Laisvės pergalė prieš totalitarizmą

Elektroninės atliekos – po kojomis besimėtantys milijonai

Šeštadienis• Žinomas menininkas Vaidotas

Žukas ragina branginti autentiškas mūsų gamtos ir kultūros formas, krašto ženklus ir simbolius, ap-mąstyti visa tai profesionaliai, be pompastikos ir verkšlenimų.

Sodyba

• Vilniaus rajono sodininkai mėgėjai pirmieji susidomėjo Vy-riausybės suteikta lengvata.

Sveikata

• Rudenį jausdavome ilgesį, o pavasarį kenčiame nuo nuotai-kos pokyčių. Jaučiamės išsekę, sunkiau pakeliame protinius ir fi zinius krūvius.

• Mokslininkams atradus skie-pus ir pradėjus skiepyti, medici-noje įvyko perversmas – daugelis ligų išnyko. Tačiau dabar situacija prastėja: žmonės ima manyti, kad skiepai nereikalingi.

Šiandien VL su priedu

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2011 m. kovo 12 d., šeštadienis • Nr. 20 (9039) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

(Užs. 36)

Kovo 11-oji ir atgaila

Nei laisvė, nei tikėjimas Dievo negali apsaugoti nuo išbandy-mų ir didelių sunkumų, kuriuos šiandien patiria daugelis Lie-tuvos gyventojų. Mes tapome laisvi, būdami laisvei visiškai nepasiruošę.

Apie tai – 4 p.

Politinis turgus be kasos aparatų

Politiniai turgūs valstybėje, o kartais net aukcionai vyksta po kiekvienų rinkimų. Nesvarbu, ką rinkome – Seimą ar savival-dybių tarybas. Kitaip, matyt, greitai ir nebus.

Gal dėl menko išprusimo, o gal kam nors specialiai siekiant iš-kreipti faktus. Taip neretai atsi-

randa dirva pakirsti pasitikėjimą svarbiausiomis valstybingumo vertybėmis, savitiems istorijos vertinimams.

Ką apie tai mano istorikai ir politologai?

Nukelta į 3 p.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Aplinkos ministerija neskuba išsiaiškinti, kiek šalyje sukaupiama brangių elektroninių atliekų, tačiau jau suskaičiavo, kiek milijonų gautų įvedusi jų surinkimo mokestį.

Apie tai – 4 p.

Užaugo nauja nepriklausomos Lietuvos karta – 20-mečiai jaunuoliai. Daugelis jų jau mažai ką žino apie anų metų įvykius. Kodėl?

Giedrius Krušnauskas,Marius Vakaris

Didžiuosiuose miestuose įmanoma pagal ES taisykles atsikratyti elektroninių atliekų, o ką daryti gyvenantiesiems nedideliuose miesteliuose ar kaimuose? Čia irgi pradingsta labai daug elektroninių atliekų. Bet niekam tai nerūpi. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 Aktualijos 2011 m. kovo 12 d. • Nr. 20 (9039)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Daugelis gyventojų neturi kur dėti sugedusių ar atgyvenusių elektroninių prietaisų – jie išmeta-mi į konteinerius, paliekami pake-lėse ar pamiškėse. Lietuvai nesise-ka įvykdyti įsipareigojimų Europos Sąjungai tokias atliekas surinkti ir perdirbti. Todėl ne tik teršiame aplinką nuodingomis medžiago-mis, bet ir nepasinaudojame gali-mybe dar kartą panaudoti jau per-dirbtas atliekas, kuriose yra daug itin brangių žaliavų.

Reikalavimai griežtesni

Pagal ES direktyvas kiekviena ES šalis per metus privalo surink-ti ir perdirbti 4 kg elektros ir elek-troninės įrangos atliekų vienam gy-ventojui. Taigi Lietuvoje turėtų būti surinkta 12–13 tūkst. t elektroninių atliekų. Daugoka, tiek surinkti nepa-vyksta, todėl gresia baudos. Tačiau į mūsų nerangumą Briuselis neketina atsižvelgti – šių metų vasario mėne-sį Europos Parlamentas pradėjo dis-kusijas dėl direktyvos sugriežtinimo. Ketinama reikalauti, kad 2016-aisiais kiekvienoje šalyje būtų surenkama net 65–85 proc. susikaupusių elektroni-kos atliekų (dabar apie 44 proc.), iš jų 50–75 proc. perdirbama, o 5 proc. panaudojama iš naujo.

„Akivaizdu, kad šioje srityje reikia permainų, kitaip ES grasina baudo-mis arba visuotinio atliekų mokes-čio įvedimu. Svarbu, kad Vyriausybė nesumanytų užkrauti visos atsako-mybės verslo struktūroms“, – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) surengtose diskusijose prie apskritojo stalo kalbėjo šios institu-cijos generalinis direktorius Vytau-tas Šileikis.

Atliekų brangumas

Be kita ko, Europos Parlamentas taip pat sieks griežčiau kontroliuoti elektros ir elektronikos atliekų eks-portą į ES nepriklausančias šalis.

„Dėl nelegalaus elektroninės įran-gos eksporto ES praranda milžiniš-kus kiekius žaliavų. Juk milijone mo-biliųjų telefonų yra 250 kg sidabro, 24 kg aukso, 9 kg paladžio ir net 9 t vario“, – vardija Europos Parlemento

narys Karlas Heincas Florencas.ES valstybių pateikiami duomenys

rodo, kad surenkama ir tinkamai per-dirbama tik apie 30 proc. nebenaudo-jamos įrangos. Kai kuriose ES vals-tybėse gerokai viršijamas šiuo metu nustatytas metinis 4 kg elektroninių atliekų vienam gyventojui surinki-mo tikslas, tačiau Lietuva ir kai kurios kitos šalys gerokai nuo jo atsilieka. Manoma, kad kasmet daugiau kaip 8 mln. t pasenusios elektroninės įran-gos išmetama į sąvartynus.

Pasak Lietuvos elektros ir elektro-ninės įrangos gamintojų ir importuo-tojų asociacijos (EEPA) direktoriaus Giedriaus Mikulsko, šiuo metu apie 30 proc. susidarančių elektroninių atliekų surenka gamintojai ir impor-tuotojai, apie 10 proc. patenka į są-vartynus, o net apie 60 proc. surenka nežinia kas ir nežinia kur tos atliekos patenka. Tikriausiai jos pelningai eks-portuojamos, o valstybė nevykdo ES direktyvos.

Lietuvoje kai kurios elektroninės atliekos patenka į metalo laužo aikš-teles. Tačiau metalo laužo supirkėjams dažnai neapsimoka jas atrinkti ir per-duoti perdirbėjams.

„Metalo laužo supirkėjams tai yra papildomas vargas. Pasvarstykime. Metalo supirkėjai nusiperka atliekų už 600 Lt/t, surūšiuoja ir galvoja – kodėl turėčiau jas perrinkti ir elek-tronines atliekas nemokamai kažkam atiduoti. Juk čia prekė, žaliava. To-

kiu atveju kai kurie metalo supirkėjai supresuoja visas atliekas“, – pasakoja UAB „Kuusakoski“ atliekų tvarkymo padalinio vadovas Saulius Norkaitis.

