Šeštadienis• Vienas „Keistuolių teatro“

įkūrėjų Aidas Giniotis sako, kad nė nepastebėjo, kaip prasidėjo jau trečiasis šio teatro gyvenimo dešimtmetis.

• Prie pat Vokietijos sienos įsi-kūręs Strasbūras svečius džiugina daugybę istorinių epochų menan-čia architektūra, vaizdingais kana-lų peizažais ir jaukių senamiesčio gatvelių labirintu.

Sveikata

• Sergantieji lėtiniu gastritu pa-vasarį ir rudenį skausmus jaučia dažniau nei vasarą ar žiemą. Ko-dėl gastrito paūmėjimas priklauso nuo metų laikų? Kaip elgtis šiems ligoniams?

• Ilgai lauktas pavasaris, be abejo, džiugina saulės šviesa, ta-čiau yra žmonių, kuriems šis metų laikas kelia ir nerimą.

Bausmė už pilietiškumą

Šiandien VL su priedu

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2011 m. kovo 26 d., šeštadienis • Nr. 24 (9043) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

(Užs. 36)

Kodėl gaisrininkai patikimesni už valdžią?

Ar niekam nekilo mintis, kodėl ugniagesiai, kurie, kaip ir valdžia, fi nansuojami iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų, visuomenės yra laikomi patikimiausiais, o valsty-bės laivelį vairuojantys Seimas ir Vyriausybė su juos globojančiomis partijomis – nepatikimiausiais?

Apie tai – 4 p.

Metadonas – paskutinė stotelė į mirtį

Per Lietuvą nusirito metadono kritikos banga. Priklausomybei nuo narkotikų gydyti skirtas vais-tas aštriai kritikuotas jo priešininkų Seimo posėdžiuose. Grupė visuo-menės veikėjų ir politikų pasirašė rezoliuciją, kurioje abejojama me-tadono naudojimo tikslingumu.

Vismantas ŽuklevičiusVL žurnalistas, v.zuklevicius@gmail.com

Imigrantai Lietuvoje sudaro vos 1 proc. šalies gyventojų, ta-čiau ateityje jų neišvengiamai dau-gės. Kaip jie jaučiasi mūsų šalyje? Ar Lietuva ir jos piliečiai pasirengę priimti atvykusiuosius?

Senstanti Europa

Demografi nės duobės, senstanti visuomenė – aktualios problemos vi-

soms Vakarų pasaulio šalims, taip pat ir Lietuvai. Tai problema visų šalių, perėjusių iš industrinės į žinių visuo-menę. Atsiranda visiškai kitokie dar-bo poreikiai. Tokioms šalims būtina kurti strategiją ir spręsti tam tikras problemas, susijusias su imigracijos klausimais.

Nuo 2004 metų Lietuvai tapo aktuali trečiųjų šalių sąvoka. Lietu-va mums yra pirmoji šalis. ES ir Eu-ropos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės – antrosios šalys.

Nukelta į 3 p.

Akcinė bendrovė „Teo LT“ iš vilniečio, pasipriešinusio daugiaaukščio pastato statybai po savo langais ir atskleidusio projektavimo dokumentų klastotę, reikalauja milijonų žalai atlyginti.

Apie tai – 20 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Imigrantai – Lietuvos visuomenės dalis

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Šį savaitgalį, naktį iš kovo 26-osios į kovo 27-ąją, Lietuvos gyventojai privalės pasukti laikrodžių rodyk-les valandą pirmyn ir pereiti prie vasaros laiko, kurio ritmu šalis gy-vens iki šių metų spalio pabaigos.

2 Aktualijos 2011 m. kovo 26 d. • Nr. 24 (9043)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šių metų Kovo 11-osios išvakarė-se Trakų gimnazijos dešimtokams vedė pilietinio ugdymo pamoką, bet pilietiškumas, pasirodo, kartais kainuoja per brangiai. „Vokelių“ is-toriją atskleidusi Dalia Budrevičie-nė neteko darbo ir sveikatos, apie korupciją policijoje viešai prabilę Kalvarijų kriminalistai vis dar by-linėjasi teismuose, o vilniečiui už savo teisių gynybą gali tekti susi-mokėti per 12 milijonų litų.

Bendrovė pateikė sąskaitą

Seimui pačiu laiku pateiktas Fizi-nio asmens bankroto įstatymo pro-jektas, kurio galimybėmis pasinaudos ir nuo stambaus verslo atstovų nu-kentėję Lietuvos piliečiai, mėginantys ginti savo prigimtines teises.

12,3 mln. litų – tokią sumą iš vil-niečio Vytauto Petrausko mėgina prisiteisti telekomunikacines paslau-gas teikianti garsi akcinė bendrovė „Teo LT“.

Ji pareiškė, esą dėl V.Petrausko kaltės patyrė milžiniškų nuostolių, nes dar 2007 m. buvo sustabdyta 15

aukštų administracinio pastato staty-ba sostinės Lvovo gatvėje.

