Šeštadienis

• Aistė Pilvelytė teigia netu-rinti kokio nors ypač įmantraus stiliaus, neišduoda paslapties, kokiais kvepalais kvėpinasi, ir ne-kalba apie asmeninį gyvenimą.

Sodyba

• Pamatę tautodailininkų su-kurtas kalėdines prakartėles žmo-nės teiraujasi meistrų adresų.

• Vieni Kalėdų eglę įsivaizduo-ja kaip didžiulį medį, kiti tenkina-si maža eglute ar jos šakomis, kurios tinka kalėdinei puokštei sukurti.

Šiandien VL su priedu

2010 m. gruodžio 18 d., šeštadienis • Nr. 100 (9015) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

(Užs. 170)

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@krastospauda.lt

„Vieninteliai mūsų pirkėjai prieš šventes greičiausiai bus tik mokes-čių inspektoriai, veterinarijos spe-

cialistai, policininkai ir kiti tikrinto-jai. Už prekiautojų nugarų rikiuotis pradėję pareigūnai atbaidys visus žmones“, – karčiai juokauja smul-kieji verslininkai.

Nukelta į 3 p.

2010 m. vien Ūkio ministerija materialiniam rezervui įsigyti ir saugoti panaudos iš viso apie 5,3 mln. Lt. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šventinė prekyba – tikrintojų apsuptyje Trečiadienį VL su priedais:

Ūkininkų žiniosŠeštadienis

Kasmet iš šalies biudžeto skiriama dešimtys milijonų litų įvairioms atsargoms pirkti, po kurio laiko, baigiantis jų galiojimo terminui, jos išparduodamos arba utilizuojamos.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Įspūdingos dramos fi nišo tiesiojoje

Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris“ priešpaskutinėse Eurolygos pirmojo etapo rung-tynėse demonstravo įspūdingą kovingumą bei gerokai pakuteno savų sirgalių nervus, tačiau sėkmė labiau šypsojosi vilniečiams.

Brangiai kainuojantys slapti valstybės podėliai

Prasidėjusius mokesčių inspektorių ir kitų pareigūnų reidus verslininkai vadina dar vienu valdžios akibrokštu.

Kas ką apgaudinėja?

Seniai niekas neabejoja: tikėti tuo, ką per rinkimus žada politikai, neverta. Jie gali prižadėti ir pieno upes su kisieliaus krantais, ir dar daug ką. Tačiau būkite ramūs, nesijaudinkite ir nesidžiaukite – rinkimai pasibaigs ir viskas bus užmiršta. Ar pirmas kartas?

Apie tai – 4 p. Apie tai – 6 p.

Sveikata

• Netekęs rankos vyras nie-kada neprarado optimizmo, pats rekonstravo namą, ūkininkauja.

2 2010 m. gruodžio 18 d. • Nr. 100 (9015)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Beveik prieš penkerius metus Telšių gyventojai susidūrė su eks-tremalia situacija, kai 2006 m. sau-sio 20 d. miestas liko be šilumos spaudžiant 26 laipsnių šalčiui. Val-džia ir iki tol kaupė maisto ir ūkines atsargas, tačiau po šio skaudaus įvykio kaupiamo rezervo asorti-mentas buvo gerokai išplėstas.

Nežinomi atsargų ištekliai

Šių metų spalį Valstybės kontrolė išplakė fi nansų ministrę Ingridą Ši-monytę už tai, kad ministerija vals-tybės pinigus laiko komerciniame, o ne valstybiniame banke. Generalinė prokuratūra aiškinasi, ar nebuvo pa-žeistas viešasis interesas. Tačiau, be fi nansinių rezervų, valstybė kaupia ir kitas atsargas.

Vyriausybei pavaldžios ministe-rijos kasmet perka maisto atsargų, civilinės apsaugos priemonių ir kitų daiktų. Tai daryti reikalauja Valsty-bės rezervo įstatymas. Karo padėties, Nepaprastosios padėties ir Civilinės saugos įstatymai taip pat turėtų už-tikrinti, kad pavojaus akivaizdoje gy-ventojai neliks vienui vieni arba bent jau bus pavalgę.

„Deja, šią Seimo kadenciją apie valstybės rezervo tvarkymą komitete nekalbėjome nė karto“, – akcentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gy-nybos komiteto (NSGK) narys Ge-diminas Kirkilas.

Tik „riboto naudojimo“

Valstybės rezervo kaupimą koordi-nuoja Vyriausybė, o atsargas tvarko jai pavaldžios institucijos – ministerijos ir jų padaliniai. Vyriausybės kancle-ris Deividas Matulionis „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad „kartkartėmis mes svarstome ir peržiūrime, kaip ži-nybos tvarko atsargas“.

„Tačiau kiek lėšų skiriama re-zervui kaupti, bijau, kad nepasaky-siu. Tai riboto naudojimo informa-cija, su kuria gali susipažinti tik tokį leidimą turintys asmenys“, – pabrėžė D.Matulionis.

Jis taip pat pridūrė, kad Vyriausy-bė neįpareigota kasmet teikti ataskai-tas NSGK.

Valstybės rezervo įstatymas aiš-kiai nustato, kad „valstybės rezervo duomenys yra įslaptinta informaci-ja“. Ar tai reiškia, kad tauta neturi ži-noti, kaip ji gelbėtųsi nelaimės atveju ir ar atsargų tvarkymas yra efektyvus bei skaidrus?

Laukia atsakymoiš ministerijų

Seimo NSGK pirmininko Arvydo Anušausko žodžiais, „valstybės rezer-vas, įskaitant ir maisto produktus, ty-liai valdomas per institucijas“.

„Kiek perkama ir kaip realizuo-jama produkcija, žino tik pačios mi-

nisterijos, – sakė A.Anušauskas. – Nemeluodamas pasakysiu, kad nuo kadencijos pradžios nesidomėjome, kaip yra tvarkomi valstybės rezervo ištekliai.“

Jo teigimu, NSGK yra tik papra-šęs ministerijų tokią informaciją su-teikti.

„Tačiau tai įslaptinta informacija, ir nėra vienos suvestinės, kuri atskleis-tų, kaip bent apytiksliai tvarkomas re-zervas“, – patikslino A.Anušauskas.