Kai taip atsitinka, teka tepalai, bėga freonas ir kitos medžiagos.

G.Mikulskas piktinasi: „Elektro-nines atliekas presuoti į metalo laužą yra nusikaltimas. Tokiu būdu į aplin-ką išsiskiria tiek pat teršalų, kiek nu-važiavus 15 000 kilometrų automo-biliu.“

Aplinkos ministerijos Atliekų tvar-kymo strategijos skyriaus vyr. specia-listė Ingrida Valavičienė tai girdėda-ma tegali pasakyti, kad verslininkams ir gyventojams trūksta atsakomybės jausmo.

Niekas nenori žinoti, kiek yra atliekų

Visų bėdų pradžia, kad Lietuvo-je jokia institucija neveda elektroni-nių atliekų apskaitos – kiek jų yra, kas jas surenka ir kur jos patenka. Visų žvilgsniai krypsta į Aplinkos minis-teriją, tačiau I.Valavičienė mus rami-na: „Bus apskaita, bus, tik neskubėki-te, ne viskas iš karto. Kai tik Seimas priims Atliekų tvarkymo, Pakuočių atliekų ir Mokesčio už aplinkos ter-šimą įstatymų pakeitimus, tada ir įve-sime apskaitą“.

Tačiau gal kaip tik nuo apskaitos ir reikia pradėti? Štai ir G.Mikulskas sako, kad šiai sričiai labai trūksta skaid rumo. Daugelis pagalvosite – ar yra čia ką slėpti, juk atliekos. Štai ir

klystate. Didelė elektronikos atliekų dalis yra itin vertinga.

„Jų perdirbimas dažnai atsiperka vien pardavus atliekose esančias antri-nes žaliavas. Taigi didelę dalį ES už-duoties Lietuva įvykdytų, jeigu pavyk-tų apskaityti visas šalyje susidarančias elektronikos atliekas bei žinoti, kur jos atsiranda ir kur prapuola“, – sako G.Mikulskas.

Taigi šalia mūsų mėtosi milijonai. Kažkas sugeba apie 60 proc. atliekų

surinkti ir pelningai eksportuoti, o Aplinkos ministerija puoselėja planus ne tik gražiuoju gyventojus įtikinėti, kad jie patys pristatytų atliekas į nu-matytas vietas, bet ir neatsisako norų nepaklusniuosius bausti. Šie svarsty-mai įsiutino Kauno krašto pramonin-kų ir darbdavių asociacijos viceprezi-dentą Vaclovą Vytautą Pečatauską.

Darbo vieta – sąvartynas

Kol Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios struktūros ieško pasitei-sinimų dėl sunkiai vykdomų ES di-rektyvų rinkti elektronines atliekas, kai kurie atliekų perdirbėjai suranda veiksmingų ir originalių būdų, kaip tokias atliekas rinkti. Štai Klaipėdoje iniciatyvos ėmėsi viena uždaroji akci-nė bendrovė. Ji vėliau tapo viešąja įs-taiga. Taigi talkinant savivaldybei ori-ginaliai mąstantys verslininkai kartą nuvyko į sąvartyną, surinko ten šiukš-les kapstančius žmones, nuvežė juos į šiltas patalpas, nuprausė, pamaitino, pasiūlė drabužius darbui ir pasirašyti darbo sutartį. Beveik visi pasirašė. Iš esmės beteisiai žmonės net nesitikėjo, kad kas nors juos gali įdarbinti. Dabar jie legaliai perrenka į sąvartyną paten-kantį metalą ir elektronines atliekas. Tiesa, ne visiems patiko gyventi pa-siūlytose patalpose. Šie žmonės bran-gina laisvę. Tačiau darbo neatsisako. Užsidirba ne tik pragyvenimui.

„Iš sąvartyno surinktos elektro-ninės atliekos smirdi, ne kiekvienas norėtų ar galėtų dirbti tokį sunkų,

bet naudingą darbą. Paskui mes tas atliekas atrenkame, išvalome, išardo-me“, – pasakoja UAB „Kuusakoski“ atliekų tvarkymo padalinio vadovas S.Norkaitis. Tokia klaipėdiečių patir-timi galėtų pasinaudoti ir kitų miestų valdžia bei verslininkai.

Atliekos niekam nerūpi

Didžiuosiuose miestuose įmano-ma pagal ES taisykles atsikratyti elek-troninių atliekų, o ką daryti gyvenan-tiesiems nedideliuose miesteliuose ar kaimuose? Čia irgi pradingsta labai daug elektroninių atliekų. Bet nie-kam tai nerūpi.

Planuojama, kad įsigaliojus nau-jiems įstatymams vartotojai galės vi-sas elektronines atliekas atgabenti ir į prekybos vietas. Taigi sąlygos gy-venantiesiems miestuose palengvės, bet iš esmės nepasikeis sąlygos gy-venantiesiems kaimuose ar nedide-liuose miesteliuose. Štai EEPA ke-tina rengti akcijas visoje Lietuvoje, bet irgi daugiausia didmiesčiuose ar rajonų centruose.

Įsigaliojus minėtiems įstatymams atliekas bus galima neribotai atnešti į kiekvieno gamintojo ar importuo-tojo prekybos arba platinimo vietą. Teoriškai kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti pakankamai elektroninių atliekų surinkimo aikštelių, tačiau rea-liai yra kitaip.

Europos Sąjungos valstybių pateikiami statistiniai duomenys rodo, kad surenkama ir tinkamai perdirbama tik apie 30 procentų nebenaudojamos įrangos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Valstybė neturėtų verslo užkrauti užduotimisRimas Menšnikovas, TOPO grupės įmonės „TC Investicija“ darbų vadovas

Lietuviai žino ir supranta, kas yra elek-troninės atliekos, kokių medžiagų jose gali būti. Todėl daug kas specializuojasi jas atrinkti, išardyti ir parduodi. Dauge-liui žmonių tai yra net pragyvenimo šal-tinis. Kita vertus, gyventojai nepakanka-mai šviečiami, kad elektronines atliekas būtina atiduoti perdirbti, kad jų negali-ma tiesiog užkasti ar kitaip atsikratyti. Esant dabartinėms sąlygoms surinkti 4 kg elektroninių atliekų vienam gyven-tojui yra sunku. Labai trūksta informaci-jos. Be to, valstybė neturėtų verslui skir-ti tokių užduočių. Štai Estijoje veikiama kitaip – nėra jokių užduočių, tačiau su-renkama 4,1 kg elektroninių atliekų vie-nam gyventojui.

Siūlo įvesti absoliutų mokestįAndrius Burba, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys

Tikiuosi, kad Seimo pavasario sesijoje priimsime naujus įstatymus ir jų papil-dymus. Žinau, kad bus siūloma įvesti ab-soliutų mokestį. Tokiu atveju būtų apmo-kestinamos visos prekės ir sumokamas mokestis į biudžetą, o valstybės įgaliota institucija tas lėšas naudotų. Mūsų skai-čiavimais, į biudžetą surinktume apie 200 mln. Lt. Tačiau aš tokiam pasiūly-mui nepritarsiu. Mano nuomone, tai būtų didelis smūgis verslui. Gal net kai kurios įmonės tokio smūgio neatlaikytų ir bankrutuotų.