V.Petrauskas vienintelis iš šalia statybvietės įsikūrusio 8 butų namo bendraturčių nepasirašė detaliojo pla-no, nes daugiaaukštis „Teo LT“ stati-nys užstotų saulę, pablogintų šeimos gyvenimo kokybę.

„Man paskambino bendrovės „Se-nojo miesto architektai“ atstovas ir pasakė, kad jei nepasirašysiu projek-to, tai jie apsieis ir be mano parašo“, – pasakojo V.Petrauskas.

Apgaule padidino aukštingumą

Gindamas savo teises, V.Petrauskas dar 2006 m. kreipėsi į Vilniaus apy-gardos administracinį teismą dėl sta-tybų teisėtumo. Teismas kuriam laikui sustabdė statybas.

Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol nebus išnagrinėta Vilniaus 1-aja-me apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Čia prieš teismą stojo trys bendrovės „Senojo mies-to architektai“ projektuotojai Diana Sabaliauskienė, Irena Kliobavičiūtė ir Darius Bagdonavičius, kaltinami dokumentų klastote.

„Tik praėjus kuriam laikui pastebė-jau, kad projekto dokumentai suklas-toti, statinio aukštingumas neteisėtai padidintas nuo 12 iki 15 aukštų“, – teisme pasakojo V.Petrauskas.

Šioje byloje V.Petrauskas pripažin-tas nukentėjusiuoju, o valstybės kal-tinimą palaiko prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Kaltinamiesiems leista meluoti

Trečiadienį teisme atsakinėdamas į kaltinamųjų gynėjų klausimą, kokią konkrečią žalą jis patyrė dėl pradėtų statybų, V.Petrauskas tikino, kad jo šeimos gyvenimas jau iš esmės pasi-keitė. Dėl „Teo LT“ veiksmų antsto-liai areštavo visą jam priklausantį tur-tą – du butus ir žemės sklypą, kuriuos vyriškiui teks parduoti, jei „Teo LT“ išieškos iš vilniečio milijoninę sumą.

Baudžiamosios bylos posėdžio metu teisėjas trims kaltinamiems ar-chitektams pareiškė, esą jie turi teisę ne tik duoti parodymus, bet ir jų at-sisakyti bet kuriuo bylos nagrinėji-mo metu.

Savo ruožtu paaiškindamas V.Petrausko teises, teisėjas įspėjo, kad jis parodymų atsisakyti negali, todėl prieš duodamas juos nukentėjusysis privalėjo prisiekti.

Vilkina bylos nagrinėjimą

Architektai savo gynėjais nusamdė vienus brangiausių Lietuvoje advoka-tų. Keturi teisininkai visais įmanomais būdais mėgina vilkinti procesą.

„Priežastis labai paprasta – 2011 metų spalį sueis baudžiamosios bylos senaties terminas ir ji bus nutrauk-ta“, – „Valstiečių laikraščiui“ paaiškino V.Petrauskui atstovaujantis teisinin-kas Andrius Chudenkovas.

Kai tik byla bus nutraukta, „Teo LT“ teisininkai nekliudomi galės išieškoti iš V.Petrausko 12,3 mln. litų.

Vilkinimu A.Chudenkovas vadino architektų gynėjų prašymus, pateiktus

teismui dėl naujos ekspertizės atliki-mo ir įvairių liudininkų iškvietimo.

Šiame sąraše apie dešimt Vil-niaus miesto savivaldybėje dirbančių ar dirbusių asmenų, tarp jų – net mi-ręs žmogus.

Architektų gynėjai į teismą sieks iškviesti net buvusį Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką. Mat jis 2006 m. rugsėjo 12 d. vadovavo posėdžiui, kuriame tada buvo svarstomi mies-to plėtros klausimai. Jame esą ir buvo gautas pritarimas padidinti statinio aukštingumą nuo 12 iki 15 aukštų.

Pavadino skundiku

Teismo procese apklausti Vilniaus miesto savivaldybės valdininkai pri-pažino, kad statinio aukštingumo pa-didinimas prasilenkė su įstatymais. Dokumentų suderinimo žymos ant nuskenuotų brėžinių buvo perkeltos tiesiog kompiuteriu.

„Ta nuskenuotų dokumentų teiki-mo tvarka kurį laiką galiojo, bet vė-liau apsižiūrėta, kad ji ydinga, todėl jos buvo atsisakyta“, – teismui aiški-no buvusi Vilniaus miesto savivaldy-bės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Gied rė Čeponytė.

UAB „Senojo miesto architek-tai“ direktorė Diana Sabaliauskienė, kaip ir kiti du architektai, savo kal-tės nepripažįsta ir V.Petrauską vadi-no skundiku.

„Galiu pasakyti, kad skundi-ku vadinami tie, kurie kažkam už-mina ant nuospaudos“, – piktinosi V.Petrauskas.

Jis teigė jau susitaikęs, kad byla bus užvilkinta ir greičiausiai jam teks su-mokėti tuos 12,3 mln. Lt.

„Iš esmės jau save laikau bankru-tavusiu ir galiu tvirtai pasakyti, kad neturėdamas užnugario šioje valsty-bėje žmogelis nieko ir niekada nelai-mės“, – reziumavo V.Petrauskas.