Seimo NSKG nežino, nei kiek at-sargų perkama, nei kiek lėšų panau-dojama šiems poreikiams. „Valstiečių

laikraštis“ pamėgino atskleisti, kaip šalies institucijos naudoja valstybės rezervą ir kokią kainą už tai moka.

Nuo cukraus iki konservų

Viena paskirtų rezervo tvarkytojų yra Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Ji atsakinga už maisto atsargų kaupi-mą. Per Žemės ūkio produktų ir rin-kos reguliavimo agentūrą ŽŪM nuo-lat praneša apie viešuosius konkursus įvairiems maisto produktams įsigy-ti. Neseniai agentūra paskelbė, kad ŽŪM parduoda 100 tūkst. konden-suoto pieno skardinių ir tikisi už jas gauti ne mažiau kaip 230 tūkst. Lt.

„Konservai yra valstybės rezervo dalis ir jie parduodami tada, kai artėja tinkamo vartoti termino pabaiga“, – sakė ŽŪM Augalininkystės skyriaus specialistė Marija Romanienė.

Ji tikino, kad pirkimo ir pardavi-mo kaina, taip pat saugojimo vietos yra valstybės paslaptis. Tačiau dar šių metų vasarį ŽŪM skelbė, jog minėtus 100 tūkst. kondensuoto pieno skardi-nių pirks už ne didesnę nei 292 tūkst. Lt sumą.

2010 m. panašiai buvo pirkta ir 200

tūkst. vnt. gabalinės kiaulienos kon-servų, kurie šiuo metu parduodami, taip pat kvietinių miltų (3,5 tūkst. t), ryžių (1,6 tūkst. t), manų kruopų (1,3 tūkst. t), cukraus (700 t) ir kitko.

Valdininkai dirba nekontroliuojami

Galima tik spėlioti, kokie lėšų skir-tumai susidaro tarp pirkimo ir parda-vimo sandorių, kiek išleidžiama sau-gant atsargas sandėliuose.

M.Romanienė patikslino, kad konservus ir kondensuotą pieną imta

kaupti po 2006 m. Telšiuose įvykusios ekstremalios situacijos, kai sausio 20 d. esant 26 laipsnių šalčiui miestui nutrū-ko šilumos tiekimas. Pastatų šildymas visiškai buvo atkurtas tik sausio 30 d.

„Tada iš kariuomenės atėjo pasiū-lymas, kad reikėtų kaupti maisto at-sargas, kurių gali prireikti gyvento-jams“, – pabrėžė M.Romanienė.

Iki šiol to neprireikė, o jeigu nu-tiktų kas nors panašaus, pavyzdžiui, Panevėžyje arba Šiauliuose, tų atsargų pakaktų tik kelioms dienoms.

„Tenka pripažinti, kad tiek krizių valdymas, tiek maisto ir kitų atsar-gų kaupimas nėra iki galo išspręs-ta problema, – sakė buvęs premjeras G.Kirkilas. – Kasmet rezervas kaupia-mas inertiškai. Valdininkai yra nekon-troliuojami, o viskas, kas tik įslaptinta, švelniai pasakius, sudaro galimybes piktnaudžiauti.“

Interesus painioja ir kariškiai

G.Kirkilas prisiminė, kaip vado-vaudamas Krašto apsaugos minis-terijai iš darbo atleido Lietuvos ka-riuomenės Logistikos valdybos vadą pulkininką Virginijų Mažuiką, kuris buvo atsakingas už tiekimo klausi-mus. „Tas pulkininkas buvo pašalintas už tai, kad vilkėdamas civiliais drabu-žiais susitikinėjo privačiai su maisto produktų tiekėjais, dalyvavusiais ka-riuomenės paskelbtuose konkursuo-se“, – prisiminė G.Kirkilas.

Dar vėliau atsakingos institucijos nustatė, kad viešuosius ir privačius in-teresus supainiojo ir kitas Logistikos

valdybos vadas pulkininkas Giedrius Vasiliauskas.

„Bet, patikėkite, Krašto apsaugos ministerijoje tvarka itin griežta, todėl galima tik įsivaizduoti, kokia netvarka gali būti kaupiant valstybinio rezervo atsargas“, – pabrėžė G.Kirkilas.

Kaip maistu apsirūpina kariuomenė

Lietuvos kariuomenė nekaupia at-sargų, bet vaisių ir daržovių pirkimo

istorija gali atskleisti, kaip tvarkomas valstybės rezervas.

„Lietuvos kariuomenė nekaupia šviežių daržovių ir vaisių atsargų, nes nėra sąlygų kokybiškai jas išlaikyti per žiemą“, – sakė Lietuvos kariuome-nės atstovas spaudai kapitonas To-mas Balkus.

Ir nors jis tvirtino, kad kariuome-nė maistą perka pagal poreikį, kyla abejonių, ar perkama pagal kainą. Antai 2009 m. kariuomenė pirko 189 tūkst. kg maistinių bulvių už viduti-nę 1,60 Lt/kg kainą. Už 18 tūkst. kg burokėlių kariuomenė vidutiniškai mokėjo po 1,1 Lt/kg, o 31 tūkst. kg morkų – 1,8 Lt/kg.

Šie skaičiai nustebino Lietuvos daržovių augintojų asociaciją, ku-rios duomenimis, 2007–2010 m. lai-kotarpiu tiesiogiai iš augintojų bul-vės vidutiniškai buvo superkamos po 0,6 Lt/kg, burokėliai – 0,50 Lt/kg, o morkos – 0,76 Lt/kg.

Kitaip tariant, pirkdama per vie-šųjų pirkimų konkursus kariuome-nė už maistą sumoka beveik dvigu-bai brangiau nei pirktų tiesiogiai iš augintojų.

Valstybės kontrolė ataskaitų neskelbia

Tiek Seimo NSGK pirmininkas A.Anušauskas, tiek G.Kirkilas pa-žadėjo pasidomėti kaip tvarkomas valstybės rezervas ir kaip kariuome-nė perka maisto produktus, o gavę at-sakymus spręs, ką daryti toliau.

Valstybės kontrolės (VK) pareigū-nai „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad 2005 m. jie atliko auditą Ūkio mi-nisterijoje ir aiškinosi, kaip tvarkoma specialioji valstybės rezervo naudoji-mo programa.

„Remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, audito ataskaita nebuvo skelbiama“, – teigė VK Ko-munikacijos departamento atstovė Neringa Gaidytė.

VK 2006 m. įvertino ir Valstybės rezervo materialinių išteklių kaupimą bei tvarkymą.

Auditoriai konstatavo, kad rezer-vui kaupti Ūkio ministerijai skirtos lėšos 2003-2005 m. būtų panaudo-tos taupiau, jei „Dzūkijos šilas“ san-dėliuose laikytų materialinių verty-bių pardavimas nebūtų užsitęsęs iki 2006 m.

2010 m. Ūkio ministerija materia-liniam rezervui įsigyti ir saugoti pa-naudos iš viso apie 5,3 mln. Lt, maisto produktams pirkti ir saugoti Žemės ūkio ministerija – apie 6,1 mln. Lt, o saugos priemonių rezervui atnaujinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM kasmet iš-leidžia apie 2 mln. Lt.

Specialiąsias valstybės rezervo naudojimo programas vykdo dar ir Susisiekimo ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija.

Aktualijos

Ministerijos kasmet perka maisto atsargų, civilinės apsaugos priemonių ir kitų daiktų. Tai daryti reikalauja Valstybės rezervo, karo padėties, Nepaprastosios padėties, Civilinės saugos ir kiti įstatymai.

Priešpilnis.Saulė teka 8.38, leidžiasi 15.53.

Dieną: -8 -13°Rytoj Poryt

Šiandien su vidutinio stiprumo pietryčių, rytų vėju artinsis debesys, kurie į daugelį ša-lies rajonų atneš šiek tiek sniego. Įdienojus temperatūra svyruos tarp 8–13 laipsnių šalčio. Sekmadienį Lietuva atsidurs tarp dviejų ciklonų: vienas – rytuose, kitas – vakaruose. Tad nedaug pasnigs visur. Naktį šals iki 12–17 laipsnių. Dienos metu oras sušils iki 7–12 laipsnių šalčio, tik pajūryje temperatūra bus keliais laipsniais švelnesnė. Pirmą naujos savaitės naktį vis dar snyguriuos. Tačiau esant daugiau pragiedrulių, naktį oras atšals labiau – iki 11–16, kai kur 21 laipsnio. Dieną pasnigs, temperatūra sieks 3–8 laipsnius šalčio, pajūryje vėlgi iš-liks šilčiausia – apie 0. Antradienio naktį vietomis gali snigti ir gausiau. Pūs apysmarkis pi-etų, pietvakarių vėjas, vietomis jo gūsiai sieks 15–18 m/sek., vėlgi kai kur tikėtinos pūgos. Žemiausia temperatūra naktį sieks 3–8 laipsnius. Dieną vėjas rims, tačiau pasnigs dar daug kur. Termometrai rodys 1–6 laipsnius žemiau nulio, pajūryje bus kiek šilčiau. Trečiadienį snigs mažiau, bet išliks šaltoki orai.

ŠiandienDieną: -7 -12° Dieną: -3 -8°

Orai

Naktį: -11 -16°Naktį: -11 -16° Naktį: -12 -17°

Ieva Nariūnaitė

Arnas: visos valstybės kaupia atsargas ekstremalioms situacijoms. Tai turėtų būti da-roma ir Lietuvoje, nes niekas nėra apsaugotas nuo nelaimių, įvairių gamtos kataklizmų.

Sandėlininkas: ne tie laikai, kad reikėtų pūdyti sandėliuose šimtus tonų įvairių pro-duktų. Tai tik nereikalingas pinigų švaistymas. Per kelias valandas galima susiorganizuo-ti bet kokių prekių siuntą. Reikia tik turėti pinigų rezervą ir jų nešvaistyti bet kam, kaip buvo daroma iki šiol.

Juokas: ar jau ruošiamės su kuo nors kariauti?Henrikas: kažkada sovietų armijoj teko valgyti pašvinkusią kinišką konservuotą

dešrą, ištrauktą iš kažkokių rezervų. Niekam jau netiko, kareiviai suvalgė. Ar ir mes taip darysime?

Ką apie valstybės rezervo kaupimą mano valstietis.lt skaitytojai

Rezervinių produktų pirkimo ir pardavimo kaina, taip pat saugojimo vietos yra valstybės paslaptis.Martyno Vidzbelio nuotrauka

6 proc.

71 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip

Ne

Nežinau

23 proc.

Ar tikite socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko pažadu, kad sumažintos pensijos į 2009-ųjų lygį bus

grąžintos nuo 2012 metų sausio 1-osios?

Brangiai kainuojantys slapti valstybės podėliai

32010 m. gruodžio 18 d. • Nr. 100 (9015)Valstiečių laikraštis

Atrodo kaip pasityčiojimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pradėtą prevencinį projektą „Gruodžio prekyba“, kurio tikslas – smulkiesiems verslininkams jų darbo vietose paaiškinti ir patarti, kaip tei-singai vykdyti verslą, priminti mokes-tines prievoles, verslininkams atro-do kaip pasityčiojimas iš sunkmečio nualinto smulkiojo verslo. Jau tampa tradicija, kad tokius siurprizus valdžia pažeria tarsi šventines dovanas.

„Gruodis – vienintelis mėnuo, kai smulkieji verslininkai šiomis eko-nomiškai sudėtingo laikotarpio są-lygomis gali užsidirbti. Tačiau jei už jų nugarų stovės po keletą tikrintojų, prekyba nevyks. Kam iš to bus nau-dos?“ – klausė Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininkė Dalia Matukienė.

Panevėžio verslininkų asociacijos vadovo Kazio Grabio teigimu, tokios akcijos ir psichologiškai, ir ekonomiš-kai žlugdo jau ir taip vos kvėpuojan-čius smulkiuosius verslininkus.

„Tai dar vienas pasityčiojimas iš tų žmonių, kurie neina į darbo bir-žas, o iš paskutiniųjų verčiasi. Nerei-kia nė svarstyti, kaip reaguos pirkėjai, jei turguje prie prekiautojo išsiri-kiuos po keletą pareigūnų“, – piktino-

si K.Grabys. Anot Panevėžio versli-ninkų asociacijos vadovo, verslininkai patirs ne tik psichologinį spaudimą, bet ir neteks pajamų, nes dėl tikrini-mų bus trukdomas darbas, sumažės prekybos apyvarta.

