Pasaulinė maisto produktų krizė užkliudys ir Lietuvą

Šeštadienis• Egidijus Stancikas savo gyve-

nimo neįsivaizduoja be aktyvios veiklos. Nuo 2007-ųjų Kauno dra-mos teatro vadovo pareigų ėmę-sis aktorius tikina, kad jam nuo administracinio darbo geriausiai pavyksta pailsėti scenoje.

Sodyba

• Ko reikia, kad nuosavas van-dens telkinys ne tik aplinką puoš-tų, bet ir apčiuopiamos naudos sodybos šeimininkui teiktų.

• Dauguma medžių šalies žel-dynuose, ypač miestuose ir mies-teliuose, yra vos gyvi, aplinkos nepuošia.

Bičių avilys

• Žiema jau persivertė į antrą pusę. Netrukus pradės busti bi-čių šeimos. Lizduose atsiras pirmi perai.

Šiandien VL su priedu

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2011 m. sausio 29 d., šeštadienis • Nr. 8 (9027) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Sparčiai didėjant maisto poreikiui ir kainoms mūsų žemdirbiai ir maisto produktų gamintojai galėtų nemažai uždirbti, tačiau dėl aukštų biurokratinių barjerų vargu ar taip atsitiks.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Šalies valdžia derėsis dėl žemės

Žemės ūkio ministerija Euro-pos Komisijos prašys pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo draudžiama parduoti žemę už-sieniečiams.

Europos žemės savininkų organizacijos skaičiavimais, jau po kelių dešimtmečių planetoje gyvens apie 10 mlrd. gyventojų, kuriuos teks išmaitinti tik iš 22 proc. žemės paviršiaus, tinkamo žemės ūkiui. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Saulius TvirbutasVL žurnalistas,saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

Įdarbinimo užsienyje įmo-nių atstovai nevienodai vertina emig racijos mastą. Vieni teigia, kad daug darbingo amžiaus žmo-nių jau išvykę į Didžiąją Britaniją ir Airiją, todėl šių šalių darbda-viams jie jau neturi, ką pasiūly-ti, o siūlantieji darbo vietas Ny-derlanduose tvirtina, kad ir toliau

sulaukia daug klientų. Dar viena emigracijos banga prognozuoja-ma, kai atsivers Vokietijos ir Aus-trijos darbo rinkos.

Statistikos departamento duo-menimis, pernai apie savo išvy-kimą dirbti kitoje šalyje pranešė 83,5 tūkst. žmonių, tačiau ma-noma, kad išvykusiųjų yra gero-kai daugiau. Dauguma jų nemato perspektyvų savo šalyje ir ketina likti užsienyje.

Nukelta į 3 p. (Užs. 36)

Lietuviai Tėvynėje nemato perspektyvų

Klimpstantį ministrą palaiko Prezidentė

Atkakliai mušęsis į krūtinę, kad tikrai neskyrė ES paramos buvu-siam savo verslui, ūkio ministras D.Kreivys vis labiau praranda pa-sitikėjimą.

Apie tai – 6 p. Apie tai – 22 p.

2 2011 m. sausio 29 d. • Nr. 8 (9027)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Daugelis ekspertų prognozuoja, kad artimiausiu metu dar sparčiau pradės didėti maisto produktų pa-klausa, todėl jie brangs stulbinan-čiais tempais. Šiomis dienomis apie tai prabilo pagrindiniai pasaulio laik-raščiai – žemės ūkio produktų kai-nų augimas pranoksta didžiausias prognozes. Akivaizdu, kad pasauli-nė maisto produktų krizė užkliudys ir Lietuvą. Ar lietuviai pasinaudos su-sidariusiomis aplinkybėmis?

Kainų didėjimas – ne trumpalaikis reiškinys

Neseniai Lietuvoje viešėjęs Eu-ropos žemės savininkų organizacijos (ELO) generalinis sekretorius Tieri Delaskailas Kaune įvykusiame susi-tikime lietuvius bandė įtikinti, kad jau šiuo metu pastebimas kai kurių žemės ūkio produktų kainų augimas yra ne trumpalaikis reiškinys. Svečias tikino, kad kaip tik dėl šios priežasties pasaulyje prasidėjo atkakli kova dėl aukso vertę įgaunančios žemės ūkio paskirties žemės.

ELO skaičiavimais, jau po kelių dešimtmečių planetoje gyvens apie 10 mlrd. gyventojų, kuriuos teks išmai-tinti tik iš 22 proc. žemės paviršiaus, tinkamo žemės ūkiui. Taigi mums gal net sunku įsivaizduoti, kaip sparčiai

augs žemės ūkio ir maisto produktų paklausa. Pasak ELO vadovo, dėl že-mės jau prasidėjo arši kova. Štai Ki-nija pradeda nuomoti didelius žemės plotus Argentinoje, Čilėje bei daug investuoja Afrikoje, Pietų Korėja net 99-eriems metams išsinuomojo dide-lę Madagaskaro dalį, Libija nuomoja žemę Ukrainoje.

Šiuos teiginius patvirtina ir Jungti-nių Tautų maisto ir žemės ūkio orga-nizacija (FAO). Ji šių metų pradžioje pranešė, kad maisto produktų kainų indeksas pakilo iki 215 punkto, ir tai yra aukščiausias pakilimas nuo 1990-ųjų (2008-aisiais, kai rinkose pradėjo trūkti maisto produktų, šis indeksas siekė 213,5 punkto, o 2000-aisiais te-siekė 90 punktų). Šie duomenys rodo, kad pasaulinėje maisto produktų rin-koje yra pavojingai nestabilu.

Galimybes varžo biurokratai

Lietuvos žemės ūkio konsultavi-mo tarnybos (LŽŪKT) direktoriaus

Edvardo Makelio nenustebino FAO ir kitų organizacijų prognozės: „Aki-vaizdu, kad taip turėjo atsitikti ne tik dėl augančio planetos gyventojų skai-čiaus, bet ir dėl gerėjančio besivys-tančių valstybių pragyvenimo lygio. Pavyzdžiui, jeigu Kinijos vyriausybė nutartų, kad atėjo laikas kiekvienam šalies gyventojui per dieną suvalgyti po vieną kiaušinį, tai tokį užsakymą galėtų įvykdyti keturios Prancūzijos. Tokie gali būti milžiniški šios valsty-bės poreikiai“.

Pasak LŽŪKT vadovo, augant maisto poreikiui Lietuvos žemdir-biai ir maisto produktų gamintojai galėtų nemažai uždirbti. Galėtų, ta-čiau vargu ar taip atsitiks.

„Mes gyvename žemdirbystei pa-lankioje vidutinio klimato zonoje, tu-rime pakankamai vandens, o jo vertė kasmet vis didės. Taigi turime geras galimybes auginti daugiau gyvulių, sukurti daugiau darbo vietų, daugiau eksportuoti ir uždirbti sau bei valsty-bei. Tačiau kaip reta kita valstybė tu-rime tiek daug biurokratinių pančių,

pavyzdžiui, draudžia statyti naujas fermas“, – apgailestauja E.Makelis.