Elektroninės atliekos – po kojomis besimėtantys milijonai

Šiuo metu apie 30 proc. susidarančių elektroninių atliekų surenka gamintojai ir importuotojai, apie 10 proc. patenka į sąvartynus, o net apie 60 proc. surenka nežinia kas ir nežinia kur tos atliekos patenka.

(Užs. 141)

EEPA direktorius Giedrius Mikuls-kas piktinasi: „Elektronines atliekas presuoti į metalo laužą yra nusikal-timas“. Autoriaus nuotrauka

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Dainius Kreivys, įsikibęs į ūkio ministro kėdę, antradienį ją ga-liausiai paleido, o interpeliaciją Seime atlaikęs energetikos minis-tras Arvydas Sekmokas parlamen-to sprendimu dirbs toliau.

Susitepęs, bet padorus ir sąžiningas?

Vyriausiajai tarnybinės etikos ko-misijai (VTEK) konstatavus, kad ūkio ministras D.Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus, skir-damas Europos Sąjungos lėšas (maž-daug 6 mln. Lt) su juo siejamoms įmonėms, ministras pagaliau paleido kėdę, į kurią laikėsi įsikibęs nuo skan-dalo pradžios. Premjerui Andriui Ku-biliui jis įteikė atsistatydinimo pareiš-kimą, bet ir paskui atkakliai kartojo, esą nenusižengė etikai.

„VTEK išvados nenustebino, ta-čiau su jomis sutikti negaliu. Para-mos su manimi siejamoms įmonėms niekada neskyriau“, – kelių pastraipų pareiškime teigė D.Kreivys, nors savo parašu pats patvirtino lėšų skyrimą.

Atrodo, kad ministras nesitikėjo tokios baigties. Ofi cialų pareiškimą jis išplatino valanda vėliau. Įprasta sau povyza VTEK verdiktą sukritikavo ir A.Kubilius, o jo pasisakymas būtų ti-kęs ir D.Kreivio išteisinimo atveju.

„Sprendimas gana keistas, bet ne-stebina. (...) Visada tikėjau D.Kreivio sąžiningumu, padorumu ir idealiz-mu“, – kalbėjo A.Kubilius.

Kandidatų į ministro postą neįvardija

Skandalo pabaigos išvakarėse tiek D.Kreivys, tiek A.Kubilius vengė žur-nalistų. Atsistatydinus D.Kreiviui, iš Vyriausybės jau negirdėti ir kalbų apie „akluosius fondus“, į kuriuos minis-trais tapę verslininkai galėtų perduoti jiems priklausančias akcijas, nors apie tokių fondų steigimą žadėta pranešti po kelių dienų, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario pabaigoje pa-kartojo, kad nesitraukdamas iš posto D.Kreivys kompromituoja ir save, ir Vyriausybę.

Kol kas neaišku ir tai, kas pakeis D.Kreivį ūkio ministro poste. Vie-nas dažniausiai minimų būsimų ūkio ministrų yra buvęs Panevėžio miesto meras konservatorius Vitas Matuzas. Jis „Valstiečių laikraščiui“ kategoriškai neigė jau gavęs pasiūlymą iš premjero. „Be žurnalistų, niekas man nepasiū-lė užimti ūkio ministro postą, o jei-gu tokį pasiūlymą gaučiau, jį būtinai svarstyčiau“, – sakė V.Matuzas.

Be jo, į ūkio ministrus pretenduo-ja ir dabartinis ūkio viceministras Ri-mantas Žylius.

Iškilo grėsmė visai Vyriausybei

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma tikino, kad nei parla-mente, nei su premjeru nėra kalbėta apie galimas kandidatūras.

„Tokių svarstymų net nebuvo, to-dėl nėra žinoma, kiek galėtų būti kan-didatų, jau nekalbant apie konkrečias pavardes“, – sakė J.Razma.

Kodėl premjeras lūkuriuoja ir ar kandidatūrų neįvardijimas galėjo kaip nors būti susijęs su ketvirtadienį vy-kusia interpeliacija energetikos minis-trui A.Sekmokui, neaišku. J.Razma iš karto pasakė, kad nėra jokių gali-mybių, jog interpeliacija A.Sekmokui pavyktų.

A.Sekmokas atsilaikė

Interpeliaciją ministrui A.Sekmo-kui gruodį pateikė 70 Seimo narių (iš 141). A.Sekmokas į klausimus parla-mentarams raštu atsakė dar prieš Ka-lėdas, todėl pirmą pavasario sesijos dieną Seimas jau sprendė, ar ministro atsakymai, pakartoti ir iš Seimo tri-būnos, patenkino parlamentarus. In-terpeliacijos tekstą perskaitė frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Va-lentinas Mazuronis.

„Pripažįstu, kad galbūt ne visi darbai atlikti taip, kaip suplanuo-ta (...), – per baigiamąją kalbą sakė A.Sekmokas. – Gerbiamieji Seimo nariai, priimsiu tą sprendimą, kurį jūs padarysite, su pagarba ir atiduo-du savo, kaip energetikos ministro, to-lesnio darbo likimą į jūsų rankas.“

Ministro atsakymai Seimo na-rius įtikino, todėl iš 128 parlamenta-rų A.Sekmoko atsakymams pritarė 66 Seimo nariai, 53 buvo „prieš“, o 11 susilaikė.

3Aktualijos2011 m. kovo 12 d. • Nr. 20 (9039)Valstiečių laikraštis

Vertybių priešprieša

Pasak istoriko Arvydo Anušaus-ko, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, prieš du dešimtmečius visuomenėje vyravę lūkesčiai pakito. Laisvės ir nepriklau-somybės siekius pakeitė ekonominiai tikslai, todėl šiomis dienomis matome tam tikrą vertybių priešpriešą.

„Visi pamiršo ir cenzūras, ir KGB, ir priespaudą, ir prievartą, ir defi ci-tus, ir skurdą – daugelį dalykų, ku-riuos pergyveno dauguma visuome-nės narių. Pamirštame, kad tame fone tyliai tūnojo nedemokratinės struk-tūros, kurios laukė, kada galės susi-doroti ar su Sąjūdžiu, ar su nepri-klausomybės šalininkais“, – kalbėjo A.Anušauskas.

Istoriko nuomone, kaip tik demo-kratijos ir laisvės, pergalės prieš to-talitarizmą akcentavimas, kartu su tautine simbolika ir istoriniais pasa-kojimais, galėtų būti labiau supranta-mas šiomis dienomis.

Neišnaudotos galimybės

Mykolo Romerio universiteto do-centas Gintaras Aleknonis mano, kad Kovo 11-oji atrišo žmonėms rankas, ir stebisi, kodėl iki šiol visuomenė tuo menkai naudojasi.

