikos mitybos įpro-čius – valgyti saikingai ir subalansuotus maisto produktus.

Mokslininkai įrodė, kad normalus kūno svoris, vidutinis fi zinis aktyvu-mas ir dėmesys savo sveikatai gali už-kirsti kelią 2 tipo diabetui išsivystyti. Normuotas fi zinis krūvis, antsvorio ne-buvimas, tinkama mityba – atskirais atvejais tokios priežiūros gali užtekti, kad kai kuriems diabetu sergantiems pacientams gydymo medikamentais neprireiktų.

„Norint suvaldyti diabetą, yra be galo svarbūs vaistai, kuriuos skiria gy-dytojas, ypač – natūraliai organizme gaminamas insulinas. Jis ir šiandien yra vienintelis medikamentas, galintis iš-gelbėti paciento gyvybę, kai geriamieji vaistai nebeduoda reikiamo efekto“, – teigė A.Sirutavičienė.

Pasak gydytojos, intensyvi insuli-no terapija visada taikoma sergant 1 tipo cukriniu diabetu. Sergantiems 2 tipo diabetu pradėti gydytis insulinu reikėtų tada, kai nepakankamai efek-tyviai veikia geriamieji vaistai, t. y. jais nepavyksta normalizuoti cukraus kie-kio kraujyje.

Ligonio nerimą pereinant nuo table-čių prie insulino injekcijų dažnai lemia kelios priežastys. Pirmiausia – injekcijų

baimė. Visi prisimename fi lmuką apie begemotą, kuris bijojo skiepų... Iš pir-mo žvilgsnio jis gali atrodyti juokingai, tačiau daugeliui suaugusių žmonių toks jausmas taip pat nesvetimas.

Antra, palyginus su tabletėmis, ku-rios veikia švelniai, tolygiai ir skirtingą laiką, insulinas greitai ir efektyviai su-mažina cukraus kiekį kraujyje. Todėl sergančiojo pojūčiai vartojant tabletes ir insuliną gali skirtis. Adekvati insuli-no dozė parenkama kiekvienam pa-cientui individualiai, įvertinant jo mi-tybos režimą.

„Labai daug žmonių, iš pradžių bi-jojusių šio preparato, vėliau džiaugėsi, kad susileidus insulino, savijauta page-rėja, sumažėja kojų skausmai, padidėja darbingumas. Insulino naudojimas ne apriboja žmogų, o tik jį įpareigoja, – pa-sakojo A.Sirutavičienė. – Ankstyvosiose ligos stadijose pacientai dažnai nejau-čia jokių negalavimų. Cukrinis diabetas paprastai diagnozuojamas jau atsira-dus jo sukeltoms komplikacijoms: re-gėjimo pablogėjimui, kojų skausmams, inkstų veiklos sutrikimams. Todėl labai norėčiau paraginti pacientus nuolat tir-tis cukraus kiekį kraujyje.“

Nuo ligonio – iki profesoriaus

Mūsų minėtas Jonas, susirgęs rimta liga, ilgai nesiryžo užsiimti savikontrole. Tai sveika bei saikinga mityba, fi ziniai pratimai, rūkymo ir alkoholio vartojimo atsisakymas, sistemingi vizitai pas gy-dytojus, kurie nustato gliukozės, cho-lesterolio kiekius kraujyje, pamatuoja kraujo spaudimą. Deja, gydytojai mūsų šalyje, priiminėdami ligonį po ligonio, fi ziškai negali skirti pakankamai laiko ne tik paciento fi zinei sveikatai, bet ir jo psichinei būklei įvertinti.

Jonui palengvėjo, kai jis apsilankė savo rajono diabetikų klube. Bendrau-damas su sergančiaisiais ta pačia liga, jis pagaliau „apsišvietė“, jį persekioju-sios baimės pamažu dingo. Šiandien jis drąsiai gydosi gydytojo pasiūlytu mišraus veikimo insulinu, sudarytu iš greitai ir ilgai veikiančių insulinų. Ir daugeliui kaip paslaptį pakužda: „Bro-lyti mielas, jei ne cukraligė, aš ir toliau kilnočiau stikliuką ir linkėčiau visiems sveikatos, o dabar kaip medicinos pro-fesorius kitiems galiu paaiškinti, kas yra sveikata.“

Insulinas – natūrali pagalba organizmui

Normuotas fi zinis krūvis, antsvorio nebuvimas, tinkama mityba – atskirais atvejais tokios priežiūros gali užtekti, kad kai kuriems diabetu sergantiems pacientams gydymo medikamentais neprireiktų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

(Užs

. 363

)

Ženklinant daug kofeino turin-čius gėrimus ir maisto produktus turės būti pateikiama rekomen-dacija jų nevartoti jautriems var-totojams.