Jam pritaria DnB NORD ban-ko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis: „Daugelis nori gyventi ša-lyje, kurioje gamta labai apsaugota, nėra nemalonių kvapų. Tačiau yra ir kita pusė – o kaip išgyventi kitiems gyventojams? Deja, mūsų ekonomi-kos augimo tempai yra pernelyg lėti. Mes rizikuojame – nespėsime atsi-gauti nuo krizės ir vėl pateksime ant maisto produktų brangimo bangos“.

Skrydžių vadovas kelia žemės ūkį

Kas tie biurokratai? Tai vis ta pati aplinkos ministro Gedimino Kazlaus-ko armija, kurios kol kas nepavyksta sutramdyti net šalies Prezidentei.

Štai neseniai Seime buvo suda-ryta darbo grupė gyvulininkystės ir paukštininkystės problemoms nagri-nėti. Galvijų ir paukščių augintojai iš pradžių labai apsidžiaugė, tikėjo-si, kad maisto produktų krizės išva-karėse bus pradėti svarstyti valstybei svarbūs klausimai. Tačiau žemdirbių viltys žlugo, kai buvo paskelbta darbo grupės sudėtis. Paaiškėjo, kad apie že-mės ūkiui ir maisto pramonei svarbius reikalus svarstys žmonės, kurių žinios apie šiuos reikalus yra apgailėtinos. Seimo Kaimo reikalų komitetas į šią darbo grupę nusiuntė skrydžių val-dymo inžinieriaus specialybę turintį Praną Žeimį.

„Pasaulyje brangsta maisto pro-duktai? Kokią tai turės įtaką Lietuvai, kaip mes turėtume pasiruošti? Nors, cha cha cha, esu Kaimo reikalų komi-teto narys, tačiau apie šiuos reikalus man sudėtinga kalbėti, gal jūs pakal-binkite kitus mano kolegas“, – atvirai prisipažino P.Žeimys.

Tačiau jis neatsisakė dalyvauti minėtoje darbo grupėje ir pasirašyti maisto pramonę žlugdančius spren-dimus.

„Sprendimams pritariau, nes ma-nau, kad gamtos apsaugos klausimai yra prioritetiniai. Mano nuomone, Lietuvoje kiaulių ir galvijų fermų plėtros neturėtų būti. Kiek yra kiau-lininkystės kompleksų, tiek Lietuvai užtenka“, – drąsiai sako buvęs Palan-gos oro uosto skrydžių valdymo inži-nierius P.Žeimys.

VL pakalbintas UAB „Dainiai“ di-rektorius Kasparas Jurevičius išgirdęs tokius Seimo nario žodžius susiima už galvos ir stebisi, kad valstybė dar nebankrutavo.

„Tokia darbo grupė ir negalėjo priimti kitokių sprendimų. Mes net nustebome, kad svarstant kiaulinin-kystės problemas į darbo grupę nebu-vo įtrauktas Seimo narys Emanuelis Zingeris“, – sako K.Jurevičius.

Savanoriškai renkamės skurdą

Pasak LŽŪKT vadovo E.Makelio, mūsų aplinkosaugininkai Olandijoje ar Danijoje būtų kaip mat sutram-dyti. Po sprendimų, kurie priimami Lietuvoje, kitose šalyse iš karto būtų šaukiami mitingai, kiltų net masiniai neramumai. Lietuviai kantrūs. Ar il-gam užteks kantrybės?

„Štai Danijoje pradėjo veikti va-dinamasis Žaliasis susitarimas. Susi-tarta, kad gamintojai neterš gamtos, tačiau bus leidžiama didinti gamybą, statyti naujas fermas, atsisakyti Lie-tuvoje galiojančių gyvulių tankumo rodiklių, sumažintos saugomos terito-rijos. Danai pasirinko plėtros galimy-bes, o mes gamybos atsisakome ir ren-kamės skurdą“, – sako E.Makelis.

Komentuodamas FAO pareiškimą Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarko-zy iškėlė savo šalies vyriausybei priori-tetinį uždavinį sumažinti maisto pro-duktų kainas. Prancūzijos žemės ūkio ministras Bruno Le Maire tuoj pat pa-reiškė, kad artėjanti maisto produktų krizė šį kartą, tikėtina, užsitęs, todėl gali prireikti riboti eksportą ir didinti vals-tybės atsargas. Lietuvos Vyriausybė to-kiomis smulkmenomis neužsiima.

„Vyriausybė kuria viziją, kokia Lie-tuva bus 2030-aisiais, kaip žirnius be-ria ambicingus ir milijardus litų kai-nuojančius projektus. O gal vertėtų pasvarstyti apie Lietuvą 2013-aisiais? Pasvarstykime, kokia ji bus, jeigu pa-brangs maisto produktai, jeigu ir to-liau tiek daug žmonių emigruos bei išliks demografi nės problemos“, – pa-taria R.Rudzkis.

Aktualijos

Kainos išaugs apie20 procentųAlbertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Situacija pasaulinėje rinkoje labai su-dėtinga. Lietuva jai įtakos negali dary-ti, mes galime tik prisitaikyti. Akivaizdu, kad maisto produktų kainos didės ir jų augimą lems padėtis pasaulinėse bir-žose. Jau dabar pradeda augti daržo-vių, grūdų kainos kaimyninėje Rusijoje. Manau, kad maisto produktų kainos jau šįmet išaugs apie 20 proc.Neatmeskime ir spekuliacinių motyvų. Štai Lietuvoje pernai buvo prikulta 3,3 mln. t grūdų, turėjo nemažai likti ir vi-daus rinkoje, tačiau dabar jų trūksta. Kur jie dingo? Gal supirko spekuliantai ir taip augina kainas rinkose?

Importuojame, nors galėtume eksportuotiMečislovas Zasčiurinskas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys

Deja, šiuo metu Lietuvoje daugiau po-pulistinių kalbų, o ne konkrečių veiksmų. Reikia lengvinti sąlygas verslui, reikia atsisakyti ES paramos, kai remiami at-sisakantieji žemės ūkio gamybos. Seno-sios ES šalys stengiasi didinti gamybą, o naująsias šalis suvaržyti. Mes patys ga-lėtume užsiauginti tiek maisto produktų, kiek reikia ir dar eksportui, bet jau dabar kai kuriuos produktus turime įsivežti iš Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių. Tačiau mes pernelyg stengiamės pirmieji diegti griežčiausius gamtos apsaugos reikala-vimus, ko nedaro kitos ES šalys, nors jos daug geriau gyvena nei Lietuva.Vyriausybė turi suprasti, kad maisto pro-duktų brangimą ir trūkumą pirmiausia ir skaudžiausiai pajus skurdžiausiai gy-venantys žmonės.