Vietoje epilogo

Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo fojė nuolat prie rūbinės blaškosi lan-kytojai. „Valstiečių laikraščio“ žurna-listams čia laukiant baudžiamosios bylos posėdžio pavyko nugirsti rū-bininkės ir advokato Jono Ivoškos pokalbį. Minėtas advokatas bau-džiamojoje byloje gina architektės I.Kliobavičiūtės teises.

„Kur prasideda teismas, ten pasi-baigia teisingumas“, – rūbininkei pa-sakė J.Ivoška.

Jau po teismo posėdžio paklaus-tas, ką turėjęs galvoje tai sakydamas, J.Ivoška tikino, esą taip visuomenėje dabar yra kalbama apie teismus.

„Tarp daugelio žmonių dabar vy-rauja tokia nuomonė, nes teismų sis-tema išgyvena tam tikrą krizę ir šiai sistemai būtina pertvarka“, – teigė J.Ivoška.

„Jei kvies, būtinai atvyksiu“Artūras Zuokas, buvęs Vilniaus miesto meras

Man būnant miesto meru per visą tą laiką įvyko apie 5 tūkst. posėdžių miesto plėtros, ekonominiais, sociali-niais ir kitais klausimais, bet šį atvejį seku spaudoje. Detalių neprisimenu, bet galiu pasakyti, kad tame projek-te nieko nusikalstamo, o juo labiau klastočių nebuvo. Galbūt tarnauto-jai galėjo suklysti atlikdami kokias nors procedūras, bet tvirtai galiu pa-sakyti, kad padidinti „Teo LT“ stati-nio aukštingumą buvo leista. Įmo-nė, kuri į statybą žadėjo investuoti apie 140 mln. litų, sukurti apie 400 darbo vietų, įsipareigojo investuoti į pastato architektūrinį grožį mainais į aukštingumo padidinimą, todėl ne-įsivaizduoju, kokį visuomenės inte-resą šioje istorijoje gina prokurorai. Vien mokesčių, „Teo Lt“ įgyvendinus šį projektą, į miesto biudžetą būtų sumokėta apie 20 mln. litų. Supran-tama, jei kvies liudyti, būtinai atvyk-siu, nes tai kiekvieno piliečio pareiga. Tačiau manau, kad tai šiuo atveju yra tiesiog laiko švaistymas.

Žmonės nesulaukia teisingumo ir pagarbosDalia Teišerskytė, Seimo narė

Kiekvienas Seimo narys pirmadie-niais priima žmones, atėjusius su savo problemomis ir nė vienas ne-ateina pasakyti, kad gyvena gerai ir džiaugiasi valdžia. Kiekvienas atsine-ša ir didelį skaudulį. Kai tų skaudulių labai daug, valstybė tampa nesaugi. Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne to-dėl, kad neturi duonos kąsnio, o dėl to, kad savo šalyje nesulaukia teisin-gumo ir pagarbos. Labai gaila, kad net teisėsauga labiau įsiklauso ne į eilinį žmogelį, o į asmenį, kuris už-ima aukštesnę padėtį visuomenėje, turi daugiau pinigų. Dažnas valdinin-kas yra nuperkamas, mums apie tai pasako patys žmonės, kurie teigia davę vienam ar kitam valdininkui kyšį. Šiuo konkrečiu atveju žmogus turi teisę ginti save ir savo namus.

(Užs. 141)

(Užs. 194)

Bausmė už pilietiškumą

12,3 mln. litų – tokią sumą iš vilniečio Vytauto Petrausko mėgina prisiteisti telekomunikacines paslaugas teikianti garsi akcinė bendrovė „Teo LT“.

Prieš teismą stojo bendrovės „Senojo miesto architektai“ projektuotojai Ire-na Kliobavičiūtė ir Darius Bagdonavičius. Jie kaltinami dokumentų klastote.

balsas.lt nuotraukos

3Aktualijos2011 m. kovo 26 d. • Nr. 24 (9043)Valstiečių laikraštis

Visos kitos šalys yra trečiosios, tarp jų ir ekonomiškai stiprios JAV, Japo-nija, Kinija, Kanada. Dažnai trečio-sios šalys painiojamos su trečiojo pa-saulio šalimis.

Reikia imigrantų integracijos politikos

Tik gerai koordinuota imigran-tų integracijos politika leis greičiau adaptuotis trečiųjų šalių piliečiams Lietuvoje, nekels socialinių įtampų, užtikrins svetimtaučių ir lietuvių sau-gumą, savitarpio pagalbą.

Kad lietuviai būtų tolerantiškesni atvykusiems iš svečių šalių, buvo su-kurtas ir neseniai pristatytas lietuvių fi lmas „Sveiki atvykę!“ Filme populia-riai ir informatyviai pasakojama apie trečiųjų šalių piliečius Lietuvoje.