Toks reikalavimas numatytas svei-katos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakyme, pakeičiančiame Lie-tuvos higienos normą HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“.

Kofeinas vis dažniau naudojamas maisto produktų gamyboje. Vienas populiariausių daug kofeino turinčių maisto produktų pavyzdžių − energi-niai gėrimai. Lietuvos higienos nor-moje HN 119:2002 „Maisto pro-duktų ženklinimas“ nustatyta, kad ženklinant daugiau kaip 150 mg/l kofeino turinčius gėrimus, etiketėse turi būti užrašas „Turi daug kofeino“. Po šio užrašo nurodomas kofeino kie-kis mg/100 ml.

Kofeino poveikiui jautriems vai-kams didesni šios medžiagos kiekiai gali sukelti laikinus elgesio pakiti-mus, nėščioms moterims gali padi-dėti savaiminio persileidimo rizika arba gimti per mažos kūno masės kūdikis. Siekiant užtikrinti aukštą šių jautrių vartotojų apsaugos lygį, Lietu-vos higienos norma „Maisto produk-tų ženklinimas“ keičiama ir nustato-mi papildomi daug kofeino turinčių gėrimų ir maisto produktų, į kuriuos įdėta kofeino, ženklinimo reikalavi-mai. Gėrimų, turinčių daugiau kaip 150 mg/l kofeino, etiketėse turės būti pateikiamas užrašas „Daug kofeino. Nerekomenduojama vaikams ir nėš-čioms moterims.“ Šis užrašas turės būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir gėrimo pavadinimas, po užra-šo skliausteliuose nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml.

Kitų maisto produktų, į kuriuos kofeino įdėta mitybos ar fi ziologi-niu tikslu, etiketėse turės būti užra-šas „Įdėta kofeino. Nerekomenduo-jama vaikams ir nėščioms moterims.“ Šis užrašas nurodomas tame pačiame regėjimo lauke kaip ir produkto pa-vadinimas, po užrašo skliausteliuose nurodomas kofeino kiekis mg/100 g arba 100 ml. Maisto papildų etiketėse nurodomas kofeino kiekis, tenkantis maisto papildo kiekiui, kurį rekomen-duojama suvartoti per parą. Šie reika-lavimai nebus taikomi kavai, arbatai ir jų pagrindu pagamintiems gėrimams. (Palyginimui: 200 ml kavos aparatu virtos kavos yra 115–175 mg kofei-no, 60 ml espreso kavos – apie 100 mg kofeino, 200 ml juodos arbatos – 60 mg, o žaliosios arbatos – 40 mg kofeino.) Priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas įsigalioja 2011 m. lapkričio 1 d. Įsakyme numatytas pereinamasis laikotarpis, kad maisto produktų tie-kėjai galėtų pasiruošti reikalavimams įgyvendinti.

SAM, VL inf.

Įspės apie kofeino kiekį

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Bitininkystės aistra užtikrino dabartį ir ateitį

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Mažos moliūgų auginimo paslaptys

Nenumintais keliais į Jordaniją

19 p.

8 p.

Sodyba

Bičių avilys

Kas nenužudė Mios?Nuolat į viešumą iškylantys skandalai ir asmeninio gyve-nimo peripetijos kaip nieką kitą turėjo užgrūdinti daini-ninkę, laidų vedėją, o dabar ir aktore tapusią 27-erių Vi-liją Pilibaitytę-Mią.

Meilė Jančorienė

Mėgstančiuosius keliauti labiausiai žavi tai, kad vos po kelių valandų skrydžio prieš akis atsiveria visiškai kitas pasaulis. O jei svečioje šalyje laukia nepakartojami įspūdžiai, ar gali būti dar geriau?

Nijolė Baronienė

Romantiškos sielos ūki-ninkas puoselėja viltį įsi-kurti gamtoje, kuo toliau nuo triukšmo.

Nijolė Petrošiūtė

7 p.

Svajonė – gyventi pelkėje

Ukmergės bičiulių šeima

25 p.23 p.

Šiemet savo penkiasde-šimtmetį pasitinkanti bi-tininkų draugija gyvena pagal principą, kad rimtą praktinę veiklą reikia de-rinti su malonumu.

Irma Dubovičienė

Moliūgai, aguročiai, cukini-jos, patisonai – visos šios vaisinės daržovės priklauso moliūginių šeimai ir mėgsta šilumą, trąšias purias dir-vas, reguliarų laistymą. Tai žino visi augintojai. Tačiau kodėl toli gražu ne visada pavyksta užauginti gerą derlių?

Janina Augulytė

Bitininko ūkyje bitės nek-tarą neša į tūkstantį avilių, kurie išskirstyti penkiuose šalies rajonuose.

Irma Dubovičienė