Pasaulinė maisto produktų krizė užkliudys ir Lietuvą

Delčia.Saulė teka 8.14, leidžiasi 16.50.

Rytoj Poryt

Ateinančią savaitę numatomi permainingi orai. Po žiemiškai šalto penktadienio šiandien ge-rokai atšils. Daug kur numatomi trumpi krituliai, daugiausia sniegas. Pūs gana stiprus gūsingas pietvakarių vėjas, daug kur jo gūsiai sieks 15–20 m/s. Vietomis kils pūga. Temperatūra svyruos tarp 0 ir 5 laipsnių šalčio, pajūryje pakils iki 2 laipsnių šilumos. Vietomis bus plikledis. Sekmadie-nį slėgis kils, orai pamažu gerės. Naktį atšals tik iki 2–7 laipsnių, dieną daugelyje rajonų išsilaikys nedidelis šaltukas, o prie jūros temperatūra bus artima nuliui. Pirmadienio naktį bus be žymes-nių kritulių, dieną per Lietuvą praslinks atmosferos frontas, daug kur trumpai pasnigs. Vėjas va-karų krypčių, naktį 5–10 m/s, dieną vėl sustiprės iki 7–12 m/s, kai kur gūsiai sieks 15–17 m/s. Temperatūra naktį nukris iki 9–14, pajūryje iki 2–4 laipsnių šalčio, dieną bus 2–7 laipsniai šalčio, prie jūros – apie 0 laipsnių. Antradienį daug kur trumpai pasnigs. Vėjas vakarų, 6–11 m/s. Orai vėl šils. Temperatūra naktį beveik nesiskirs nuo praėjusios dienos, o dieną svyruos nuo 3 laips-nių šalčio Rytų Lietuvoje iki 1–2 šilumos pajūryje bei vakarų Žemaitijoje. Trečiadienį temperatūra mažai skirsis nuo praėjusios paros.

ŠiandienOrai

Natalija Nikolajenko

Dieną: 0 -5° Dieną: 0 -5° Dieną: -2 -7°

Naktį: -9 -14°Naktį: -2 -7° Naktį: -2 -7°

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip

Ne

Nežinau 4 proc.

Ar reikėtų Lietuvoje dar trejiems metams

apriboti teisę užsieniečiams pirkti

žemę?

25 proc.

71 proc.

Angelė: Sugrįšime į sodus ir daržus, dažniau apsilankysime pas giminai-čius kaimuose.

Nesirūpinantis: Vien nuo grasinimų man dingsta apetitas.Genadijus: Nėra to blogo, kas neišeitų į gera – mažiau valgysime mėsos ir

baltos duonos, būsim sveikesni.Dainius: Man tas pats, nes kai sumokėjau už buto šildymą, pinigų mais-

tui nebeliko.

Ką apie maisto produktų brangimą mano portalo valstietis.lt skaitytojai?

Maisto produktų brangimą ir trūkumą pirmiausia ir skaudžiausiai pajus skurdžiausiai gyvenantys žmonės.Martyno Vidzbelio nuotrauka

32011 m. sausio 29 d. • Nr. 8 (9027)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Ilgisi, bet negrįžta

39 metų Inga Didžiojoje Britani-joje gyvena jau 10 metų. „Iš pradžių teko dirbti juodus darbus, paskui įsi-darbinau sporto klubo registratūroje, dabar dirbu vadybininke greitų siun-tų įmonėje“, – pasakojo moteris. Ji prisipažino, kad nors jau seniai pri-sitaikė prie ang liško gyvenimo būdo, laisvai kalba angliškai, turi draugą anglą, tačiau tėvynės ilgesys su me-tais tik stiprėja. „Lietuvoje yra mano geriausia draugė, giminės, kaskart vis sunkiau po atostogų palikti savo šalį, bet čia nematau jokių galimybių išgyventi“, – guodėsi Inga.

38 metų Andrius pasakojo, kad prieš pusantrų metų, kai pasaulį dre-bino krizė, jis buvo grįžęs į Lietuvą. „Gavau čia darbą vienoje duonos ke-pykloje, buvau pamainos meistras, – pasakojo vyras. – Tai aukštesnės par-eigos nei turėjau Anglijoje, kur buvau nekvalifi kuotas darbininkas automo-bilių gamykloje. Tačiau darbdavių kultūra ten visiškai kitokia nei Lie-tuvoje. Pavyzdžiui, ten darbų vado-vai, net ir žinodami lietuvių bei len-kų nusiteikimą dirbti viršvalandžius ir gauti daugiau pinigų, prie mūsų visada prieidavo ir paklausdavo, ar

sutinkame padirbėti pusvalandžiu ilgiau. Nejaučiau jokio paniekinamo požiūrio, nors buvau tik juodadarbis emigrantas. O Lietuvoje ketvirtadalį atlygio tekdavo aukoti įvairiems trū-kumams padengti, nors tai įvykdavo ne dėl mano kaltės. Viršvalandžiai buvo savaime suprantama duok lė darbdaviams.“ Dabar Andrius vėl darbuojasi Ang lijoje ir neplanuoja grįžti bent kelerius metus.

Srautas nemažėja

Įdarbinimo užsienyje agentūros nevienodai vertina emigracijos mas-

tą. Darbą Anglijoje siūlančios įmo-nės „Darbintera“ direktorė Relon-da Jonaitienė teigė, kad daugiausia darbo įmonė turėjo nuo 2009 m. iki praeitų metų liepos. „Dabar jau atei-na ligoti, pagyvenę ir kitokie žmo-nės, kurie tikrai negalėtų dirbti ne-lengvus darbus ir netenkintų mūsų partnerių, užsienio darbdavių, – sakė

ji. – Iš 10 kandidatų vos randame 2 tinkamus.“ R.Jonaitienė spėja, kad į Didžiąją Britaniją jau išvyko pagrin-dinis norėjusiųjų emigruoti srautas. Taip pat tikėtina, kad dabar lietuviai ten vyksta savarankiškai, be tarpi-ninkų, nes bene kiekviena šeima turi emigravusių draugų, giminaičių Ai-rijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

O Nyderlanduose siūlanti darbus įmonė „QBIS“ klientų nestokoja, jų netgi nuolat gausėja. „Savo duome-nų bazėje jau turime 20 tūkst. už-siregistravusių žmonių. Vieni jų po sezoninių darbų grįžta ir paskui vėl važiuoja, nemažai jų lieka ieškoti

kitų darbų, kiti planuoja ten išvyk-ti“, – sakė įmonės komercijos direk-torius Sergejus Naumčikas. Jo duo-menimis, Nyderlandų darbo rinka mažai nukentėjo per krizę, o dabar vėl plečiasi. „Ypač daug darbo jėgos nuo pavasario prireikia žemės ūkyje, taip pat daug darbų sandėliuose, – kalbėjo S.Naumčikas. – Be to, didė-

ja kvalifi kuotų darbininkų paklau-sa: stogdengių, mechanikų, staklių operatorių, atsigauna metalo apdir-bimo pramonė, kuriai reikia įvairių specialistų.“

S.Naumčikas mato dar dau-giau galimybių įsidarbinti Nyder-landuose nuo gegužės, kai atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. „Tikėtina, kad iš Nyderlandų ten persikels dirbti nemažai lenkų, taip pat jau dabar į Rytų Vokietiją grį-žo nemažai Nyderlanduose uždar-biavusių vokiečių, tad mums veik-los neturėtų pritrūkti“, – įsitikinęs S.Naumčikas.