„Kurdami fi lmą siekėme parodyti, kokie žmonės skirtingi. Norėjome at-skleisti, kad išankstinės nuostatos apie migrantus dažniausiai pagrįstos menka pažintimi su šiais didelį indėlį į mūsų visuomenę įnešančiais asmenimis. Fil-mu norėjome perteikti mintį, kad pa-garba, supratimas, kantrybė ir siekis nuolatos tobulėti, suvokti žmogų yra kelias, atveriantis į bendrumus“, – tei-gė projekto, pagal kurį sukurtas fi lmas, vadovas Artūras Rudomanskis.

Lietuva dažnai prisistato kaip ša-lis, kurianti žinių visuomenę. Tačiau aukštos kvalifi kacijos darbuotojų pri-traukimo politikos nėra. Mūsų šaliai labai trūksta migracijos vizijos, kuri būtų integruota į ekonominės plėtros strategiją ir padėtų planuoti, kokių specialistų Lietuvai reikia.

Baimės ir barjerai

Dažnam lietuviui jau vien imig-ranto sąvoka kelia baimę. „Užims jie mūsų darbo vietas, o ir taip to darbo nėra. Dažnai kalbos nemoka visokie kinai“, – sakė prieš imigrantus nusi-statęs vilnietis Mantas.

Iš Rusijos kilęs Jevgenijus teigia, kad Lietuvai būtinai reikia aiškios mig racijos politikos. Puikiai lietuviš-kai kalbantis vyras Kaune greitai ati-darys savo parduotuvę. „Lietuviai la-bai skeptiškai žiūri į atvykusiuosius iš trečiųjų šalių, tačiau nuvykę į mi-grantų mėgstamas Didžiąją Britaniją ar Airiją, nori kad juos priimtų kaip pilnateisius piliečius. Būkite pakan-tūs savo šalyje, tuomet ir jus palan-kiai priims kitur“, – mano Lietuvą darbui ir gyvenimui pasirinkęs rusas.Lietuviams būtina ne tik keisti po-

žiūrį į migraciją, bet ir įveikti vidines baimes bei barjerus. Į ją reikėtų žiū-rėti ne kaip į grėsmę, o kaip į galimy-bę išeiti iš krizės. Tik aiški migracijos politika leis mums sėkmingai kovoti dėl aukštos kvalifi kacijos darbuotojų su kitomis Europos šalimis.

Raulis Davidas Rodrigezas Kontre-ras į Kauno technologijos universitetą atvyko su užduotimi čia įkurti naują nanotechnologijų krypties mokslinių tyrimų labortatoriją. KTU mikrosis-temų ir nanotechnologijų laboratorija aktyviai bendradarbiauja su garsiais už-sienio nanotechnologijų centrais. Rau-lis, bendradarbiaudamas su Barselonos mokslininkais, Kaune tiria įvairių rūšių mikrodalelių nanosavybes ir praktinį jų panaudojimą. Iš tokių dalelių sukons-truotos mikrokapsulės galėtų vaistus transportuoti į užkrėstas organizmo ląsteles, apsaugant sveikąsias nuo ša-lutinio vaistų poveikio.

„Po studijų Prancūzijoje mokslinei praktikai pasirinkau Lietuvą dėl visiš-kai kitos kultūros, tradicijų, mąstymo, visai kitokių mokslinių tyrimų būdų. Man tai yra kitokia patirtis, kurios ir ieškojau“, – sakė iš Venesuelos kilęs KTU mikrosistemų ir nanotechno-

logijų mokslinio centro jaunesnysis mokslo darbuotojas. Egzotiškos iš-vaizdos vyras jau pamėgo Kauną ir neatmeta galimybės pratęsti su KTU pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, čia pasilikti ir dirbti toliau.

Afrikiečio knyga – atvykėliams į Lietuvą

Egiptietis Mohamedas į Lietuvą atvyko norėdamas pažinti mūsų šalį.

„Pirmos dienos vakarą važiavau au-tobusu. Kontrolierius paprašė bilie-to ir klausė, kodėl jis nepažymėtas. Nežinojau, ką tai reiškia, nes Egipte nusiperki bilietą ir viskas. Man liepė susimokėti 80 litų baudą. Aš pasa-kiau, kad esu ne lietuvis, pirmą kartą atvykau ir viskas man dar nauja. Ta-čiau kontrolierius pasakė, kad tai ne jo problemos ir kad aš būsiąs nuvestas į policiją, jei nemokėsiu baudos. Ten nenorėjau eiti, tad teko sumokėti bau-dą“, – pirmos dienos Lietuvoje įspū-džius pasakojo egiptietis.

Mohamedui kelionė į Lietuvą – tai pirma pažintis su Europa. „Ren-giu nedidelę knygelę apie Lietuvą sa-vanoriams, kurie čia atvyks. Kad būtų lengvesnės pirmos dienos Lietuvoje, vadovėlyje pateikiami lietuvių kalbos pagrindai, kultūra, žiniasklaidos aktu-alijos, aprašoma, ką verta pamatyti, o kur geriau neiti. Lietuva man pradė-

jo patikti, esu čia tris mėnesius ir jau pradėjau adaptuotis“, – sako savano-ris iš Afrikos. Norėdamas pasimelsti, egiptietis turi važiuoti į Kauną. Vil-niuje gyvenantis Mohamedas šyp-sodamasis sako, kad Lietuvos sosti-nėje taip pat turėtų būti bent viena mečetė.

