Šeštadienis• Ispanijoje, Santjago de Kom-

postelos miesto katedroje, yra palaidotas šv. Jokūbas. Kelyje į šį miestą – daugybė istorijos ir kultūros paminklų. Ne veltui šis kelias yra įtrauktas į UNESCO pa-saulio paveldo sąrašą.

Sodyba

• Pievėnai, ko gero, vienin-telė vieta Europoje, kur vietos bažnytėlėje per Velykas išlikęs teatralizuotas budėjimas.

• Noras užsiauginti savo vaisių ir uogų, po įtemptų darbų atsipa-laiduoti gamtoje traukia prie že-mės ir kaimiečius, ir miestiečius.

Sveikata

• Šį pavasarį jau ketvirtą kartą Lietuvoje vyks Euromelanomos dienos akcija.

• Ką reikėtų žinoti, kad nuo šventinio stalo atsikeltume sveiki ir laimingi.

Šiandien VL su priedu

2011 m. balandžio 23 d., šeštadienis • Nr. 32 (9051) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosTėviškės šviesa

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Šiuos metus šalyje paskelbus Holokausto atminties metais, su-aktyvėję jauni neonaciai ir antise-mitai šalies didmiesčiuose piešia svastikas ir nebaudžiami niekina žydus.

Antisemitiniai išpuoliai – protestas ar provokacijos?

Nukelta į 3 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Rinko vienus, o į valdžios kėdes susėdo visai kiti

Pagaliau didysis savivaldybių merų turgus baigėsi – kėdės iš-sidalytos. Daugiausia jų – beveik trečdalį – užsėdo socialdemokra-tai. Amžiniems jų oponentams konservatoriams pavyko įsitvir-tinti trylikoje merų kabinetų.

Jei Dievas pirmoje vietoje, visa kita savo vietoje

Rytoj švęsime gražiausią pa-vasario šventę. Kunigui Andriui Narbekovui Velykos, kaip ir vi-siems, yra ypač laukiamos. Tačiau pasidžiaugti margučiais artimųjų rate dėl įtemptos dienotvarkės jis nespės.

(Užs. 170)

Apie tai – 4 p. Apie tai – 11 p.

Aistras dėl žemės paėmimo Seimas gesins įstatymuSužinoję apie valstybės rengiamus projektus verteivos dažniausiai skubiai superka numatytose projektų teritorijose žemę, o paskui iš valstybės reikalauja 10–20 kartų didesnių sumų.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Kol Valstybės saugumo depar-tamentas ir Generalinė prokura-tūra mėgina įrodyti Lietuvai, kad klaipėdietė Eglė Kusaitė planavo teroro aktą, šalyje jau 20 metų ne-kliudomai žeminama žydų ben-druomenė, iš kurios daugiau kaip šimto tūkstančių narių jau telikę apie 3 tūkstančius.

2 Aktualijos 2011 m. balandžio 23 d. • Nr. 32 (9051)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Valstybei nusprendus įgyvendin-ti svarbius projektus neretai kilda-vo sunkiai išsprendžiamų ginčų dėl žemės paėmimo. Žemės savininkai kartais piktnaudžiaudavo už sklypus reikalaudami sveiku protu nesuvo-kiamo dydžio kompensacijų, todėl žemės paėmimas dažnai užtrukda-vo, o kartais net sužlugdavo valsty-binės reikšmės projektai.

Neseniai Seimas priėmė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybės svarbos projektus, įstatymą, tačiau suinteresuotos pusės nepaliauja ginčytis.

Atlygins pagal rinkos vertę

Įstatyme nustatyta, kad žemės pa-ėmimo visuomenės poreikiams pro-cedūra bus pradedama Vyriausybės nutarimu. Ypatingos valstybinės svar-bos projektais Seimas Vyriausybės

teikimu galės pripažinti tik energeti-kos bei transporto infrastruktūros ir krašto apsaugos sričių projektus. Nu-tarimui įsigaliojus žemės savininkai negalės kliudyti projektą įgyvendi-nančiai institucijai pradėti darbus.

Numatomas tik vienas atlyginimo už paimamą žemę būdas – pinigais pagal rinkos vertę. Be to, bus atlygi-nama ir paimamoje visuomenės po-reikiams žemėje esančių sodinių, ne-gauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai pagaminti vertė ir kiti sa-vininko nuostoliai.

Tačiau savininkui jo sklypas visada vertesnis, negu paprastai nustato vals-tybė. Savininkas turės teisę pareikšti pretenziją. Tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba per 60 dienų nuo pre-tenzijos gavimo kreipsis į teismą, ir bylą, pasitelkęs nepriklausomus turto vertintojus, nagrinės teismas.

Bandymas pasipelnyti

Žemės paėmimo visuomenės po-reikiams tvarka sugriežtinta, nes pa-

daugėjo savininkų, norinčių piktnau-džiauti susidariusia padėtimi. Artėjant projektų įgyvendinimui informaci-ja apie rengiamus projektus neretai pasiekdavo verteivas, kurie skubiai supirkdavo numatytoje teritorijoje sklypus, o paskui iš valstybės reika-

laudavo 10–20 kartų didesnių sumų. Tokie veikėjai dažnai daro įtaką vie-tos politikams.

Štai Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neseniai pažėrė puokštę įta-rimų dėl Marijampolės politikų reika-lavimų, kad „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė aplenktų miestą. Suvalkiečiai ne tik reikalauja, kad europinė geležinke-lio vėžė aplenktų miestą, bet ir bando nurodyti, per kurias teritorijas ji turi eiti ir net šiek tiek pavingiuoti, kad galėtų užkliudyti kelis sklypus.

Susisiekimo ministras E.Masiulis šį kartą prarado kantrybę ir rėžė tie-siai šviesiai: „Tai akivaizdus pavyz-dys, kai vietiniai politikai dėl as-meninių politinių arba verslo tikslų bando sužlugdyti nacionalinės svar-bos projektą.“

Gresia projekto žlugimas

Įtarimų padaugėja prisiminus pra-eitį, nes prieš penkerius metus tuome-tinė Marijampolės valdžia dejavo, kai Vyriausybė planavo europinę geležin-kelio liniją tiesti aplenkiant miestą. Tada suvalkiečiai kaltino Vyriausybę dėl jų miesto ignoravimo. Į preten-zijas buvo atsižvelgta, tačiau Mari-jampolėje valdžia pasikeitė ir atsirado naujų interesų.

Kaip susidariusią padėtį vertina vietos valdžia? Atsargumu garsėjan-tis meras Vidmantas Brazys dar prieš rinkimus nedrąsiai komentavo susi-dariusią padėtį. Meras sakė, kad Vy-riausybė savo sprendimo nederino su miesto valdžia, tačiau tikino neketi-nantis Vyriausybei prieštarauti.

Įdomu, kad europinė geležinke-lio vėžė turėtų eiti rekonstravus da-bar veikiantį geležinkelį, taigi iš esmės valstybei nereikėtų perimti žemės iš savininkų. Be to, pagal projektą būtų rekonstruotos visos geležinkelio ir au-tomobilių kelių sankryžos, taigi savi-valdybė sutaupytų nemažai lėšų. Ta-čiau kol kas Marijampolėje laimi keli stambieji verteivos, siekiantys pasipel-nyti retai pasitaikančia galimybe.

Kuo baigsis ši istorija? Tik didelė-

mis pastangomis „Rail Baltica“ išliko ES prioritetinių projektų sąraše, ir še tau – dėl marijampoliečių noro pasipi-nigauti gresia viso projekto žlugimas.

Marijampoliečių žemes kliudys ir magistralė „Via Baltica“. Prisimi-nęs kilusius konfl iktus tiesiant pirmą

magistralės liniją, Lietuvos automo-bilių kelių direkcijos direktoriaus pa-vaduotojas Algimantas Janušauskas sako iš Seimo tikėjęsis radikalesnių įstatymo pataisų.

VL pakalbintas Nacionalinės že-mės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos sky-riaus vedėjo pavaduotojas Rolandas Andzelis sako, kad praėjo jau trys sa-vaitės nuo pranešimų dėl žemės paė-mimo savininkams išsiuntimo, tačiau pretenzijų kol kas negauta. Valstybė žemę perims iš 103 savininkų Kazlų Rūdos ir 100 savininkų Marijampo-lės rajonuose.

