2011 m. gegužės 4 d., trečiadienis • Nr. 35 (9054) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios• Aukštos bulvių supirkimo kai-

nos paskatino ūkininkus sodinti didesnius šios kultūros plotus. Tačiau dabar baiminamasi, kad rudenį bulvių rinkoje gali būti jų perteklius.

• Vyriausybė dešimt dienų tvarkys dokumentus, kad galėtų papildomai skirti dyzelino sėjai, kuri jau pasibaigė.

• Netrukus pražys rapsai, ta-čiau šilti orai pažadino ir įvairius jiems galinčius padaryti nemen-kos žalos kenkėjus. Ką daryti?

Sodietė

• Duonos kepimo paslaptis Ark lio muziejuje, Niūronyse, su-žino ne tik moksleiviai, bet ir am-basadoriai.

Lietuvos ekspertai guodžia, kad atsivėrusi didžiausios ekonomikos Europoje darbo rinka nesukels didelės emigracijos bangos, bet pripažįsta, jog bus viliojami kvalifi kuoti darbuotojai, kurių stinga ir mūsų darbdaviams.

Vida Tavorienė.Išsamiau skaitykite 2 p.

Turgavietėse – liūdnos nuotaikos

Nuo gegužės visi dengtų tur-gaviečių prekeiviai maistu priva-lo prekiauti tik naudodami kasos aparatus. Kone visose šalies tur-gavietėse dalis prekiautojų pasi-traukė iš verslo, likusieji skundžia-si padidėsiančiomis išlaidomis, įvairiais nepatogumais.

Gerėjant keliams mažėja avaringumas

Šiais metais valstybinės reikšmės keliams tvarkyti skirta 1 403,09 mlrd. Lt (416,30 mln. Lt – ES fondų parama). Tai 100 mln. Lt mažiau, nei buvo numatyta. Ta-čiau kelininkams darbo tikrai ne-stigs: tęsiamos ir bus pradėtos naujos kelių, viadukų statybos.

Vagystės ir nekokybiškai atlik-ti darbai – su tokia kasdienybe ri-zikuoja susidurti Lietuvos gyven-

tojai, apsisprendę pastatyti namą arba suremontuoti būstą. Internete apstu skelbimų, kuriuose įvairaus plauko meistrai siūlo savo paslau-gas, bet neretai paaiškėja, kad iš tiesų jie nieko nemoka.

Nukelta į 3 p.

VL archyvo nuotrauka

Šešėlinę šalies statybų rinką padidino ne tik ekonomikos krizė, bet ir gyventojų noras įsirengti savo būstus kuo pigiau.

Lietuviai skubiai kraunasi lagaminus ir dumia į Vokietiją

Šalyje karaliauja devynių amatų meistrai

Apie tai – 19 p.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Apie tai – 4 p.

Gyventojai dažnai skundžiasi, kad statybų įmonės vengia ištaisyti broką.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 2011 m. gegužės 4 d. • Nr. 35 (9054)Valstiečių laikraštis

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Ar Vokietija taps emigrantų, ypač nekvalifi kuotų darbininkų, svajonių šalimi? Auganti ekono-mika, mažas nedarbo lygis žadėtų geras perspektyvas, bet dėl kalbos barjero, drausmingos darbo rinkos skalsesnės duonos paieškos mūsų tautiečiams bus sunkiau. Tačiau ša-lies darbdaviams turėtų būti nera-mu dėl išvykstančių išsilavinusių ir patyrusių darbuotojų. Atrodo, kad vokiečiai juos vilios gerais pa-siūlymais.

Žada giežčiau tikrinti

Vokiečiai skaičiuoja, kad nuo ge-gužės pradžios panaikinus darbo jė-gos judėjimo apribojimus į jų šalį kasmet atvyks dirbti 100–140 tūkst. naujų darbininkų iš Lenkijos, Slovė-nijos, Slovakijos, Čekijos, Vengrijos ir Baltijos šalių.

Vokiečiai pabrėžia, kad laukia iš-silavinusių darbuotojų. Krizės metais Vokietijoje trūko medikų, slaugyto-jų, informacinių technologijų speci-alistų, inžinierių. Šiems specialistams pirmiausia ir skirtas Vokietijos darbo rinkos viliotinis. Štai bavarai jau pra-dėjo internetu kviesti inžinierius ir kitų techninių profesijų atstovus. Di-delė darbo vietų pasiūla slaugos pas-laugų srityje.

Tačiau atrodo, kad vokiška draus-mė nebus saldi lietuviams. Vokietijos darbo ministrė Ursula fon der Lejen pareiškė, jog bus griežčiau tikrinami statybų, gastronomijos, sveikatos ap-saugos sektoriai, kad būtų deramai re-gistruojami darbuotojai ir užtikrinta minimali alga.

Viešosios politikos ir vadybos ins-tituto vyresnysis analitikas Žilvinas Martinaitis prognozuoja, kad į naują darbo rinką gali patraukti 4–6 tūkst. Lietuvos gyventojų. Emigrantų skai-

čių gali padidinti dabar Vokietijoje dirbančių tautiečių legalizavimasis.

Ž.Martinaičio teigimu, Vokietija gali būti patraukli vyresnio amžiaus žmonėms, kurie mokėsi vokiečių kal-bos ir anksčiau nesiryžo emigruoti į Angliją, Airiją, Skandinavijos šalis dėl anglų kalbos barjero.

Slaugytojai kraunasi lagaminus

Manoma, kad į Vokietiją užsidirbti trauks nemažai slaugytojų. Šioje šalyje didelė bendrosios praktikos ir slaugy-tojų paklausa, o Lietuvoje per pasta-ruosius metus šių darbuotojų darbo sąlygos suprastėjo. Nemažai jų atleis-ta, sumažėjo atlyginimai, išaugo dar-bo krūviai.

Kai kur slaugytojai jau pradėjo ruoštis emigracijai. UAB „Kalba.lt“ Šiaulių fi lialo vadovė Diana Veblaus-kienė teigė, kad pastaruoju metu jų įstaigoje suformuota vokiečių kalbos pradmenų besimokančių moterų gru-

pė. Pramokti užsienio kalbos, speci-fi nių medicinos, slaugos terminų pa-norusios šiaulietės ketina Vokietijoje teikti slaugos paslaugas.

Lietuvos slaugos specialistų orga-nizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė viliasi, kad vis dėlto daug slaugytojų neišvažiuos iš šalies. LSSO duomenimis, pernai į užsienį išvyko per 30 slaugytojų.