Naujo gyvenimo pradžia

Marijaną Boliavską į Lietuvą atve-dė meilė. Transporto vadybininkė bei informacinių technologijų specialistė Vilniuje apsigyveno čia sutikusi savo vyrą. Pasak merginos, ukrainiečiams sunku palikti darbą, o juo labiau vykti į užsienio šalį, tačiau Marijana norė-jo įgyti naujos patirties. „Aš pasiry-žau viską pakeisti. Tai juk įdomu. Tai įkvepia. Visada galima sugrįžti į bu-vusį darbą, prie seno gyvenimo, bet jeigu naujo neišbandysi, to ir nepa-tirsi“, – sakė naują gyvenimo puslapį verčianti Marijana.

Lietuva turėtų rūpintis svečių ša-lių piliečių integracijos klausimais. Svetimtaučiai turėtų žinoti Lietuvos Konstituciją, mokytis kalbos, kultū-ros, istorijos. Tik tuomet imigrantai taps pilnaverčiais mūsų šalies visuo-menės nariais.

Lietuviams taip pat reikia mokytis priimti atvykėlius: mokėti išklausyti, padėti, patarti. Juk vien mūsų piktas ar perdėm smalsus žvilgsnis į kitaip atrodantį svetimtautį verčia atvykėlį jaustis mažų mažiausiai nejaukiai.

Aiški svetimtaučių integracijos po-litika ir Lietuvos gyventojų švietimas siekiant, kad visuomenė būtų palanki atvykusiesiems, neleis atsirasti sociali-nėms įtampoms, priešiškumui, nesu-sikalbėjimui. Savitarpio pagalba, su-pratingumas ir noras čia visiems kartu gyventi, dirbti ir siekti gerovės kurs stiprią, įvairiakultūrę ir darnią Lietu-vos valstybę.

(Užs. 58)

Imigrantai – Lietuvos visuomenės dalis

Lietuva turėtų rūpintis svečių šalių piliečių integracijos klausimais. Svetimtaučiai privalėtų žinoti Lietuvos Konstituciją, mokytis kalbos, kultūros, istorijos. Tik tuomet imigrantai taps pilnaverčiais mūsų šalies visuomenės nariais.

Aiški svetimtaučių integracijos politika ir Lietuvos gyventojų švietimas siekiant, kad visuomenė būtų palanki atvyku-siesiems, neleis atsirasti socialinėms įtampoms, priešiškumui, nesusikalbėjimui. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pilnatis.Saulė teka 6.07, leidžiasi 18.43.

Rytoj Poryt

Ciklonui pasitraukus į žemyno gilumą, Lietuvą pasiekė šalčio banga. Šiandien įdienojus ret-karčiais švystelės saulė, bet oras sušils vos iki 0–4 laipsnių šilumos. Daug kur iškris krituliai, dau-giausia sniegas. Tik vakarop snaigės pasirodys vis rečiau. Nes atmosferos slėgis kils ir sekmadie-nio nakties orus jau lems anticiklonas. Žymesnių kritulių nesulauksime. Vėjas po truputį kryps iš vakarų, pietvakarių, bet šilumos į mūsų šalį jis dar neatgins. Naktį oras atšals iki 4–9 laipsnių šal-čio, tik prie jūros bus apie 0. Dieną vėl teks apsirengti šilčiau, nes temperatūra svyruos tarp 0–5 laipsnių šilumos. Pirmadienį priartės ciklonas ir prasidės orų permainos. Naktį krituliai pasirodys vietomis, o dieną jie iškris daugelyje rajonų. Sustiprės besikeičiančios krypties vėjas. Naktį paspaus 0–5 laipsnių šaltukas, dieną termometrai rodys 1–6 laipsnius šilumos. Antradienio naktį kritulių tikimybė bus nedidelė. Tik dieną kai kur galima bus pamatyti nedidelius kritulius. Naktį pragie-drėjus spustelės 4–9 laipsnių šaltis, dieną lauksime 2–7 laipsnių šilumos. Trečiadienio orai labiau apniukę, su nedideliais krituliais. Tik šį kartą nestiprus vakaris atneš šiek tiek šiltesnius orus. Naktį temperatūra pasvyravusi apie 0, dieną nedrąsiai bandys pasiekti 3–8 laipsnius šilumos. Antroje savaitės pusėje orai lėtai pabandys šiltėti.

ŠiandienOraiDieną: 0 +4°

Naktį: -1 -6°

Vytautas Sakalauskas

Dieną: 0 +5° Dieną: +1 +6°

Naktį: 0 -5°Naktį: -4 -9°

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ar Lietuvos valdžia viską padarė, kad prie pat

mūsų valstybės sienų Baltarusijoje ir Kaliningrado

srityje nebūtų statomos atominės jėgainės?