Kai kurių miestų turgaviečių va-dovai stebi tiesiog komiškas situa-cijas. Štai viename turguje prekiauja 10 mėsos pardavėjų, o juos prižiūri 20 tik rintojų. „Iš turgaviečių išbaidyti pirkėjai eis į prekybos centrus. Kodėl jų niekas neuždarinėja tokiu metu ir netikrina? Kas galėtų paneigti, kad tokia akcija nėra naudinga didiesiems prekybos centrams?“ – retorinį klau-simą kelia verslininkai.

Kontrabandininkus griežtai baus

VMI viršininko pavaduotojas Ar-tūras Klerauskas sutinka, kad gruodis prekybininkams ir daugeliui paslau-gas teikiančių įmonių yra ypatingas dėl išaugančios pardavimo apimties. VMI siekia, kad šis pardavimas būtų apskaitytas, nustatyta tvarka dekla-ruotas ir sumokėti atitinkami mo-kesčiai.

VMI pabrėžia, kad šio projekto tikslas – ne nustatyti pažeidimus, surašyti administracinės teisės pa-žeidimų protokolus ir skirti baudas, o padėti teisingai vykdyti mokes-tines prievoles, laikytis mokestinės drausmės. Tačiau kontrabandinių prekių pardavėjai perspėjami, kad jiems nevertėtų tikėtis malonės – už šį pažeidimą VMI specialistai baus griežtai.

„VMI, įvertinusi, kad gruodžio mėnesį nuolat sulaukia daugiau pra-nešimų apie mokestinius pažeidimus prekybos, viešojo maitinimo sekto-riuose, šiemet pirmą kartą vykdo pro-jektą, kurio metu VMI darbuotojai bene kasdien lankosi turgavietėse ir kitose prekybos vietose, bendrauja su kioskų prekeiviais bei savininkais, vizituoja viešojo maitinimo įstaigas, žiūri, ar tinkamai apskaitomos pa-

jamos ir naktiniuose klubuose, taksi paslaugas teikiančiose įmonėse“, – in-formavo A.Klerauskas.

Mokyti netinkamas metas

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė tvirtino, kad prevenci-nės akcijos, kurių metu mokesčių ins-pekcijos darbuotojai aiškina ir pataria, bet neskuba bausti, yra naudingos.

„Pritariu prevenciniam darbui, ta-čiau prieštaravau, kad jis būtų vykdo-mas šventiniu laikotarpiu. Kodėl to

nedaryti po Naujųjų metų?! Verslinin-kai vos galą su galu suduria, o tikrin-tojai nori sutrukdyti darbą tuomet, kai prekyba pagyvėja“, – apmaudavo Z.Sorokienė. Pasak LSVVT pirmi-ninkės D.Matukienės, dabar mokes-čių inspekcija iš tikrųjų linkusi labiau prevenciškai pagelbėti nei bausti, ta-čiau akcijai pasirinktas metas labai netinkamas.

„Verslininkus mokyti, kaip mokėti mokesčius, reikėtų ne darbo vietoje, o surengus susitikimus. Gruodžio mė-nesį verslininkams reikia daug dirbti, kad užsidirbtų ir netaptų pašalpų pra-šytojais“, – aiškino D.Matukienė.

K.Grabio įsitikinimu, dabartinė val-džia žmonių sąmonėje dar labiau įsi-tvirtins kaip žiaurių akcijų vykdytoja.

Labiau pakenks nei padės

Pasak LSVVT nario Sauliaus Žilinsko, JAV mokesčių inspekto-riai prie kiosko ar kito prekybos punkto po kelias valandas budi ir stebi pirkimo procesą, o paskui daro išvadas, ar teisingai apskaičiuojami mokesčiai.

„Tačiau lietuvių kitokia psicholo-gija. Jei prie prekeivio stovės unifor-muotas tikrintojas, visi manys, kad prekiautojas yra dėl ko nors kaltas. Be to, Lietuvoje, kitaip nei JAV, yra dažnesnė mokestinė atskaitomy-bė“, – teigė LSVVT narys.

S.Žilinsko manymu, VMI gruodį surengtas prevencinis projektas dau-giau įbaugins ir pakenks verslinin-kams nei duos siekiamos naudos.

O VMI specialistai tikina, kad pro-jektas sėkmingai vykdomas, verslinin-kai esą nesibaimindami bendrauja su mokesčių inspektoriais, kartu spren-džia iškilusius mokesčių klausimus.Kartu su VMI turgavietėse ir ben-drovėse lankosi ir Valstybinės maisto

ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Policijos departamento, Valstybinės ne mais-to produktų inspekcijos, Valstybi-nės darbo inspekcijos, Valstybinės transporto inspekcijos bei savival-dybių atstovai.

Pagal kompetenciją prie jų prisi-jungia ir Muitinės mobilios grupės bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Aktualijos

(Užs. 1170)

Šešėlinėje ekonomikoje sukasi milijardaiKęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto pirmininkas

Tokia akcija gruodį gali atrodyti kaip trukdymas. Tačiau tai neišvengiama, nes mūsų šalyje šešėlinės ekonomikos mastai yra didžiuliai. Čia sukasi milijar-dai, o valstybės biudžetas patiria nuos-tolius. Neturime kito pasirinkimo, jei no-rime teikti nemokamas gydymo pas-laugas, švietimą, mokėti pensijas. Jau dabar viename pensijų lite 23 centai yra skolinti. Visi žino, kad jei nemokės mokesčių, bus baudžiami. Ir mes turi-me suprasti, kad kitaip nebus.

Didina nepasitikėjimą valstybeKęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Aišku, kad mokesčius turi mokėti visi. Tačiau specialios akcijos tik supriešina, formuoja prastas verslininkų nuosta-tas valstybės atžvilgiu. Juolab kad da-bar verslas išgyvena sunkų laikotarpį, jam reikia atsigauti. Jau ir taip mūsų šalies gyventojai dėl prasto valstybės požiūrio į verslą nenori jo imtis. Šiuo požiūriu mes prastai atrodome tarp kitų šalių. Mokesčių inspekcija turėtų planingai tikrinti verslininkus, įmones ir jų nebauginti.