„Lietuvos slaugytojų amžiaus vi-durkis – apie 50 metų. Žmonės galvo-ja ne apie emigraciją, o pensiją. Užsie-nis pavilios mokslus baigusį jaunimą. Slaugytojai ruošiami pagal naujas mokymo programas, kurios atitinka ES direktyvų reikalavimus, todėl įgyti diplomai tinka Europos darbo rinkai. Gaila, kad paruoštiems specialistams nesudaromos sąlygos dirbti savo šaly-je“, – apgailestavo D.Margelienė.

LSSO prezidentė perspėjo, kad emigruoti susiruošę darbuotojai netu-rėtų tikėtis lengvesnės duonos. „Slau-

gytojo profesija – viena iš sunkiausių, todėl jų visose šalyse trūksta. Emig-rantams tenka sunkiausi darbai, nes vietiniai darbuotojai renkasi lengves-nius“, – aiškino D.Margelienė.

Gydytojams kalba netaps barjeru

Vokietijos gydymo įstaigos tu-rėtų sulaukti ir šalies gydytojų. Ar daug jų norės darbuotis šioje šalyje, Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovo Liutauro Labanausko žo-džiais, priklausys nuo jiems suda-romų sąlygų.

„Patraukliausias variantas, kai ga-limi trumpalaikiai kontraktai. Tai yra, kai sudaromos sąlygos nenutraukti darbo Lietuvoje ir darbuotis užsie-nyje. Taip dabar dirba gydytojai Nor-vegijoje, Švedijoje. Jei reikėtų įsiparei-goti metams ar daugiau, gydytojams tektų išvažiuoti ten gyventi“, – sakė LGS prezidentas.

Anot L.Labanausko, blaškytis tarp dviejų šalių darboviečių nėra lengva, tačiau geri atlygiai atperka vargus. „Dalis gydytojų tikrai važiuos, nes per kokias dvi savaites užsienyje užsidirba tiek, kiek Lietuvoje bemaž per pus-metį“, – tvirtino LGS prezidentas.

Vis dėlto L.Labanauskas teigė, kad į Vokietiją daugiau linkę važiuo-ti latviai, o lietuvius labiau traukia an-glakalbės šalys. Tačiau, jo manymu, vokiečių kalba neturėtų tapti barjeru. Kai kurie specialistai, pvz., radiologai, anesteziologai, gali išsiversti kalbė-dami angliškai ir pramokę šios šalies kalbos pradmenų.

Laimės ieškos statybininkai

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šešta-kauskas neabejoja, kad Europos di-džiausios ekonomikos šalyje rankoves atsiraitos nemažai statybininkų.

Darbdaviai nuogąstauja, kad maži atlyginimai, didelė šio sektoriaus kon-kurencija vidaus rinkoje į netolimą šalį pirmiausia išgins kvalifi kuotus statybininkus, kurių stinga ir vietos statybų įmonėms. Nemažai jų per kri-zę patraukė į Angliją, Airiją, Skandi-navijos valstybes.

LSA vadovo manymu, emigracija taip negundytų, jei iki 2 500–4 500 litų išaugtų statybininkų atlygiai. Bet

kol kas to neverta tikėtis, nes įmonės esą neišgali tiek mokėti.

„Įmonių atstovai sako, kad padau-gėjo užsakymų, statybų vietose mato-me vieną kitą bokštinį kraną, bet di-delio pagyvėjimo statybų sektoriuje nėra. Pernai šis sektorius dar smuko 5,5 proc., o 2009 metais – net 48 proc. Šių metų statistinių duomenų dar ne-turime“, – tvirtino A.Šeštakauskas.

Pasak LSA direktoriaus, Vokie-tijos rinka statybininkams nėra sve-tima. Joje bandė įsitvirtinti ir staty-bų fi rmos.

IT darbuotojai išgraibstomi

Asociacijos „Infobalt“ inovaci-jų vadovo Andriaus Plečkaičio tei-gimu, emigracijos nuotaikos kol kas nesklando informacinių technologijų (IT) sektoriuje. Aukštos kvalifi kacijos specialistams darbo sąlygos esą neblo-gos ir Lietuvoje.

„IT darbuotojams pavilioti turi būti labai stiprus motyvas. Ir ateityje jų paklausa mūsų šalyje tik didės“, – įsitikinęs A.Plečkaitis.

Asociacijos atlikto tyrimo progno-zėmis, ateityje IT darbuotojų pasiūla atsiliks nuo paklausos. Anot „Info-balt“ inovacijų vadovo, dabar per me-tus į rinką išleidžiama apie 3 000 jau-nų IT (kartu su elektros inžinieriais) specialistų. O po trejų metų rinką pa-pildys tik 2 000 IT specialistų.

Profsąjungos laiko algų lygį

Viešosios politikos ir vadybos ins-tituto analitikas Ž.Martinaitis sako, kad emigrantams įsitvirtinti Vokie-tijoje gali būti sunku ne tik dėl kal-bos barjero, bet ir dėl darbo rinkos specifi kos.

Nors šioje šalyje nedarbo lygis ma-žiausias per pastaruosius dešimtme-čius, čia vertinami ilgalaikiai darbo santykiai.

Emigrantus vilioja kur kas lanks-tesnė Anglijos, Airijos darbo rinka, kur didesnė darbuotojų kaita.

Anot Ž.Martinaičio, vokiečiai ne-turėtų nuogąstauti, kad užplūdus emi-grantams gali mažėti darbo atlygiai.

„Vokietijoje daugelyje sektorių, ypač gamybos, dėl darbo užmokesčio su darbdaviais sudera profsąjungos. Jei atlyginimai ir smuktų, tai tuose sekto-riuose, kur profsąjungos turi mažesnę įtaką“, – aiškino analitikas.

Aktualijos

Dar sunku nuspėti mastąRomas Lazutka, ekonomistas, socia-linių mokslų daktaras

Emigracija suaktyvės ir jau dabar akty-vėja, bet dar sunku spėti apie jos mastą. Juk kažkada nenumanėme, kad lietuviai važiuos į Ispaniją. Vokietija yra arčiau, nedarbo lygis joje mažas, be to, mažiau emigrantų. Tačiau žmonės drąsiau va-žiuoja ten, kur jau yra įsikūrusių gimi-nių, pažįstamų. Emigracijai turės įtakos situacija mūsų šalyje ir pačios Vokietijos veiksmai. Jei vokiečiai stengsis integruoti emigrantus, organizuos kalbos kursus, patrauks daugiau žmonių, nes be kalbos mokėjimo būtų sunkiau įsitvirtinti Vokie-tijoje, kur mažiau šešėlinio verslo. Kita vertus, jei gerės ekonomika mūsų šalyje, atsiras daugiau darbo vietoje.