Viską, dabar lieka vienintelė išeitis – kreiptis į tarptautines organizacijas

Ne, deramai nebuvo įvertinas šių objektų

pavojus Lietuvai, nesiimta veiksmingesnių priemonių

Nieko padaryti ir nebuvo galima, nes kiekviena

valstybė pati sprendžia, kur ir ką statyti

5 proc.

58 proc.

37 proc.

Atkelta iš 1 p.

4 Komentarai 2011 m. kovo 26 d. • Nr. 24 (9043)Valstiečių laikraštis

Pradžios knygoje yra pasakojimas apie vieno žmogaus pašaukimą. „Vieš-pats bylojo Abramui: Eik iš savo gim-tojo krašto, iš savo tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu“ (Pr 12, 1). Dievas paliepė Abramui palikti savo gimtinę ne todėl, kad tenai buvo sunku gy-venti, o svetur laukė sotus bei laimin-gas gyvenimas, bet kad jo šalyje vešėjo pagonybė bei amoralumas ir nebuvo sąlygų gyventi Dievo šviesoje.

Numatęs Abramui misiją tapti iš-rinktosios tautos tėvu, Dievas paliepė jam palikti pagonišką kraštą, kuria-me vyravo blogi papročiai, ir keliauti į nežinomybę visiškai pasitikint Die-vo vedimu. Abramas nežinojo, kas jo laukia svetimame krašte, ir tiesiog aklai pakluso Dievo paliepimui.

Atkreipkime dėmesį į tai, kad klausant Dievo visada išlieka tam tikra nežinomybė. Kai mes klau-some Dievo ir laikomės Dekalogo, ne visuomet būna akivaizdu, kad šis klusnumas laiduos sėkmę. Maža to, dažnai pastebime, kaip Dievo neklau-santieji sugeba geriau už mus kaupti

medžiagines gėrybes, užimti svarbius postus ir t. t. Klausant Dievo dažnai žengiama į tam tikrą tamsą viliantis, kad po jos bus šviesa.

Kokią pagonybę šiandien esame kviečiami palikti? Naujoji pagonybė nestato akmeninių ar medinių stabų, bet bando suniekinti krikščionybę, Bažnyčią ir Evangelijos nešėjus. Ji turi daug pavidalų. Tai spiritizmo seansai, įvairiausios meditacijos, dvasinio to-bulėjimo mokyklos, pagoniškos praei-ties idealizavimas ir daug kitų formų.

Pagonybė prisidengia net dvasingu-mo ieškojimu. Pati pavojingiausia ir dažniausiai sutinkama pagonybės for-ma yra karingas sekuliarizmas, ban-dantis iš viešosios erdvės eliminuoti bet kokią krikščionybės įtaką. Nuo-lat susiduriame su pastangomis pa-likti mums, tikintiesiems, teisę prak-tikuoti tikėjimą tik savo namuose ar bažnyčioje, bet jokiu būdu nesireikšti viešumoje.

Kai vyskupai pasisako tautos blai-vinimo, gyvybės apsaugos ir kitais krikščioniškos moralės klausimais,

dažnai žiniasklaida pakelia triukšmą, kad Bažnyčia lenda į žmonių reikalus. Neseniai katalikiškoje Italijoje buvo bandoma per teismus pasiekti, kad viešojoje erdvėje nebūtų matomi re-liginiai ženklai, nes jie esą užgauna netikinčiųjų jausmus. Taip buvo sie-kiama pašalinti kryžius iš mokyklų ir kitų viešųjų vietų. Ačiū Dievui, Stras-būro teismas panaikino šį absurdišką reikalavimą. Pagarba mūsų valdžios atstovams, kurie prisidėjo prie šios pergalės.

Iš dabartinio sekuliaraus pasau-lio negalime pabėgti, kaip tai pada-rė Abramas, svetimoje šalyje suradęs Dievą ir jo globą. Tuose kraštuose, į kuriuos emigruoja mūsų tautiečiai, rastume dar daugiau sekuliarizmo. Ką tuomet daryti? Yra tik viena išeitis: reikalingas evangelinis radikalizmas.

Tikriausiai prisimenate sparnuo-tą Jėzaus frazę: „Jei akis gundo tave, išlupk ją.“ Akies tikrai nereikia lup-ti, tačiau reikia sutvarkyti savo aplin-ką, kad per akis pagoniškas pasau-lis su savo gundymais neįsiskverbtų į

mūsų dvasią. Jeigu norime išlikti tyros dvasios, turime nuolat mąstyti, kaip apsaugoti savo akis, o drauge ir savo sąmonę nuo to purvo, kuris liejasi iš televizijos ekranų, kuris sutinkamas interneto erdvėje ar pramogose. Jei norime likti tiesūs ir sąžiningi, nuolat privalome rūpintis neparduoti sąžinės už dubenį lęšienės. Negrįžtamai pra-ėjo laikai, kai buvo galima, panašiai kaip Abramui, persikelti ir sveikoje aplinkoje kurti naują gyvenimą. Šį gyvenimą reikia kurti čia, kur gimė-me ir gyvename.