„Jie tarsi pririšti ir tebelaukia: mums valdžia turi duoti, mums kiti turi duoti ir taip toliau. Kiekviena karta turi savaip įprasminti istorijos datas“, – kalbėjo docentas.

Kaip pavyzdį jis nurodė JAV ne-priklausomybės dienos minėjimo tra-dicijas. „Kiekviena karta turi surasti, kas jai svarbu. Tik tada ta šventė bus švente. Tai nėra vien prisiminimų die-

na, bet laisvės ir išsivadavimo iš tota-litarinės valstybės simbolis“, – sakė G.Aleknonis.

Gandai ir tikrovė

Viename Švedijoje išslaptintame dokumente teigiama, kad paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas sutiko su Lietuvos ne-priklausomybės paskelbimu, tačiau esą už tai pareikalavo 21 mlrd. rublių ir norėjo, kad Klaipėda taptų Kalinin-grado srities dalimi.

1990 metų kovo 9 dieną Švedijos generalinio konsulo Dago Sebastia-no Alanderio, dirbusio tuometiniame Leningrade, pasirašytame dokumente kalbama remiantis neįvardytu šalti-niu Vilniuje. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmi-ninkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia, kad Švedijos pra-dėti skelbti išslaptinti diplomatinio susirašinėjimo dokumentai apie Kovo 11-osios išvakares yra vertingi, tačiau į juos būtina žiūrėti atsargiai.

„Tų dokumentų reikšmė labai di-delė, aš labai džiaugiuosi, kad jie pra-dedami skelbti, nes turėsime papil-domos informacijos, į kurią, be abejo, reikia žiūrėti su tam tikru atsargumu. Bet tai padės, jei kas nors tyrinės tuos įvykius, gauti daugiau tiesos ir teisin-gesnį vaizdą, kas vyko prieš Kovo 11-ąją ir po jos, kaip buvo informuo-jamos užsienio vyriausybės“, – sakė V.Landsbergis.

Jis prisiminė, kad Maskva gąs-dino iš Lietuvos, jai atkūrus ne-priklausomybę, atimti Klaipėdą, kaip Antrojo pasaulinio karo trofė-jų. „Neva M.Gorbačiovas to reika-lavęs iš A.Brazausko. Visa tai gali būti pusiau antis arba gandai“, – sakė V.Landsbergis.

(Užs. 58)

Laisvės pergalė prieš totalitarizmą

Atkelta iš 1 p.

Mykolo Romerio universiteto docentas G.Aleknonis mano, kad Kovo 11-oji at-rišo žmonėms rankas, ir stebisi, kodėl iki šiol visuomenė tuo menkai naudojasi. Eltos nuotrauka

Skirtingi dviejų ministrų likimaiTris dienas Lietuvos politikos vandenyne ūžusi audra iš Vyriausybės laivo išvertė vieną ministrą, kitą jo bendražygiams pavyko išgelbėti.

9 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ar tenkina kovo 1-ąją prasidėjusio gyventojų

ir būstų elektroninio surašymo sistema?

Taip, nes tai labai patogu, taupo laiką

Ne, nes per

daug sudėtingų ir nereikalingų

klausimų

Nedomina, nes nemoku naudotis

internetu

65 proc.

26 proc.

Priešpilnis.Saulė teka 6.43, leidžiasi 18.16.

Rytoj Poryt

Vėjuotus penktadienio orus lėmė Atlanto ciklonas. Jo debesys, po truputį atsitraukdami, šian-dien kur ne kur dar pabers kritulių, vyraus sniegas, tačiau įsidienojus saulė orą įšildys iki 1–6 laipsnių šilumos. Sekmadienio orai dar labiau primins pavasarį. Naktį išsigiedrinus temperatūra kris iki 3–8 laipsnių šalčio. Kai kur susidarys rūkas, tačiau dieną jis išsisklaidys ir numatomi saulėti, be kritulių orai. Temperatūra kils iki 4–9 laipsnių šilumos. Pūs pietų, pietryčių vidutinio stiprumo vėjas. Pirma-dienį debesų bus daugiau. Naktį temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną vietomis truputį palis, bet Lietuvos gyventojus lepins 5–10 laipsnių šiluma. Deja, antradienį tirštesni debesys vėl atneš kritulių, vėjas pasisuks iš vakarų, šiaurės vakarų, todėl bus žvarbokas. Naktį vyraus panaši temperatūra kaip ir naktį prieš tai, o dieną oras sušils iki 2–7 laipsnių šilumos.Trečiadienį šiluma dar labiau atsitrauks, tačiau prognozuojami daugiausia sausi orai.

ŠiandienOrai

Natalija Nikolajenko

Dieną: +1 +6°

Naktį: -1 -6°

Atsistatydinus D.Kreiviui, iš Vyriau-sybės jau negirdėti ir kalbų apie „akluosius fondus“. Eltos nuotrauka

Dieną: +3 +8° Dieną: +5 +10°

Naktį: -3 +2°Naktį: ~0°

4 2011 m. kovo 12 d. • Nr. 20 (9039)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

Politiniai turgūs, o kartais net aukcionai vyksta po kiekvienų rin-kimų. Nesvarbu, ką rinkome – Seimą ar savivaldybių tarybas. Kitaip, ma-tyt, greitai ir nebus. Kai šalyje veikia bene trys dešimtys partijų, sunku ti-kėtis, kad vieną dieną visi mūsų tau-tiečiai pradės mąstyti vienodai ir ims balsuoti už tą patį partiečių ar nepar-tinių kandidatų sąrašą.

Taip nebus, nors valdžios manda-tus pelnančių partijų pamažu mažė-ja. Žmonės pradeda atskirti pelus nuo grūdų ir vis dažniau renkasi tradicines,

jau įsitvirtinusias visuomenėje parti-jas. Tačiau kol kas sėkmingai ir nelabai sėkmingai rinkimuose pasirodžiusios partijos, norėdamos iš laimėtojų suburti valdančiąją daugumą ir išsirinkti savo merą, priverstos sėsti prie derybų stalo ir derėtis. Ir beveik visada tos derybos virsta paprasčiausiu politiniu turgumi.

„Mūsų bus meras, jums atiteks vicemeras, o jums administraci-jos vadovo kėdė, o jūs gausite dvie-jų komitetų pirmininkų postus...“ – maždaug tokias kalbas dabar galima

girdėti dieniniuose, vakariniuose, naktiniuose partijų atstovų pasitari-muose. Ir netgi Briuselyje ar Stras-būre, kur posėdžiauja kai kurie mūsų politikai. Sąlygas, be abejo, diktuo-ja daugiausia kozirių, kitaip tariant, vietų savivaldybės taryboje, turintys naujai išrinkti politikai.

Gerai, jei visiems pakanka įtakingų postų ir visi lieka patenkinti jų daly-bomis. O jei visų jėgos apylygės, va-riantų, kas su kuo ir prieš ką, gali būti ne vienas, be to, visi nori turėti savo merą. Štai tada ir prasideda politiniai turgūs, postų mainai, įvairios kom-pensacijos, išdavystės, perbėgimai iš vienos stovyklos į kitą, konkurentų juodinimai, grasinimai, bauginimai.