Neteksime geriausiųjųAudra Sipavičienė, Tarptautinės mi-gracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė

Situacija mūsų šalyje nėra gera, tad žmonės tikrai važiuos. Tačiau ne tiek, kiek į Angliją, Airiją. Vokietija netaps pa-traukli nekvalifi kuotiems specialistams. Pirmiausia dėl kalbos barjero, nes ji ir darbininkams čia reikalinga, ir dėl drausmės darbo rinkoje. Bet akivaizdu, kad neteksime geriausių darbuotojų, nes vokiečiai aiškiai įvardija, kokių spe-cialistų jiems reikia. Tokiems pritraukti bus pasitelkti geri pasiūlymai.

Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Ž.Martinaitis sako, kad emigrantams įsitvirtinti Vokietijoje gali būti sunku ne tik dėl kalbos barjero, bet ir dėl darbo rinkos specifi kos.

Lietuviai skubiai kraunasi lagaminus ir dumia į Vokietiją

Rimanto Dovydėno piešinys

Krizės metais Vokietijoje trūko medikų, slaugytojų, informacinių technologijų specialistų, inžinierių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32011 m. gegužės 4 d. • Nr. 35 (9054)Valstiečių laikraštis

Nusipirko svajonių būstą

Kauniečiai Viktoras ir Irena prieš pusę metų už 260 tūkst. Lt nusipirko 150 kvad. metrų ploto iš dalies įrengtą namą netoli Kauno.

Šeimą, kuri vis dar gyveno bute, užgriuvo malonūs rūpesčiai. Irena pradėjo planuoti namo vidaus įren-gimo darbus. Dizainerė patarė, ko-kiomis spalvomis dažyti sienas, kokias kloti grindis.

Abu jaunuoliai neturėjo jokios sta-tybos darbų patirties, todėl darbinin-kus apsisprendė samdyti.

„Man teko rūpintis, kokie darbi-ninkai bus reikalingi, nes liko tik iš-lyginti sklypą, o namo viduje pradėti darbus nuo elektros instaliacijos, sienų tinkavimo, gipskartonio montavimo, sudėti grindų šildymą, išglaistyti ir išdažyti sienas, vonioje išklijuoti ply-teles“, – pasakojo Viktoras.

Vagia net kaimynai

Tačiau pirmieji malonūs įspūdžiai greitai išblėso. „Kaimynai iš pradžių atrodė malonūs ir geranoriški, bet ne-trukus pasirodė, kad jie yra vagys“, – tikino Viktoras.

Jį ir Ireną apstulbino jų įžūlumas. „Vieną vakarą po darbo nuvažiavome prie namo ir pamatėme, kaip kaimy-nas akiplėšiškai į karutį kastuvu krau-na neišlyginto mūsų sklypo juodže-mį“, – kalbėjo Viktoras.

Žemes vogęs medikas atsiprašė naujakurių, nors jaunuoliai vis dar juto gilų apmaudą. „Kam vogti, nejaugi žmogus neišgali nusipirkti juodžemio,

kai sugeba nusipirkti namą, – stebėjo-si Viktoras. – Tikriausiai esame vagių ir apgavikų tauta, nes panašių „nuo-tykių“ pripasakojo draugai, turintys savo namus.“

Ne vieną vakarą šeima vis rasda-vo dingusius net laikinus plastikinius lietaus kanalizacijos dangčius, kiemo apdailos detales.

Pigią mėsą šunys ėda

Be vagysčių iš kiemo, Viktorą ir Ireną pribloškė ir kai kurių apdaili-ninkų atmestinas požiūris į darbą.

„Būdavo, įdedame skelbimą, ir siū-losi įvairūs meistrai, kurie sako mo-kantys padaryti viską, pradedant tin-kavimu, glaistymu, dažymu ir baigiant elektros instaliacijos bei santechnikos išvedžiojimo darbais. Bėda tik ta, kad tokie meistrai dažnai neturi net savo įrankių!“ – prisiminė Viktoras.

Be to, vieni glaistytojai medžia-gų išeigą viršydavo kone du kartus, o kiti darbininkai pageidavo pirkti tik tam tikro prekės ženklo medžiagas. Jaunuoliai greitai suprato, kad pigu nereiškia gerai ir kokybiškai.

„Po dienos ar kitos vis išlįsdavo statybininkų paliktas brokas, o pa-siskųsti, nėra kam“, – pasakojo Vik-toras.

Po maždaug trijų mėnesių šei-ma pakeitė taktiką. Darbams sam-dė tik tas brigadas, kurios suteikda-vo garantiją. Nors tokių apdailininkų paslaugos kainuoja apie 20–30 proc.

brangiau, jaunuoliai nusprendė ne-rizikuoti.

Į namo įrengimą šeima investavo apie 80 tūkst. Lt, neskaitant buitinės technikos ir baldų.

Padės draugų rekomendacijos

Ne tik Viktorui ir Irenai, bet ir kitiems statantiems ar remontuo-jantiems būstą vilnietis Vidmantas Čičelis galėtų patarti daug naudin-gų dalykų. Neturėdamas jokių ži-nių, Vilniaus rajone jis pats pasistatė

namą ir internete paskelbė dieno-raštį (www.nulis.lt).

„Visų pirma jei nori samdyti dar-bininkus, tą daryti reikėtų tik su draugų rekomendacijomis, – pasa-kojo V.Čičelis. – Per nekilnojamo-jo turto burbulą statybininkais buvo visi, kas tik norėjo, ir gaudavo atly-ginimus po 7–10 tūkst. Lt.“

Pasak jo, geri meistrai dažniau-siai nesireklamuoja ir neieško dar-bo, nes juos rekomenduoja buvę už-sakovai. Be to, beveik visi meistrai atvykę į vietą pasako du sakinius: „Kiek čia bus daug darbo“ ir „Oi, kaip viskas blogai padaryta“ (kai kažkas jau kažką darė prieš tai).

„Tai patikrinta taisyklė, todėl ir raginu pasitikėti tik tais meistrais, kuriuos jums rekomendavo drau-gai“, – tikino V.Čičelis.

Nuo vagysčių kaip itin gerą pre-vencinę priemonę Vidmantas įvar-dijo šviestuvus su judesio davik-liais.

Elektrikai gudrauja

Įvairiausių leidimų, projektavi-mo pakeitimų ir kitos dokumen-tacijos tvarkymas iš Viktoro ir Ire-nos irgi pareikalavo nemažai nervų ir pinigų.