Atkelta iš 1 p.

Šventinė prekyba – tikrintojų apsuptyje

Kai kurių miestų turgaviečių vadovai stebi tiesiog komiškas situacijas. Štai viename turguje prekiauja dešimt mėsos pardavėjų, o juos prižiūri dvidešimt tikrintojų.

Gruodis – vienintelis mėnuo, kai smulkieji verslininkai šiomis ekonomiškai sudėtingo laikotarpio sąlygomis gali užsidirbti. Martyno Vidzbelio nuotrauka

4 2010 m. gruodžio 18 d. • Nr. 100 (9015)Valstiečių laikraštisKomentarai

Šventajame Rašte gausu neeilinių asmenybių, galinčių pamokyti mus daugelio svarbių dalykų. Advento metu, laukdama Kristaus Gimimo šventės, Bažnyčia mums pristato Joną Krikštytoją, apie kurį Jėzus Kristus yra pasakęs: „Tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikšty-toją“ (Mt 11, 11). Tai ne vėjo linguo-jama nendrė, tai daugiau nei prana-šas. Jonas Krikštytojas buvo Jėzaus pirmtakas.

Įpusėjus adventui mums pristato-mas kiek kitoks Jonas Krikštytojas. Jis Erodo kalėjime mato artėjančią savo gyvenimo pabaigą. Jonas iš nedoro karaliaus nesitiki jokios malonės, bet ne tai jį jaudina. Kalėjime Joną apnin-ka abejonės, ar jis nesuklydo prista-tydamas Jėzų minioms kaip pasaulio Gelbėtoją. Joną pasiekia prieštaringos žinios apie Jėzų, svarbiausia – kalė-jime jis jaučiasi pamirštas. Žmonių Gelbėtojas pamiršo savo pirmtaką ir juo nesirūpina. Jonas Krikštytojas su-abejoja savo misija ir tai jį labai pri-slegia. Šis didis žmogus savo kančia yra mums labai artimas. Juk ir mes dažnai abejojame, nusiviliame, jau-čiamės rūpesčių prislėgti, o Dievas tyli. Tarsi jo nebūtų.

Ką daro Jonas, kai jo sielą apgau-bia abejonių debesys? Jis nelieka tū-noti abejonėse, bet ieško atsakymo. Siunčia mokinius pas Jėzų, kad šie parneštų atsakymą, kas iš tikrųjų yra jo paskelbtasis Dievo Avinėlis. Ar jis nesuklydo? Tai labai svarbi Evange-lijos mintis: Jonas Krikštytojas ieško atsakymo ir jį suranda.

Mus, tikinčiuosius, panašiai kaip Joną Krikštytoją, šiandien dažnai gali apnikti abejonės: ar mes neklystame savo viltis sudėdami į Dievą, kai dau-gelis jas sudeda į pinigus. Ar neklys-tame priklausydami Bažnyčios ben-

druomenei, kurios kūne matome ne tik šventumo ženklų, bet ir nuodėmės dėmių? Ar neklystame, siekdami ana-pusinio gyvenimo, kai daugelis tautie-čių tiesiog per galvas lipa, kad tik ge-riau įsitaisytų šiame gyvenime?

Jeigu gerai įsiklausytume, ką apie Kristų, mūsų tikėjimą ir Bažnyčią kalba bei rašo mūsų dienų fariziejai, lengvai paskęstume ne mažesnėse abejonėse nei Jono Krikštytojo. Baž-nyčiai vos ne kasdien žeriami skau-dūs kaltinimai, nesibodima ją net

šmeižti. Bažnyčia yra nekenčiama, nes daugeliui pasako skaudžią tiesą. Ji nepritaria tautos skandinimui al-koholyje. Ji gina žmogaus gyvybę. Ji nepalaiko nesąžiningų žmonių, be-sirūpinančių tik turtais ir galia, bet užmirštančių vargdienius. Daugeliui yra nepriimtinas Kristus ir jo Evan-gelija. Jie mieliau norėtų matyti Lie-tuvą pagonišką, nes tuomet būtų len-gviau pateisinti savo nekrikščionišką gyvenimo būdą.

Bažnyčia, adventui einant į pabai-gą, kviečia mus ieškoti ženklų, ku-riuos skaitydami išsklaidytume savo

abejones. Tie ženklai yra per istoriją Kristų nešančios Bažnyčios darbai. Tie darbai nesuskaičiuojami.

Spalio mėnesį Vytauto Didžiojo universitete viešėjo garsus sociologas prof. Zygmuntas Baumanas. Priimda-mas universiteto pagerbimą, jis aka-deminei bendruomenei kalbėjo apie blogio paslaptį. Teigė, kad blogį kuria ne pavieniai į Hitlerį panašūs siaubū-nai. Blogis savo šaknis turi kiekviena-me žmoguje ir kiekvienas žmogus yra potencialus nusikaltėlis. Šis protingas,

nors ir ne krikščionis, sociologas kvie-tėmokslo ir genialių atradimų amžiu-je kasdien mąstyti apie moralę, pado-rumą ir pagarbą žmogui, nes be šitų vertybių žmonija su visa savo pažanga ir išradimais eina susinaikinimo keliu. Bet juk mums, krikščionims, tai seniai žinoma tiesa.

Jau du tūkstančius metų Kristaus Bažnyčia skiepija žmonijos pagarbą ir meilę žmogui, tiesos ir teisingu-mo prioritetą prieš vartotojiškumu ir hedonizmu grindžiamą kultūrą, at-laidumą ir gailestingumą, nes be šių dorybių žmogus, kaip liudija istorija, virsta plėšriu žvėrimi. Bažnyčia jau du tūkstančius metų gelbsti žmoniją nuo susinaikinimo.

Nors pavieniai Kristaus Bažnyčios nariai padaro net labai skaudžių nuo-dėmių ir nusikaltimų, ji lieka vienin-telė galinga institucija, ginanti žmogų. Bažnyčios nešama Evangelija keičia žmonių širdis ir šito nematyti gali tik stokojantieji geros valios. Tūkstant-metė Bažnyčios istorija yra pilna at-sivertimų į gera, kai žmonės iš blogio prisikeldavo naujam gyvenimui, kai žvėrys tapdavo avinėliais. Tai nepa-neigiama tikrovė – ją galėtų paliudyti kiekvienas nuodėmklausys. Kiekvie-nas iš mūsų taip pat galėtume paliu-dyti, kiek kartų Kristaus Evangelija mus sulaikydavo nuo blogio ar pa-skatindavo pasitaisyti.