Politinė pozicija, ideologija, pro-gramos, su kuriomis eita į rinkimus, ir netgi būsimų vadovų kvalifi kacija ar kompetencija tokiais atvejais nere-tai tampa tik antraeiliu dalyku. Svar-bu, kaip nors susiderėti, bet kokia

kaina pasiekti kompromisą, sukurpti valdančiąją daugumą ir proporcingai išsidalyti valdžios portfelius.

Ar ne taip šiuo metu vyksta dvie-jose mūsų sostinėse – tikrojoje ir bu-vusioje laikinojoje? Daugiausia man-datų savivaldybės tarybos rinkimuose Vilniuje pelniusiam Artūrui Zuokui aplink save telkiant socialdemokra-tus ir Darbo partijos atstovus, tre-čioje vietoje pagal iškovotų mandatų skaičių atsidūrę konservatoriai-krik-demai planuoja koaliciją su Lietuvos

lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso bloku bei galbūt su „tvarkiečiais“, ku-riuos vilioja ir „zuokininkai“.

Konservatoriai šį kartą, atrodo, vi-sai nesibaido kurpti tokią, švelniai tariant, įdomią koaliciją, kurioje jų galimi partneriai savo gretose turės buvusį KBG inžinierių, moterį, pel-niusią ne vieną Rusijos valstybės ins-titucijų apdovanojimą.

Tėvynės sąjungos, matyt, jau nebegąsdina ir galima dvikalbystė lenkiškai kalbančiuose rajonuose, ir pavardžių rašymas lietuviškuose pasuose nelietuviškais rašmenimis. Kad kaip nors išsilaikytų sostinės valdžios balne, kai kurie Tėvynės sąjungos veikėjai, atrodo, pasiryžę praryti net bjauriausią varlę. Ir netgi susitaikyti su tuo, kad Vilniaus mero kėdę užimtų koks nors Lietuvą ne-retai skundžiančio, su ryškiu akcen-tu lietuviškai kalbančio Lenkų rin-kimų akcijos vedlio bendražygis ar

net jis pats. Tuomet šie politikai su dar didesniu įkarščiu galėtų kelti vėją mūsų valstybėje ir už jos ribų apie neva Lietuvoje pažeistas lenkų tau-tinės mažumos teises.

Tačiau dėl valdžios sostinėje be-siniaujantys konservatoriai ir dau-giausia mandatų laimėjusi Artūro Zuoko suburta kompanija gali likti ir prie suskilusios geldos. Sostinė-je bandoma burti koaliciją, apie ku-rią užkulisiuose iki šiol kalbėta tiktai puse lūpų. Tautinių mažumų blokas

ir „tvarkiečiai“ paskelbė apie savo ofi -cialias jungtuves, o į mero postą siū-lo Rolando Pakso bendražygio Al-manto Petkaus kandidatūrą. Prie šios nekaip kvepiančios koalicijos kvie-čiami prisidėti „darbiečiai“ ir social-demokratai.

Ne mažiau įnirtinga kova dėl val-džios vyksta ir Kaune. Čia per rinki-mus daugiausia balsų gavusi Tėvynės sąjunga su krikščionimis demokra-tais paskubėjo pareikšti, kad ir kitą kadenciją valdys miestą.

Tačiau, kaip sakoma, neperšokęs griovio, niekuomet nesakyk „Op“. Praėjusią savaitę buvo išplatinta ži-nia, kad Kauno valdžią formuos ne garsiai apie savo pergalę trimitavę konservatoriai, o tikriausiai Darbo partija, „Vieningas Kaunas“, social-demokratai, partija „Tvarka ir teisin-gumas“, Liberalų ir centro sąjunga. Kartu jie Kauno miesto savivaldybėje turėtų 22 mandatus iš 41. Mero pos-tas tuomet atitektų jau ne konserva-toriui Andriui Kupčinskui, o versli-ninkui Visvaldui Matijošaičiui.

Įdomiausia šiuose dviejų sostinių politiniuose turguose yra tai, kad Kau-ne konservatoriai piktinasi, jog čia be-siformuojanti kita valdančioji dauguma bando iš jų paveržti lyg jau ir išsikovotą valdžią, o Vilniaus konservatoriai bū-tent taip ir elgiasi – bando atimti ją iš daugiau mandatų laimėjusiųjų.

Dvigubi politinės moralės ir tak-tikos standartai? Atrodo, taip. Kai jie pradedami taikyti dar tik formuo-jant valdžią, sunku tikėtis, kad viskas pasikeis ją gavus. Taip ir gyvename nuo vienų rinkimų iki kitų, nuo vie-no politinio turgaus iki kito. Nėra jame tik kasos aparatų, kurie, kaip tikina dabartiniai valdantieji, viską ištrauktų iš šešėlio.

Kovo 11-ąją susirinkdami dėkoti Dievui už nepriklausomybės dova-ną, kiekvienas atsinešame savų išgyve-nimų dėl atgautos laisvės ir dabarties sunkumų. Vieni yra išlaikę nepajudi-namą įsitikinimą, kad prieš dvidešimt vienus metus atkurta Lietuvos nepri-klausomybė buvo didelė Dievo dova-na, kiti šiuo pasirinkimu abejoja, o tre-ti su anuometiniu Kremliaus lyderiu liūdi dėl sovietinės imperijos griūties.

Nei laisvė, nei tikėjimas Dievo negali apsaugoti nuo išbandymų ir didelių sunkumų, kuriuos šiandien patiria daugelis Lietuvos žmonių. Mes tapome laisvi, būdami laisvei nepasiruošę. Prieš Kovo 11-ąją joks Mozė nevedžiojo mūsų keturiasde-šimt metų po dykumą, kad būtume galėję pasiruošti laisvam gyvenimui. Dėl to šiandien turime atgailauti už visus klaidingus žingsnius.

Laisvė yra didelė, bet sunki Dievo dovana, leidžianti rinktis ne tik gėrį,

bet ir blogį: galima mylėti žmones ir jiems daryti gera, bet galima rūpintis tik savo pinigine. Juo daugiau žmo-gaus širdyje yra vergo dvasios, tuo jis yra didesnis savanaudis ir kartu ne-pajėgus rinktis gėrio – dėl to visi ir kenčiame.

Kovo 11-ąją Dievas mus pašaukė žengti į laisvą gyvenimą – savo pro-tu, valia ir rankomis kurti tokį gy-venimą, kad visiems būtų jauku ir saugu. Pašaukė, bet nepanaikino ga-limybės rinktis gėrį ar blogį. Paliko mums atsakomybę už Lietuvos da-bartį ir ateitį.

Vieni kovojo su blogiu ir elgėsi at-sakingai. Deja, netrūko ir tokių, kurie

nuo pirmųjų nepriklausomybės die-nų pasirinko nesąžiningumo, netie-sos ir nusikaltimų kelią. Jie vogė, ką tik galėjo, ir jų rankose atsidūrė dide-lė dalis Lietuvos žmonėms priklau-sančio turto. Jie užvaldė didelę dalį visuomenės komunikavimo priemo-nių, kad šios tarnautų jų savanaudiš-kiems tikslams.

