2010 m. gruodžio 8 d., trečiadienis • Nr. 97 (9012) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@krastospauda.lt

Kaimo plėtros programos pa-ramos energijai iš atsinaujinan-čių šaltinių gaminti negavę vers-lininkai kreipėsi į teismus. Tai valstybės biudžetui gali kainuo-

ti milijonus litų. Žemės ūkio mi-nisterijos (ŽŪM) užmojai remti žaliąją energiją subliuško. Valdi-ninkai, už žemdirbių įžvelgę ky-šančias stambiojo verslo ausis ir atmetę visus saulės ir vėjo jėgai-nių statybos projektus, į fi nansi-nę duobę įstūmė ir kai kuriuos ūkininkus.

Rengia dirvą AE statytojams?

Biržų rajono Širvėnos seniūnijo-je ūkininkaujančio žemės ūkio kon-sultanto Kęstučio Armono ūkyje jau nuo vasaros pradžios ilgais sparnais mosuoja vėjo jėgainė.

Nukelta į 3 p.

Europa, sumokėk už emigrantus!

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Iš bendruomenių rieda patirties pilni vežimai

Kaune pasveikintos ir ap-dovanotos Lietuvos aktyviau-sios kaimų bendruomenės ir vietos veiklos grupės pasidalijo patirtimi, nuveiktais darbais.

Europos Parlamente puoselėjama idėja, kad valstybės, kuriose dirba emigrantai, turėtų kompensuoti nuostolius jų tėvynei, kurioje jie įgijo išsilavinimą bei specialybę.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Lietuvos Vyriausybė tyliai stebi ekonomikos nukraujavimą dėl emigracijos ir net puoselėja studentų apmokestinimo planus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Dideli užmojai remti žaliąją energiją baigėsi teismuose

Ūkininkų žinios• Jei Lietuvai nebus leista pra-

tęsti draudimo užsieniečiams pirkti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę, nukentės nema-žai žemdirbių.

• Tik iš pirmo žvilgsnio gali at-rodyti, kad ūkininkui papildomos pelningos veiklos nebeįmanoma surasti. Mokslininkai pateikia ne vieną naudingą pasiūlymą.

Sodietė

• Viskas šiais laikais pasaulyje kinta, net jeigu ne visi pokyčiai mums asmeniškai patinka.

• Įsigijus naujesnių egzotiškų vazoninių gėlių, dėl jų priežiūros, ypač žiemą, kyla įvairių klausimų. Nuo to, kaip šį laikotarpį išgyvena augalai, daug priklauso tolesnis jų augimas ir žydėjimas.

Apie tai – 8 p. Apie tai – 18 p.

Pirmasis ledas netvirtas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nerizikuoti gyvybe ir nelipti ant pirmojo ledo bei pa-taria, kaip elgtis ant užšalusių vandens telkinių.

2 2010 m. gruodžio 8 d. • Nr. 97 (9012)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Kompensuoti už emigrantus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokia idėja nereali. Ar tikrai? Nors teigia-ma, kad pagrindinis ES egzistavimo principas yra bendra rinka, laisvas judėjimas ir lygios konkurencinės sąlygos, tačiau kai kurios aplinky-bės verčia tuo abejoti. Ar teisinga, kad dėl emigracijos turtingosios ES šalys dar labiau turtėja, o silpnųjų galimybės gaivinti ekonomiką vis menksta?

Emigracija ant svarstyklių

Padėkime ant vienos svarstyklių lėkštės ES paramą, kuri iki 2013-ųjų turėtų pasiekti per 35 mlrd. Lt, o ant kitos – apie 300 tūkst. įvairio-se ES šalyse dirbančių Lietuvos pi-liečių. Kiek jie būtų sukūrę valstybei bendrojo vidaus produkto, žinoma, jeigu valstybė juos būtų aprūpinu-si darbo vietomis? Kuri svarstyklių lėkštė nusvertų?

Sunku nustatyti, kiek vertas vienas šalyje užaugęs, gavęs išsilavinimą, įgi-jęs specialybę pilietis. Yra įvairių ap-skaičiavimų. Bet kuriuo atveju dabar gaunama ES parama galėtų sudaryti tik iki 10 proc. Lietuvos praradimo dėl emigracijos.

Sakoma, kad nemažai emigran-tų uždirbtų pinigų pasiekia Lietuvą. Deja, niekas negali pasakyti, kiek tiks-liai, todėl negalime žinoti, kokią įtaką jie daro šalies ekonomikai. Tačiau net neturėdami tikslių duomenų galime drąsiai daryti išvadą, kad dėl emigra-cijos valstybė praranda daugiau nei gauna.

Štai kodėl vis dažniau pasigirsta siūlymų, kad nuo emigracijos labiau-siai nukentėjusioms šalims ES turė-tų kompensuoti nors dalį patiriamų nuostolių.

„Teigiama, kad žmogus turi būti laisvas, turėti teisę dirbti kur nori, ta-

čiau apie kokią laisvę galime kalbėti, kai Vakarų šalys skiria daug lėšų ska-tindamos imigraciją, o neturtingos ES šalys negali atlaikyti tokios konku-rencijos. Taip, mes gauname ES pa-ramą, tačiau ją efektyviai gali panau-doti tik kvalifi kuoti žmonės, o tokie šiuo metu kaip tik emigruoja“, – sako Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas prof. Mečislovas Rondomanskas.

Pritaria, bet aktyvaus palaikymo pasigendama

Europos Parlamento (EP) narys Justas Vincas Paleckis vienas pirmųjų pradėjo kelti kompensavimo už emi-grantus klausimą.

„Tokio pobūdžio kompensavimą kai kurios ES šalys jau taiko. Pavyz-džiui, Ispanija skiria pinigines kom-pensacijas tuo atveju, kai šalyje įsidar-bina aukštos kvalifi kacijos specialistai iš kai kurių Afrikos šalių“, – sako J.V.Paleckis.

EP nariai pirmiausia pasiūlymus pateikia svarstyti vienai iš septy-nių parlamente veikiančių frakcijų.

J.Paleckis priklauso antrai pagal dydį EP Socialistų ir demokratų pažan-giojo aljanso frakcijai.

„Frakcija sureagavo, vyksta disku-sijos. Nors iš esmės idėjai pritariama, tačiau pripažinsiu, kad kol kas labai aktyvaus palaikymo nėra. Padėtis juk unikali, tai niekada anksčiau nesvars-tyta. Ar suveiks solidarumo jausmas, ar pritars kitos EP frakcijos – sunku pasakyti. Šią idėją pateikiau ir Euro-pos komisarams. Kategoriškų atsa-kymų nesulaukiau, tačiau aiškinama, kad Lietuva gauna nemažą pagalbą iš ES biudžeto, taigi reikia ją efekty-viai naudoti, kelti ekonomiką“, – sako J.Paleckis.

Deja, šiuo klausimu Lietu-va turi nedaug sąjungininkų. Pasak J.Paleckio, šiai idėjai be didesnių įtiki-nėjimų pritartų tik dėl emigracijos la-biausiai nukentėjusios Bulgarija, Ru-munija, Lenkija ir gal Latvija.