Artėjant Kalėdoms Bažnyčia mus, dažnai abejojančius ir nusiminusius, drąsina pranašo Izaijo žodžiais: „Bū-kite stiprūs! Nebijokite! Štai jūsų Dievas <...>. Jis ateina jūsų išgelbė-ti!“ (Iz 35, 4).

Stasys Jokūbaitis

Seniai niekas neabejoja: tikėti tuo, ką per rinkimus žada politikai, never-ta. Jie gali prižadėti ir pieno upes su kisieliaus krantais, ir Vasiukus su pa-saulio šachmatų turnyrais, ir dar daug ką. Tačiau būkite ramūs, nesijaudin-kite ir nesidžiaukite – rinkimai pasi-baigs ir viskas bus užmiršta. Ar pir-mas kartas?

Bet bala nematė tu politikų saldžių rinkiminių pažadų. Juo labiau kad ir pasiteisinti dėl neįvykdytų gražby-lysčių jiems labai paprasta. Nebal-savote, gerbiami rinkėjai, už mano bendraminčius. O ką aš vienas galiu padaryti... Iš tiesų negi pyksi ant to-kio nelaimėlio. Daug ką žadėjo, bet, kaip žinome, vienas lauke – ne ka-rys. Taigi ir visa kritika – kaip van-duo nuo žąsies.

Tačiau apgaudinėti rinkėjus, ypač renkant savivaldybių tarybas, kaip rodo pastarųjų metų patirtis, gali-ma ir kitokiais būdais. Pavyzdžiui, sočiai ir šiltai sėdint Seime, su savo partijos žinia įsirašyti į savivaldybių tarybų kandidatų sąrašus. Pažvelgs

rinkėjas į tą sąrašėlį ir pagalvos: oho, kokie žmonės pas mus pasiryžę tvar-kyti komunalinį ūkį, gatves, rūpintis šiukšlių išvežimu ir kitokiais žemiš-kais dalykais!

Atsisakys tų keleto tūkstančių par-lamentaro algelės su ne ką mažesniais kišenpinigiais kanceliarinėms išlai-doms, kitokių nuo sovietmečio taip ir neišnaikintų privilegijų ir skuos į kokią nors Šilalės ar Akmenės savi-valdybę daryti tvarkos. Kur tu rasi di-desnį patriotą?

Tik neskubėkime daryti tokių gra-žių išvadų. Niekas Seimo narių man-datais taškytis neskubės. Parlamen-

tarai partijų kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašuose turėtų būti tarsi ryškios rožės kokiame nors kuklia-me pienių vainikėlyje.

Antai vidaus reikalų ministras Rai-mundas Palaitis įrašytas į liberalcen-tristų sąrašą rinkimams į Palangos ta-rybą. Tiesa, paskutinis. Tačiau ar daug žmonių patikės, kad ministras rim-tai yra pasiryžęs išmainyti savo kėdę į Palangos tarybos nario mandatą? Greičiausiai užsimota padėti kokiam nors politikos naujokui patekti į mies-to tarybą.

Seimo šokėjėlis Andrius Šedžius žada dalyvauti savivaldos rinkimuo-se Šiauliuose. Panašių ketinimų turi darbiečiai Vydas Gedvilas, Jonas Pinskus, Valentinas Bukauskas.

Tačiau daugelis seimūnų ar kitų pareigūnų net sapnuose tikriausia nenorėtų pamatyti tokį vaizdelį: meta ant stalo parlamentaro man-datą ir skuba į savivaldybę, kurio-je rinkėjai pareiškė pasitikėjimą jo partija.

Tiesa, yra viena išimtis – gal ten ir skuostų, jei toje savivaldybėje, par-tijai laimėjus rinkimus, jam būtų ga-rantuota mero kėdė. Kaip sakoma,

geriau jau pragare būti viršininku negu danguje pastumdėliu.

Visa bėda, kad merų regalijo-mis pasidabinti realesnių galimy-bių turi tik vienas kitas, o dauguma yra paprasčiausios kandidatų sąrašo „puošmenos“, net ir išrinkus juos į savivaldybių tarybas, po kelių die-nų jie atneš Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą, kad atsisako sa-vivaldybės tarybos nario mandato ir yra pasiryžę toliau trinti kur kas minkštesnes parlamentarų kėdes. O jų savivaldybėje pelnytą vietą už-

ims toliau esantieji partijų kandida-tų sąrašuose. Neretai pilkos, niekuo iki tol nepasižymėjusios asmenybės, kurių rinkėjai tikriausiai būtų nie-kada ir nerinkę.

Kaip vadinti tokius parlamentarus ir kitus aukšto rango veikėjus? Tik rai nereikėtų varžytis juos įvardyti pa-prasčiausiais politiniais apgavikais. Kaip ir partijas, juos įrašiusias į savo kandidatų sąrašus ir iš anksto žinoju-sias, kad tie žmonės tikrai nei merais netaps, nei keis parlamentaro manda-tus į savivaldybių tarybos nario.

Klausite, o kur demokratija, žmo-gaus teisės būti išrinktam į vietos val-

džią? Niekas to ir nesirengia kvestio-nuoti. Turime tokią teisę, bet ar tikrai ji suteikia ir teisę apgaudinėti rinkė-jus? Būtų mano valia, agituočiau ne-balsuoti nė už vienos partijos kandi-datų į savivaldybių tarybas sąrašus, kuriuose puikuojasi dabartinių par-lamentarų ir kitų aukštų pareigūnų pavardės. Jie juk vis vien neis dirbti į savivaldybes. Kam tada tiesti raudo-ną kilimą į vietos valdžią tiems, kurie tam neturi jokių duomenų ir kandi-datų sąrašuose atsidūrė tik kaip išti-kimi partiečiai? Tikrai neverta.