„Kyšiai, visokiausios registraci-jos, pakeitimai sudarė apie 13 tūkst. litų, – sakė Viktoras. – Pavyzdžiui, elektros inspektoriui padavėme 150 litų vien tam, kad prie nieko nepri-

sikabintų, Registrų centras irgi plėšė už kiekvieną popierėlį.“

Apie elektrikų darbą Viktoras apskritai turi atskirą nuomonę.

„Kaip ir statybininkai, tai atski-ra žmonių „rasė“. Elektrikas jums išvedžios instaliaciją taip, kad kitas elektrikas po gipso kartono plokščių sumontavimo ir sienų išglaistymo nesugebės daugelyje vietų prijungti kištukų ir jungiklių, nes juose nebus elektros“, – pasakojo Viktoras.

Taip brangesnis elektrikas gud-rauja, kad užsakovas nepasamdy-tų pigesnio elektriko. „Neliko kitos

išeities, tad samdėme tą patį elektri-ką, kuris elektrą „surado“ per kelias minutes, prieš tai jis, aišku, iškeiks-nojo gipso kartono montuotojus“, – prisiminė Viktoras.

Skundų gauna nuolat

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nuolat sulaukia gyventojų skundų dėl ne-kokybiškų statybos gaminių ar ne-kokybiškai atliktų statybos darbų.

„Bet statybas pradėjusieji dažnai pamiršta, kad pagal Statybos įstaty-mą yra privaloma samdyti statybos vadovą ir statybos techninį prižiūrė-toją“, – teigė VTPSI atstovas spau-dai Darius Babickas.

Gyventojai esą nenori papildo-mų išlaidų, tačiau kartu rizikuoja, kad statybas atliekantys darbinin-kai padarys broką.

Kreipdamiesi į inspekciją gyven-tojai dažnai skundžiasi, kad statybų įmonės vengia ištaisyti broką net tuomet, kai jį nustato ekspertai ir dar nebūna pasibaigęs garantinis laikotarpis.

Inspekcija taip pat pataria nepasi-rašyti darbų priėmimo ir perdavimo akto prieš tai neįsitikinus, ar statybi-ninkai laikėsi techninių reikalavimų. Ar jų buvo laikytasi, turėtų nuspręsti techninis prižiūrėtojas.

Tiesa, dažniausiai tokiose staty-bose yra dirbama nelegaliai, o atsi-skaitoma grynaisiais.

Sunku patekti į privačią valdą

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Teisės skyriaus vedėja Van-da Zabulionytė akcentavo, kad skir-tingai nuo Vokietijos ar kitų išsivys-čiusių valstybių Lietuvos piliečiai vis dar per daug pakantūs nelegaliam darbui privačiose valdose.

„Mums sudėtinga būtų patik-rinti, ar privačioje valdoje dirba-ma legaliai, ar nelegaliai, nes pri-vati valda visgi yra privati“, – sakė V.Zabulionytė. Ji aiškino, kad net ir pagavus už rankos nelegaliai dir-bančius asmenis vertinti jų veiklą dabartinėmis ekonominėmis aplin-kybėmis yra dviprasmiška.

„Laisvų darbo vietų nėra daug ir žmonės sukasi, kaip išmano, bet akivaizdu, kad nelegalus darbas yra nelegalus ir už jį turime bausti“, – sakė VDI Teisės skyriaus vedėja V.Zabulionytė.

Ji pridūrė, kad užsakovai apie ne-legalų darbą praneša tik tuomet, kai statybininkai atsisako ištaisyti pada-rytą broką.

Per pirmą šių metų ketvirtį (sau-sis–kovas) VDI atlikdama 427 pa-tikrinimus nustatė 207 nelegaliai dirbančius asmenis. Iš jų 21 proc. nelegaliai dirbo statybose.

VDI viršininko pavaduoto-ja Svet lana Černuševič tikino, kad statybos yra viena pavojingiausių sričių, kuriose įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe. Vien šiemet (sausis–kovas) statybose įvy-ko 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai. Mirčių nebuvo užfi ksuota.

Aktualijos

Jaunatis.Saulė teka 5.35, leidžiasi 20.58.

Rytoj PorytŠiandienOraiDieną: +6 +11°

Naktį: +1 +6°

Dieną: +7 +12°

Naktį: +1 +6°

Dieną: +6 +11°

Naktį: 0 -5°

Per pirmą šių metų ketvirtį VDI atlikdama 427 patikrinimus nustatė 207 nelegaliai dirbančius asmenis. Iš jų 21 proc. nelegaliai dirbo statybose.

Šalyje karaliauja devynių amatų meistrai

Šiandien Lietuvos orus lems žemesnio slėgio laukas. Bus gana debesuota, daug kur numatomi krituliai, daugiausia lietus. Vakarinėje šalies pusėje kritulių bus mažiau ir tikrai ne visur, o rytinėje lis įkyriau ir gausiau, dienos pradžioje vietomis kris ir šlap-driba. Pūs nestiprus šiaurės, šiaurės vakarų vėjas. Šilumos bus mažai – tik 6–11 laips-nių. Ketvirtadienio naktį kritulių tikimybė bus gerokai mažesnė, daugės pragiedrulių. Išsilaikys nestipri trauka iš šiaurės. Ši naktis žada būti šalčiausia šią savaitę: 0–5 laips-nių šalnos prognozuojamos daugelyje šalies rajonų, tik kur ne kur temperatūra išliks teigiama. Dieną trumpi ir negausūs lietūs labiausiai tikėtini centriniuose ir vakariniuo-se rajonuose. Pūs vidutinio stiprumo šiaurės vakarų vėjas. Oras dieną sušils iki 7–12 laipsnių šilumos. Darbo savaitei baigiantis, Lietuvos orus ims valdyti aukštesnio slėgio sritis, kuri turėtų išsilaikyti ir savaitgalį. Kritulių, bent jau žymesnių, nebenumatoma, oras bus giedresnis ir sausesnis. Naktimis išlieka šalnų pavojus, bet dienos šviečiant saulei jau bus šiltesnės ir malonesnės.