Darbdaviai sunerimę

Lietuvos darbdavių konfedera-cijos generalinis direktorius Da-nas Arlauskas mano, kad didžiau-sia bėda – valdžios neveiklumas perkvalifi kuojant bedarbius. „Iš-leidžiama daugybė lėšų bedarbių integracijai, tačiau niekas nekon-troliuoja, ar jos naudojamos efekty-viai, – mano jis. – Darbdaviai teikia įvairius pasiūlymus, tačiau jų ne-paisoma. Juk tie 300 tūkst. bedar-bių nėra neišsilavinę ir nieko ne-sugebantys. O specialistų jau ima trūkti.“

Pasak D.Arlausko, jei ir toliau valdžia nesirūpins darbo rinkos pro-cesais, teks galvoti apie imigraciją iš kitų šalių. „Tai būtų išeitis, bet ji atneštų įvairių problemų, su kurio-mis susiduria dabartinės Vakarų ša-lys, – kalbėjo jis. – Taip pat pastebi-me, kad žmonėms trūksta ir vidinės motyvacijos dirbti – tie, kas neemi-gravo, įprato gauti bedarbio pašalpą ir užsidirbti nelegaliai.“

D.Arlauskas mano, kad šiuo metu darbdaviai nepajėgūs mokė-ti tokių atlyginimų kaip Vakaruose. „Kol perkamoji galia nedidelė, ne-gali didėti ir darbo užmokestis, juk kirpėja negali pakelti kainų tiek, kad gautų užsienio kirpėjos užmokes-tį“, – aiškino jis.

Lietuviai Tėvynėje nemato perspektyvų

Emigracijos srautas vis dar nemažėja. Dar daugiau neteksime aukštos kvalifi kacijos specialistų, kai gegužę atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. Ten laukiami informacinių technologijų, medicinos, slaugos profesijų žmonės.

Nacionalinė mokėjimo agentū-ra prie Žemės ūkio ministerijos (to-liau – Agentūra) kviečia teikti paraiš-kas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – KPP) priemonę „Naudoji-masis konsultavimo paslaugomis“ gauti.

Paraiškos pagal KPP priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslau-gomis“ priimamos nuo 2011 m. sau-sio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. arba iki bus gauta tiek paraiškų, ku-riose prašoma paramos suma bus lygi nustatytai pagal priemonę skirtai me-tinei paramos sumai.

KPP priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ paraiš-kos forma patvirtinta Lietuvos Res-

publikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-92 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Nau-dojimasis konsultavimo paslaugo-mis“ įgyvendinimo taisyklių patvir-tinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 3D-221 redakcija) (Žin., 2008, Nr. 25-925; 2009, Nr. 38-1471, Nr. 105-4398).

Paraiškos pagal KPP priemo-nę „Naudojimasis konsultavi-mo paslaugomis“ forma skelbia-ma Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt).

Paraiškos teikiamos Agentūrai pa-gal pareiškėjo gyvenamąją arba že-

mės ūkio ar miško valdos registravimo vietą pasirinktinai, žemiau nurodytais adresais.

Agentūros darbo laikas: pirmadie-nį–ketvirtadienį 8–17 val., penktadie-

nį 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

Paraiška ir (arba) papildomi doku-mentai turi būti pateikti asmeniškai pareiškėjo arba per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (faksu, elektroniniu paštu ir k. t.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Pareiškėjas, prieš teikdamas paraišką, asmeniškai arba per įgaliotą asmenį telefonu ar el. paštu turi užsiregistruoti dėl priė-mimo Agentūroje.

Pareiškėjas raštu ir žodžiu gali pa-teikti Agentūrai klausimus dėl daly-vavimo programoje tvarkos ir sąly-gų, taip pat su paraiškos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus:

– telefonu (8 5) 252 6999;– faksu (8 5) 252 6945;– elektroniniu paštu info@nma.lt;– paštu, adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

Teritorinis skyrius Adresas TelefonasAlytaus skyrius Tvirtovės g. 1/Naujoji g. 2, 62116 Alytus (8 315) 56 797Kauno skyrius K. Donelaičio g. 33, 44240 Kaunas (8 37) 30 85 50Klaipėdos skyrius Taikos pr. 28, 91220 Klaipėda (8 46) 43 14 00Marijampolės skyrius Gamyklų g. 1, 68300 Marijampolė (8 343) 97 950Panevėžio skyrius Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys (8 45) 50 22 70Šiaulių skyrius Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai (8 41) 59 61 29Tauragės skyrius Prezidento g. 7, 72258 Tauragė (8 446) 20 120Telšių skyrius Pramonės g. 5, 87333 Telšiai (8 444) 77 050Utenos skyrius J. Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena (8 389) 64 080Vilniaus skyrius Dariaus ir Girėno g. 40, 02189 Vilnius (8 5) 264 9487

Kvietimas teikti paraiškas paramai pagal Lie-tuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų progra-mos priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ gauti

Emigracija – išeitis bedarbiamsRomas Lazutka, sociologas

Kol kas mūsų darbo rinkoje nėra specialistų pertekliaus. Tai rodo darbo jėgos kaina. Jei pasaulyje trūksta maisto ar naftos, jų kai-nos didėja, o Lietuvoje atlyginimai dar neauga. Natūralu, kad žmonės vyksta ten, kur darbuotojų reikia, ir jiems mokamas juos tenkinantis atlygis. Problemų bus ateityje, nes išvykusieji tikrai neskubės grįžti. Jie ten įleidžia šaknis, leidžia vai-kus į mokyklas, tad Lietuvai teks įsileisti imigrantus. Tikėtina, kad tai ryškiai pakeis šalies demogra-fi nę sudėtį.

Reikia galvoti apie imigracijos politikąAudra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė

Emigracijos srautas vis dar nema-žėja. Dar daugiau neteksime aukš-tos kvalifi kacijos specialistų, kai ge-gužę atsivers Vokietijos ir Austrijos darbo rinkos. Ten laukiami infor-macinių technologijų, medicinos, slaugos profesijų žmonės. Todėl jau dabar reikia galvoti, kokia bus mūsų imigracinė politika – kurių šalių piliečiams leisime atvykti dirbti, kokios srities specialistams bus teikiama pirmenybė ir pan. Bet kol kas mes tik diskutuojame ir nie-ko nedarome.