Bylinėjimasis sutrumpės

Kai kurie ekspertai optimistiškai trumpina bylinėjimosi laiką. Štai teisi-ninkas Simas Gudynas mano, kad pa-gal priimtą įstatymą, teismo procedūra truktų ne ilgiau kaip 141 dieną. Tiesa, jeigu kam nors kiltų noras kreiptis į Konstitucinį Teismą, procesas pailgėtų daugiausia keturiais mėnesiais.

„Jeigu įstatymas įsigalios, tai by-linėjimasis teismuose ilgiausiai galės užtrukti iki 165 dienų“, – irgi opti-mistiškai viliasi R.Andzelis.

Kauno LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis kol kas nelabai džiaugiasi: „Mūsų teisininkai sako, kad teismo procesai sutrumpės, tačiau ne tiek, kiek tikėjomės. Dėl ap-skundimų bylinėjimasis gali užtrukti iki trejų metų.“

Tačiau visi akcentuoja, kad įsiga-liojus įstatymo pataisoms teismo pro-cedūros truks gerokai trumpiau nei iki šiol, kai dėl nesutarimų bylinėjamasi 5–10 metų. Per tiek laiko daug pro-jektų liko neįgyvendinta.

Tikėjosi radikalesnio sprendimo

Kauno LEZ direktorius sako, kad iš įstatymo tikėtasi daugiau, tačiau ge-rai, kad žengtas nors toks žingsnis.

„Deja, įstatymas nepanaikino sa-vininkų noro bylinėtis daug kartų.

Nelogiška, kai žemės savininkas iš pradžių skundžia įsakymą perimti žemę, paskui kažkodėl skundžia že-mėtvarkos projektą, nors savininkui šis projektas negali turėti jokios įta-kos, vėliau pralaimėtas bylas skundžia antrą kartą. Tokia bylinėjimųsi gran-dinė kartais užtrunka 3–4 metus. Mes siūlėme, kad visi skundai turėtų būti pateikiami iš karto. Tada teismas visus skundus nagrinėtų vienu metu ir būtų sutaupoma laiko“, – sako V.Petružis, tačiau jis pabrėžia, kad pasiektas svar-biausias laimėjimas – priėmus spren-dimą žemę perimti, teismas jau nebe-galės šio sprendimo panaikinti. Bus galima ginčytis tik dėl žemės kainos.

Kauno LEZ turi didelę žemės per-ėmimo patirtį. Kai kurie savininkai už hektarą žemės norėjo gauti 1,5 mln. Lt, kai rinkos kaina toje vietoje siekė apie 100 tūkst. Lt. Taigi norėta gauti 15 kartų daugiau.

Jau praėjusių metų pabaigoje kauniečiai turėjo laidoti mirusiuo-sius naujose kapinėse Vainatrakyje, tačiau žemės perėmimas iš savininkų pakvipo milijonine afera.

Įdomu, kad iš pradžių ketinta įsi-gyti 100 ha teritoriją, kuri priklausė 7 savininkams. Jie buvo pasiruošę skly-pus parduoti už 860 tūkst. Lt ( apie 20 tūkst. Lt už ha), tačiau kažkodėl pasi-rinktas kitas variantas – kapinių teri-torija sumažinta iki 40 ha, o išpirkos suma padidėjo daugiau nei du kartus.

Ar sklypų kaina reali, aiškinsis tei-sėsauga. Tačiau akivaizdu, kad ir dėl šio atvejo žemės paėmimo tvarką rei-kėjo keisti gerokai anksčiau.

Už visuomenės poreikiams paimamą žemę bus atlyginama pinigais pagal rinkos vertę.

Ar teisingai bus atsiskaitoma?Jonas Ramonas, Seimo narys

Mane labai stebina žemės savininkų interesus ginančių organizacijų abejin-gumas. Gal jos tyli todėl, kad jų nariai šiuo metu yra valdžioje?Manau, kad taikant naują įstatymą su žemės savininku nebus teisingai atsiskaityta. Daugiausia bus paim-ta miško arba žemės ūkio paskirties žemės. Jos kaina svyruoja nuo 2 iki 5 tūkst. Lt už ha. Tačiau paskui žemės paskirtis bus keičiama, ji taps komer-cine, o tokios žemės kaina dėl įvairių aplinkybių gali padidėti, pavyzdžiui, nuo 2 iki 100 tūkst. Lt už ha. Štai aš ir klausiu: ar teisingai bus atsiskaito-ma su žemės savininku?

Protingas kompromisasEdvardas Raugalas, žemės ūkio vice-ministras, Žemės savininkų sąjungos įkūrėjas ir buvęs jos pirmininkas

Dabar priimtą įstatymą pavadinčiau protingu kompromisu. Supraskime, že-mės paėmimas visuomenės reikmėms dažnai užtrunka labai ilgai. Taigi būtini darbai dažnai yra vilkinami. Kaip elgtis? Jeigu žemę padarytume neliečiamą, tai pažeistume kitos pusės teises.

Aistras dėl žemės paėmimo gesins įstatymu

Kauno LEZ turi didelę žemės perėmimo patirtį. Kai kurie savininkai už hektarą žemės norėjo gauti 1,5 mln. Lt, kai rinkos kaina toje vietoje siekė apie 100 tūkst. Lt. Taigi norėta gauti 15 kartų daugiau. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

(Užs. 288)

3Aktualijos2011 m. balandžio 23 d. • Nr. 32 (9051)Valstiečių laikraštis

Nereikia priešpriešosSimonas Alperavičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas

Nežinau, kodėl šalyje vis dar pasitai-ko antisemitinių išpuolių. Apie tai la-bai daug galvojau, bet atsakymo iki šiol neradau. Kai kalbama, kad žydai šykštūs, galiu priminti, jog tarpuka-riu, kai visiems Lietuvos žmonėms būdavo sunku gyventi, žydai duoda-vo jiems maisto, o pinigus dažniau-siai skolindavo be procentų. Nesa-kau, kad žydai visą laiką elgėsi gar-bingai, bet vienijant žmones reikėtų eiti ne priešpriešos keliu. Mes nesa-kome, kad esame aukščiau kitų, bet žydai vis tiek turi savitą kultūrą ir pasaulėžiūrą. Pagal mūsų kalendo-rių, dabar yra 5771 metai. Juk jeigu vienas žydas, tai yra Kristus, nebū-tų nutraukęs ryšio su judaizmu, tai nebūtų atsiradusi ir katalikybė. Yra daug prigalvota nesąmonių, vieną jų paskutinį kartą išgirdau apsilankęs Santariškių klinikoje. Ten dvi mote-riškės visai rimtai kalbėjo, kad žydai Velykoms grobia ir žudo vaikus.

Kenkia šalies įvaizdžiuiGediminas Kirkilas, Seimo narys

Šie išpuoliai daro didelę žalą Lietu-vos įvaizdžiui tiek Europos Sąjungo-je, tiek pasaulyje. Buvo šiokia tokia valstybės vadovų reakcija, bet ne to-kia, kokios reikėtų reaguojant į pa-našaus pobūdžio išsišokimus. Neat-mesčiau net provokacijos, fi nansuo-tos iš užsienio, versijos, todėl atitin-kamos tarnybos turėtų reaguoti. Be to, jaunimas ne visada žino istoriją, o pridėjus sunkią socialinę-ekono-minę situaciją Lietuvoje, didėjančią emigraciją ir apskritai nepasitenkini-mą gyvenimu Lietuvoje, neigiamos emocijos gali pasireikšti panašiais iš-puoliais prieš vieną ar kitą tautą. Tie išsišokimai gali būti ir kaip tam tikra protesto forma, o Vyriausybei, ma-tyt, palanku, kad panašūs išpuoliai užgožtų dar didesnes problemas, su kuriomis nesugebama susitvarkyti.