Tačiau tai, kas šiandien vyksta pas mus, nėra kokia nors išimtis. Šven-

tojo Rašto Koheleto knygoje skai-tome: „Kas buvo, vėl bus; kas įvyko, vėl įvyks. Po saule nėra nieko nauja!“ (Koh 1, 9). Blogis pasaulyje yra gy-vas nuo pirmųjų tėvų apsisprendimo klausyti ne Dievo, bet gundytojo, nuo apsisprendimo siekti laimės bet ko-kia, net nuodėmės, kaina. Šiandien matome, kaip blogiui augti ir plisti padeda net tokios nuostabios komu-nikacijos priemonės, kaip televizija ir internetas. Savanaudžių ir vagių yra ne tik laisvoje Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tik kai kas bando mus įti-kinti, kad mes vieninteliai esame be-vilčiai ir kad vienintelė išeitis – bėgti iš Lietuvos.

Mes nesame bevilčiai, nes daugu-ma lietuvių yra tikintys. Juk Kristus yra pasakęs, kad tikėjimu gyvenantis žmogus savo gyvenimą stato ant uo-los. Tiesa, daugelio tikėjimas yra nu-silpęs ir tuo galima paaiškinti, kodėl tarp šiandienių pesimistų nemažai sutinkame ir tikinčių žmonių. Pir-mosios nepriklausomybės pradžio-je Šventojo Sosto atstovas, stebėjęs mūsų šalies gyvenimą, teigė, kad lie-

tuviai yra pamaldūs, bet stokoja tikė-jimo pažinimo, o ką tada kalbėti apie posovietinę kartą, patyrusią prievar-tinę ateizaciją ir šiandien stokojančią gilesnio savo tikėjimo pažinimo?

Jėzus Kristus atėjo į pasaulį, prisi-ėmė žmogaus prigimtį, kad nugalėtų nuodėmę ir įtvirtintų viltį gėrio per-gale. Kai Jėzui mirštant ant kryžiaus atrodė, kad blogis galutinai triumfuo-ja, iš tikrųjų buvo pakirstos jo šaknys. Kur gyvena Kristų tikintys žmonės, ten negali būti vietos kokiai nors ne-vilčiai. Todėl Kovo 11-ąją visuomet galime švęsti viltingai, bet drauge visi ir kiekvienas įsipareigodami būti lais-vės šaukliais ir nešėjais.

Nuo ko pradėti? Bažnyčia nuolat kviečia žmones į atgailą – į savo gy-venimo keitimą. Visų pirma kviečia keisti klaidingą mąstymą, kad visiš-kai laimei užtenka patenkinti savo norus. Iš tikrųjų laimingi tampame tuomet, kai turime drąsos dėl Dievo ir gėrio pergalės ne tik darbuotis, bet ir ištverti visokius sunkumus.

Į Kovo 11-ąją atėjome tik todėl, kad turėjome žmonių, pasiryžusių už laisvę sudėti bet kokias aukas. Dabar laisvę reikia įtvirtinti. Tai padarysime tik pasiryždami ne vaikytis klaidin-gų laimės miražų, bet eiti Kristaus žodžio ir pavyzdžio rodomu keliu. Suteik, Viešpatie, mums malonę ne-išklysti iš šio kelio.

Komentarai

Savaitės komentaras

Kovo 11-oji ir atgaila

Politinis turgus be kasos aparatų

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATAMeilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS, Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 30 175 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 316. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Laisvė yra didelė, bet sunki Dievo dovana, leidžianti rinktis ne tik gėrį, bet ir blogį.

Gerai, jei visiems pakanka įtakingų postų ir visi lieka patenkinti jų da-lybomis. O jei visų jėgos apylygės, variantų, kas su kuo ir prieš ką, gali būti ne vienas, be to, visi nori turėti savo merą. Kaip tada?

2011 m. kovo 12 d. • Nr. 20 (9039)Valstiečių laikraštis 5Aktualijos

Lietuvoje po gero pusmečio bus pradedamas analoginės televizijos iš-jungimas. Daugiau nei 50 metų veiku-si mums įprasta analoginė televizija užleidžia vietą naujos kartos skaitme-ninei televizijai.

Skaitmeninės televizijos įvedimas daugeliui žmonių sukels nepatogu-mų, nes jų televizoriai nustos rodyti. Tai taps problema visiems, o ypač kai-mo gyventojams, kurie neteks savo pagrindinio informacijos ir naujienų gavimo šaltinio.

Alytaus rajone gyvenantis Petras Ramoškaitis nuogąstauja, kad senasis televizorius 2012 m. nustos rodyti ir ūkininkas negalės žiūrėti savo mėgs-tamų laidų. Bendrovė SELTEKA siūlo sprendimą – nedidelius, patikimus ir nebrangius TV priedėlius. Jis leis Petrui ir toliau žiūrėti įprastas laidas, vaizdas bus dar kokybiškesnis, o, svarbiausia, matys kur kas daugiau TV kanalų nei matė iki šiol.

Skaitmeninei televizijai žiūrėti būtinas TV priedėlis

Skaitmeninė televizija nuo įprasti-nės skiriasi tuo, kad jos vaizdas ir gar-sas perduodamas skaitmeniniu signa-lu. Šiam signalui priimti ir pereiti prie skaitmeninio turinio, kiekvienam ekra-nui reikalingas TV priedėlis. Įsigijus TV priedėlį, skaitmenine televizija naudotis labai paprasta. Žiūrovo jau turimas te-levizorius prijungiamas prie nedidelio priedėlio ir lauko antenos.

Šalia Latvijos sienos gyvenan-ti Birutė Petraškienė džiaugiasi įsigytu TV priedėliu. „Latvijo-je ir Estijoje analoginė televizi-ja jau išjungta, todėl nuspren-džiau nebelaukti 2012 m. ir įsi-gyti SELTEKOS TV priedėlį jau dabar. Visada matau gražų ir ryškų vaizdą, televizorius su priedėliu visus ka-nalus rodo daug ge-riau“, – teigia Birutė. O Zofi jai Skurdienei, gyvenančiai Žiežmarių seniūnijoje, Stoniavos kaime, SELTE-KA pagelbėjo dar labiau, nes moteris dėl vietovėje esančios daubos negalėjo be trikdžių pasižiūrėti net žinių. „SELTEKOS darbuotojai labai maloniai man padėjo ir sumontavo reikalingą įrangą, pristatė TV priedėlį iškart į namus, esu labai paten-kinta“, – sakė Zofi ja. Ekologiniame ūky-je gyvenančiai moteriai nuo šiol nekyla problemų vakarais pažiūrėti ne tik žinias, bet ir mėgstamus lietuviškus serialus.