Teresė Kaunienė

Šešėlyje – 40 proc. statybųAdakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Negalima sakyti, kad visi patentinin-kai dirba blogai. Tarp jų yra nemažai kvalifi kuotų darbininkų. Tačiau gy-ventojai, siekiantys kokybės, turėtų ypač atsargiai žvelgti į meistrus, ku-rie sako, kad moka daryti viską. De-vynių amatų meistrų nebūna. Taigi raginčiau pasitikėti, kad ir branges-niais, bet darbų garantiją suteikian-čiais statybininkais. Juk neretai net iš bendrovių sudėtinga išsireikalau-ti, kad jos ištaisytų broką, todėl be garantinių raštų nevertėtų sudaryti sandorių. Maža to, darbų vadovai taip pat yra būtini, bet reikia žino-ti, kad jais gali būti tik atestatą tu-rintys asmenys. Neofi ciali statistika rodo, kad statybose šešėlis sudaro apie 40 proc., o tokiose „smulkiose“ įmonėse dirba net iki 60 įvairiausių statybininkų.

Patentininkai dirba nekontroliuojamiRobertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas

Patentininkai, kurie kloja plyteles ar atlieka kitus apdailos darbus, ne-sudaro jokios konkurencijos didžio-sioms statybų bendrovėms. Proble-ma, kad patentininkai dirba visiškai nekontroliuojami, neprisiima už savo darbus jokios atsakomybės, tad apie kokybę negali būti ir kalbos. Ekono-minio pakilimo metu Lietuvoje turė-dami patentus dirbo apie 13 tūkst. statybininkų. Vien todėl, kad paten-tininkų neleidžiama samdyti dide-lėms kompanijoms, šalyje nesusi-kūrė stambių apdailos įmonių. Jos paprasčiausiai neatlaikytų pačių pa-tentininkų konkurencijos. Ką patar-ti gyventojams? Aišku, patentinin-kai maždaug 30 proc. pigiau atliks darbus, bet visada verta pasamdy-ti techninį statybos darbų vadovą. Būtent jis prižiūrėtų darbų kokybę. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į san-technikos, betonavimo, šiltinimo darbus.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuolat sulaukia gyventojų skundų dėl nekokybiškų statybos gaminių ar nekokybiškai atliktų statybos darbų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

4 2011 m. gegužės 4 d. • Nr. 35 (9054)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

Tokia liaudies išmintimi, atrodo, praėjusį savaitgalį vadovavosi Lietu-vos socialdemokratai, kurie vėl Al-girdui Butkevičiui patikėjo vadovauti partijai. Bičiulių vedliu dar vieną ka-denciją jis tapo iš esmės be konku-rencijos, nors iš pradžių buvo suda-ryta regimybė, kad kova dėl partijos lyderio posto vis dėlto vyks, gal net ir aštri, nes visi pretendentai – ne poli-tikos naujokai.

Tačiau iš tiesų tai tikriausiai buvo tik tam tikras manevras, siekiant pa-rodyti partijos demokratiškumą, nes lyg ir negražu rinkti partijos vadovą iš vieno kandidato. Taip jau nedaro net paskutinysis Europos diktatorius. Taigi jokios kovos, kas taps partijos pirmininku, iš tiesų nebuvo. Europos Parlamento nariai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis bei parlamen-

taras Juozas Olekas, vos atėjus metui rinkti partijos vadovą, savo kandida-tūras atsiėmė.

Už A.Butkevičių balsavo kone absoliuti suvažiavimo delegatų dau-guma. Nors jam ir trūksta tokios charizmos, kokią turėjo Algirdas Brazauskas, tačiau perrinktas partijos ved lys daug ko nesuerzins, galės į savo pusę patraukti rinkėjus, kurie nenorės balsuoti už konservatorius, Viktorą Uspaskichą ar Rolandą Paksą.

Ant savotiškos politinės bangos šiuo metu esantys socialdemokratai, matyt, nutarė nerizikuoti, nesikivirčy-ti, neeskaluoti savo simpatijų ir anti-patijų, nežaisti demokratijos ir visas regalijas toliau patikėti dabartiniam partijos vadovui. Juo labiau kad jau turi karčios patirties. Ar ne dėl visiš-kai neprotingo socialdemokratų su-siskaldymo buvo prarastos galimybės užimti tvirtesnes pozicijas Vilniaus ir Kauno savivaldybėse?

Pats A.Butkevičius pripažino, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose socialdemokratų pozicijos vis dėl-to palyginti silpnokos. Žinoma, jos geresnės negu konservatorių, kurie kai kuriuose miestuose iš viso liko už valdančiųjų rato, bet nėra labai guo-džiančios.

Tačiau teisybės dėlei reikia pripa-žinti, kad praėję savivaldybių tarybų rinkimai socialdemokratams buvo neblogi. Šiuo metu trečdalyje savi-valdybių jie turi savo merus, daug kur tapo valdančiųjų koalicijų nariais. Ar tokia pat sėkmė socialdemokratus ly-dės ir Seimo rinkimuose?

A.Butkevičius tikina, kad dabar-tiniai valdantieji konservatoriai per ateinančius Seimo rinkimus patirs vi-sišką fi asko, o laimėtoja taps būtent jo vadovaujama partija, nes į Seimo rinkimus ji eis su naujomis idėjomis, kurios pakeis žmonių gyvenimą.

Kokios tos idėjos, galinčios pa-traukti daugumą rinkėjų? Socialde-mokratų partija žada pasiekti, kad

2016 m. minimalus atlyginimas būtų ne mažesnis nei 1 500 litų, o vidutinė pensija būtų ne mažesnė kaip 1 100 litų. Tokius planus socialdemokratai paskelbė savo suvažiavime priimto-je deklaracijoje „Dėl Lietuvos vidaus politikos pertvarkos krypčių 2012–2016 metais“. Be to, socialdemokra-tai pasiryžę siekti kuo didesnio vie-šojo sektoriaus valstybinio valdymo. A.Butkevičiaus nuomone, Lietuvoje turėtų būti kuo greičiau apmokestin-tos visos grynosios, o ne tik per darbo

santykius gautos pajamos, nes dabar, pasak jo, valstybę išlaiko tie šalies gy-ventojai, kurie uždirba mažiausiai ir kasdien galvoja, kaip išgyventi.

Sprendžiant iš visuomenės nuomo-nės apklausų, socialdemokratai tikriau-siai laimės Seimo rinkimus, kurie vyks maždaug už pusantrų metų. Tačiau vargu ar taip triuškinamai, kad patys galėtų sudaryti valdančiąją daugumą ir paskirti savo premjerą. Akivaizdu, kad jiems ant kulnų lipa kita opozicinė jėga – Darbo partija, netolimoje atei-tyje galinti pasiglemžti ne tik nemažai socialdemokratų rinkėjų, bet ir postų. To jau neslepia nei vieni, nei kiti.