Siautėjo didmiesčiuose

Nacistinės Vokietijos lyderio Adol-fo Hitlerio gimimo dieną neonaciai Vilniuje ant Tauro kalne esančių Prof-sąjungų rūmų stiebų iškėlė Trečiojo reicho vėliavas su svastikomis. Dar vie-na vėliava ankstų rytą (6.43 val.) buvo pakabinta Panevėžyje, Smėlynės ga-tvėje, ant tilto turėklo. Ant balto me-džiaginio audeklo juodais dažais buvo užrašyta „Sieg Heil, mein Fuehrer“ („Tegyvuoja pergalė, mano Fiureri“) ir užrašyta „A.Hitler 1889.04.20“.

Kaune tą dieną ant choralinės žydų sinagogos tvoros kažkas iškabi-no užrašą „Hitleris buvo teisus“, „Ju-den raus“ („Žydai lauk“).

Balandžio 11 d. IX forte buvo nu-piešta 13 svastikų, šalia kurių buvo tas pats užrašas „Juden raus“.

Šie išpuoliai žydų bendruomenei buvo skaudūs dar ir tuo, kad jie įvyk-dyti jiems švenčiant antrą Velykų (Pe-sacho) dieną.

Vyriausybė tyli

Iš valstybės vadovų tik Seimo pir-mininkė Irena Degutienė griežtai pa-smerkė „nuolat besikartojančius rasis-tinius ir šovinistinius išpuolius“.

Prezidentūroje ir Andriaus Kubi-liaus vadovaujamoje Vyriausybėje – tyla. O būtent premjero tarnyba pra-ėjusių metų pabaigoje 2011-uosius pompastiškai paskelbė Holokausto atminties metais.

„Valstiečių laikraštis“ išsiaiškino, kad panašūs išpuoliai prieš Kauno žy-dus užregistruojami nebe pirmą kartą. Praėjusiais metais per šventę „Han-za Kaunas“ prie tos pačios sinagogos durų kažkas paliko nupjautą kiaulės galvą. Tąsyk prie kiaulės galvos pik-tadariai pritaisė skrybėlę ir sruogas, pajuokiančiai vaizduojančias religin-

gą judėją. Tuo metu sinagogoje vyko pamaldos, o jose dalyvavo rabinai iš užsienio.

„Apie tą įvykį pranešiau polici-jai, nors gana dažnai randu pripieš-tų svastikų, apie kurias jau net nein-formuoju, nes vis tiek niekas niekada nėra suradęs kaltininkų“, – sakė Kau-no choralinės sinagogos reikalų tvar-kytojas Mauša Bairakas.

Šiemet gegužės 19–22 d. Kau-ne vėl organizuojamos tarptautinės

Hanzos dienos, kuriose dalyvaus apie 100 Europos miestų delegacijos. Ar pasikartos panaši provokacija?

Policija tyrinėja įrašą

Kauno policijos šefas Algirdas Ka-minskas „Valstiečių laikraščiui“ patvir-tino, kad iki šiol nė vienas ikiteisminis tyrimas dėl išpuolių prieš žydų ben-druomenę nėra baigęsis sėkmingai.

Po pernykščio įvykio su kiaulės galva, vienas Didžiosios Britanijos žydas paaukojo Kauno sinagogai pi-nigų vaizdo kameroms įrengti. Poli-cija šiuo metu nagrinėja trečiadienio vaizdo įrašą, bet neatskleidžia, ar ka-meros užfi ksavo asmenis, iškabinusius A.Hitlerį šlovinantį audeklą.

„Įvykį tiria Centro policijos nuova-da, tikiuosi, kad tyrimas bus sėkmin-gas“, – sakė A.Kaminskas.

„Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo Valstybės saugumo departamento (VSD), kodėl jis nesugeba užkirsti kelio gėdą Lietuvai darantiems an-tisemitiniams išpuoliams, po kurių priversti raudonuoti net aukščiausi Lietuvos politikai.

Paklausėme apie nustatytų kalti-ninkų skaičių. Pasirodo, per 20 metų VSD nesugebėjo sugauti nė vieno to-kių išpuolių dalyvio, nors, tikėtina, kad neonacių yra nemenkas būrelis, o juos susekti nebūtų labai sudėtinga.

Kai kam patraukli simbolika ir radikalumas

Klaipėdos universiteto profeso-rius Vygantas Vareikis, paskelbęs ne

vieną darbą antisemitine tema, ne-abejoja, kad išpuolius surengė neo-nacistinių pažiūrų paauglių gru-puotės.

„Asmeniškai pažįstu ir kelis 40–50 metų žmones, kurie privačiuose pokalbiuose neslepia neonacistinių pažiūrų, o kai kurie kolekcionuo-ja Antrojo pasaulinio karo litera-tūrą, simboliką“, – kalbėjo prof. V.Vareikis.

Pasak jo, nacizmas neonaciams patrauklus dėl savo simbolikos, ra-

dikalaus problemų sprendimo, o kai jis dar ir draudžiamas, tai gana su-dėtingu ekonominiu-socialiniu lai-kotarpiu pasidarė itin patrauklus jaunimui, kuris galbūt tokia forma išreiškia savo pažiūras.

Jo nuomone, šie išsišokimai ver-ti pasmerkimo ir menkina pačią vi-suomenę. „Juk turime fenomeną: an-tisemitizmą be žydų, nes kiek gi jų likę Kaune? Vos du šimtai“, – tikino profesorius.

1933 m. duomenimis, Kaune gy-veno 38 tūkst. žydų, kurie tuomet su-darė beveik 30 proc. miestiečių.

Iš žydų yra ko ir pasimokyti

V.Vareikio teigimu, dauguma neo nacių net nėra matę gyvo žydo, o visuomenėje vis dar pasitaiko mitų, neva žydai grobia vaikus, o krikščio-nybės priešaušryje būtent jie nukry-žiavo Jėzų Kristų.

Neseniai iš Izraelio grįžęs profe-sorius tikina, kad Lietuvai iš žydų yra ko pasimokyti. Ne tik sugebėjimo iš-gyventi nederlingose žemėse, bet ir siekiant energetinės nepriklausomy-bės, sugebėjimo kariauti ir nugalėti. „Arabai Izraeliui neparduoda naftos, todėl šalis per kelerius metus planuo-ja visose degalinėse įrengti elektro-mobilių įkrovimo stoteles, – pasako-jo prof. V.Vareikis. – Net auklėjant vaikus žydai smalsiam vaikui pasa-ko, koks jis šaunuolis, kad užduoda gerus klausimus. O ką neretai pasa-ko lietuvis savo vaikui: „Ką tu šneki, kvaileli! Netrukdyk!“

Seimo narys tautininkas Gin-taras Songaila mano, kad svastikų paišymas neabejotinai yra paauglių darbas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Ar-vydas Anušauskas tikina, kad kovoti su panašiais nusikaltimais yra įma-noma, nes įstatymai numato bausmę už tautinės nesantaikos kurstymą, chuliganizmą.

Pasak jo, kol yra kvailių, kurie žemindami kitus, jaučia malonu-mą, tokie nusikaltimai vis kartosis. A.Anušauskas neabejoja, kad kai ku-rie neonacių išsišokimai gali turėti ir tarptautinį rezonansą.

Antisemitiniai išpuoliai – protestas ar provokacijos?

Paklausėme apie nustatytų kaltininkų skaičių. Pasirodo, per 20 metų VSD nesugebėjo sugauti nė vieno tokių išpuolių dalyvio, nors, tikėtina, kad neo-nacių yra nemenkas būrelis, o juos susekti nebūtų labai sudėtinga.

Pilnatis.Saulė teka 5.59, leidžiasi 20.37.