Kompensavimo esmė paprasta

Kompensavimo esmė papras-ta, tačiau ją įgyvendinti bus nelen-gva. Pirmiausia – ES nėra statis-tikos dėl emigracijos. Nei Lietuva, nei valstybės, į kurias emigruojama, nekaupia tikslių emigracijos duo-menų: kiek žmonių atvyko, kokį turi išsilavinimą, kur ir kuo dirba. Tačiau šią problemą įmanoma iš-spręsti.Taigi valstybė, kurioje dirba emigrantai iš kitų ES valstybių, tu-rėtų nustatytu būdu sumokėti tam tikrą sumą ES valstybei, iš kurios emigrantas atvyko, kurioje užau-go, įgijo išsilavinimą ir specialybę.

Matyt, paprasčiausia būtų tiesiog automatiškai perskaičiuoti fi zinių asmenų mokamo gyventojų paja-mų mokesčio dalį ir ją perduoti ki-tai ES valstybei.

Darbo emigrantus vilios ir Vokietija

Vokietija viešai paskelbė, kad nuo 2011-ųjų gegužės pradžios at-vers savo rinkos duris darbo emi-grantams.

„Žinau, kad Vokietija kuria kva-lifi kuotų specialistų pritraukimo programas. Jiems bus siūlomi ne tik geri atlyginimai, bet ir puikios gyve-nimo sąlygos, jeigu prireiks, atvykė-liai bus mokomi kalbos. Ar mes at-laikysime šį naują iššūkį?“ – klausia M.Rondomanskas.

Kaimynai lenkai, nors jų ekono-mika daug stipresnė, didesni atlygi-

nimai ir geresnės galimybės užsiimti verslu, labai nerimauja dėl Vokietijos planų. Lenkai baiminasi, kad daug gabaus jaunimo gali susivilioti Vo-kietijos pasiūlymais, todėl nuo kitų metų pradžios bandys ekonominė-mis priemonėmis stabdyti emigra-cijos bangą. O Lietuvos Vyriausybė tyliai stebi ekonomikos nukraujavi-mą dėl emigracijos ir net puoselėja studentų apmokestinimo planus.

Kodėl lietuviai linkę emigruoti?

ES rinkoje pagal emigracijos lygį Lietuva priskiriama prie lyderių. Štai Jungtinių Tautų Organizaci-jos duomenimis, iš viso pasaulinėje rinkoje kasmet emigruoja per 200 mln. žmonių, arba apie 3 proc. visų gyventojų. Daugiausia žmonių emi-gruoja iš skurdžiausių besivystančių pasaulio šalių, tačiau žmonės emi-gruoja ir iš išsivysčiusiam pasauliui priskiriamų šalių. Tokia buvo Airija, o dabar pasaulinį emigracijos vidur-kį kelis kartus lenkia Lietuva, Ru-munija, Bulgarija ir Lenkija.

„Kalbėjausi su EP nariu iš Es-tijos. Jo apskaičiavimais, iš Estijos išvyko tik apie 30 tūkst. darbo emi-grantų. Kodėl tokie skirtumai, juk gyvenimo lygis Estijoje ir Lietuvoje tiek daug nesiskiria? Gal tai lietu-vių bruožas, juk dabartinė emigra-cijos banga jau ketvirta nuo praė-jusio amžiaus pradžios?“ – svarsto J.Paleckis.

„Anksčiau lietuviai buvo sėslūs, o jeigu emigruodavo, tai su min-timi sugrįžti. Be to, pavyzdžiui, tarpukario laikais valstybė skati-no emigruojančių piliečių sugrįži-mą – pažadėdavo jiems geras darbo vietas valstybės tarnyboje. O dabar nėra jokios emigrantų sugrąžini-mo programos“, – sako visuome-nės veikėjas Darius Kuolys ir daro išvadą, kad esant dabartinėms sąly-goms vis daugiau emigrantų į Lie-tuvą nesugrįš.

Aktualijos

Sunku nustatyti, kiek vertas vienas mūsų šalyje užaugęs, gavęs išsilavinimą, įgijęs specialybę pilietis, tačiau kad ir kaip skaičiuotume, dabar gaunama Europos Sąjungos parama galėtų sudaryti tik iki dešimt procentų Lietuvos praradimo dėl emigracijos.

Reikėtų taip tvarkytis, kad žmonės neemigruotųVilija Blinkevičiūtė, EP narė (Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija)

Apmaudu, juk emigruojantys žmonės Lietuvoje įgijo išsilavinimą, specialybes, o tai valstybei nemažai kainavo. Apie idėją kompensuoti už darbo emigran-tus teko kalbėtis su Europos Komisijos pirmininku Chose Manueliu Barosu. Jis man priminė, kad vienas pagrindinių ES principų yra laisvas asmenų judėji-mas, nes taip žmonės duoda naudos visai ES. Iš dalies jis teisus, juk kad ir kur žmonės dirbtų, jie moka mokesčius, ku-rių dalis vienaip ar kitaip pasiekia ir ES biudžetą. O paskui ES šalys gauna pa-ramą per struktūrinius fondus. Tačiau apskritai toks paaiškinimas man ne-priimtinas. Ar mums pavyks EP įtikinti, sunku pasakyti. Tokios idėjos nelengvai skinasi kelią, reikia atkakliai visiems įro-dinėti, pateikti svarių argumentų. Be to, tokius pasiūlymus turi apsvarstyti visos 27 ES narės, o tai užtrunka. Ta-čiau reikėtų Lietuvoje taip tvarkytis, kad žmonės neemigruotų.

Tokios idėjos negirdėjoVytautas Landsbergis, EP narys (Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupė)

Kokia gali būti mano nuomonė? Pir-miausia, tokios idėjos ofi cialiai niekur negirdėjau. Tai man yra naujiena. To-dėl negaliu pasakyti savo nuomonės, nes nežinau, kas kalba, kokiu lygiu kal-bama ir ar tai iš tikrųjų yra svarstoma. Gal kai kurie EP nariai apie tai pasikal-bėjo ir dabar iš to reikalo daro šou. Ar tai realu? Nežinau, aš to nesvarstysiu, kol nesužinosiu, kad toks pasiūlymas yra EP darbotvarkėje.

Ne visiems priimtinas pasiūlymasZigmantas Balčytis, EP narys (Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija)

Pritarčiau idėjai, kad šaliai, iš kurios iš-vyksta specialistas, būtų sumokama tam tikra kompensacija. Šis principas turėtų būti taikomas abipusiai – mes mokėtume, jeigu kvalifi kuotas specia-listas atvažiuotų dirbti pas mus, bet ir mums būtų mokama, jeigu Lietuvoje įgijęs kvalifi kaciją žmogus išvyktų dirbti į kitą ES valstybę.Šalims, į kurias emigruojama, ši idėja nepatraukli. Ypač šiuo metu, kai dar tik bandoma atsigauti po ekonomikos kri-zės. Visi siekia kuo daugiau sutaupyti. Tačiau naujosios ES šalys turėtume ne-nuleisti rankų ir stengtis, kad toks prin-cipas būtų įteisintas.Kvalifi kuotų specialistų praradimo prob-lemą turėtų spręsti ir pačios valstybės stiprindamos ekonomikas ir užtikrinda-mos gyventojų socialinę gerovę, sukur-damos palankias darbo sąlygas aukštos kvalifi kacijos darbuotojams.