Pernai apie savo išvykimą dirbti kitoje šalyje pranešė 83,5 tūkst. žmonių, tačiau manoma, kad išvykusiųjų yra ge-rokai daugiau. Dauguma jų nemato perspektyvų savo šalyje ir ketina likti užsienyje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

(Užs. 56)

4 2011 m. sausio 29 d. • Nr. 8 (9027)Valstiečių laikraštisKomentarai

Mums gerai pažįstama nakties tamsa, kai nešviečia net mėnulis. Ta-čiau tamsa gali būti dar gūdesnė, kai viešpatauja blogis ir žmonės daro klaidingus sprendimus, rinkdamie-si ne gėrį, o blogį. Tamsiausia naktis buvo prieš Kristaus atėjimą, kai žmo-nės garbino stabus. Šią tamsią žmo-nijos naktį pasirodė pasaulio šviesa Kristus ir pradėjo skelbti: „Atsiverski-te, nes dangaus karalystė čia pat!“ At-siverskite, t. y. palikite tamsą – stabus, blogį, nuodėmę, ir atsigręžkite į Dievą kaip visokio gėrio šaltinį.

Jėzus ne tik pats skelbė apie pri-siartinusią dangaus karalystę, bet ir pakvietė į talką būsimus apaštalus – šviesos nešėjus.

Mes dažnai matome nelemtą reiš-kinį, kai žmonės, ieškodami laimės, eina į tamsą, pasiduoda gundymui, tarsi tikrai laimei reikia tik daug pini-gų ir juslinių malonumų. Siekdamas šios tariamos laimės, žmogus nori

būti visiškai laisvas, todėl mažiausiai mąsto apie savo pareigas, bet nuolat kalba apie savo teises. Maža to, žmo-gus atmeta absoliučią tiesą bei gėrį ir juo pradeda laikyti tik tai, kas pasitar-nauja jo naudai, kas teikia jam malo-numų. Kad išpildytų savo norus, toks žmogus siekia pašalinti iš kelio visas kliūtis – Dievą, krikščionybę, Bažny-čią ir net šeimą pradeda laikyti kliūti-mi savo įsivaizduojamai laimei siekti, o su kliūtimis visuomet kovojama.

Dėl tariamos laisvės atmetamos krikščioniškos vertybės, tarp jų – ir tradicinė šeima. Įteisinamas seksua-linis palaidumas: prostitucija, porno-grafi ja, net lytinis iškrypimas.

Materialinės naudos ir pinigų alkis dažnai žmogų nuveda taip toli, jog ne-sibodima turtėti, darant pačius nešva-riausius ir visuomenei pražūtingiausius darbus. Pinigai pelnomi ne tik pre-kiaujant ginklais, narkotikais ir alko-holiu, bet ir moterimis, net vaikais.

Iš šios tamsos pats žmogus vien savo pastangomis nepajėgus išsiva-duoti. Tačiau į pagalbą ateina pats

Dievas. Jėzus Kristus paskelbė: „At-siverskite, nes dangaus karalystė čia pat.“ Taip prieš mūsų akis atsisklei-džia begalinis Dievo gailestingumas, kuris nepalieka žmogaus tamsoje, bet kviečia prisikelti ir keisti gyvenimo kryptį. Nuo ko reikia pradėti?

Atsivertimas turi prasidėti mūsų mąstyme. Turime aiškiai suvokti, kas yra tikrosios vertybės, o kas – tik jų imitacija. Vertybių vertybė yra Dievas, visatos ir žmogaus Kūrėjas, kurį Jėzus

Kristus liepė Tėvu vadinti. Neginčija-ma vertybė yra mums paliktas Dievo žodis, kurį randame Šventojo Rašto knygose. Dievo žodis padeda mums susigaudyti tarp tikrų ir tariamų ver-tybių ir pasirinkti pirmąsias. Mums, krikščionims katalikams, didelė ver-tybė yra Bažnyčia. Ne pastatas, bet tikinčiųjų bendruomenė, kuriai va-dovauja apaštalo Petro įpėdinis ir kuri mums padeda dvasiškai augti. Bažny-čioje randame mūsų dvasią gaivinan-čias ir palaikančias priemones: Krikš-tą, Sutaikinimo su Dievu sakramentą, Eucharistiją ir kitus Dievo malonės

slėpinius. Viena iš didžiausių verty-bių kiekvieno žmogaus gyvenime yra šeima. Normali, tradicinė šeima, kurią savo santuokos pagrindu sudaro vy-ras ir moteris.

Tikrąsias vertybes reikia brangin-ti ir ginti. Ne su kažkuo kariaujant, bet jas branginant ir viešai išpažįs-tant. Karingasis sekuliarizmas mus, tikinčiuosius, nori išstumti iš viešo-jo gyvenimo visai panašiai, kaip tai buvo daroma sovietiniais metais. Aki-vaizdžiai matome, kaip krikščionybę norima išstumti iš viešosios erdvės. Neseniai išleista Europos Komisijos knyga „Europos dienoraštis“, skirta mokykloms kaip ugdomoji priemo-nė. Joje surasime musulmonų, žydų ir induistų šventes, tačiau praleistos Kalėdos ir Velykos. Tiesiog „užmirš-ta“ jas paminėti, tarsi Kalėdos ir Vely-kos Europos visuomenei būtų visiškai nereikšmingos.

Lietuvoje tik pradedame pajus-ti šiuos sunkiai suprantamus reiški-nius, o kai kuriose Europos šalyse jau siūloma nerašyti dokumentuose žo-džių tėvas ir motina juos pakeičiant žodžiais gimdytojas A ir gimdytojas B. Tai daroma siekiant suardyti tra-dicinės šeimos pamatus. Visus šiuos reiškinius turime matyti, tinkamai įvertinti ir drąsiai laikytis tradicinių vertybių, nes tik jos padeda sklisti Kristaus šviesai.

Donatas Stravinskas

Su ne vienos įmonės bankrotu su-sijęs ūkio ministras Dainius Kreivys – geriausias pavyzdys Lietuvos versli-ninkams, kaip reikia daryti verslą ir kopti į politikos aukštumas.

Nežinia, kodėl jis iki šiol dar ne-parašė vadovėlio, kaip galima išvengti mokesčių nemokėjimo ir kaip kurpti netikrus bankrotus.

Ministras, regis, tai puikiai išmano. Tačiau knygą rašyti vis dar kuklina-si, nors ji Lietuvoje turbūt būtų viena skaitomiausių. O jei D.Kreivys dar skaitytų pranešimus įvairiose kon-ferencijose arba verslo specialybes pasirinkusiems studentams apie už-kulisinio verslo paslaptis, būtų jų ne-šiojamas ant rankų kaip „gelbėtojas, naujasis mesijas“.