Rytoj PorytŠiandienOraiDieną: +13 +18°

Naktį: +3 +8°

Dieną: +14 +19 Dieną: +15 +20°

Naktį: +3 +8°Naktį: +4 +9°

Šventinį savaitgalį tikėtini gražūs ir šilti orai. Šiandien žymesnio lietaus nenumatoma. Dvelks vos juntamas silpnas vėjas. Įdienojus termometrai rodys 13–18 laipsnių šilumos, kiek vėsiau bus tik Kuršių nerijoje, kur temperatūra svyruos apie 10 laipsnių. Sekmadienį, pirmą Velykų dieną lie-taus ir toliau nenumatoma. Vėjas išliks silpnas. Naktį oras atvės iki 4–9 laipsnių šilumos, dienos metu temperatūra svyruos tarp 14–19 laipsnių, Kuršių nerijoje sušils iki 10–12 laipsnių. Panašūs orai išsilaikys ir pirmadienį, lietaus tikimybė bus nedidelė. Pūs tik silpnas vėjelis. Naktį tempera-tūra nukris iki 3–8 laipsnių, dienos metu galėsime mėgautis vasariška 15–20 laipsnių šiluma. Kiek vėsesnė diena ir vėl numatoma Kuršių nerijoje – 11–13 laipsnių. Antradienio naktį drėgmės zona artės link Lietuvos, o dienos metu kai kur truputį palynos. Vėjas išliks silpnas. Naktį vyraus 3–8 laipsniai šilumos, dieną temperatūra pakils iki 14–19 laipsnių. Nuo trečiadienio lietus mūsų šalyje bus gerokai dažnesnis svečias, bet šiluma nesitrauks.

Kristina Petraitytė

(Užs. 83)

Kaune ant choralinės žydų sinagogos tvoros kažkas iškabino užrašą „Hitleris buvo teisus“, „Juden raus“ („Žydai lauk“).VL archyvo nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Kaip vertinate Ministro Pirmininko Andriaus

Kubiliaus Seime pristatytą Vyriausybės praėjusių

metų veiklos ataskaitą?

Vyriausybė dirbo gerai

Vyriausybė dirbo patenkinamai

Vyriausybė dirbo blogai

Vyriausybė dirbo blogai ir turėtų atsistatydinti

12 proc.

13 proc.

16 proc.

59 proc.

4 2011 m. balandžio 23 d. • Nr. 32 (9051)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

Pagaliau didysis savivaldybių merų turgus baigėsi – kėdės išsi-dalytos. Daugiausia jų užsėdo so-cialdemokratai – beveik trečdalyje Lietuvos savivaldybių. Amžiniems socialdemokratų oponentams konservatoriams pavyko įsitvir-tinti trylikoje merų kabinetų. Ki-toms sėkmingiau rinkimuose pa-sirodžiusioms partijoms tenko po penkis, šešis merų postus. Kokias iš šių rezultatų galėtume padary-ti išvadas?

Pirmiausia labai skaudų antau-sį šiemet gavo konservatoriai. Di-džiuosiuose Lietuvos miestuose kol kas šią kadenciją jie neturi nė vieno savo mero, nors kai kuriose savivaldybėse iš karto po rinkimų jau pūtė pergalės ragus. Pasirodo per anksti.

Visu šimtu procentų pasitvirti-no prognozės: jei kuri nors partija vienoje ar kitoje savivaldybėje per

rinkimus gavo daugiausia rinkėjų balsų, tai dar visiškai nereiškia, kad ji iš tiesų laimėjo rinkimus, formuos valdančiąją daugumą ir išsirinks savo merą. Ar ne taip atsitiko Kau-ne, konservatoriams su krikščioni-mis demokratais laimėjus daugiau-sia mandatų miesto taryboje, ir kai kuriose kitose savivaldybėse?

Oi kaip pyko konservatoriai, kai kur kas mažiau rinkėjų balsų ga-vusios partijos pradėjo burti koa-licijas be Tėvynės sąjungos-Lietu-vos krikščionių demokratų atstovų. Kaip jie drįso nepaisyti rinkėjų nuo-monės!

Tačiau Vilniuje tie patys kon-servatoriai darė lygiai tą patį, ką jų

oponentai Kaune, – bandė išstumti iš valdančiosios daugumos daugiau-sia rinkėjų balsų gavusius zuokinin-kus. Tai kuriuo atveju derėtų piktin-tis, o kuriuo ne? Kai patys Kaune buvo nustumti nuo valdžios, ar kai

bandė Vilniuje nustumti kitus? Juo labiau kad viskas susiklostė vieno-dai – ir laikinojoje, ir tikrojoje Lie-tuvos sostinėse konservatoriai liko be nieko, kaip ta bobutė prie suski-lusios geldos.

Skaudžiausia, kad tuose po rin-kimų vykstančiuose merų turguo-se rinkėjai nedalyvauja, nuo jų jau niekas nepriklauso. Partijų susita-rimai tampa svarbesni už rinkė-jų nuomonę, kurią jie išreiškė per rinkimus.

Todėl į valdžią neretai ateina ne tie, kuriais rinkėjai labiausiai pasi-tiki, o tie, kurie sugebėjo susitarti, suvienyti jėgas, dažnai visiškai skir-tingų ideologijų ir pozicijų ar net iki

tol buvę aršūs priešininkai. Kažkur tokiais atvejais išgaruoja visos ideo-loginės vertybės, svarbiausias parti-jų tikslas tampa – užimti reikšmin-giausius postus.

Žinoma, čia galima mestelėti:

politika yra kompromisų menas. Tačiau kompromisas kompromi-sui nelygus. Sunku net suvokti, jog konservatoriai taip plačiai buvo at-vėrę savo glėbį Lietuvą nuolat šmei-žiančio ir skaldančio europarlamen-taro, Lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio komandai, kad tik užimtų mero postą.

Be jokios abejonės, dabartinė mūsų savivaldybių rinkimų tvarka tikrai neskatina aktyvumo, nes vis daugiau žmonių nusivilia, suvo-kia, kad jų pasirinkimas gali ne-reikšti nieko netgi tada, kai taip pat, kaip jie, balsuoja gana daug bendraminčių.

Ar tikrai nieko negalima pakeis-ti? Jei mūsų politinė kultūra dar te-bėra vystykluose, gal vertėtų pato-bulinti rinkimų įstatymą taip, kad būtų galima stabdyti rinkėjų valią pažeidžiančių koalicijų kūrimą. Juo labiau kad čia nieko naujo – kai ku-riose šalyse valdančiąją koaliciją pir-miausia formuoja ne bet kas, o dau-giausia balsų pelniusi politinė jėga. Ir tai yra įtvirtinta įstatymu.

Yra ir kitas variantas: meras pri-valėtų būti renkamas iš didžiausios koalicijos frakcijos. Tuomet gal du trys tarybos nariai negalėtų šokdinti didžiųjų partnerių ir reikalauti pos-tų vien todėl, kad kam nors pritrūko vieno ar kelių balsų.

Po šiemetinių savivaldybių tary-bų rinkimų, kai žmonės rinko vie-nus, o į valdžios kėdes susėdo kiti, apie būtinas permainas, tiesioginius merų rinkimus jau prabilo ir tie, ku-rie iki šiol į juos žiūrėjo skeptiškai. Iš svetimų klaidų mokytis nenori-me, todėl mokomės iš savų, nors tai kainuoja kur kas brangiau.

Šventos Velykos yra brangiausia visų krikščionių šventė. Jei Kalėdos primena tik pirmuosius Išganytojo žingsnius mūsų žemėje, tai Vely-kos kalba apie jo pergalę prieš mir-tį. Kalba ir apie mūsų pergalę, nes Jėzus kentėjo, mirė ir prisikėlė, kad mes turėtume gyvenimą. Jis sako: Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyve-nimą, – kad apsčiai jo turėtų ( Jn 10, 10). Kristaus prisikėlimo tikrovė la-biausiai atsiliepia į mūsų troškimą amžinai gyventi.

Apaštalas Paulius nurodo, kaip turime švęsti Velykas. Jis kalba: Švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duo-na (1 Kor 5, 8). Apaštalas ragina atmesti blogį ir apsispręsti už gėrį bei tiesą.

Labai gaila tų brolių ir sesių, ku-rie ir šiose Velykose nepajėgė ar ne-norėjo išsivaduoti iš nuodėmės. Ne-smerkiame jų, bet pavedame juos gailestingajai Dievo meilei. Jeigu bus ištikimųjų, kurie nepaliaus bels-tis į Dievo Gailestingumą, tikėkime, kad daugelis, šiandien gyvenančių su nuodėmės raugu, prisikels gyve-

nimui ir galės švęsti Velykas ne tik žemėje, bet ir amžinybėje.