Europa, sumokėk už emigrantus!

Ramunė: Emigraciją paskatino ne pasaulinė krizė, o nevykusi valdančiosios Tėvynės sąjungos ir jos satelitų ekonominė ir socialinė politika. Ši Seimo dauguma turėtų prisiimti atsakomybę, kad Lietuvą buvo priversti palikti šimtai tūkstančiai šalies gyventojų.

Pesimistas: Tie, kurie išvyko iš Lietuvos ir įleido ten šaknis, į tėvynę grįš nebent karstuose. Kam iš normalaus gyvenimo važiuoti į skurdą.

Dėdė: Neseniai girdėjau vieną veikėją tikinant per radiją, kad emigracija yra teigia-mas reiškinys, padedantis lietuviams išlikti ir praprusti. Ko tuomet tikėtis, kai varoma to-kia idiotiška propaganda, o nesiimama jokių priemonių, kad Lietuva neišsivaikščiotų.

Ką apie emigraciją mano portalo valstietis.lt skaitytojai?

Europos Sąjungoje pagal emigracijos lygį Lietuva priskiriama prie lyderių. Raimundo Šuikos nuotrauka

32010 m. gruodžio 8 d. • Nr. 97 (9012)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Nuo rugpjūčio pradžios ūkinin-kas vėjo jėgainės pagamintą ener-giją parduoda Rytų skirstomiesiems tinklams.

Alternatyviai veiklai biržietis nuosekliai ruošėsi ketverius metus. Pakeitė žemės naudojimo paskir-tį, atliko vėjo matavimus. Sulaukęs meto, kai ŽŪM aktyviai ragino ūki-ninkus imtis atsinaujinančios ener-gijos gamybos, pateikė paraišką ir ėmėsi įgyvendinti savo ilgai bran-dintą sumanymą.

Tačiau novatoriškam ūkininkui teko nusivilti. Į vėjo jėgainę jis in-vestavo apie 1,5 mln. litų, apie 900 tūkst. tikėjosi gauti paramos. Tačiau jo investicinis projektas, kaip ir visi kiti, buvo atmestas.

„Jei ne galimybė gauti Europos Sąjungos lėšas, nebūčiau ėmęsis sta-tyti vėjo jėgainės – ūkiui tokios in-vesticijos per didelės. Mano paraiš-ka buvo atmesta, tačiau vis žada, kad paramą gausime. Dabar mums belie-ka tik tikėtis ir laukti“, – apmaudavo K.Armonas.

Be investicinės paramos biržiečio pastatyta vėjo jėgainė atsipirks tik po

15–16 metų. Gavus paramą, alter-natyvios elektros energijos gamyba atsipirktų po 5–6 metų.

„Matyt, valdžia siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas potencia-liems investuotojams į atominę elek-trinę, todėl atsinaujinančios energijos

gamybos projektai tampa nebereika-lingi“, – samprotavo ūkininkas.

Atmetė visas paraiškas

Keliasdešimt ES paramos nete-kusių paraiškų rengėjų ŽŪM padavė į teismą, o Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) kreipėsi į Sei-mo kontrolieriaus įstaigą.

Kontrolierių prašoma ištirti, ar ministerija bei jai pavaldžios Nacio-nalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovai ir darbuotojai tinkamai atli-ko visas pareigas, ar nepiktnaudžiavo

jiems suteiktomis teisėmis ir įgalio-jimais, ar nebuvo pažeista asmenų, pateikusių paraiškas, teisė į teisingą viešąjį administravimą.

Parama atsinaujinančios ener-gijos gamybos projektams buvo numatyta skirti pagal 2007–2013

metų Lietuvos kaimo plėtros pro-gramos (KPP) III krypties priemo-nes „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.

„Tai skandalinga situacija. Mes nesame ištroškę kraujo, tačiau situa-cija turi būti įvertinta, o atitinka-mi asmenys už tai turi atsakyti. Tai pasitikėjimo valstybės institucijo-mis reikalas. Žmonės buvo apkal-tinti neva siekiu pasipinigauti ir vė-jais paleisti ES paramą. Jei kur nors buvo įžvelgtas toks piktnaudžiavi-mas, tas paraiškas reikėjo atmesti.

Tačiau kodėl atmestos visos?“ – ste-bėjosi LVDK generalinis direkto-rius Danas Arlauskas.

Gali kainuoti milijonus

LVDK vadovui atrodo nepagrįsti motyvai dėl projektų ekonominio ne-gyvybingumo. Anot NMA, projektai atmesti dėl to, kad negalima prog-nozuoti elektros energijos supirkimo kainų 5 metų laikotarpiui. Sumažė-jus kainoms, ES paramos lėšomis pa-remtoms jėgainėms esą iškiltų rizika bank rutuoti. „Bet apie tai buvo žino-ma iki kviečiant teikti paraiškas. Tokie atsakingų pareigūnų aiškinimai yra juokingi. Niekas mums neišdėstė jo-kių pagrįstų motyvų, kodėl atsisakyta suteikti paramą žaliosios energetikos projektams, todėl, matyt, ir buvo pa-skleistas mitas, kad ūkininkais neva norėjo pasinaudoti verslininkai“, – samprotavo D.Arlauskas.

Pasak LVDK generalinio direkto-riaus, rengiant atsinaujinančios ener-gijos gamybą remiančią priemonę tu-rėjo būti derinami Žemės ūkio, Ūkio ir Energetikos ministerijų veiksmai.

„Norėjo apsaugoti nuo pseudoū-kininkų, tačiau uždarė abi priemones, skirtas ir ūkininkas, ir kaimo versli-ninkams. Jei teismuose bus įrodyta, kad su ūkininkais pasielgta nekompe-tentingai ar dar šiurkščiau, mokesčių mokėtojams tai kainuos milijonus“, – dėstė D.Arlauskas.

Paraiškos – pagal vieną kurpalį

Žemės ūkio viceministras Min-daugas Kuklierius teigė, kad Lietuvos

kaimo plėtros programa skirta remti kaime gyvenančius žmones, kurti dar-bo vietas, gerinti infrastruktūrą, o ne skatinti stambius verslininkus.

„Paramos gavėjai turi būti kaimo gyventojai. Tačiau dauguma atsinau-jinančios energijos gamybos projek-tų pareiškėjų kaimu nė nekvepėjo“, – sakė M.Kuklierius.

Žemės ūkio viceministro teigimu, tarp daugiau nei 180 atmestų paraiš-kų tik trys buvo ūkininkų, ir dabar jais spekuliuojama.