Tad socialdemokratų lyderio lau-kia tikrai nelengvi uždaviniai. Vie-

na yra varžytis su savo amžinais po-litiniais oponentais konservatoriais, kuriems po šio buvimo valdžioje gali tekti iš tiesų padaryti pertrauką, dali-jantis svarbiausius šalies postus, ir vi-sai kas kita – su tais, kurie orientuojasi į tą patį rinkėjų elektoratą. Ir vienos, ir kitos partijos lyderiai, neofi cialiais duomenimis, yra nusitaikę į premje-ro kabinetą, tad dabartinė taika gali virsti gana aštria konkurencine kova. O kai du pešasi, dažnai atsitinka taip, kad laimi trečias.

Aktualijos

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Nuo gegužės visi dengtų turga-viečių prekeiviai maistu privalo pre-kiauti tik naudodami kasos apa ratus. Kone visose šalies turgavietėse da-lis prekeivių pasitraukė iš verslo, li-kusieji skundžiasi padidėsiančiomis išlaidomis, įvairiais nepatogumais. Prekiautojai tikino, kad valstybė iš jų daugiau pinigų neišpeš, kontrabanda įvežamos mėsos kiekis nesumažės, o kiti minėjo, kad kai kurie kolegos prekiaus namuose.

Prekiautojų sumažėjo

Mokesčių inspekcijos duomeni-mis, kasos aparatus įsigijo 2 tūkst. prekiautojų, jiems turės būti sumokė-ta 1,3 mln. Lt kompensacijų už patir-tas išlaidas. Tačiau prekiautojų maisto produktais miestų turguose nuo ge-gužės sumažėjo. Pasak Šilutės turga-vietės direktoriaus Alfonso Vanago, iš 20 prekiautojų maistu pasitraukė 4, o keli kiaušiniais prekiavę verslininkai prekystalius pasistatė lauke.

„Prekeiviams rengėme specialius kursus, kuriuose juos konsultavo vals-tybinių tarnybų darbuotojai, bet prak-tika rodo, kad perprasti tuos aparatus vyresniems žmonėms labai sunku, – kalbėjo A.Vanagas. – Jie baiminasi, kad mokesčių inspekcija nepradėtų bausti bent jau pirmus mėnesius, nes klaidų tikrai bus daug.“

Už kasos aparato naudojimo pa-žeidimus gresia piniginės baudos nuo 1 iki 3 tūkst. Lt.

Turgavietės vadovas mano, kad val-džia galėjo nereikalauti kasos aparatų bent regionuose. „Mūsų turgus veikia

tik dvi dienas per savaitę, todėl ma-žuose miestuose ir miesteliuose tikrai niekas neturi šimtatūkstantinių apy-vartų“, – tvirtino jis.

Turės daugiau išlaidų

Kaune Vilijampolės turguje užkal-binome prekiautoją Jūratę, kuri ne-sėkmingai bandė įjungti savo kasos aparatą. „Kol kas vargstu su ta nau-jove, – šyptelėjo ji. – Tačiau man ne-ramu, kaip bus tomis dienomis, jei susirgčiau. Draugė negalės manęs pa-vaduoti, nes ne šeimos nariams nelei-džiama darbuotis mano vardu regis-truotu aparatu.“

Moteris taip pat baiminasi situ-acijos, jei taps pridėtinės vertės mo-kesčio (PVM) mokėtoja. „Gali būti, kad apyvarta per metus perkops 100 tūkst. Lt, tada teks vesti visai kitokią buhalteriją“, – sakė Jūratė.

Prekiautoja tikino uždirbanti ne-daug. „Taikome mažus antkainius, beveik 1,5 tūkst. Lt per mėnesį mo-

kame už vietą turguje, verslo liudijimo mokesčius, tad patiems tikrai nedaug lieka, net jei ir kai kuriais laikotarpiais turime gerą apyvartą“, – tikino ji.

Prekiautojas Tautvydas Ruškys prisipažino, kad turi prekybos taškų keliose Kauno turgavietėse. „Sudė-tinga bus tuos aparatus kas vakarą su-rinkti, vežti namo, nes prekyvietėse juos palikti nesaugu, – kalbėjo versli-

ninkas. – Man atrodo, kad tai tik val-džios žaidimai, kurie tikrai neduos daugiau pajamų biudžetui.“

Pasak T.Ruškio, turgaus prekiau-tojų kontrolė kasos aparatais kontra-bandos nepažabos. „Mes juk maž-menininkai, įsigyjame prekes legaliai, patys mėsos neatsivežame“, – aiškino verslininkas.

Kiti prekiautojai prasitarė, kad kai kurie jų kolegos dėl Vyriausybės po-

litikos pasitraukė į šešėlį. „Jie turi savo nuolatinių klientų, gauna kontraban-dinės mėsos ir dabar atsisakę verslo liudijimų nusprendė prekiauti ne tur-gavietėse“, – teigė anonimais norėję likti prekeiviai.

O Vyriausybė tikisi, kad įvedus ka-sos aparatus gerokai padaugės PVM mokėtojų, kurie valstybės biudžetą papildys iki 100 mln. Lt.

Protestuos Briuselyje

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija išsiuntė skun-dą Europos Komisijai dėl kasos apa-ratų prievolės turgavietėse. Asocia-cijos atstovai taip pat ketina vykti į Briuselį ir gauti ten leidimą bado ak-cijai bei protesto mitingui prie Euro-pos Sąjungos būstinės.

O štai Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, ilgai siūliusi valdžiai įpa-reigoti turgaus prekeivius prekiauti su kasos aparatais, ploja rankomis. Aso-ciacijai priklausanti mėsos perdirbi-mo įmonės savininkė Teresė Lele-šienė mano, kad kontrolę reikia dar labiau stiprinti. „Mes mokame visus mokesčius ir vos suduriame galą su galu, o turgavietėse daug metų klesti netvarka: prekiaujama neapskaitomais produktais, slepiama apyvarta siekiant išvengti PVM, nėra kokybės, prekių galiojimo terminų, tiekimo kontro-lės“, – įsitikinusi ji.

Žemės ūkio viceministras Mindau-gas Kuklierius taip pat akcentavo, kad kasos aparatai yra neišvengiami norint užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

Algirdas Butkevičius tikina, kad dabartiniai valdantieji konservatoriai per ateinančius Seimo rinkimus patirs visišką fi asko, o laimėtoja taps būtent jo vadovaujama partija.

Turgavietėse – liūdnos nuotaikos

Mokesčių inspekcijos duomenimis, kasos aparatus įsigijo 2 tūkst. prekiautojų, jiems turės būti sumokėta 1,3 mln. Lt kompensacijų.