Dauguma tikinčiųjų prieš Velykas susitaiko su Dievu bei žmonėmis ir Kristaus Prisikėlimo šventę pasitinka pilni džiaugsmo vienybėje su Prisikė-lusiuoju. Būkite pasveikinti, Kristaus broliai ir seserys, švenčiantys paties didžiausio džiaugsmo, didžiausios pergalės žmonijos istorijoje atmini-mą. Niekas negali prilygti Kristaus prisikėlimo džiaugsmui, nes jis kal-ba, kad už mus yra sumokėta Dievo Avinėlio kraujo kaina ir dėl to esame pašaukti ne mirčiai, bet gyvenimui.

Šiemetinės Velykos sutampa su pasiruošimu sutikti labai džiu-

gią žinią – Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II beatifi kaciją. Tai Šventasis Tėvas, labai mylėjęs Lie-tuvą ir daug prisidėjęs, kad greičiau mums išauštų laisvės rytas. Šis didis popiežius yra ryškus pavyzdys, ką žmogaus širdyje gali sukurti mir-tį nugalėjęs Kristus. Drauge jis yra pavyzdys, kaip reikia liudyti Prisikė-lusįjį net tuomet, kai aplinkui vieš-patauja tamsa.

Pasaulyje buvo labai tamsu, kai 1978 m. Jonas Paulius II buvo iš-

rinktas į šv. Petro sostą. Rytuose viešpatavo totalitarinė sistema, vi-somis priemonėmis skleidusi be-dievybę ir trypusi žmonių teises. Va-karuose viešpatavo mirties kultūrą pagimdęs sekuliarizmas, kurio veidą akivaizdžiai išvydome sugriuvus ge-ležinei uždangai. Tiek karinga be-dievybė, tiek vartotojiška sekuliari kultūra nešė dvasinę mirtį ir sėjo neviltį. Tiek Rytuose, tiek Vakaruo-se tvyrojo slogi dvasinė atmosfera. Kas galėjo pasipriešinti šiai blogio jėgai, gaubiančiai pasaulį ir griau-nančiai žmonių dvasią? Išrinktas popiežiumi Jonas Paulius II prabilo į krikščioniškąjį pasaulį, kviesdamas

nebijoti blogio ir tų, kurie skleidžia blogį. Jis apvažiavo kone visą pasaulį, neaplenkdamas ir Lietuvos, ir visus kvietė į prisikėlimą bei naujo pasau-lio kūrimą. „Atverkite duris Kristui ir naujiems ateities akiračiams“, – kvie-tė Jonas Paulius II lietuvius, vos nu-simetusius ilgai trukusios okupaci-jos pančius.

Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II pavyzdys akivaizdžiai liudija, kiek daug gali padaryti vie-nas žmogus, jeigu jis gyvena ir vei-

kia su prisikėlusiu Kristumi, jeigu jo gyvenime herojiškai praktikuojamos tikėjimo, vilties ir meilės dorybės.

Šv. Velykų proga noriu visiems palinkėti šviesaus gyvenimo su pri-sikėlusiu Kristumi. Su apaštalu Pau-liumi linkiu ir raginu: Laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje (Rom 6, 11).

Prisikėlęs Kristus kviečia ir mus prisiimti istorinę misiją – prikelti Lietuvą naujam gyvenimui. Gyveni-mui, kuriame būtų gerbiamas žmo-gus ir nebūtų toleruojamas blogis. Tegul nebaido mūsų nei patiriami sunkumai, nei jokios vidinės ar išo-rinės blogio jėgos. Kas eina per gy-

venimą su prisikėlusiu Kristumi, to negali išgąsdinti jokios šio pasaulio galybės. Todėl ryžkimės būti Pri-sikėlimo šviesos nešėjais savo šei-mose, mokyklose, universitetuose ir darbo vietose. Visa širdimi atsi-liepkime į Jono Pauliaus II ragini-mą: „Nebijokite! Atverkite, plačiai atlapokite vartus Kristui!“ Nebijo-kite siaučiančio blogio, nes su mu-mis yra prisikėlęs Kristus!

Komentarai

Savaitės komentaras

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 30 090 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 508. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Rinko vienus, o į valdžios kėdes susėdo visai kiti

Velykų misija – liudyti Prisikėlusįjį

Prisikėlęs Kristus kviečia ir mus prisiimti istorinę misiją – prikelti Lie-tuvą naujam gyvenimui. Gyvenimui, kuriame būtų gerbiamas žmo-gus ir nebūtų toleruojamas blogis. Tegul nebaido mūsų nei patiriami sunkumai, nei jokios vidinės ar išorinės blogio jėgos

Skaudžiausia, kad tuose po rinkimų vykstan-čiuose merų turguose rinkėjai nedalyvauja, nuo jų jau niekas nepriklauso. Partijų susita-rimai tampa svarbesni už rinkėjų nuomonę, kurią jie išreiškė per rinkimus.

2011 m. balandžio 23 d. • Nr. 32 (9051)Valstiečių laikraštis 5Aktualijos

Viktorija Giedraitytė

Europoje ir JAV prekyba inter-netu vyksta jau seniai ir yra gana populiari. O štai lietuviai vis dar nelabai pasitiki tokiu prekių įsigi-jimo būdu. Interneto erdvėje jau perka 24 proc. latvių, Lietuvoje praėjusiais metais internetu pir-ko tik 11 proc. šalies gyventojų.

Pigiau ir paprasčiau

Vis dėlto teigiami pokyčiai jau pastebimi. Per pastaruosius porą metų lietuviai vis aktyviau domisi al-ternatyva įprastoms parduotuvėms. Vakarų Europoje žmonės interne-tu perka viską – pradedant maistu, baigiant stambia skaitmenine tech-

nika. Lietuviai interneto parduotu-vėse dažniausiai ieško kompiuterių, buitinės technikos, televizorių, dvi-račių, mobiliųjų telefonų.

Interneto parduotuvės aliba.lt pardavimų vadovas Dovydas Mė-linskas, kalbėdamas apie prekybos internetu privalumus, pirmiausia pabrėžė, kad tokiose parduotuvė-se siūlomos prekės yra gerokai pi-gesnės už tokias pat parduodamas prekybos centruose. Interneto par-duotuvėms nereikalingas prekybi-nis plotas, jo priežiūra, mažesnės išlaidos logistikai, sandėliams išlai-kyti. D.Mėlinskas ypač džiaugiasi, kad pavyko įdiegti galimybę klien-tams už prekes atsiskaityti po to, kai prekės jiems pristatomos. Pir-kėjas jaučiasi saugiau, gali sumo-

kėti apžiūrėjęs ir įvertinęs pirkinį. Be to, interneto parduotuvės veikia visą parą: klientas prekių gali ieškoti jam patogiu metu, palyginti kainas, pasinaudoti papildoma informacija internete.

„Pastebėjome, kad lietuviai no-riai prekes įsigyja išsimokėtinai, to-dėl interneto parduotuvė aliba.lt yra sudariusi sutartis su UAB „Sno-ro lizingas“ ir UAB „Ūkio banko li-zingas“ – sudaryti lizingo sutartį užtrunka vos kelias minutes: visos

lizingo procedūros tvarkomos te-lefonu, internetu ir prekių prista-tymo metu, žmonėms nereikia eiti į banką, parduotuvę ar tvarkytis papildomų dokumentų“, – sakė D.Mėlinskas.

Rūpesčių kur kas mažiau

Perkant didelį daiktą internetu, nebereikia rūpintis, kaip tą prekę parsigabenti į namus, užnešti laip-tais. Tuo pasirūpina kurjeriai, daž-niausiai be jokio papildomo mokes-čio. Klientams patrauklus daug pla-tesnis prekių asortimentas interneto parduotuvėse nei įprastose.

Rūpinimasis namų ruoša, ūkiu, vaikais, laisvalaikiu daugeliui žmo-nių atima nemažai laiko, todėl pa-sivaikščiojimams po parduotuves jo visai nelieka. O norimą prekę nusi-pirkti internetu užtrunka vos kelias minutes, sutaupoma nemažai laiko. Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti buitinės techni-kos, televizorių ar kitų namų apy-vokai reikalingų daiktų.