„Susidarė įspūdis, kad paraiš-kas rengė kelios stambios bendro-

vės. Daug paraiškų buvo parengtos lyg pagal vieną kurpalį. Gerai, kad NMA įžvelgė tuos niuansus“, – tvir-tino M.Kuklierius.

Žemės ūkio viceministras pri-pažino, kad per daug liberaliai buvo žiūrėta į Lietuvos kaimo plė-tros programos trečiosios krypties priemones. „Energetikos ministe-rija neturi strategijos, nėra alterna-tyvios energijos kainų nustatymo sistemos, todėl tokie projektai nėra ekonomiškai gyvybingi. Beje, pro-jektų rengėjai neturėtų skųstis pa-tirtomis išlaidomis, nes buvo prašo-ma pateikti tik paraiškas ir projekto idėją“, – aiškino žemės ūkio vice-ministras.

Pasak LVDK generalinio direktoriaus, rengiant atsinaujinančios energijos gamybą remiančią priemonę turėjo būti derinami Žemės ūkio, Ūkio ir Energetikos ministerijų veiksmai.

Jėgainės – ne svarbiausia investicija kaimeEdmundas Pupinis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Manau, kad tos paramos lėšos bus efektyviau panaudotos kaimo plėtrai nei investicijoms į vėjo jėgainių staty-bas. Ši ES parama daugiau skirta dar-bo vietoms kaimiškose vietovėse kurti, o vėjo jėgainių projektai – energetikos sritis. Be to, tai sukuria nedaug darbo vietų. ŽŪM galėtų remti atsinaujinan-čios energijos gamybos projektus, ta-čiau jie turėtų būti daugiau susieti su žemės ūkio produkcijos gamyba. Aiš-ku, padaryta klaida, kad suteikta vilčių priimant paraiškas. Kai kas jau buvo paskubėjęs parengti ir projektus.

Ne Ūkio ministerijos sritisJonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Neturiu griežto vertinimo dėl ŽŪM at-mestų atsinaujinančios energijos ga-mybos projektų. Remti vėjo jėgaines – Ūkio ministerijos kompetencijos sritis. Dėl vėjo jėgainių statybų reikės priimti sprendimus ir rasti joms pinigų. ŽŪM turėtų nuspręsti, kokią atsinaujinan-čios energijos sritį ji remia. Štai užsii-mantiesiems gyvulininkyste reikėtų iš srutų gaminti biodujas, o užsiimantie-siems augalininkyste aktuali bioma-sės gamyba.

Jaunatis.Saulė teka 8.28, leidžiasi 15.53.

Dieną: -3 -8°Rytoj PorytŠiandien

Dieną: -2 -7° Dieną: -3 -8°Orai

Naktį: -6 -11°Naktį: -5 -10° Naktį: -5 -10° Šiandien Lietuvos orus dar lems aukštesnio slėgio laukas. Pirma dienos

pusė bus rami, gana saulėta, pasidabinusi šerkšnu, bet šaltoka. Aukščiausia temperatūra sieks 3–8 laipsnius šalčio, pajūryje – apie nulį. Antroje dienos pusėje daugės debesų, stiprės rytų vėjas, bet kritulių, bent jau žymesnių, dar neprognozuojama.

Ketvirtadienį Lietuvą pasieks naujas ciklonas iš pietvakarių. Ir naktį, ir dieną daugelyje rajonų vėl snigs, pustys, vietomis kils pūgos. Kai kur galime sulauk-ti ir gausaus sniego. Pūs žvarbus ir gūsingas pietryčių, rytų vėjas, kuris dieną suksis iš šiaurės ir dar sustiprės. Debesuota naktis nebus labai šalta – apie 5–10 laipsnių šalčio, dieną laikysis 2–7 laipsnių šaltukas, bet bus žvarbu dėl vėjo.

Penktadienį, ciklonui tolstant, snigs mažiau ir tik tarpais, nors dar daugelyje vietovių. Sniegą žarstys stiprokas šiaurės vakarų vėjas. Temperatūra naktį bus apie 6–11, dieną – apie 3–8 laipsnius šalčio. Pajūryje ir naktį, ir dieną tempe-ratūra numatoma švelnesnė.

Savaitgalį orai pagerės: sniego tikimybė bus jau nedidelė, pragiedrės, vėjas aprims, bet šaltis greičiausiai dar sustiprės.

Teresė Kaunienė

Pirmąsias metines mininti Lie-tuvos liaudies partija (LLP) prie-kaištauja Andriaus Kubiliaus Vy-riausybei dėl nekompetencijos ir negebėjimo spręsti šalies ekono-mikos, fi nansų ir socialines pro-blemas.

„LLP ragina Lietuvos partijas ir Seimo narius susitelkti į vienin-gą opoziciją prieš Lietuvą alinančią konservatorių valdomos koalicijos politiką ir užtikrinti, kad ši Vyriau-sybė kuo greičiau pasitrauktų. Del-simas ir kitų rinkimų laukimas, ne-koreguojant Vyriausybės politikos, gali ilgam sužlugdyti ekonomikos ir socialinį stabilumą“, – sako LLP pirmininkė, ekspremjerė Kazimira Prunskienė.

Jos teigimu, ekonomikos kri-zė Lietuvoje yra pasiekusi dugną, o valdančiųjų partijų pranešimai apie situacijos gerėjimą neatitinka tikrovės.

LLP konferencijos dalyviai pa-žymėjo, kad Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamos per dvejus me-tus sumažėjo net trečdaliu – 8 mlrd. litų.

„Vyriausybė šį lėšų praradimą bando kompensuoti neproporcin-gai dideliu skolinimusi – valstybės skola nuo 17 mlrd. litų 2008 m. iš-augo iki 35 mlrd. litų 2010 m. Ne-pateisinama tai, kad valstybės vardu ir jos ateities sąskaita buvo skolina-masi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis – nepagrįstai aukšta pa-

lūkanų norma. Šią dabartinės Vy-riausybės primestą fi nansinę naštą kentės dar ne viena Lietuvos žmo-nių karta“, – sakoma šeštadienį LLP priimtoje rezoliucijoje.

K.Prunskienės vadovaujama partija taip pat pareiškė, kad pri-taria iniciatyvoms skatinti ir remti Lietuvos verslo augimą bei rinkų plėtrą tiek ES, tiek ir Rytų Euro-pos šalyse. Pasak K.Prunskienės, ypač palanku dirbti su partneriais Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachsta-ne ir kitose šalyse, kur ekonomikos potencialas ir prekių bei paslaugų vartojimas turi ilgalaikę tendenciją augti, kur mūsų prekės žinomos ir mėgstamos.

Eltos inf.

Ekspremjerė ragina Vyriausybę trauktis

Valdininkai, už žemdirbių įžvelgę kyšančias stambiojo verslo ausis ir atmetę visus saulės ir vėjo jėgainių statybos projektus, į fi nansinę duobę įstūmė ir kai kuriuos ūkininkus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Dideli užmojai remti žaliąją energiją baigėsi teismuose

Atkelta iš 1 psl.