Nors ir ne iš Nazareto, o iš Jonavos (ten jis gimęs), bet vis tiek... Nors ir baigęs Vilniaus pedagoginiame uni-versitete istorijos studijas, tačiau, at-rodo, puikiai įvaldęs šešėlinio verslo subtilybes. Atrastas naujas talentas.

Praėjusią savaitę žiniasklaida išsa-miai aprašė, kaip ministras, parduoda-mas savo motinai už juokingą kainą su juo susijusių didžiulių įmonių ak-cijas, galbūt nuslėpė mokesčius nuo valstybės. Faktai lyg ir turėtų būti aki-vaizdūs, tačiau įvairios specialios tar-nybos tyli. Kodėl? Arba – už ką?

Užtat netylėjo pasitikėjimą jau se-niai praradęs, bet apie save labai gerai manantis premjeras Andrius Kubilius. Jis net nelaukdamas jokių išvadų dėl D.Kreivio veiksmų pareiškė: ministras nekaltas, aš juo pasitikiu.

Ranka ranką plauna? Tikra meilė tik tarp vyrų?

Normalioje demokratinėje šaly-je normalus demokratinis premjeras būtų pasakęs: „Žiniasklaidos faktai kelia rūpestį. Jei nors menkiausias šešėlis pasitvirtins, ministras bus at-leistas ir teisiamas.“ Bet A. Kubiliaus logika yra kitokia. Pažiūrėkite, kokie asmenys jo aplinkoje, ir stebėtis ne-bereikės.

D.Kreivys, gavęs A. Kubiliaus palaiminimą, išvyko ilsėtis. Lais-vas, atsipūtęs. Taip visai visuome-nei ir nepasiaiškinęs dėl savo turtų kilmės, galimų savo fi nansinių ma-chinacijų, mokesčių nemokėjimo ir panašiai.

Tik pagrasinęs žurnalistams, kad jie turės atsakyti už neva klaidingai paskleistas žinias apie jį, jo turto vertę ir galbūt jo nuslėptus mokesčius.

Sunku įsivaizduoti, kad, pavyz-džiui, Didžiojoje Britanijoje, taip būtų pasielgęs ministras. Iškart būtų išmes-tas į politikos sąvartyną. Pas mus ki-taip. Premjeras paglostė, vadinasi, esu nekaltas ir neprivalau nieko aiškin-tis tautai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kažkodėl tyli. Kaip visada. Ji tik ploja D.Kreiviui ir A.Kubiliui per petį sa-kydama: „Na, vyrai, dirbkite geriau, nesvarbu, kad tauta nepasitiki. Pasi-

tikiu aš.“ O tai pačiai tautai per kitą mikrofoną aiškina: „Oi, mus valdo oligarchai, oi, kaip blogai, ajajai.“

Darosi vis keisčiau dėl tokios Pre-zidentės pozicijos. Vienomis lūpomis liepia tautai kentėti, kitomis – mei-linasi dabartinei Vyriausybei. Lapės pozicija. Patylėsiu, palauksiu. O pas-kui, jei reikės – sudraskysiu ir garsiai visai tautai pasakysiu. Tad kam da-bar kištis, kam liepti ministrui pa-siaiškinti? Na, negali ministras pa-siaiškinti, tai negali. Netrukdykite jam, tegu dirba sau toliau. Nežinia, kieno labui.

Lietuvoje visada buvo taip, kad savi marškiniai (savas verslas) arčiau kūno.

Jei ūkio ministru gali būti ban-krotų ir keistų machinacijų istorijose minimas D.Kreivys, tai gal tada tei-singumo ar vidaus reikalų ministru galėtų tapti koks nors pripažintas re-cidystas? O, tarkime, susisiekimo mi-nisterijos vadovu – 20 kartų baustas „kelių erelis“? Juk jie geriausiai išma-no tokias problemas...

Sunku įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Bri-tanijoje, taip būtų pasielgęs ministras. Iškart būtų išmestas į politikos sąvartyną. Pas mus kitaip.

Dėl tariamos laisvės neretai atmetamos krikščio-niškos vertybės, tarp jų – ir tradicinė šeima.

Savaitės komentaras

Kai juoda atrodo balta

Viešpats – mano šviesaVyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

ŽINIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Pečeliūnienė (8 5) 210 0042

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

SVEIKATA, PRIEBLANDOS Virginija Mačėnaitė (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra žas 30 089 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; Užs. Nr. 119. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinis direktorius Žanas Panovas

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Lietuvos kultūros ir meno bendruomenė patyrė skaudžią netektį – anapilin iškeliavo iškilus menotyrininkas, fotografi jos, kino ir televizijos kritikas, žurnalistikos pedagogas Skirmantas VALIULIS.

Daugybei skaitytojų, žiūrovų, parodų lankytojų šviesaus atminimo Skirman-tas Valiulis buvo tapęs neatskiriama meno pasaulio dalimi. Retas darbštumas ir tikras talentas daugybę metų virsdavo straipsniais ir apžvalgomis, žodžiais fotografi jos parodų atidaryme, kino fi lmų ir televizijos laidų recenzijomis – gy-vomis, nuoširdžiai emocingomis, kartais – provokuojančiomis, tačiau visada geranoriškomis. Ši kūryba, kaip ir pedagoginė veikla, formavo ir ugdė Lietuvos žurnalistų ir žiūrovų auditoriją, mokė ją atskirti ir įžvelgti, kas iš tikrųjų me-niška, vertinga ir prasminga.

Šiandien verta dar kartą prisiminti faktą, kad būtent Skirmantas Valiulis ėjo Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigas ir kartu su kolegomis patyrė televizijos užgrobimą 1991-ųjų sausio 13-ąją. Be abejonių – už tai, kad Lietuvos televizija buvo tapusi tikrąja tautos ir valstybės televizija, tikruoju laisvės ir nepriklausomybės ruporu.

Netekome itin šviesios ir kūrybingos asmenybės, tačiau mums lieka Skirmanto Valiulio knygos ir straipsniai, lieka tikrosios vertybės, skleistos ir skiepytos stu-dentams, žiūrovams, visai Lietuvos bendruomenei.

Nuoširdžiai užjaučiu Velionio šeimą ir artimuosius, bičiulius ir kolegas, visus žmones, kuriuos ši netektis prislėgė ir nuliūdino. Amžina pagarba telydi Skir-manto Valiulio vardą ir atminimą.

Irena Degutienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė

52011 m. sausio 29 d. • Nr. 8 (9027)Valstiečių laikraštis

2011 m. sausio 29 d. • Nr. 8 (9027)Valstiečių laikraštis6 Aktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Ūkio ministrui D.Kreiviui jau trečią savaitę nepavyksta išsklai-dyti abejonių dėl jo šeimos verslo sąsajų su dabartinėmis jo parei-gomis. Pritrūkęs argumentų, mi-nistras Lietuvos spaudos atskleis-tas jo šeimos ir giminaičių verslo subtilybes suskubo pavadinti „šmeižto kampanija“ ir „juodo-siomis technologijomis“ bei pa-grasino kreiptis į teismą.