Kita prekybos internetu klientų grupė – mažesnių miestų ar kai-mų gyventojai. Žmonėms neberei-kia važiuoti keliasdešimt kilome-trų nuo namų iki prekybos centro: užsisakius prekes internetu, kurje-riai jas pristato ir į atokiausią Lie-tuvos kampelį. Pirkėjo patogumui kurjerių tarnybos pirkinius pristato

ne tik į namus, bet ir į kliento dar-bovietę, biurą, prieš tai visuomet suderinus pirkėjui patogų prista-tymo laiką.

Garantijos tokios pačios

Pirkėjai dažnai teiraujasi, ar pre-kės, pirktos internetu, turi tokią pa-čią garantiją, kaip ir įsigytos preky-bos centruose ir kur kreiptis prekei sugedus. „Visi pasauliniai gamin-tojai, tarp jų „Samsung“, „Beko“, „Sony“, „Philips“, „Asus“, „Pioneer“ ir daugybė kitų, suteikia tarptauti-nes garantijas nepriklausomai nuo to, ar prekė buvo pirkta internetu, įprastoje parduotuvėje ar užsieny-je. Prireikus garantinės priežiūros, klientui reikia kreiptis į artimiausias garantinio remonto dirbtuves. Iški-lus klausimams, visuomet pagelbės interneto parduotuvės konsultan-tai“, – sakė D. Mėlinskas. Jis pasi-džiaugė, kad interneto parduotuvė įgyja vis didesnį pirkėjų pasitikėji-mą ir užsitarnauja patikimos įmonės vardą. Plėsdama prekybą internetu, įmonė jau atidarė interneto parduo-tuvę Latvijoje, artimiausiu metu pla-nuoja pradėti veiklą Lenkijoje. Pasak D.Mėlinsko, interneto parduotuvėje nuolat vyksta įvairios akcijos. Šiuo metu yra taikomos didelės nuolaidos „Whirpool“, „Beko“, „Electrolux“ bui-tinei technikai, kompiuterinei tech-nikai ir kitoms prekėms.

Pirkti internetu apsimoka

Interneto parduotuvėse prekės yra gerokai pigesnės už tokias pat, parduodamas prekybos centruose, nes interneto parduotuvėms nereikalingas prekybinis plotas, nereikia jo prižiūrėti, mažesnės išlaidos logistikai, sandėliams.

Interneto parduotuvių aliba.lt ir aliba.lv pardavimų vadovas Dovydas Mėlinskas teigia, kad interneto parduotu-vėse prekės yra gerokai pigesnės negu įprastose. aliba.lt nuotrauka

LKL stipriausių komandų ket-vertas šįkart bus be „Šiaulių“. Pusfi nalyje po šv. Velykų susitiks: Vilniaus „Lietuvos rytas“–Prienų „Rūdupis“, Kauno „Žalgiris“–Ute-nos „Juventus“.

„Kalnapilio-Lietuvos krepšinio lygos“ (LKL) čempionato antrosiose ketvirtfi nalio rungtynėse reguliario-jo sezono nugalėtojas Kauno „Žalgi-ris“ svečiuose po itin atkaklios kovos 88:82 (22:20, 25:17, 18:23, 23:22) įveikė Klaipėdos „Neptūną“ (8 vie-ta reguliariajame sezone) ir laimėjo seriją iki dviejų pergalių 2:0.

„Žalgiriui“ Markusas Braunas ir Tadas Klimavičius pelnė po 14 taškų, Martynas Pocius – 12, Trentas Pleis-tedas – 11, Paulius Jankūnas – 10.

Klaipėdos komandoje 19 taš-kų surinko Martynas Mažeika, 18 – Lukas Boneris, 17 – Mantas Ruikis.

„Žalgiris“ Kauno sporto halėje pusfi nalyje balandžio 27 d. kovos su Utenos „Juventus“ (5 vieta) klubu.

Pirmąsias rungtynes su Šiaulių „Šiauliais“ (4 vieta) svečiuose 105:94 laimėję Utenos krepšininkai namuose šventė pergalę rezultatu 91:81 (26:25, 18:20, 22:16, 25:20) ir pirmą kartą klu-bo istorijoje pateko į LKL pusfi nalį.

Utenos komandai Marius Pre-kevičius pelnė 23 taškus, Aurimas Kieža – 20, Žydrūnas Urbonas – 17. „Šiaulių“ gretose Deividas Vyveris surinko 25 taškus, Darius Gvez-dauskas – 17, Rašonas Broudas – 13, Edvinas Ruzgas – 11.

„Šiauliai“ tarp keturių pajėgiausių šalies klubų nepateko pirmą kartą nuo 1998 m.

Šiauliečiai praėjusius septynis se-zonus iš eilės LKL čempionate buvo treti. Šalies pirmenybių bronzos me-dalius Šiaulių klubas iš viso iškovo-jo devynis kartus (2000, 2001 bei 2004–2009 m.).

Nugalėtojo titulą ginantis Vil-niaus „Lietuvos rytas“ (2 vieta) sve-čiuose 103:82 (16:10, 34:20, 31:25, 22:27) nugalėjo Vilniaus „Perlą“ (7 vieta) ir taip pat laimėjo seriją 2:0.

Nugalėtojams Bredas Njūlis pelnė 23 taškus, Martynas Gece-vičius – 16, Steponas Babrauskas, Jonas Valančiūnas ir Kenanas Bai-ramovičius – po 12. „Perlo“ gretose Žydrūnas Kelys surinko 19 taškų, Aidas Viskontas ir Evaldas Kairys – po 10.

Pirmąsias rungtynes „Lietuvos rytas“ taip pat laimėjo 83:73.

Pusfi nalyje dabartiniai LKL čem-pionai Vilniuje balandžio 26 d. susi-tiks su trečią vietą reguliariajame se-zone užėmusiu Prienų „Rūdupiu“.

Prienų klubas svečiuose 76:63 (18:14, 21:19, 24:18, 13:12) įveikė Panevėžio „Techasą“ (6 vieta) ir lai-mėjo seriją iki dviejų pergalių 2:0.

Prienų komandai Gediminas Orelikas pelnė 17 taškų, Justas Si-nica ir Evaldas Dainys – po 14. Panevėžio ekipoje Egidijus Dim-ša surinko 23 taškus, Marius Valu-konis – 14, Andrius Aleksandro-vas – 10.

VL, Eltos inf.

Sportas

Krepšinio lygos pusfi nalis – be „Šiaulių“

Lietuvos bėgikė Živilė Balčiū-naitė, kuriai Lietuvos lengvo-sios atletikos federacijos (LLAF) Drausmės komisija už antidopin-go taisyklių pažeidimą skyrė dve-jų metų diskvalifi kaciją, šį spren-dimą apskundė Sporto arbitražo teismui (CAS).

LLAF sprendimu, 32 m. marato-nininkė privalės grąžinti pernai iško-votą Europos čempionato aukso me-dalį. Sportininkės treneriui Romui Sausaičiui pareikštas griežtas papei-kimas. Dėl diskvalifi kacijos, kuri įsi-galioja nuo sportininkės veiklos sus-pendavimo dienos (rugsėjo 6-osios), Ž.Balčiūnaitė negalės dalyvauti Lon-dono olimpinėse žaidynėse.

Bus mėginama įrodyti, kad len-gvaatletės šlapimo mėginys Bar-selonos laboratorijoje buvo ištir-tas nekokybiškai, o sprendimą dėl diskvalifi kacijos priėmusi LLAF neišvengė procedūrinių pažeidi-mų.

Pasak sportininkės, LLAF Drausmės komisija pasiūlė atlikti trečią mėginio likučių tyrimą neu-tralioje laboratorijoje, tačiau pasi-tarusi su advokatais Ž.Balčiūnaitė tokio žingsnio atsisakė.

LLAF Drausmės komisiją suda-rė olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas D.Barkauskas, Lietuvos olimpinio sporto centro gydytoja D.Baubinienė, LLAF generalinė sekretorė N.Medvedeva, LLAF ta-rybos nariai P.Karoblis, E.Martinka ir G.Mamkus.