4 2010 m. gruodžio 8 d. • Nr. 97 (9012)Valstiečių laikraštisAktualijos

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Žlugo strateginio investuoto-jo į mūsų naują atominę elektri-nę konkursas. To ir reikėjo tikėtis. Tik visiški naivuoliai galėjo tikėti pasaka, kad konkuruos ir į Lietuvą veršis galingos pasaulio atominės energetikos kompanijos.

Atsirado tik viena „Kepco“ iš Pietų Korėjos. Mėgino. Iki šiol pati nestačiusi ir atominių elektrinių nevaldžiusi, tik reaktorius parda-vinėjusi bendrovė galbūt siekė įsi-tvirtinti tarp galingųjų. Tiesa, pir-mas bandymas jau buvo – Turkijoje „Kepco“ statė elektrinę ir įstrigo.

Ne kas dabar su tomis atominių statybomis pasaulyje. Suomijoje galingieji prancūzai stato, bet irgi stringa, statybos kaina išaugo bene dvigubai.

Kodėl „Kepco“ atsisakė savo ke-tinimų ateiti pas mus? Tikriausiai Seule pasitiesė ant stalo Europos žemėlapį ir ėmė ieškoti Lietuvos. Tokioje nykštukinėje valstybėje ri-zikuoti savo milijardais?! O dar ša-lia pažymėtos būsimosios Balta-rusijos ir Kaliningrado atominės. Jokios garantuotos rinkos elektros energijai – net jungčių su Vakarų ir Šiaurės Europa dar nėra.

Rusija galėjo atkalbėti korėjie-čius, galėjo net griežčiau liepti ne-lįsti į svetimą lauką, šantažuodama dujų tiekimo sutartimi arba pagra-sindama smaugti korėjiečių vers-lą Rusijoje. Būtų keista, jei Rusi-ja to nedarytų. Kare kaip kare. Ir, deja, mes jame silpnieji. O kariau-ja Rusija dėl to, kad nauja mūsų atominė neveiktų Vakarų Euro-pos dažnių sistemoje, kad Baltijos valstybės liktų Rusijos energetikos žiede. Juk tebešviečia Rusijai vil-tis, kurią drąsiai pasakė Kremliaus ideologas Aleksandras Duginas: „Jei JAV kas nors atsitiks, mes vėl okupuosime Baltijos šalis.“ Todėl energetiką būtina laikyti pririštą kaip sovietų laikais.

Andrius Kubilius su savo ener-getikos ministru Arvydu Sekmo-ku tikėjosi laimėti tokį karą? Manė, kad užteks Europos Komisijos žo-dinio pritarimo būsimai mūsų jė-gainei? Be galo naivu. Teisūs so-cialdemokratai, dabar pliekiantys Tėvynės sąjungą dėl sudaužytų iliu-zijų ir iššvaistyto laiko. Laikas, ner-vai ir pinigai tikrai buvo švaistomi, kol mūsų politikai kūrė „Leo LT“

ir kol paskui tą „liūtą“ griovė. Bet juokinga ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė skelbdama, kad Vyriausybė galėjo priversti krautuvininkus sta-tyti atominę. Visos „maximos“ net ir su visais Lietuvos lubiais nepajėg-tų pastatyti atominės elektrinės, nes jos kaina viršija visą metinį valsty-bės biudžetą (o gal ir du, nes visos statybos kainuoja dvigubai brangiau negu planuojama).

Tebežaidžiame kaip vaikų dar-želyje. Savaitgalį Varšuvoje susi-rinko Lenkijos ir trijų Baltijos valstybių premjerai ir susikabinę rankomis padainavo tą pačią seną dainelę: svarbiausias bendras pro-jektas – Visagino atominė elek-trinė. Nusprendė vilioti strateginį investuotoją tiesioginėmis dery-bomis. Kas vilios ir kuo? Lakstys A.Sekmokas po pasaulį ir šoks vi-liotinį? Ką jis gali pažadėti? Kad nupirks visą pagamintą elektrą strateginio investuotojo padiktuota kaina? Konkursui žlugus visi po-tencialūs investuotojai dabar mirk-

sės kaip pasipūtę katinai, laukdami išskirtinių sąlygų ir stengdamiesi neprisiimti jokios komercinės ri-zikos. Pūsis dar labiau kaip kadai-se „Williams“.

Visagino atominės elektrinės projektas galėjo pasisekti tik vienu atveju. Jau prieš penkmetį Baltijos šalys kartu su Lenkija galėjo su-kurti bendrą kompaniją. Lietuvos įnašas galėjo būti tik infrastruktūra, Latvija su Estija gal būtų išspaudu-sios po kokį milijardą litų (dabar iš krizinės Latvijos ir to jau sunku ti-kėtis), didžiausias krūvis, natūralu, turėjo tekti Lenkijai. Bet gal net ne tie pradiniai įnašai svarbūs. Jei to-kia jungtinė bendrovė būtų skelbu-si konkursą strateginiam investuo-tojui, tai sąlyginai didelis vartotojų regionas būtų padaręs įspūdį.

Neįkūrėme keturių šalių ben-drovės, nes norėjome būti gudresni. Lietuva kėlė išankstinę pretenzi-ją gauti 34 proc. naujosios elektri-nės akcijų. Tai dabar tokie gudrūs ir liekame prie suskilusios geldos. Dabar prasidės lapės, nepasieku-sios vynuogių, svarstymai: kam jų siekti, jei jos rūgščios. Kam Lietu-vai atominė elektrinė, jei elektros galima nusipirkti biržoje? Kam tas proveržis į Vakarų energetinę sis-temą, jei Rytuose irgi gerai? Galė-sime dabar labiau rūpintis žaliąja energetika, o per tą laiką gal bus licencijuoti naujo tipo reaktoriai. Svajoti neuždrausta.

Jei Rusija padėjo apsispręsti Pie tų Korėjai, tai dabar per istorinį Rusijos prezidento vizitą Lenkijoje irgi pa-dirbėta. Dmitrijus Medvedevas ga-lėjo pasakyti taip: palikite užribyje tą Lietuvą, tieskite tiltą Kaliningra-do atominei. Pragmatiškai Lenkijai tai gali patikti.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė įsižeidė. „Valstiečių lai-kraštyje“ išvydusi straipsnį „Ministe-rijos biurokratams tūkstančiai, o ka-riams trupiniai“, politikė užsigavo it mergaitė, gavusi pylos nuo kaimynų. Jau po dviejų dienų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) interneto sve-tainėje pasirodė pranešimas skambiu pavadinimu „Krašto apsaugos minis-terija pasisako prieš užsakomąją ži-niasklaidą“.

Nesileidžiant į detales pranešimo turinį būtų galima nusakyti dviem trimis sakiniais, o jo esmė – „Vals-tiečių laikraštis“ esą užsiima už-sakomąja žurnalistika, žurnalistas G.Stanišauskas taip pat, todėl šio leidinio neverta skaityti.

Pasaulio žurnalistų autoritetas Da-vidas Randalas kolegoms savo kny-goje apie etiką rašo, kad „jeigu norite būti propagandistas, dirbkite vyriau-sybėje, politikoje ar eikite į reklamos sritį“.