Neleidžia nuskęsti

D.Kreivys gali džiaugtis – jį, ne-paisant akis badančių neatitikimų pasiaiškinimuose, remia pirmieji ša-lies asmenys.

Prezidentė D.Grybauskaitė, kaip jai įprasta, pareikalavo nedelsiant ištirti padėtį ir, „jei paaiškėtų“, kad ministras supainiojo interesus, pa-reikalauti ne tik jo, bet ir premjero atsakomybės. Primename, kad Pre-zidentė buvo kur kas principinges-nė ir dėl daugelio personalijų ap-sispręsdavo greičiau.

Premjeras Andrius Kubilius tvir-tina, kad tiki ūkio ministru. „Aš ti-kiu ministru, ministras – atėjęs iš verslo, su vertinga patirtimi, jis turi aiškiai atsakyti į visus iškilu-sius klausimus, žmonės turi turė-ti aiškius atsakymus. Likus mėne-siui iki rinkimų, manęs kai kurios pub likacijos nelabai stebina“, – sakė premjeras.

Skyrė ES paramą

Visą ketvirtadienį D.Kreivys tei-sinosi dėl atskleistos istorijos, kad jo motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė „Specia-lizuota komplektavimo valdyba“ (SKV) praėjusiais metais gavo apie 6 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos, o paramos teikimo doku-mentą pasirašė ministras.

Bendrovė SKV su partneriais lai-mėjo du konkursus Vilniaus „Ąžuo-lyno“ mokyklos (vertė – 3,59 mln. Lt) ir Karoliniškių gimnazijos (2,89 mln. Lt) pastatams renovuoti. ES lėšos šiems projektams atkeliavo per Lietuvos verslo paramos agentūrą

(LVPA), kuri pavaldi Ūkio minis-terijai. Kai buvo sprendžiama, kas renovuos abi mokyklas, lemiamus sprendimus priėmusiai viešųjų pir-kimų komisijai vadovavo D.Kreivio patarėjas Darius Indriūnas.

„Būdamas ministru tikrai nieka-da nesinaudojau tarnybine padėtimi, kad kaip nors padėčiau įmonėms, kuriose kažkada dirbau“, – dar sau-sio 18 d. tikino D.Kreivys.

Naujai mestus įtarimus D.Kreivys pavadino „šmeižto kampanija“ ir „juodosiomis technologijomis“. Jis pažadėjo kreiptis į teismą, kad „būtų paneigti žiniasklaidos teiginiai, neva jis suteikė paramą įmonėms, kurių akcininkė yra jo motina“.

Opozicija netiki

Opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime lyde-ris Valentinas Mazuronis sakė nesąs tiek patiklus ir teigė, kad net „labai švelniai išsireikšdamas“, kai kuriuos aiškinimus laiko panašius į melą. Taip jis apibūdina pasiteisinimus dėl 6 milijonų litų, kurie atiteko su juo susijusiai įmonei per sostinės Karoliniškių gimnazijos bei „Ąžuo-lyno“ mokyklos renovavimą.

„Tikėti, kad ministras nežino-

jo, jog įmonė, kurios valdybos pir-mininku jis buvo ir kurios didelė akcininkė dabar yra jo mama – su-dėtinga. Ūkio ministro D.Kreivio patarėjas Darius Indriūnas vado-vavo Vilniaus savivaldybės viešų-jų pirkimų komisijai, kuri sprendė šiuos klausimus. Po kelių dienų jis tampa ministro patarėju, bet minis-tras apie tai nieko ir toliau nežino. Turint omenyje, kad gyvenime jie turi ir kitų bendrų pomėgių – labai keista. Dar keisčiau tai, kad prieš porą dienų ministras apskritai neigė,

kad įmonė, kurią valdo jo motina, yra įsisavinusi kokias nors europi-nes lėšas. Man tai panašu į netiesos sakymą. Paprastai tariant – melą“, – teigė opozicijos atstovas.

Klimpsta vis giliau

Ūkio ministras D.Kreivys mėgi-na atsiriboti nuo Europos Sąjungos paramos skyrimo su jo šeima sieja-moms įmonėms, tačiau jis klimps-ta vis giliau.

Iki šiol nėra aišku nei kaip F.Kreivienė praturtėjo, nei ko-kiu būdu pensininkė sugeba val-dyti dešimčių ir šimtų milijonų litų apyvartas turinčias bendro-ves. Jau įrodyta, kad ūkio minis-tras buvo SKV valdybos nariu. Jam taip pat priklausė daugiau kaip 23 proc. SKV akcijų paketas, kurį jis 2002 m. pardavė motinai F.Kreivienei.

Būtent 2002 m. D.Kreivys tapo Tėvynės sąjungos nariu, ir nuo to laiko pastebima, kad akcijų paketus jis perleidžia motinai.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktoje de-klaracijoje už 2009 metus ūkio ministras nurodė, bet visuomenei taip ir nepaaiškino, kokiems as-menims 2008–2009 m. jis už juo-kingus 36,6 tūkst. Lt pardavė už-darųjų akcinių bendrovių „Baltic Furniture Holding“ (BFH), „Sta-mija“, „Saldo partneriai“ ir „Bal-denis“ akcijų paketus.

Vėliau jis pripažino, kad dalį „Stamijos“ akcijų, kuriai priklauso 65 proc. įmonės „Makveža“ (val-dančios 25 apdailos ir statybinių medžiagų prekybos centrus „Mo-ki-veži“) akcijų, pardavė savo mo-tinai F.Kreivienei.

Akcijų pirkėjai neaiškūs

Kitas akcijas D.Kreivys pardavė vėliau. Vienos įmonės, pasinaudoju-sios ES parama, bankrutavo palik-damos milijonines skolas, o jų vie-toje atsirado naujos.

Paskutinis spaudos paviešintas atvejis, kad po D.Kreivio parašo SKV pasinaudojo bemaž kelių mi-lijonų litų ES parama, gali būti ne paskutinė vinis į D.Kreivio politi-nį karstą.

Vyriausiasis Lietuvos ūkio gai-vintojas iki šiol neatsakė į klausi-mus, už kokius nuopelnus „Ma-kveža“, taip pat jau bankrutavusios BFH ir „Žeimių baldai“ (kuriose ministras turėjo verslo interesų) gausiai žarstė paramą Tėvynės są-

jungai, kas yra kitų bendrovių ak-cijų pirkėjai.

Premjeras Andrius Kubilius kol kas užstoja ministrą. „Interesų konf-likto nematau. Jei dar yra abejonių, jas turi išsklaidyti VTEK“, – teigė premjeras.