Šiandien tiesiog būtina, kad ir mes gyventume susibūrę į stiprias krikš-čioniškas bendruomenes. Apgailėtina, kai kartais tikintis žmogus tvirtina: man nereikalinga Bažnyčia, nes galiu garbinti Dievą ir savo namuose. Taip, Dievą galima garbinti ir namuose, bet namuose žmogus yra vienas. O fron-te vienas – ne karys. Taip mąstantys žmonės pasirašo sau dvasinės mirties nuosprendį. Dabartiniame pasaulyje tokie vienišiai visuomet pralaimi ti-kėjimo kovą.

Mes esame Dievo pašaukti kurti naują gyvenimą, kurio centre spindi Jėzaus veidas. Todėl labai svarbu gerai pažinti šį gyvenimą, kad nekiltų net pagunda žavėtis modernaus pasaulio stabais. Ne mažiau svarbu pasirinkti priemones, kurios laiduotų saugų už-sibrėžto tikslo siekimą.

Stasys Jokūbaitis

Ar niekam nekilo mintis, kodėl mūsų ugniagesiai, kurie, kaip ir val-džia, fi nansuojami iš tų pačių mo-kesčių mokėtojų pinigų, visuomenės yra laikomi patikimiausiais, o vals-tybės laivelį vairuojantys Seimas ir Vyriausybė su juos globojančiomis partijomis – nepatikimiausiais?

Praėjusį mėnesį vykusioje vieno-je rimtoje apklausoje pasitikėjimą Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba iš-sakė net 87 proc. respondentų. Tik po ugniagesių išsirikiavo Bažnyčia ir Prezidento tarnyba, pelniusios po 68 proc. pasitikėjimo balsų. O kur mūsų šalies valdžia? Ogi žmonių sudarytos lentelės gale. Devyni iš dešimties, arba 89 proc., apklaus-tųjų, pasirodo, nepasitiki įstatymų leidėjais, o aštuoni iš dešimties, arba 81 proc., – Vyriausybe.

Atrodytų, viskas turėtų būti atvirkščiai. Valstybę valdyti – tai ne kokią nors liepsnojančią daržinę gesinti. Tačiau gyvenimas ir visuo-menės apklausos rodo ką kita. Pas-taruoju metu mūsų valdžios vyrai

ir moterys pradėjo imti pavyzdį iš gaisrininkų.

Skirtumas tik toks, kad ugnia-gesiai į nelaimės vietas kviečiami netikėtai – ir ryte, ir vakare, ir nak-tį, kai tik pasirodo raudonas gaidys. O valdžia dažniausiai puola gesinti gaisrus, kurie jau seniai rusena. Bet tuo metu pūsteli koks nors politinis skersvėjis, ir nematyti tų gaisrą ga-linčių įplieksti žarijų negalima. Ar mažai tokių pavyzdžių?

Štai kad ir Baltarusijos ir Rusijos atominės elektrinės, kurias užsimo-ta įkurdinti prie pat mūsų valstybės sienų. Kol ten dar nebuvo pradė-ti darbai, mūsų premjeras ir ener-getikos ministras tikino tautą, kad tai visiškas blefas, noras pagąsdinti Lietuvą. O ir pastačius Kaliningra-do srityje tokią jėgainę, jos gamina-mos elektros niekas nepirktų, Eu-ropa lauks, kol elektrinę pasistatys Lietuva.

Tačiau kai Japonijoje po žemės drebėjimo ir cunamio vienas po kito pasipylė sprogimai branduoli-nėse elektrinėse ir į atmosferą pra-dėjo sklisti radiacija, Lietuvoje susi-griebta, o kas gi padaryta, kad taip neatsitiktų su mūsų valstybės pašo-nėje statomomis atominėmis elek-trinėmis.

Paaiškėjo, kad po premjero ir mi-nistro juokelių apie atseit blefuo-jančius mūsų kaimynus nepadary-ta beveik nieko. Štai tada jau kaip gaisrininkai mūsų aukščiausi poli-tikai staiga puolė skųstis, kad neturi

poveikio aplinkai vertinimo tyrimų, kitokių duomenų, ėmė rašinėti peti-cijas, dairytis pagalbos Europos Są-jungoje, rengti slaptus pasitarimus.

Į viešumą buvo išmestas Lietuvos susirūpinimas, kad Baltarusija naują-ją branduolinę jėgainę žada pastaty-ti vos už 55 kilometrų nuo Vilniaus, nesuderinusi su kaimynais nei sta-tybos projekto, nei poveikio aplinkai vertinimo, kad prie pat mūsų vals-tybės sienos, Kaliningrado srityje, Rusija jau dieną ir naktį pluša prie būsimos branduolinės jėgainės.

Susirūpinti iš tiesų verta. Tik kur jūs, ponai, buvote anksčiau, kai Kali-ningrado srityje dar net nebuvo pra-dėti kasti atominės elektrinės pama-tai? Jei ne japonų pamoka, tikriausiai taip būtumėte snūduriavę ir toliau ramiai laukdami, kol Lietuva bus apstatyta atominėmis jėgainėmis.