Tarptautinės lengvosios atleti-kos federacijos (IAAF) pranešimą apie tyrimą dėl įtarimą sukėlusio Ž.Balčiūnaitės mėginio, paimto per Europos čempionatą Barselonoje (Ispanija), LLAF gavo praėjusių metų rugsėjo pradžioje. IAAF pra-nešime buvo teigiama, kad lietu-vės mėginyje buvo rasti tam tikri nukrypimai nuo leistinos normos, kuriuos galėjo lemti intervencija iš išorės. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad testosterono ir epitestosterono santykis nuo normos buvo nukrypęs keturis kartus.

VL, Eltos inf.

Bėgikė Živilė Balčiūnaitė tęsia kovą su federacija

Pusfi nalyje žalgiriečiai kausis su ambicinguoju Utenos „Juventus” klubu.Eltos nuotrauka

Europos čempionei neleista daly-vauti Londono olimpiadoje

Eltos nuotrauka

6 2011 m. balandžio 23 d. • Nr. 32 (9051)Valstiečių laikraštisAktualijos

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Balandžio mėnesį Lietuvos pieno perdirbimo įmonės iki tol pelningo-se eksporto rinkose patyrė nuosto-lių. Kodėl taip atsitiko, juk kai kurie analitikai prognozavo, kad pieno produktų kainos pasaulinėje rinko-je tik kils, o paskui jas seks ir žalia-vinio pieno supirkimo kainos?

Padėtį eksporto rinkose anali-zuojantys perdirbėjai mano, kad po staigaus kainų augimo rinkose vyksta kainų korekcija. Ką šie poky-čiai gali atnešti pieno gamintojams ir kaip jiems reikėtų pasirengti?

Eksporto reikšmė ir įtaka

Lietuvos pieno perdirbimo įmo-nės eksportuoja apie 55 proc. pieno produkcijos. Kai kurių įmonių eks-porto dalis gerokai didesnė. Štai per-nai Vilkyškių pieninė eksportavo per 64 proc. produktų, „Rokiškio sūris“ – už 353 mln. Lt, o vidaus rinkoje par-davė už 200 mln. Lt. Taigi kainų pasi-keitimai pasaulinėje rinkoje Lietuvos įmonėms yra labai svarbūs.

AB Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sakė, kad kaip tik pastaruoju metu eksporto rinkose ne tik Vilkyškių pieninė, bet ir kitos įmonės patyrė nuostolių dėl su-mažėjusių pieno produktų kainų.

„Pieno miltų kaina krito daugiau kaip 20 proc., sviestas atpigo apie 15 proc., išrūgų miltų kaina krito net 35 proc.“, – vardija G.Bertašius.

Asociacijos „Pieno centras“ direk-torius Antanas Kavaliauskas remiasi ne tik asociacijos, bet ir „Dairy mar-kets“ duomenimis: „ES rinkoje kovo pradžioje sviesto kaina svyravo nuo 5 200 iki 5 700 JAV dolerių už toną, o balandžio pradžioje kaina nusirito iki 4 800–5 300 JAV dolerių už t, pieno miltų kaina per tą patį laikotarpį su-mažėjo beveik 40 proc.“

Pieno perdirbėjai nelinkę daryti skubotų išvadų, kur pieno produktų kainos pasuks gegužės mėnesį – ar atsigaus, liks dabartinio lygio, ar dar kris. Tačiau G.Bertašius primena dar vieną aplinkybę – 2008-aisiais perdir-bimo įmonės gaudavo gerokai dides-nę ES paramą pieno produktams eks-portuoti. Taigi ir šia prasme fi nansinės aplinkybės pablogėjo.

„Manau, kad per pastarąjį mė-nesį pieno produktų kaina patyrė korekciją. Tokie pasikeitimai nuvil-nijo visose rinkose“, – daro išvadą A.Kavaliauskas.

Pasikeitimų banga ritasi greitai

Kada šie kainų pokyčiai pasieks Lietuvos įmones? Jau pasiekė. Šiais laikais verslui tenka reaguoti labai greitai. Pieno perdirbimo įmonės ne-turi kito pasirinkimo.

„Anksčiau analizę atlikdavome kar-tą per ketvirtį. Pastaraisiais metais pa-dėtis pasikeitė iš esmės. Pavyzdžiui, grietinėlės pardavimo sutartys suda-romos ar keičiamos kiekvieną savaitę, išrūgų pardavimo sutartys – kartą per dvi savaites. Taigi per mėnesį minėtų ir kitų produktų kainos gali pasikeisti

2–4 kartus. Tokios yra rinkos taisy-klės“, – sako G.Bertašius.

Pasak A.Kavaliausko, būna tokių atvejų, kai sudaromos sutartys pirkti tam tikrą kiekį produktų, o ilgalaikių kontraktų su fi ksuota kaina Lietuvos perdirbimo įmonės neturi arba tokios pasitaiko labai retai: „Net kontraktuo-se su Rusija, nors numatome kainas, tačiau ir jos koreguojamos pagal pa-dėtį rinkoje.“

Deja, Lietuvoje valstybės įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos agrarinės eko-nomikos institutas (LAEI), atlieka tik praeities analizę, kai įvertinama tik praėjusio ketvirčio ar net pusmečio informacija, ir daromos išvados.

„Nesuprantu tokių analizių nau-dos. Mes ir taip žinome, kas įvyko. Ir mums, perdirbėjams, ir pieno ga-mintojams būtų daug svarbiau susi-pažinti su naujausia informacija, kuria remdamiesi galėtume daryti skubius sprendimus“, – sako G.Bertašius.

Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje veikia stambus Vyriausybės padali-nys, kuris analizuoja pasikeitimus pa-saulinėje rinkoje, daro prognozes ir net padeda ieškoti rinkų šalies per-dirbėjams.

Kainas pakėlė eksportas

LAEI skyriaus vadovas Albertas Gapšys sako, kad pasauliniame „Fon-terra“ aukcione pastarosiomis savai-tėmis kai kurių pieno produktų kai-nos pasikeitė.

„Mano žiniomis, planuojamas pie-no produktų sandorių kritimas. Ko-kios priežastys? Visada po didelio kai-nų augimo kainos krinta. Pastaruo-ju metu eksporto kainos augo gana sparčiai, todėl tikėtinas kainų suma-žėjimas“, – sako A.Gapšys.

Niekas negali pasakyti, ar šie pasi-keitimai yra ilgalaikiai.

„Nemanau, kad pasikartos 2008-ųjų scenarijus, kai produktų kai-nos krito ir krito, o mes negalėjome prog nozuoti, kada pasieksime du-gną. Šiuo metu padėtis yra kitokia. Vyksta kainų korekcija, bus pasiektas kažkoks tvirtas pagrindas“, – svarsto G.Bertašius.

Vilkyškių pieninės vadovas prime-

na, kad dabartines aukštas pieno su-pirkimo kainas pakėlė ne vidaus rin-ka, bet pasikeitimai eksporto rinkose. Taigi buvo galima gaminti daugiau pieno produktų.

Padėtis vidaus rinkoje

Kitos išeities perdirbimo įmonės kol kas neturi, nes vidaus rinkoje padėtis dar blogesnė. Pasak G.Bertašiaus, vi-daus rinka pieno perdirbėjams buvo ir tebėra nuostolinga.

„Jeigu kas nors tuo abejoja, nesun-ku apskaičiuoti – aukštos eksporto kainos iki šiol dengdavo vidaus rin-koje patiriamus nuostolius“, – sako G.Bertašius.

Pritaria ir A.Kavaliauskas: „Nors produktų kainos vidaus rinkoje

2010-aisiais augo, tačiau vidaus rin-ka perdirbimo įmonėms buvo nuos-tolinga.“

Kai kurie vartotojai teigia, kad kai kuriose šalyse pieno produktų kainos yra net mažesnės nei Lietuvoje. Ne-daug tokių šalių yra, be to, neužmirš-kime, kad Lietuvoje vartotojai dar su-moka 21 proc. PVM, o kai kuriose ES šalyse PVM pieno produktams arba nustatytas mažesnis, arba visai netai-komas. Pavyzdžiui, Vokietijoje pieno produktams taikomas 7 proc. PVM mokestis, o kaimyninėje Lenkijoje – tik 3 proc. O Jungtinėje Karalystėje – 0 proc. Tik Danijoje pieno produktams taikomas 25 proc. PVM mokestis.