Dirbau valdžios institucijose 9 mėnesius ir iš arti mačiau, kaip po-litikai pensijas ir socialines išmokas karpo ant išlaidų išmokoms grafi ko uždėję liniuotę ir nubrėžę liniją, ne-mąstydami apie tai, kad už tos linijos atsiduria šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų. Todėl pranešime, be išsa-kytų politikės samprotavimų apie de-mokratiją ir žiniasklaidą, spaudos lais-vę ir atsakomybę, dar pridurta, kad tai buvęs „pirmasis straipsnis po ilgo ne-sidomėjimo krašto apsauga periodo“. Gal iš tiesų tai ir paskutinis straipsnis. Ministrei laikraščio publikacijų pla-navimas lyg ir neturėtų rūpėti. „Žur-nalistai turi tarnauti tik savo laikraš-čiams ir savo skaitytojams“, – pridėtų D.Randalas.

Jei reikės, bus dar dešimt straips-nių, tai tikrai nepriklausys nuo val-džios norų. Vargu ar reikia priminti, kad Lietuvos spaudos cenzūros nėra jau porą dešimtmečių. Jeigu ministe-rija ir jos vadovė labiau rūpinsis eili-nių karių ir žemesnių grandžių kari-ninkų socialine gerove ir nebus taip, kad eilinio alga sieks 1 300 Lt į ran-kas, o pašto dėžutėje įmesta šildymo sąskaita ją nukirps dar 500 Lt, kai vi-suomenė sužinos, kokiomis sutarčių sąlygomis Afganistane gyvybėmis rizikuoja lietuviai, o profesinės karo tarnybos kariai nebus priversti pirkti papildomos ekipuotės, nes išduoda-ma niekam tikusi, žurnalistai šią mi-nisteriją galbūt prisimins tik per ka-riuomenės šventes.

Atspėkite, kiek iš 69 pranešimų spaudai, kuriuos KAM paskelbė lap-kričio mėnesį, buvo rašoma apie ka-rių buitį ir būtį. Pataikėte. Nė vie-no. Premjero ir ministrės sveikinimai kariams, dar viena premjero padėka kareivėliams už Tėvynės gynybą, keli išminavimo darbų rezultatai, NATO, įvairūs paskyrimai, minėjimai, susi-tikimai su vaikais ir visa kita propa-ganda, kuria mėginama pūsti miglą į akis, kad niekas, gink Dieve, niekas nepastebėtų jokių blogybių. Kad net tokių minčių niekam nekiltų! O jei kils, tai viskas bus pavadinta užsako-mąja žurnalistika, brėžiant parale-les, esą prieš straipsnio pasirodymą KAM lankėsi laikraščio reklamos at-

stovai ir siūlė pirkti straipsnius. Grei-tai įsižeidžiančią ministrę ta proga norėčiau patikinti: man tikrai visiš-kai neįdomu, ką veikia mūsų rekla-mos pardavėjai, kur ir kada jie vaikš-to, nes ant darbo stalo guli gausybė temų, kur lyg ilgos zuikio ausys kyšo korupcija, politikų verslo interesai, žmonių skundai. Kur tie reklamos pardavėjai yra ir ką jie veikia, žurna-listai žino tiek pat, kiek ir jūs žinote apie tai, ką vakar darė eilinis Jonas Ruklos poligone.

„Valstiečių laikraštis“ kėlė ir kels į viešumą negeroves nepriklausomai nuo to, kas tuo metu valdžioje. Taip buvo daroma, kai Lietuvą valdė soci-aldemokratai, tas pats vyksta valdžioje esant Tėvynės sąjungai. Netikite, pa-

vartykite 2000–2008 m. „Valstiečių laikraščio“ komplektus.

Kodėl taip įsižeidė krašto apsau-gos ministrė, atsakymų toli ieškoti nereikia. Savivaldybių tarybų rinki-mai ant nosies, o jiems artėjant val-dantieji darosi vis jautresni net men-kiausiai kritikai. Pati ministrė į jai raštu pateiktus „Valstiečių laikraš-čio“ klausimus neatsakė, slėpdamasi už pavaldinių nugarų, nors klausimai buvo visiškai nekalti: ar KAM ne-mano, kad lėktuvų bilietų pirkimas (už 254 tūkst. Lt) ne viešojo kon-kurso būdu gali būti neskaidrus, kaip ministrė vertina, ar nėra išlaidauja-ma, kai KAM darbuotojų atlygini-mai yra didžiausi tarp visų ministe-rijų (vidurkis siekia 4 tūkst. Lt).

Ką apie atlyginimų dydžius atsakė ministerija? Esą įvyko klaida ir Vy-riausybės strateginio koordinavimo departamentui buvo pateikti ne tie duomenys. Kitaip tariant, jūs ateina-te į parduotuvę ir prašote pasverti 3 kg kiaulienos, o pardavėja sako: „Štai jūsų 3 kg saldainių.“

Beje, straipsnis net nebuvo žurna-listinis tyrimas. Tiriamosios žurnalis-tikos profesorius Gavina Makfadjenas yra pasakęs, kad geras žurnalistas yra tas, kurio nemėgsta įtakingi žmonės. „Tai, ką sako eilinis karys, yra svar-biau, nei tai, ką sako karininkas“, – teigia profesorius. Ir kuo žurnalistas lips aukščiau, tuo didesnį melą iš-girs.

O jei užduotume kitus klausimus? Pavyzdžiui, kodėl tik vienas ministe-rijos asmuo rengia kelionių agentūrų apklausas, ar tas asmuo naudojosi už 192 tūkst. Lt bilietų pateikusios UAB „Baltijos kelionių agentūra“ paslaugo-mis, kas dar iš KAM tarnautojų nau-dojosi šios bendrovės paslaugomis, ar gavo nuolaidas.

Klausimų daugybė, ir gaila, kad ministrė juose įžvelgia tik užsako-mąją žiniasklaidą.

Nusprendė vilioti strateginį investuotoją tiesioginėmis derybomis. Kas vilios ir kuo? Lakstys A.Sekmokas po pasaulį ir šoks viliotinį? Ką jis gali pažadėti?

„Valstiečių laikraštis“ kėlė ir kels į viešumą negeroves nepriklausomai nuo to, kas tuo metu valdžioje. Taip buvo daroma, kai Lietuvą valdė socialdemokratai, tas pats vyksta valdžioje esant Tėvynės sąjungai.

Beviltiškas viliotinis Tiesiai šviesiai

Kodėl įsižeidė ministrė Rasa Juknevičienė?

Po to, kai rašėme

Ministrė Rasa Juknevičienė įsižeidė. Išvydusi „Valstiečių laikraštyje“ straipsnį „Ministerijos biurokratams tūkstančiai, o kariams trupiniai“, poli-tikė užsigavo it mergaitė, gavusi pylos nuo kaimynų. Eltos nuotrauka

6 2010 m. gruodžio 8 d. • Nr. 97 (9012)Valstiečių laikraštisSportas

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.lt

Rusijai iškovojus teisę rengti 2018 metų pasaulio čempionatą, pralaimėję futbolo tėvynės Angli-jos atstovai buria šalininkus nu-versti FIFA prezidentą šveicarą Jozefą Blaterį.