Klausite, o kur demokratija, žmogaus teisės būti išrinktam į vietos valdžią? Niekas to ir nesirengia kvestionuoti. Turime tokią teisę, bet ar tikrai ji suteikia ir teisę apgaudinėti rinkėjus?

Bažnyčia yra nekenčiama, nes daugeliui pasa-ko skaudžią tiesą. Ji nepritaria tautos skandini-mui alkoholyje. Ji gina žmogaus gyvybę. Ji ne-palaiko nesąžiningų žmonių, besirūpinančių tik turtais ir galia, bet užmirštančių vargdienius.

Savaitės komentaras

Kas ką rinkimuose apgaudinėja?

Didingas silpnumuLina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Socialdemokratai Seimo plena-riniame posėdyje surengė diskusi-ją apie energetiką, o savo rezoliu-cijoje siūlo kuo greičiau patvirtinti atnaujintą nacionalinę energetikos strategiją. Buvusiam premjerui Ge-diminui Kirkilui ypač rūpi energe-tikos likimas.

Apie kurią strategiją kalbate – da-bar Vyriausybės teikiamą, o gal siūlo-te atnaujinti jau seniai patvirtintą?

Mes siūlome esminį dalyką, kas turi būti kiekvienoje strategijoje – po-litinių jėgų susitarimą. Dabar Vyriau-sybė pati priėmė savo strategiją. Kai mes rengėme strategiją, dalyvavo ir konservatoriai. O dabar bus parti-nė strategija, priimta gal vieno bal-so persvara, ne nacionalinė. Manau, kad ir į naują mūsų atominę elektrinę investuoti atsisakę korėjiečiai mato, kad mes kiekvieną kadenciją keičiame strategijas. Ar jie gali būti užtikrinti, kad nauja valdžia nepasakys: mums nereikia atominės?

O gal tikrai nebereikia?Atominė elektrinė – tai reali ener-

getinė nepriklausomybė. Nesvarbu, ar dalyvaus estai, latviai ir lenkai. Net vie-na Lietuva turėtų statyti. Aišku, dabar prarandame laiką, bus daug brangiau negu anksčiau. Bet labai svarbu, kad liktume atominių technologijų šalimi. Pasaulyje yra per 20 šalių, kurios turi atominę energetiką, ir jos vertinamos kitaip negu tos, kurios neturi.

Dėl ko reikia dabar tartis iš naujo?

Yra naujų iššūkių, tarkime, tas ES sprendimas atskirti dujų gamybą ir tiekimo vamzdžius. Tiesa, kol kas to dujų ūkio atskyrimo niekas ES neiš-bandė praktiškai. Vokietijoje, Pran-cūzijoje, Ispanijoje veikia didžiausios kompanijos ir visiškai nesiruošia skai-dytis. Nors, tarkime, Ispanijoje pilna suskystintų dujų terminalų, yra daug tiekimo alternatyvų. Bet, žinoma, anksčiau ar vėliau reikės vykdyti pri-imtą direktyvą. Manau, labai rimtai reikia svarstyti atsinaujinančios ener-gijos šaltinius. Dabar kai kurie oligar-chai, pasinaudodami ta žaliąja ener-getika, stumia siekius tvenkti upes, statyti hidroelektrines. Yra klausimų, kur politikams reikia rimtai šnekėtis.

O nesišnekate?Niekas su mumis nesitaria ir net

nežada tartis. Viskas vyksta po kilimu. Net į klausimus energetikos ministras Arvydas Sekmokas, spaudoje pavadin-tas liūto nugalėtoju, neatsakinėja. Mes dabar visais klausimais tik kaltiname: valdantieji mus, mes juos. Tada gims-ta visokios interpeliacijos, ir vėl košė. O energetika yra valstybės sprendimų šerdis. Jeigu energetikos klausimais mes nesusitarsime taip, kaip susitarė-me dėl ES ir NATO, nieko ir nebus. Visa kita yra išvestiniai dalykai.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Opozicija nustumta

6 2010 m. gruodžio 18 d. • Nr. 100 (9015)Valstiečių laikraštisSportas

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.lt

Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris“ priešpaskuti-nėse Eurolygos pirmojo etapo rungtynėse demonstravo įspū-dingą kovingumą bei gerokai pakuteno savų sirgalių nervus, tačiau sėkmė labiau šypsojosi vil-niečiams.

Skirtinga padėtis

Visą sezoną klupčiojęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ ketvirtadienį savo gerbėjams padovanojo įspūdingą šventę. Principinėje kovoje su Eu-rolygos čempiono titulą ginančia „Barcelona“ (Ispanija) vilniečiai pas-kutinėmis sekundėmis išplėšė per-

galę 88:87 ir išsaugojo viltis patekti į kitą geriausių Senojo žemyno klu-bų turnyro etapą. Kad taip atsitiktų, „Lietuvos rytui“ kitą savaitę neuž-teks pergalės prieš Zagrebo „Cibo-na“. Vartai į kitą etapą atsivers tik tuomet, jeigu Šolė „Basket“ (Pran-cūzija) Turkijoje nusileis Stambulo „Fenerbahce Ulker“.

Kauno „Žalgiris“ artėjančias šventes pasitiks ramiau, nors tre-čiadienį kauniečiai namuose po pra-tęsimo 89:95 pralaimėjo Vitorijos „Caja Laboral“ (Ispanija) ekipai. „Žalgiriui“ kelialapį į kitą Euroly-gos etapą padėjo iškovoti Tel Avivo „Maccabi“ komanda. Ji ketvirtadie-nį įveikė Maskvos srities „Chimki“. Kad ir kaip pasibaigtų kitos savai-tės dvikova su rusų klubu, kaunie-čiai A grupėje jau nenukris žemiau trečios vietos.

Pro adatos skylutę

Ketvirtadienio rungtynių „Sie-mens“ arenoje baigtis sprendėsi pa-skutinėmis sekundėmis, kai vilnie-čiai pirmavo rezultatu 88:85. Likus 2,2 sek. ispanai pakilo į paskutinę ataką. Jaunasis vunderkindas Ri-kis Rubijo (Ricky Rubio) metė į vilniečių krepšį iš savo aikštės pu-sės, bet tuo metu prieš jį prasižengė Khalidas El-Aminas. Teisėjas skyrė tris baudos metimus. Ispanai turė-jo puikią progą išlyginti rezultatą ir išplėšti pratęsimą. R.Rubijo pa-taikė du kartus. Trečią kartą ispano ranka sudrebėjo, kamuolys atšoko nuo lanko.