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 16 180 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 562. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Arklių keisti perėjoje negalima

Tiesiai šviesiai

Turgaus prekeiviai nenori naudotis kasos aparatais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

52011 m. gegužės 4 d. • Nr. 35 (9054)Valstiečių laikraštis

6 2011 m. gegužės 4 d. • Nr. 35 (9054)Valstiečių laikraštisPasaulis

JAV pajėgos aptiko „Al Qaeda“ lyderį O. bin Ladeną ne atšiau-riuose Afganistano pasienio kal-nuose, o milijono dolerių vertės pastate Pakistano sostinės prie-miestyje.

„Al Qaeda“ lyderis rastas po daugiau nei ketverius metus tru-kusio O.bin Ladeno kurjerio seki-mo. Pastebėta, kad kurjeris ir jo brolis su šeimomis gyvena ypač gerai apsaugotame pastate.

Rastas prabangiame pastate

Namas stovi Abotabado mies-te, maždaug už 56 km nuo Pakista-no sostinės. Pastatas yra apie aštuo-nis kartus didesnis už šalia esančius namus. Jame įrengta daug apsaugos priemonių, o gyventojai neišmesdavo šiukšlių į konteinerius, bet jas sude-gindavo. Pastato vertė – apie milijo-ną JAV dolerių, bet jame nebuvo nei telefono, nei interneto.

JAV tyrėjai suprato, kad kartu su brolių šeimomis pastate gyvena ir tre-čia šeima, atitinkanti O. bin Ladeno šeimos sudėtį. Nedidelė JAV karių grupė sraigtasparniu atakavo pastatą sekmadienio popietę. Per 40 minu-čių trukusią kovą žuvo O. bin Lade-nas, vienas jo sūnų, neatpažinta mo-teris ir du vyrai – kurjeris bei jo brolis. O. bin Ladenas turėjo iš viso 19 vaikų. Suimtos trys O. bin Ladeno žmonos ir šeši sūnūs, taip pat keturi artimi jo bendražygiai.

Jungtinės Valstijos kaltina O. bin Ladeną 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuoliais, per kuriuos žuvo beveik 3 tūkst. žmonių. Jo paieška rezultatų ilgai nedavė. Buvo spėjama, kad tero-ristas slapstosi slėptuvėse Afganistane ir Pakistane.

JAV prezidento Barako Obamos teigimu, JAV vyriausybė 2010 m. rugpjūtį gavo pirmų duomenų apie O. bin Ladeno buvimo vietą. Praė-jusią savaitę B.Obama esą jau turėjo pakankamai informacijos ir nuspren-dęs veikti.

Aiškėja operacijos detalės

Operacijos taikinys buvo komplek-so, kuriame gyveno O. bin Ladenas, viduryje stovintis trijų aukštų pastatas. Sraigtasparniai nusileido Abotabado mieste, kuriame stovi kompleksas, iš

jų išlipę vyrai su vietiniais kalbėjo puš-tūnų kalba. Toje srityje gyvenantiems žmonėms buvo liepta išjungti šviesas ir neiti iš namų.

Netrukus po to gyventojai išgirdo šūvius. Pranešama, kad per operaciją sudužo vienas sraigtasparnis, į kurį pataikė nuo žemės paleista pabūklų ugnis. Vietos gyventojai sako, kad da-bar netoli įvykio vietos galima pama-tyti sraigtasparnio nuolaužas.

Kompleksas yra beveik 3 kvadra-tinių kilometrų ploto, bet vietos gy-ventojai informavo BBC, kad sklypas aptvertas apie 4 metrų aukščio tvora, todėl buvo sunku pamatyti, kas deda-si viduje. Tvoros viršuje yra spygliuota viela ir stebėjimo kameros.

Liudininkai pranešė po operacijos matę tik iš pastato kylančias liepsnas. Vėliau operaciją vykdžiusios pajėgos išėjo iš komplekso, gali būti, kad su kažkuo, kas anksčiau buvo pastato viduje. Liudininkai taip pat pasako-jo, kad pastate gyveno ir moterys su vaikais.

Vienas vietos gyventojas pranešė BBC, kad maždaug prieš 10 ar 12 metų namą pastatė puštūnas ir kad nė vienas vietos gyventojas nežinojo, kas ten gyvena.

JAV žvalgybos pareigūnų teigimu, namas pastatytas specialiai svarbiam teroristų veikėjui slėpti. Jie pridūrė, kad CŽV aiškinosi, ar pastate galėtų gyventi kas nors kitas, bet buvo be-veik visiškai įsitikinę, kad ten slepiasi O. bin Ladenas.

Pasibaigus JAV vykdomai opera-cijai, į įvykio vietą atvyko Pakistano kariai, kurie visiškai perėmė vietovės kontrolę.

Palaidotas jūroje

Osamos bin Ladeno kūnas palai-dotas jūroje. Tai pranešė JAV vyriau-sybės šaltiniai.

Jūra pasirinkta todėl, kad O. bin Ladeno kapas netaptų teroristų lan-kymo vieta. Dabar niekas nežino, kur ilsisi jo palaikai. Be to, pasak šaltinių, būtų buvę sunku rasti šalį, kuri sutik-tų palaidoti labiausiai pasaulyje ieš-komą teroristą.

JAV žinybos pabrėžia, kad teroris-tų vadeivą palaidojo taip, kaip reika-lauja islamas.

Islamo tradicija numato, kad mi-rusiojo kūną nuplauna kitas tos pa-

čios lyties musulmonas. Tik kankiniai gali būti laidojami neplauti. Mirusiojo kūnas turi būti palaidojamas mirties dieną, paprastai – artimiausiu maldos laiku. Musulmonai, kaip žinome, mel-džiasi penkis kartus per dieną. Papras-tai kūnas suvyniojamas į drobę. Tai gali būti ir rūbas, kurį musulmonas vilkėjo keliaudamas į Meką. Mirusysis palaidojamas žemėje arba jūroje.

Sukūrė teroristų tinklą

O. bin Ladenas gimė greičiau-siai 1957 m. turtingo Saudo Arabi-jos verslininko šeimoje. Jis iškėlė idė-ją viso pasaulio musulmonus sutelkti kovai su Vakarais ir jų sąjungininkais arabais. 1984 metais Afganistane O. bin Ladenas, kovodamas su so-vietų armija, vadovavo daugiau kaip 20 tūkst. kovotojų iš daugelio arabų

šalių. Likus metams iki sovietų inva-zijos į Afganistaną pabaigos 1989-ai-siais, O. bin Ladenas, padedamas ben-dražygių, pradėjo kurti teroristų tinklą „Al Qaeda“. Kai 1991 m. JAV vado-vaujama tarptautinė koalicija karia-vo su Iraku, jis Vašingtonui paskelbė džihadą.