Su TV priedėliu – nemokama skaitmeninė televizija

Pasak lietuviškų skaitmeninės televizi-jos priedėlių gamintojos SELTEKA direkto-riaus Arūno Vizgaičio, dabar kiekvienas, net ir pačiame atokiausiame Lietuvos kampelyje gyvenantis žmogus gali nau-dotis nemokama kokybiška skaitmenine televizija. Įsigijus TV priedėlį, nemokamai galima žiūrėti iki 14 televizijos kanalų: „Lietuvos ryto televiziją“, LTV, LTV2, LNK, SPORT1, „Liuks“, BTV, „Info TV“, TV1, TV3, TV6, „Balticum“, „BBC World“ ir „TV Polo-nia“. Jeigu pirkėjas nori matyti daugiau kaip 14 nemokamų programų, jis gali įsigyti SELTEKOS priedėlį kartu su kortele „Skaitmeninė GALA“. Jau senokai vyksta

akcija, kada pirkėjai, įsigydami SELTEKOS priedėlį, gauna galimybę nemokamai 3 mėnesius žiūrėti iki 40 puikios kokybės programų. Tereikia išsirinkti vieną iš 3 siūlomų SELTEKOS modelių, pažymėtu specialiu lipduku. Šiuo metu tokiais lip-dukais pažymėtų SELTEKOS priedėlių dar galima įsigyti visuose Lietuvos pašto sky-riuose arba „Senukų“, „TECHaso“, „Maxi-mos“ prekybos centruose.

A.Vizgaitis ragina nelaukti, kol bus išjungta analoginė televizija. „Norėtųsi, kad žmonės jau šiandien matytų daugiau TV kanalų, džiaugtųsi savo mėgstamo-mis laidomis be trikdžių, bet kokiu oru. Dabar jau galime net kaimo sodybose gyvenantiems vartotojams pasiūlyti pa-tikimus SELTEKOS TV priedėlius“, – teigia A.Vizgaitis. SELTEKOS įmonės darbuotojai pasirūpina net ir atokiausiai gyvenančiais žmonėmis. „Jums nereikia specialiai va-žiuoti į rajono ar miesto centrą. Norėda-mi įsigyti TV priedėlį ar jam tinkamą an-teną, tai galite padaryti ir artimiausiame savo Lietuvos pašto skyriuje“, – primena UAB SELTEKA vadovas.

SELTEKOS TV priedėliui – net 3 metų garantija

„Esame tikri dėl mūsų gaminamų TV priedėlių kokybės ir patikimumo, todėl vieninteliai Lietuvoje suteikiame didesnę nei įstatymai numato – 3 metų – garanti-ją“, – sako A.Vizgaitis. SELTEKOS priedėlių vaizdo kokybė ir patikimumas išbandy-tas daugiau nei 100 vietovių, įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Šiandien ne tik miesto, bet ir atokiausių kaimelių ir vien-kiemių gyventojai gali džiaugtis kokybiš-

ku skaitmeni-nės televizijos vaizdo signalu. SELTEKOS TV priedėliai yra patikimi, pasižymi pa-togiu valdymu, patrauklia kaina ir tuo, kad šis įrenginys sukurtas ir gaminamas Lietuvoje. SELTEKOS TV priedėliai sertifi -kuoti Vokietijoje, Anglijoje, jie saugūs vai-kams, todėl bet kur Lietuvoje gyvenantis žmogus gali būti tikras, kad garantuotai matys savo mėgstamus kanalus ir ne-turės dėl to jokių rūpesčių. SELTEKOS TV priedėlio meniu yra lietuvių, rusų ir len-kų kalbomis.

TV priedėlius galite įsigyti prekybos centruose ir elektronikos parduotuvėse. Daugiau informacijos ir tikslesnį parduotu-vių sąrašą rasite apsilankę SELTEKOS inter-neto svetainėje www.patikimaspriedelis.lt. Atokiau gyvenantys Lietuvos miestelių ir kaimų gyventojai SELTEKOS TV priedėlius ras ir Lietuvos pašto skyriuose.

Prekyboje pasirodžiusius lietuviškus skaitmeninius priedėlius įvertino ir Lie-tuvos pirkėjai, ir nacionalinio konkurso „Inovacijų prizas“ komisija, trejus metus iš eilės UAB SELTEKA buvo apdovanota nacionaliniu inovacijų prizu.

Analoginė televizija greitai bus išjungta

(Užs. 83)

Trečiadienį Maskvos pietva-karinėje dalyje, prie Federalinės saugumo tarnybos (FST) akademi-jos, nugriaudėjo sprogimas. Tokie sprogimai Rusijoje jau tampa kas-dienybe. Jei nukentėjusiųjų nėra, į juos beveik nekreipiama dėmesio. Viena versijų – dabar teroristai no-rėjo sužaloti FST pareigūnus, ta-čiau sprogmuo suveikė per anksti. Kita – tai protesto prieš FST žen-klas arba įspėjimas tarnybai. Su-tapimas ar ne – tą dieną Maskvo-je viešėjo JAV viceprezidentas Džo Baidenas.

B.Obama gali ir neatvykti

Nacionalinio antiteroristinio cen-tro (NAC) duomenimis, sprogstama-sis įtaisas sprogo apie 16 val. 30 min. Maskvos laiku (15 val. 30 min. Lie-tuvos laiku) autobusų stotelėje. Nu-kentėjusiųjų nėra, šiek tiek apgadinti netoliese stovėję automobiliai. Anot tyrėjų, sprogmens galia prilygo 400 gramų trotilo. Pakete buvo įvairių ge-ležinių daiktų. Po sprogimo Maskvo-je sustiprintas saugumas.

Dž.Baidenas į Rusiją atvyko an-tradienį. Maždaug tuo pat metu prieš dvejus metus JAV ir Rusija pasira-šė strateginės ginkluotės mažinimo sutartį, kuri buvo ratifi kuota vasarį. Naujoji sutartis pakeitė 2009 m. gruo-dį nustojusią galioti START 1 sutartį. Dž.Baideno vizito tikslas buvo įtvir-

tinti tuos naujus santykius. Anksčiau Kremlius tvirtino, kad Dž.Baideno vizitas Rusijoje – tai „apšilimas“ prieš JAV prezidento Barako Obamos vizi-tą, planuojamą dar šiais metais. Tačiau dabar abejojama, kad JAV prezidentas atvyks paskatinti D.Medvedevą da-lyvauti prezidento rinkimuose, kurie vyks kitais metais. Dž.Baidenas savo vizito metu gyrė abu Rusijos lyderius: ir D.Medvedevą, ir premjerą Vladi-mirą Putiną.

JAV tempia Rusiją į PPO

Pagrindinis JAV viceprezidento vizito tikslas – paremti Rusijos narys-tę Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Rusijos derybos dėl įstojimo į PPO tęsiasi jau 17 metų. Tam, kad šalis prisijungtų prie organizacijos, būtinas visų 153 jai priklausančių ša-lių sutikimas.