Bandė apsidrausti

Tarptautinė futbolo federaci-ja (FIFA) praėjusią savaitę Ciuri-che (Šveicarija) paskelbė, kad 2018 metų pasaulio futbolo čempionatas vyks Rusijoje.

Dėl teisės rengti 2018 metų pa-saulio čempionatą taip pat kovojo Anglija ir jungtines paraiškas pa-teikusios Belgija ir Olandija bei Is-panija ir Portugalija.

„Futbolas – tai daugiau nei žaidi-mas. Tai ne tik pergalės, tai ir gyve-nimo mokykla, kurioje reikia išmokti pralaimėti, o tai nelengva“, – lyg ap-sidrausdamas nuo galimos kritikos kalbėjo FIFA vadovas. Tačiau vos pa-skelbus nugalėtojus J.S.Blaterį ir jo vadovaujamą organizaciją užgriuvo kritikos ir įtūžio lavina.

Paskelbė karą FIFA

Bene skaudžiausiai pralaimėjimą išgyveno jau iš pirmojo balsavimo iš-kritusi futbolo tėvynė Anglija. Jos at-stovams sunku susitaikyti su patirtu

pažeminimu. Anglijos futbolo aso-ciacijos atstovai atvirai pareiškė, kad juos nuvylė 2018 metų pasaulio čem-pionato šeimininkės rinkimų rezulta-tai ir kad jie yra pasiryžę keršyti.

Pirmiausia anglai sieks, kad FIFA veikla taptų skaidresnė. Be to, Ang lijos futbolo asociacijos ge-neralinis sekretorius Aleksas Hor-nas artimiausiu metu skambins ko-legoms iš JAV ir Australijos (šios šalys rungėsi su Kataru), Ispanijos ir Portugalijos, siekdamas užsitikrin-ti paramą anglų siūlomoms inici-atyvoms.

Kaip rašo britų spauda, anglai ypač nepatenkinti FIFA prezidento J.S.Blaterio veikla ir norėtų, kad jis būtų atstatydintas iš užimamo posto. Šveicaras FIFA vadovauja jau trečią

kadenciją nuo 1998 metų ir turėtų būti perrinktas kitąmet. Be to, anglai sieks reformuoti pasaulio čempiona-tų šeimininkės rinkimų sistemą.

Nusivylimui nėra ribų

Rusijos pergalė sukrėtė ir žino-mus futbolo specialistus.

Londono „Arsenal“ klubo vyr. tre-nerį Arseną Vengerą FIFA sprendi-mas tiesiog sukrėtė. „Apmaudu dėl žmonių, kurie aistringai myli futbo-

lą. Tačiau nemanau, kad FIFA tai rimtai rūpėtų. Anglija pateikė labai kokybišką paraišką. Tačiau FIFA sprendimas buvo priimtas taip, lyg gyventume viduramžiais“, – teigė treneris.

Pasipiktinęs A.Vengeras aiškino, kad reikėtų nustatyti 100 skirtingo lygio kriterijų ir sudėti juos į kom-piuterį – tegul technika išrenka lai-mėtoją. „O prašyti kitų žmonių, kad jumis tikėtų? Nemanau, kad mūsų laikais toks požiūris yra teisingas. Be abejo, Rusija verta kandidatė ir aš ją sveikinu. Tačiau negaliu su-prasti, kodėl pralaimėjo Anglija“, – jaudulio neslėpė treneris.

FIFA sprendimu nusivylęs ir pasaulio čempionų ispanų strate-gas Visentė del Boskė. Jo nuomone,

FIFA pasirinkimą daugiausia lėmė ekonominis veiksnys. „Atrodo, kad futbolo valdininkai pasirinko kitus kriterijus nei tuos, kuriais vadovavo-mės mes. Be to, pasirinktos ekono-miškai už mus stipresnės valstybės. Pinigai – stiprus argumentas“, – iro-nizavo ispanas.

Susitikinėjo asmeniškai

Apie tai, kaip Rusijai pavyko iš-kovoti teisę rengti pasaulio futbolo

čempionatą bei nurungti kitas pre-tendentes, pasidalijo buvęs Rusi-jos futbolo sąjungos preziden-tas, paraišką FIFA pristačiusio komiteto „Rusija – 2018“ na-rys Viačeslavas Koloskovas.

„Tai lėmė daugybė veiks-nių. Pirma, mes laiku suvokėme FIFA tendenciją, kad čempionatai neturėtų būti rengiami tik penkio-se šalyse su išplėtota infrastruktūra. Pietų Afrikos Respublikos ir Bra-zilijos (joje čempionatas vyks 2014 metais, – red.) pasirinkimas aiškiai įrodė, kad FIFA Vykdomasis komi-tetas tikslingai siekia padidinti šalių, kuriose vyktų pasaulio čempionatai, skaičių. Teikdami paraišką pasirinko-me būtent tokią strategiją: taip, šian-dien mūsų infrastruktūra šlubuoja, tačiau rytoj dėl pasaulio čempionato ji bus ideali“, – teigė V.Koloskovas.

Rusijos sporto funkcionierius at-skleidė ir keletą detalių, kaip Rusijos komitetui padėjo šalies valdžia. „Ko-mitetas jautė milžinišką ir, kas dar svarbiau, kasdienę šalies ir vyriausy-bės vadovybės paramą. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas, priimdamas įvairiausių valstybių vadovus, visada prašnekdavo apie mūsų siekį. Minist-ras pirmininkas Vladimiras Putinas ne tik deklaravo savo paramą (tai darė ir kiti į čempionato rengimą preten-davusių valstybių premjerai). Jis as-meniškai susitiko su trečdaliu FIFA Vykdomojo komiteto narių. Mes tai slėpėme, tačiau dabar jau galima apie tai atvirai kalbėti“, – teigė rusas.

Milžiniški pinigai

Rusijos dienraštis „Kommersant“ skelbia, kad 2018 metų čempionatas kainuos daugiau kaip 50 mlrd. JAV dolerių. Dienraščio teigimu, tokios sumos turėtų užtekti stadionų staty-boms, keliams tiesti ir terminalams oro uostuose įrengti. 2014 m. Sočyje vyksiančiai olimpiadai šalis išleis 30 mlrd. JAV dolerių.

Pasaulio futbolo čempiona-tas vyks trylikoje miestų, tarp jų ir Mask voje bei Sankt Peterbur-ge. Čempionato rungtynės vyks 16 stadionų, iš kurių šiandien visiškai baigta statyti tik viena arena.

FIFA skelbia, kad statant sta-dionus bus išleista 3,8 mlrd. JAV dolerių. Iš šios sumos 3 mlrd. JAV dolerių bus skirti iš federalinio ir regionų biudžeto. Rusija pažadėjo, kad į turizmo infrastruktūrą inves-tuos dar 11 mlrd. JAV dolerių.