Per paskutinę mūsiškių ataką svečiai akimirksniu prasižengė prieš Martyną Gecevičių. Likus 0,7 sek. šis nepataikė, o antrą kartą specia-

liai prametė baudą, tad ispanams jau nebeliko laiko atakai.

„Jau galvojau, kad reikės žaisti pratęsimą. Nieko čia tokio – pra-tęsimas yra tik penkios minutės. Surengi pirmas dvi sėkmingas ata-kas, apsigini ir kontroliuoji situaciją. Aišku, viskas gali klostytis priešin-gai. Bet būtų tik dar įdomiau“, – po rungtynių prisipažino prie vilniečių pergalės lemtingai prisidėjęs Šarū-nas Jasikevičius.

Nustebino varžovus

Š.Jasikevičius ketvirtadienį sužai-dė bene geriausias šio sezono Eu-rolygos rungtynes. Vienas geriausių Senojo žemyno įžaidėjų pelnė 11 taškų ir atliko 10 efektingų rezul-tatyvių perdavimų.

Ispanų komandos vyriausiasis tre-neris Chavjeras Paskualis (Xavieras Pascualis) tiesiai šviesiai išrėžė, kad Š.Jasikevičius nulėmė „Lietuvos ryto“ pergalę. Svečias atkreipė dėmesį į du jį nustebinusius žaidėjus: Milką Bjelicą ir Steponą Babrauską. „Mes nesitikė-jome, kad jie pataikys tuos tritaškius. Tai mums buvo didelis netikėtumas. Š.Jasikevičius ne tik pelnė du tritaš-kius, jo veiksmai aikštėje buvo labai nuoseklūs. Praktiškai jis lėmė pergalę. Aš jau nekalbu apie jo perdavimus – jų buvo 10“, – stebėjosi ispanas.

Šį sezoną retai turėjusiam pro-gą šypsotis „Lietuvos ryto“ treneriui Aleksandrui Trifunovičiui pergalė prieš tituluotą varžovą suteikė ypatin-gą džiaugsmą. Jis vylėsi, kad pergalė komandai suteiks dar daugiau jėgų.

„Tai didelė pergalė. Nors esame

kuklūs, labai norime ja pasidžiaugti. Išsaugojome viltis patekti į kitą eta-pą. Tam dėjome labai daug pastangų. Rungtynės buvo geros ir malonios akiai. Labai svarbiame mače nuga-lėjome Eurolygos čempionus, kurie žaidė beveik visa sudėtimi. Ši pergalė mums suteiks dar daugiau jėgų, nes kitos rungtynės bus dar sunkesnės“, – kalbėjo serbas.

Prasta gynyba

Kauniečiams jų tvirtovėje ypač daug nemalonumų pridarė svečių snaiperis bosnis Mirza Teletovičius. Pirmoje rungtynių pusėje jis pataikė 7 tritaškius iš 9 ir išėjo ilsėtis su 26 taškų kraičiu. Ispanų puolėjo ranka nedrebėjo ir per pratęsimą, kai jis įmetė kauniečius du nužudžiusius tritaškius iš 8–9 metrų atstumo.

Žalgiriečiai mano, kad laimėti jiems nepavyko daugiausia dėl pras-tos gynybos ir blogai sužaistos pir-mosios rungtynių dalies, kai leido varžovams įgyti 19 taškų persvarą. „Paskui pasivijome, bet išeikvojome per daug jėgų. Vien kovingumo ne-užtenka, prastai gynėmės, pirmoje pusėje leidome svečiams laisvai mes-ti“, – sakė komandos kapitonas Pau-lius Jankūnas.

Žaidėjus trikdė ir rungtynių iš-vakarėse kaip žaibas trenkusi žinia, kad vyriausiojo trenerio poste ser-bą Acą Petrovičių pakeitė Riman-tas Grigas. Per trečio kėlinio kau-niečių spurtą pasižymėjęs Artūras Milaknis svarstė, kad naujas treneris galbūt dar nespėjo perprasti buvusio trenerio taktikos tiek ginantis, tiek puolant. „Toks nesusikalbėjimas ret-karčiais galbūt irgi lėmė, kad pralai-mėjome“, – kalbėjo žaidėjas.

Įspūdingos dramos fi nišo tiesiojoje

Ispanų nuomone, vilniečių pergalę lėmė puikus Šarūnas Jasikevičiaus žaidimas. Eltos nuotrauka

(Užs. 1160)

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Negalia bejėgė, jei žmogus stiprus

Šeštadienis

11 p.

Sveikata

Vieni Kalėdų eglę įsivaiz-duoja kaip didžiulį medį, kiti tenkinasi maža eglu-te ar jos šakomis, kurios tinka kalėdinei puokštei sukurti.

Margarita Skiparytė

7 p.

Pamatę tautodailininkų sukurtas kalėdines pra-kartėles žmonės teirauja-si meistrų adresų.

Irma Dubovičienė,VL žurnalistė

21 p.

Šventoji šeimyna ateina ir į namus Natūralios žaliaskarės vėl tampa madingos

Tėvams būtina išmanyti apie vaistus vaikams, nes jų gydymas – per daug rim-tas reikalas, kad būtų ga-lima jį patikėti tik profesi-onalams“,

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

22 p.

Tėvai turėtų išmanyti apie vaistus

Ukrainos parlamente susimušė deputatai

10 p.

7 p.

Sodyba

Žodžiai tu gali –garsios dainininkėskasdieniai palydovaiAistė Pilvelytė teigia netu-rinti kokio nors ypač įman-traus stiliaus, neišduoda paslapties, kokiais kvepa-lais kvėpinasi, ir nekalba apie asmeninį gyvenimą.

Virginija Barštytė,VL žurnalistė

Netekęs rankos vyras niekada neprarado opti-mizmo, pats rekonstravo namą, ūkininkauja.

Saulius Tvirbutas,VL žurnalistas

Penki sužaloti Aukščiausio-sios Rados nariai atsidūrė ligoninėje, du iš jų – reani-macijos skyriuje.

Manvydas Vitkūnas

Pasaulis