JAV, be kita ko, kaltina O. bin La-deną teroro aktais prieš JAV ambasa-das Kenijoje ir Tanzanijoje 1996-ai-siais, per kuriuos žuvo daugiau kaip 200 žmonių, ir JAV eskadrinio mi-nininko „Cole“ užpuolimu 2000 m. lapkritį Adeno mieste, Jemene.

Kas perims vadovavimą?

Manoma, kad po O. bin Ladeno žūties vadovavimą „Al Qaeda“ perims antras pagal rangą tinklo narys Egipte gimęs gydytojas chirurgas Aimanas al Zavahiris. Jis buvo O. bin Ladeno ir „Al Qaeda“ tinklo veiksmų planuoto-jas ir dažniausiai viešumoje matomas „Al Qaeda“ narys, ne kartą vaizdo įra-šuose smerkęs JAV ir jos sąjunginin-kes. Tarptautinio teroristų paieškos instituto žvalgybos grupės praėjusį mėnesį gautame pranešime jis ragi-no musulmonus kovoti su NATO ir JAV pajėgomis Libijoje.

Aukštuomenei priklausančioje šei-moje gimęs 50-metis egiptietis yra antras FTB labiausiai ieškomų tero-ristų sąraše. Manoma, kad, kaip ir O. bin Ladenas, A. al Zavahiris slepiasi Afganistano ir Pakistano pasienyje.

A. al Zavahiris apibūdinamas kaip pagrindinis „Al Qaeda“ veiksmų pla-nuotojas ir artimiausias O. bin Lade-no patarėjas. Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus pirmadienį krei-pėsi į Talibaną teigdamas, kad reikia pasimokyti iš O. bin Ladeno žūties, ir paragino Talibaną nutraukti kovas.

H.Karzajus sakė, kad O. bin La-deno žūtis yra „svarbi žinia“. „Taliba-nas turi iš to pasimokyti ir nutraukti kovas“, – kalbėjo H. Karzajus per Af-ganistane transliuotą spaudos kon-ferenciją.

Talibai grasina keršto aktais

Pakistano talibai grasina teroro ak-tais prieš šalies prezidentą Asifą Ali Zardarį, Pakistano kariškius ir ame-rikiečius keršyti už teroristinės orga-nizacijos lyderio O. bin Ladeno lik-vidavimą.

„Dabar Pakistano valdovai, prezi-dentas Zardaris ir armija taps pirmais mūsų taikiniais. JAV bus antras taiki-nys“, – pareiškė telefonu žurnalistams Pakistano talibų atstovas ryšiams su žiniasklaida Ahsanula Ahsanas.

Pakistano talibai daugiausia vei-kia šiauriniuose šalies rajonuose, kurie ribojasi su Afganistanu. Ideologiniu požiūriu jie artimi Afganistano Ta-libano judėjimui, bet savo didžiausiu priešu laiko Pakistano valdžią.

VL, Eltos inf.

Pakistane per operaciją nukautas teroristų tinklo „Al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas. Amerikiečių televizijos stočių pranešimais, tai įvyko sekmadienį viename name netoli Pakistano sostinės Islamabado. „Al Qaeda“ lyderį nukovė JAV specialusis dalinys.

Pakistane nukautas labiausiai ieškomas pasaulio teroristas

Jungtinės Amerikos Valstijos kaltina O. bin Ladeną 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuoliais, per kuriuos žuvo beveik 3 tūkst. žmonių. Jo paieška rezultatų ilgai nedavė. Buvo spėjama, kad teroristas slapstosi slėptuvėse Afganistane ir Pakistane. Beje, po ieškomiausio pasaulyje teroristo žūties JAV užplūdo tikra džiaugsmo banga.

JAV žinybos pabrėžia, kad teroristų vadeivą palaidojo taip, kaip reikalauja islamas.

Operacijos taikinys buvo komplekso, kuriame gyveno O. bin Ladenas, vi-duryje stovintis trijų aukštų pastatas. EPA-Eltos nuotraukos

Manoma, kad po O. bin Ladeno žū-ties vadovavimą „Al Qaeda“ per-ims antras pagal rangą tinklo narys egiptietis Aimanas al Zavahiris.

Duonos kepimo paslaptis Arklio muziejuje, Niūrony-se, sužino ne tik mokslei-viai, bet ir ambasadoriai.

Lilija Valatkienė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Aukštos bulvių supirkimo kainos paskatino ūkininkus sodinti didesnius šios kul-tūros plotus. Tačiau dabar baiminamasi, kad rudenį bulvių rinkoje gali būti jų perteklius.

Vida Tavorienė

9 psl.

Vyriausybė dešimt dienų tvarkys dokumentus, kad galėtų papildomai skirti akcizais neapmokestina-mo dyzelino sėjai, kuri jau pasibaigė.

Albinas Čaplikas

9 psl.

Duos dyzelino į skolą

Sodietė

15 psl.

Kiekvienos šeimininkėsduona – kitokia

Maistui tinkamų žolių ga-lima prisiskinti saulės su-šildytuose šlaituose, atvi-resnėse miško aikštelėse. Žaluma itin reikalinga žie-mos nualintam organiz-mui.

Kostė Švirmickė

16 psl.

Užaugo daržas pievose ir miškuose

Bulviasodis žada didesnį derlių

Praėjusią savaitę Lietuvos generalinė prokuratūra gavo Švedijos nacionalinės teismo medicinos tarnybos išvadą dėl D.Kedžio mirties. Švedai nieko naujo išvadose neatskleidė – D.Kedys mirė dėl mechaninės asfi ksijos (uždusimo). Velionio arti-mieji galvoja apie Drąsiaus kūno ekshumaciją.

Vismantas Žuklevičius

18 psl.

D.Kedžio kūnas gali būti ekshumuojamas

Šiais metais valstybinės reikšmės keliams skirta 1 403,09 mlrd. Lt. Tai 100 mln. Lt mažiau, nei buvo numatyta. Tačiau kelinin-kams darbo tik rai nestigs. Dėmesio sulauks ne tik valstybinės reikšmės, bet ir rajoniniai keliai.

Vismantas Žuklevičius

19 psl.

Gerėjant kelių kokybei mažėja avaringumas

Prieblandos Šeštoji pavara