Pagal Seimo opozicijos prašymą, VTEK pradėjo tyrimą, kuris gali užtrukti iki 3 mėnesių. Ar pradė-ti tyrimą dar svarsto ir Generalinė prokuratūra.

Pats D.Kreivys išaiškinimo kreipė-si į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Silpnoji Vyriausybės vieta

Politologai pastebi, kad beveik savaitę Ūkio ministerijos vadovas D.Kreivys tylėjo ir nekomentavo žiniasklaidos pranešimų. Vėliau jis pradėjo rinktis, kam komentuo-ti situaciją, o kam ne. Neatsako ministras ir į du kartus nusiųstus „Valstiečių laikraščio“ klausimus, ar atgailaudamas dėl visų savo „darbe-lių“ jis lanko krikščioniško ugdymo užsiėmimus „Opus Dei“ centre, kaip dažnai tai jis daro ir pan.

Politikos užkulisiuose kalbama, kad „Opus Dei“ veikloje dalyvauja ne tik D.Kreivys, bet ir jo bičiu-lis D.Indriūnas. Šioje istorijoje fi -gūravo dar vienas saviškis „Opus Dei“ narys – dabartinis Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žyd-rūnas Plytnikas. Šaltinių teigimu, jis bičiulius – tarp jų ir D.Kreivį – perspėjo, kad konkursas gali būti neskaidrus, tačiau nesiėmė jokių tolesnių žingsnių.

„Atrodo, kad ministro išaiški-nimai visuomenės netenkina ir jis gali būti silpnąja Vyriausybės vie-ta, – svarsto politologas Raimundas

Lopata. – Akivaizdu ir tai, kad mi-nistras turėjo nedelsdamas išsklai-dyti įtarinėjimus, o tai, kad jam ne-pavyksta tų abejonių pašalinti jau gana ilgą laiką, rodo, jog kažkas yra negerai.“

R.Lopata neabejoja, kad vyksta politinė kova, o „šioje kovoje opo-nentai konservatorių stovykloje rado silpną vietą“.

Seimo opozicijai priklausantys politikai D.Kreivį ragina kuo grei-čiau atsistatydinti.

Klimpstantį ministrą palaiko PrezidentėAtkakliai mušęsis į krūtinę, kad tikrai neskyrė ES paramos buvusiam savo verslui, ūkio ministras D.Kreivys vis labiau praranda pasitikėjimą, tačiau aukščiausi šalies pareigūnai atleisti jo neskuba.

Naujai mestus įtarimus D.Kreivys pavadino „šmeižto kampanija“ ir „juodo-siomis technologijomis“. Martyno Vidzbelio nuotrauka

D.Kreivys gali džiaugtis – jį, nepaisant akis badančių neatitikimų pasiaiškinimuose, remia pirmieji šalies asmenys.

Mokesčių inspekcija tiria, kaip penkiasdešimt valdininkų ir pa-reigūnų sukaupė dideles sumas grynųjų ir už ką įsigijo daug ne-kilnojamojo turto, pranešė LNK. Jeigu bus nustatyta, kad pralob-ta neteisėtai, jų turtas gali būti konfi skuotas.

Mokesčių inspektorių akiratyje atsidūrė Vilniaus ir kitų savivaldy-bių darbuotojai, pasieniečiai, muiti-ninkai, pačios mokesčių inspekcijos pareigūnai ir kiti valdininkai, tarp jų – dažnas einantis eilines pareigas, skelbia LNK „Žinios“.

Užgriuvus inspektoriams valdi-ninkai ir pareigūnai puolė tikslinti deklaracijas ir nurodė turį kukles-nes santaupas grynaisiais. Beveik aštuoniasdešimt valdininkų ir jų sutuoktinių patikslino sukaupę net 25 milijonais litų mažiau nei buvo nurodę anksčiau. Pavyzdžiui, vie-nas Vilniaus savivaldybės admi-nistracijos darbuotojas su sutuok-tine patikslino sukaupę milijonu mažiau.

„Tyrimo metu, kai yra aiškinamasi deklaracijų duomenų pagrįstumas, tai yra deklaruotų pernelyg didelių, lygi-nant su pajamomis, santaupų, daugu-

ma gyventojų tą aiškina klaida. Ta-čiau kaip mūsų patirtis ir ankstesni tyrimai rodo, pagrindinis tikslas pa-prastai būna sudaryti pagrindą kaip ir turto, ateityje įsigyjamo turto pagrin-dimo šaltinį“, – sako Artūras Kleraus-kas, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas.

Penkiasdešimt valdininkų ir pa-reigūnų negalėjo įrodyti, kaip jie su-taupė dideles sumas pinigų. Mo-kesčių inspektoriai aiškinasi, kaip įsigytas turtas.

Ar kas nors bus nubaustas, esą kol kas per anksti pasakyti.

VL, LNK inf.

Tiriama, kaip pralobo pusšimtis valdininkų ir pareigūnų

balsas.lt nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Artėja metų virsmas

Šeštadienis

11 p.

Dauguma medžių šalies želdynuose, ypač mies-tuose ir miesteliuose, yra vos gyvi, aplinkos nepuo-šia.

Evaldas Vylius Navys

7 p.

Ko reikia, kad nuosavas vandens telkinys ne tik aplinką puoštų, bet ir ap-čiuopiamos naudos sody-bos šeimininkui teiktų.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

23 p.

Iki žvejonės reikės nemažai paplušėti

Nuosprendis – gydyti ar kirsti

Atsisakęs verslinės bitinin-kystės, bičiulis mėgauja-si širdžiai ir šeimai miela veikla.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

23 p.

Gardžiausias – mažo bitynėlio medus

Jordanija: iš šiaurės į pietus

19 p.

7 p.

Sodyba

Bičių avilys

Kai dirbti ir kurti lengva tarsi kvėpuotiEgidijaus Stanciko geriau neklausti, kaip ilsisi, kokie jo pomėgiai ir kas yra nuobo-dulys. Nuo 2007-ųjų Kauno dramos teatro vadovo par-eigų ėmęsis aktorius tikina, kad jam nuo administracinio darbo geriausiai pavyksta pailsėti scenoje.

Nijolė Baronienė,VL žurnalistė

Žiema jau persivertė į an-trą pusę. Netrukus pradės busti bičių šeimos. Lizduo-se atsiras pirmi perai.

Jurgis Račys

Pirma stotelė Jordanijoje – Džarašas, geriausiai išsilai-kęs senovės romėnų mies-tas už Italijos ribų. Kai kur griuvėsius net sunku pava-dinti griuvėsiais, pavyzdžiui, amfi teatras išsilaikęs puikiai, o žvelgiant į hipodromą, kuriame vykdavo dviviečių vežimų-karietų lenktynės ir kovos, rodos, matai gryna-kraujus arabų eržilus, bliz-gančius šarvus, girdi kovos šūksnius ir ginklų žvangesį.Arminas Kazlauskas