Ne kas kita, o pasyvi Vyriausybės reakcija į pavojingus šalies gyven-tojams kaimyninės valstybės planus šalia Lietuvos sienos statyti rusiško tipo atominius reaktorius ir paska-

tino Baltarusiją nepaisyti mūsų ša-lies interesų, siekti tikriausiai ne tik sau, bet ir Rusijai palankių spren-dimų.

Matyt, visai ne be reikalo kai ku-rie mūsų parlamentarai jau kreipė-si į premjerą Andrių Kubilių tikė-damiesi išsiaiškinti, kokios šalies ministerijos ar kitos Vyriausybės įstaigos per pastaruosius dvejus me-tus ofi cialiai kreipėsi į kompeten-tingas tarptautines institucijas ar užsienio valstybių vyriausybes dėl Baltarusijos valdžios planų Vilniaus pašonėje statyti AE. Ir kokių kon-krečių diplomatinių ar kitokių tarp-tautinių priemonių ėmėsi Lietuvos Vyriausybė, stengdamasi sustabdy-ti abejotino saugumo AE statybas kaimyninėje valstybėje. Galima prognozuoti, kad tų institucijų ir veiksmų sąrašas bus neilgas.

Gaisrininkai į nelaimės vietą vyksta, kai šaukiamasi jų pagalbos. Kitu metu jie gali ir nusnūsti – svar-bu laiku suspėti ten, kur jų tą minu-tę laukia. Politikams ir aukščiausiai valdžiai toks darbo organizavimas netinka. Gaisrų gesinimas – tikrai ne jų darbas. Nenuostabu, kad jis ir sekasi jiems kur kas blogiau negu profesionaliems ugniagesiams. To-dėl visai nėra ko stebėtis, kad gaisri-ninkais žmonės labiau pasitiki negu valdžia.

Kai Japonijoje po žemės drebėjimo ir cunamio vienas po kito pasipylė sprogimai branduolinėse elektrinėse ir į atmosferą pradėjo sklisti radiacija, Lietuvoje susigriebta, o kas gi padaryta, kad taip neatsitiktų su mūsų valstybės pašonėje statomomis atominėmis elektrinėmis.

Jeigu norime išlikti tyros dvasios, turime nuolat mąstyti, kaip apsaugoti savo akis ir savo sąmonę nuo to purvo, kuris liejasi iš televizijos ekranų, kuris sutinkamas internete.

Savaitės komentaras

Pašaukimas į naują gyvenimąVyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 30 188 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 377. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Kodėl gaisrininkai Lietuvojepatikimesni už valdžią?

52011 m. kovo 26 d. • Nr. 24 (9043)Valstiečių laikraštis

(Užs. 192)

6 2011 m. kovo 26 d. • Nr. 24 (9043)Valstiečių laikraštis

8 2011 m. kovo 26 d. • Nr. 24 (9043)Valstiečių laikraštis

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Marokas bando išvengti priešpriešos

Šeštadienis

11 p.

Sveikata

Ilgai lauktas pavasaris, be abejo, džiugina saulės šviesa, tačiau yra žmo-nių, kuriems šis nuosta-bus metų laikas kelia ir nerimą.

Nijolė Baronienė

20 p.

Pastaruoju metu per Lietu-vą nusirito metadono kriti-kos banga. Priklausomybei nuo narkotikų gydyti skir-tas vaistas aštriai kritikuo-tas jo priešininkų Seimo posėdžiuose. Grupė visuo-menės veikėjų ir politikų pasirašė rezoliuciją, kurioje abejojama metadono nau-dojimo tikslingumu. Doku-mente metami labai rim-ti kaltinimai jo programos vykdytojams, kurie siejami su narkomafi ja.

Vismantas Žuklevičius

10 p.

Metadonas – paskutinė stotelė į mirtį

Ne kiekvienas apgamas pavojingas

Miestas, alsuojantis prancūzišku subtilumu ir vakarietiška ramybe

19 p.

21 p.

Mylimiausia Aido Giniočio moteris – teatrasVienas „Keistuolių teatro“ įkūrėjų A.Giniotis sako, kad nė nepastebėjo, kaip prasidėjo jau trečiasis šio teatro gyvavimo dešimtmetis.

Nijolė Baronienė

Vykstant Libijos karui, ne-ramumams šėlstant kitose Artimųjų Rytų ir Šiaurės Af-rikos valstybėse, Maroko gyventojai irgi protestuoja gatvėse reikalaudami dau-giau pilietinių teisių. Vis dėlto demonstracijų pur-toma kiekviena arabų šalis turi savo specifi ką.

Vismantas Žuklevičius

Elzaso regione įsikūręs Strasbūras svečius džiugina daugybę istorinių epochų menančia architektūra, vaizdingais kanalų peizažais ir jaukių senamiesčio gatvelių labirintu.

Indrė Vailanavičiūtė

Sergantieji lėtiniu gastritu pavasarį ir rudenį skaus-mus jaučia dažniau nei vasarą ar žiemą. Kodėl gastrito paūmėjimas pri-klauso nuo metų laikų? Kaip elgtis tokiems ligo-niams?

Meilė Jančorienė

21 psl.

Pilvą skauda ne nuo nervų