Iki 2018 metų Rusijai reikės nu-tiesti 7,7 tūkst. kilometrų kelių ir 2 tūkst. kilometrų geležinkelių. Prog-nozuojama, kad tai kainuos 5 mlrd. JAV dolerių.

Dar 1,4 mlrd. JAV dolerių kai-nuos lėktuvų pakilimo ir nusileidi-mo takų rekonstrukcija bei naujų terminalų statyba.

Užduotis oligarchams

V.Putino teigimu, Rusija čempio-natui išleis apie 10 mlrd. JAV do-lerių arba šiek tiek mažiau. Rusi-jos premjeras spėjo pareikšti, kad čempionatui pinigų turės paaukoti ir Rusijos oligarchai. Pirmiausia pi-niginę praverti jis pasiūlė milijardie-riui Romanui Abramovičiui.

„Norime pritraukti verslą, kad kuo labiau sumažėtų valsty-bės išlaidos. Neatmetu, kad ponas R.Abramovičius taip pat prisidės prie vieno iš projektų, – pareiškė V.Pu tinas, kuris po sėkmingai pa-sibaigusių rinkimų skubiai atvyko į spaudos konferenciją Ciuriche. – Te-gul truputį praveria piniginę, nieko baisaus neatsitiks. Jis turi daug pi-nigų.“

Didžiojoje Britanijoje gyvenan-tis R.Abramovičius valdo populiarų Londono „Chelsea“ klubą. Be to, jis yra Čiukotkos Dūmos pirmininkas, anksčiau buvo šio Rusijos federaci-jos subjekto gubernatorius.

V.Putinas priminė, kad R.Abra-movičius keletą metų gerai dirbo Čiukotkoje. „Apie šią jo veiklą ma-žai kas žino. Visi kalba tik apie tai, kad jis oligarchas, nusipirko „Chel-sea“. Rusijoje tai kelia ir teigiamų, ir neigiamų emocijų. Bet ponas R.Abramovičius padeda plėtoti ir Rusijos futbolą, remia vieną rusų klubų, todėl galėtų paremti pasiren-gimą čempionatui“, – kalbėjo Rusi-jos vyriausybės vadovas.

V.Putinas atskleidė, kad rengiant čempionatą verslas ir valstybė dirbs išvien. Vieną iš stadionų Maskvoje statys mūsų stambi naftos bendrovė „Lukoil“, kitą – bankas VTB, Sankt Peterburgo stadioną – dujų milžinė „Gazprom“.

Pasaulio čempionato vietos rinkimai sukėlė aistrų bangą

Šį šeštadienį Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose susi-rungs daugiau kaip šimtas savi-gynos imtynių talentų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Tarptautinis me-morialinis dr. Pranciškaus Eigmino jaunių sambo turnyras sostinėje rengiamas jau ketvirtą kartą.

Pasak Lietuvos sambo federacijos prezidento dr. Eduardo Rudo, į turnyrą atvyks jaunių ir jaunimo amžiaus gru-pės imtynininkai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Olandijos, Čekijos, Prancūzijos. „Pirmą kartą sulauksime svečių iš Didžiosios Britanijos, Vokie-

tijos ir Slovakijos“, – sakė E.Rudas. – Neofi cialiai šį turnyrą vadiname „Mūsų ateitis“, nes ugdome sportininkų, iš ku-rių ne vienas vėliau yra mus nudžiugi-nęs Europos ir pasaulio čempionatuo-se, meistriškumą.“

Pernai iš dvylikos varžybose iš-dalytų aukso medalių devynis lai-mėjo Lietuvos imtynininkai. Šiemet medalių labiausiai tikimasi iš vilnie-čių – triskart šio turnyro nugalėtojo Andrėjaus Klokovo ir perspektyvaus imtynininko Aurimo Krukausko.

Ilgametis Lietuvos sambo fe-deracijos ir Lietuvos neolimpinio komiteto prezidentas P.Eigminas

daug prisidėjo prie savigynos imty-nių plėtros. Jis 8 kartus pelnė Lietu-vos čempiono titulą, pasiekė ryškių pergalių rungdamasis su pajėgiau-siais SSRS imtynininkais. Vėliau kaip treneris išugdė gausų būrį sa-vigynos imtynių sporto meistrų.

P.Eigmino autoritetas ir pastan-gos daug lėmė, kad Lietuvos sam-bo imtynių federacija būtų priim-ta į Tarptautinę savigynos imtynių federaciją (FIAS). 2005 metais P.Eigminui trečią kadenciją iš ei-lės buvo patikėtos FIAS generali-nio sek retoriaus pareigos.

VL inf.

Sostinėje kovos jaunieji imtynininkai

Pernai turnyre daugiausia aukso medalių iškovojo Lietuvos sportininkai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Paskelbęs 2018 metų futbolo čempionato šeimininkę Rusiją, FIFA prezidentas užsitraukė pralaimėjusių šalių nemalonę.EPA-Eltos nuotrauka

„Anglija pateikė labai kokybišką paraišką. Tačiau FIFA sprendimas pri-mena viduramžius“, – piktinosi „Arsenal“ klubo treneris A.Vengeras.

Drauge su žiema atėjo adventas – rimties ir pas-ninkavimo laikotarpis. Tai metas, kai daugiau laiko praleidžiame namie, ap-mąstome nuveiktus dar-bus.

Rima Marcinkevičienė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Įsigijus naujesnių egzotiškų vazoninių gėlių, dėl jų prie-žiūros, ypač žiemą, kyla įvai-rių klausimų. Nuo to, kaip šį laikotarpį išgyvena augalai, daug priklauso tolesnis jųaugimas ir žydėjimas.

Irena Iešmantaitė

15 psl.

Jei Lietuvai nebus leis-ta pratęsti draudimo už-sieniečiams pirkti žemės ūkio ir miškų ūkio paskir-ties žemę, nukentės ne-mažai žemdirbių.

Vida TavorienėVL žurnalistė

9 psl.

Laisva prekyba žeme ūkininkams nenaudinga

Sodietė

16 psl.

Skaniausi advento patiekalai

Lenkijos ir Rusijos „medaus mėnuo“

Varšuva ir Maskva išgyvena seniai neregėtą atšilusių santykių laikotarpį.

Manvydas Vitkūnas

7 psl.

Iš kaimų bendruomenių jau rieda patirties pilni vežimai

Kaune pasveikintos ir ap-dovanotos Lietuvos akty-viausios kaimų bendruo-menės ir vietos veiklos grupės pasidalijo savo patirtimi, nuveiktais dar-bais.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas

8 psl.

Tik iš pirmo žvi lgs-nio gali atrodyti, kad ūk i n i n k u i p a p i l d o -mos pelningos veiklos nebe įmanoma suras-ti. Netiesa. Mokslininkai pateikia ne vieną naudin-gą pasiūlymą.

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

9 psl.

Naujo verslo toli ieškoti nereikia

BendruomenėsPasaulis

Kambariniaiaugalai žiemą