Rusija yra vienintelė didelė pasau-lio ekonomika, kuri dar nėra PPO narė. Gruodį Europos Sąjunga (ES) parėmė Rusijos narystę. Būdama PPO nare Rusija privalės laikytis laisvos prekybos taisyklių, todėl ES tikisi, kad tada baigtųsi dujų prekybos

politinis diktatas per „Gazpromo“ monopolį. Rusija privalėtų sutikti su ES direktyva atskirti energetikos ga-mybos ir perdavimo įmones. Tai būtų naudinga ir Lietuvai.

JAV yra viena iš valstybių, kuri dar turi pritarti Rusijos narystei. Trečia-dienį per susitikimą su JAV vicepre-zidentu Dž.Baidenu Rusijos prezi-dentas D.Medvedevas išreiškė viltį, kad JAV padedama Rusija dar šiemet taps PPO nare. D.Medvedevas taip

pat pridūrė manąs, kad Rusijos ir JAV ekonominiai ryšiai galėtų būti kur kas glaudesni, jei šalis taptų PPO nare. Dž.Baidenas pažymėjo, kad Rusijos narystė PPO yra labai svarbi Jungti-nėms Valstijoms. Tačiau jis paragino Rusiją pažaboti korupciją ir pagerinti šalies investicinį klimatą. „Investuo-tojai nori būti tikri, kad Rusijos teisi-nė sistema jų atžvilgiu bus palanki ir sąžininga“, – sakė Dž.Baidenas.

Karinis tranzitas į Afganistaną

Dž.Baideno vizito metu D. Med-vedevas pasirašė karinio tranzito per Rusijos teritoriją į Afganistaną įsta-tymą. 2009 m. liepos 6 d. Maskvoje pasirašytas Rusijos ir JAV susitarimas suteikia teisinį pagrindą per Rusijos teritoriją gabenti ginkluotę, karinę techniką, karines medžiagas ir perso-nalą, skirtą operacijoms, kurias vykdo Tarptautinės paramos saugumui pa-jėgos Afganistane.

Pakeliui į Rusiją Dž.Baidenas aplankė Suomiją. Pasak suomių ži-niasklaidos, vienas Dž.Baideno tikslų buvo gauti iš Suomijos informacijos apie Rusiją. JAV nori, kad Suomi-ja ir visa ES dalyvautų vadinamame JAV ir Rusijos santykių „perkrovi-mo“ procese.

VL, Eltos inf.

Amerika parėmė Rusiją

Europos Sąjungos (ES) šalių dip-lomatijos vadovai ir NATO valsty-bių gynybos ministrai vakar Briu-selyje aptarė padėtį Libijoje. Libijos

sukilėliai prašo, kad tarptautinė ben-druomenė įteisintų skrydžių drau-dimą virš šios Šiaurės Afrikos šalies.

Jei Libija būtų paskelbta neskrai-dymo zona, Libijos diktatoriaus Mu-amaro el Kadafi o lėktuvai, iš kurių mėtomos bombos sukilėlių užimtose teritorijose, galėtų būti numušti. Dik-tatorius pareiškė, kad skrydžių draudi-mas reikštų pradėtą karą prieš jo šalį.

ES ieško galimybių didinti spau-dimą M.el Kadafi ui, kad šis nutrauk-tų kruviną kovą su sukilėliais. Vakar vykusiame ES viršūnių susitikime valstybių vadovai tarėsi dar kartą paraginti M.el Kadafį atsistatydinti. Ir ES, ir NATO siūlo, kad skrydžių draudimas būtų paskelbtas tik gavus

Jungtinių Tautų ( JT) Saugumo Ta-rybos mandatą bei pritarus kitoms regiono šalims. Manoma, kad Rusija ir Kinija tokią iniciatyvą vetuos.

ES užsienio reikalų ministrai kalba apie Bendrijos paramą visam regio-nui. Numatoma fi nansinė ir praktinė pagalba pabėgėliams iš Libijos bei de-mokratizacijos proceso rėmimas Tu-nise ir Egipte. O kol pasaulis neranda priemonių, kaip išspręsti M.el Kada-fi o problemą, jo karinės pajėgos baigia atsikovoti opozicijos užimtas Libijos teritorijas. M.el Kadafi ui ištikimos pa-jėgos pradėjo operaciją prieš sukilėlius visoje šalyje. Jos naudoja tankus, rake-tas ir karinius lėktuvus.

VL, Eltos inf.

Libijos diktatorius perėjo į puolimą

Pasaulis

Dž.Baidenas savo vizito metu gyrė abu Rusijos lyderius: ir D.Medvedevą, ir premjerą Vladimirą Putiną. EPA-Eltos nuotrauka

Rusijos derybos dėl įstojimo į Pasaulio preky-bos organizaciją tęsiasi jau 17 metų.

(Užs. 153)

EPA-Eltos nuotrauka

os gyvenan-žiaugiasi„Latvijo-televizi-

nuspren-m. ir įsi-

edėlį jau gražų ir orius a-

ariųs kaime, SELTE-

au, nes moteris dėlaubos negalėjo be

ž SELTEKOS

kiemių gyventojai gali džiaugtis kokybiš-

ku skaitmeni-nės televizijos vaizdo signalu SELTEKOS

6 2011 m. kovo 12 d. • Nr. 20 (9039)Valstiečių laikraštis

92011 m. kovo 12 d. • Nr. 20 (9039)Valstiečių laikraštis

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Saulę pasitinkant

Šeštadienis

11 p.

Sveikata

Pristatome daržovių veis-les, kurias siūloma augin-ti ir kitose Europos Sąjun-gos šalyse.

21 p.

Mokslininkams atradus skiepus ir pradėjus skie-pyti, medicinoje įvyko per-versmas – daugelis ligų išnyko. Tačiau dabar situ-acija prastėja: žmonės ima manyti, kad skiepai nerei-kalingi.

Meilė Jančorienė

21 p.

Nepasiskiepusieji rizikuoja gyvybe

Lietuviškos – ne tik Lietuvai

Į Filipinus prieš 87 metus sudarytu maršrutu

19 p.

7 p.

Sodyba

Vaidotas Žukas: gyvenu be svajonių ir traumųNeseniai Vilniaus galerijoje „Juškus gallery“ atidarytos parodos pavadinimas „Kol dar esame Lietuvoje...“ privertė suklusti ne vieną žinomo menininko Vaido-to Žuko talento gerbėją. Tačiau menininkas tikino kol kas neketinąs išvykti iš Lietuvos.

Nijolė Baronienė

Rudenį jausdavome ilgesį, o pavasarį kenčiame nuo nuotaikos pokyčių. Jaučia-mės išsekę, sunkiau pake-liame protinius ir fi zinius krūvius.

Asta Bendoraitė

Septyniolikos ekspedicijos dalyvių maršrutas tęsėsi nuo Vilniaus per Minską, Abu Dabį iki Manilos. Jos tikslas – priminti Lietuvai ir Filipinams žymųjį Lietuvos keliautoją, rašytoją ir žur-nalistą Matą Šalčių.

Nijolė Baronienė

Vilniaus rajono sodininkai mėgėjai pirmieji susido-mėjo Vyriausybės suteikta lengvata.

Irma Dubovičienė

7 psl.

Verčiau nusipirkti nei nuomoti