Du pasirinkimai

Pieno produktų kainoms sumažė-jus eksporto rinkose, pieno perdirbė-jai turi dvi galimybes – didinti pieno produktų kainas vidaus rinkoje arba mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas.

Didinti pieno produktų kainas, nors jos, pasak G.Bertašiaus, vidaus rinko-

je yra mažesnės nei turėtų būti iš ti-krųjų, yra šiek tiek rizikinga. Ar nesu-mažėtų pieno produktų vartojimas? Jeigu vartotojai pasirinks kaimyninių šalių produktus, nukentės ne tik per-dirbėjai, bet ir pieno gamintojai.

„Tačiau neverta tikėtis, kad pro-duktų kainos vidaus rinkoje mažės“, – primena G.Bertašius.

„Manau, kad perdirbėjai turėtų di-dinti ne produktų kainas, bet šiek tiek sumažinti pieno supirkimo kainas. Jos priartėjo prie 2007-ųjų piko, taigi ūki-ninkai dabar tikrai nesiskundžia“, – sako A.Gapšys.

Kokio dydžio korekcijos pieno ga-mintojai gali tikėtis?

„Sunku prognozuoti. Aukštos kai-nos išsilaikys, bet, žinoma, ne tokios aukštos, kokios yra dabar. Gal žaliavi-

nis pienas turėtų atpigti 5–10 proc., o gal ir daugiau“, – sako G.Bertašius.

Pasak asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus A.Kavaliausko, dėl inf-liacijos įtakos kainos palengva auga, tačiau dėl pasikeitimų pasaulinėje rin-koje net ir tokio augimo perdirbėjai negali garantuoti.

Ko gali tikėtis ūkininkai?

Anot G.Bertašiaus, dėl argumentais neparemtų analizių daromos klaidin-gos prognozės, todėl ūkininkai, vado-vaudamiesi optimistiniais lūkesčiais, gali klaidingai planuoti investicijas ir patirti nuostolių. Štai neseniai vyku-siame Pieno tarybos posėdyje buvo pranešta, kad pieno produktų kainos pasaulinėje rinkoje auga, ir padaryta išvada, jog taip pat sparčiai augs ir ža-liavinio pieno supirkimo kainos.

A.Kavaliauskas prisimena: „Kai ku-rie mano pažįstami ūkininkai sakė, kad 2007-ųjų pieno supirkimo kainų kilimas juos išmušė iš vėžių – pagau-ti euforijos ūkininkai brangiai pirko karves, techniką, o netrukus kainos

krito, todėl ne vienam ūkininkui iški-lo problemų grąžinant paskolas. Jei-gu būčiau ūkininkas, investuočiau ne tada, kai rinkoje yra aukštos kainos, o tada, kai viskas yra atpigę. Kainoms pasiekus aukštą lygį, pirkti karves jau pavėlavote. Patyrę ūkininkai žino, kad kainos rinkoje svyruoja.“

Finansų analitikai pataria elgtis at-sargiai, skaičiuoti ir pasilikti lėšų ne-numatytiems atvejams. Nusprendus investuoti, reikia sau atsakyti, ar pa-vyks išgyventi, jeigu supirkimo kaina kris iki žemiausio lygio?

Rinka sunkiai nuspėjama

Plungės rajone ūkininkaujantis Ju-lius Martišius sako: „Patirtis mane įspė-ja, kad pieno supirkimo kainos gali la-bai greitai pasikeisti. Kainoms kylant, man darosi neramu, nes baiminuosi, kad jos gali bet kuriuo metu nukristi. Tokia yra nenuspėjama rinka. Kokios mano prognozės? Artėjant vasarai pie-no kaina dažniausiai sumažėja.“

Kada geriausia investuoti?

„Geriausia investuoti, kai rinkoje yra nuosmukis – kol investuosi, žiū-rėk, rinkoje kainos ir pakils, o tada ir daugiau pelno gausi. Tačiau atsitinka taip, kad krizės metu nelieka pinigų investicijoms“, – sako J.Martišius.

Panevėžio rajone ūkininkaujantis vienas stambiausių šalyje pieno ga-mintojų Raimondas Vitkauskas sako, kad pastaraisiais metais įtaką pieno produktų kainoms daro rinkų speku-liantai: „2007-aisiais kainos nerealiai krito, o pastaruoju metu jos taip pat nerealiai auga. Baiminuosi, kad ne-pasikartotų panašus scenarijus. Esant tokiai padėčiai rinkoje, negali planuo-ti, nes kritus kainoms net stipriausias ūkis gali sužlugti. Todėl investicijoms skiriu tik sutaupytas lėšas, apie skoli-nimąsi net negalvoju.“

Itin didelį dėmesį kokybei skirian-ti Šilalės rajone ūkininkaujanti Zofi ja Ruikienė sako, kad už kokybišką pie-ną turi būti mokama gera kaina, o už vidutinį – tiek, kiek jis vertas.

Pienininkams žadama šviesi ateitis

Kad ir kokie bus pasikeitimai pasau-linėje rinkoje, Vilkyškių pieninės direkto-rius G.Bertašius yra optimistas: „Manau, kad pieno supirkimo kainos tikrai nekris labai smarkiai, kaip tai atsitiko 2009-ai-siais. Jos nesumažės ir per artimiausius kelerius metus. Štai stambiausi pasau-lyje pieno gamintojai ir eksportuotojai Naujojoje Zelandijoje teigia, kad pieno gamyba ir perdirbimas per artimiausius 10 metų bus perspektyvus.“

Kuo paremtas toks optimizmas?„Daugiau pieno produktų pradės

vartoti Kinija ir Indija. Taigi rinka turi galimybių gerokai išaugti. Labai tikė-tina, kad gyvenimo lygis šiose vals-tybėse augs, todėl didės ir kokybiškų bei įvairių maisto produktų paklau-sa“, – sako G.Bertašius.

Pieno rinka pribrendo kainų korekcijaiSumažėjus pieno produktų kainoms eksporto rinkose perdirbėjai turi dvi galimybes – branginti pieno produktus vidaus rinkoje arba mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas.

(Užs. 287)

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 55 proc. savo produkcijos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pieno produktų kainoms sumažėjus eksporto rinkose, pieno perdirbėjai turi dvi galimybes – didinti pieno produktų kainas vidaus rinkoje arba mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Noras užsiauginti savo vaisų ir uogų, po įtemptų darbų atsipalaiduoti gam-toje traukia prie žemės ir kaimiečius, ir miestiečius.

Vida Tavorienė

Sodininkystė vėl populiari

Piligrimų keliu į Santjago de Kompostelą

19 p.

7 p.

Sodyba

Jei Dievas pirmoje vietoje,visa kita savo vietojeRytoj švęsime gražiausią pavasario šventę. Kunigui Andriui Narbekovui Vely-kos, kaip ir visiems, yra ypač laukiamos. Tačiau pasidžiaugti margučiais artimųjų rate dėl įtemptos dienotvarkės jis nespės.

Nijolė Baronienė

Ispanijoje, Santjago de Kompostelos miesto katedroje, yra palaidotas šv. Jokūbas. Kelyje į šį miestą – daugybė istorijos ir kultūros paminklų. Ne veltui šis kelias yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Laimutė Giedraitytė

Pievėnai, ko gero, vienin-telė vieta Europoje, kur vietos bažnytėlėje išlikęs teatralizuotas budėjimas.

Nijolė Petrošiūtė

7 psl.

Kaime – Velykų persirengėliai

Sveikata

Ar visada gražuoliai mar-gučiai būna tinkami val-gyti? Ką reikėtų žinoti, kad nuo šventinio stalo atsikeltume sveiki ir lai-mingi?

Rita Kuprytė

Kokius kiaušinius valgysime per Velykas

23 p.

Šį pavasarį jau ketvirtą kartą Lietuvoje vyks Eu-romelanomos dienos ak-cija. Jos metu visi, kurie iš anksto užsiregistruos, ga-lės pasitikrinti dėl galimų odos vėžio požymių.

Meilė Jančorienė

23 psl.

Saulės malonumai ir pavojai