Transcript
Page 1: Valstiečių laikraštis 2010 12 01

2010 gruodžio 1, trečiadienis • Nr. 95 (9010) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, [email protected]

Šiaulių apskrityje vis daž-niau kryžiuojasi ietys dėl gali-mybių studijų, kurių reikalauja-ma rengiant įvairius projektus, naudos, nes dažnai jos būna tik

popierinės, realiai neįgyvendi-namos, nors už jas sumokami milijonai.

Galimybe lengvai uždirbti naudojasi daugybė šalyje įsi-steigusių konsultacinių fi rmų ir fi rmelių, kurios dirba be jokios atsakomybės ir kurioms neke-liami jokie reikalavimai.

Seniai žinomos tiesos

Neseniai Šiaulių miesto savival-dybėje buvo pristatyta Šiaulių oro uosto galimybių studija. Jos rengė-ja bendrovė „Savvin“ toje studijo-je pateikė jau senų seniausiai žino-mas tiesas.

Nukelta į 3 psl.

Premjero patarėjai įmonėse švaistosi prievaizdų bizūnais

Apie tai – 4 psl. Apie tai – 8 psl.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Šalčiai atginė nelaimių

Kasmet vos paspaudus stipres-niam šaltukui Lietuvoje pasipila nelaimės. Pirmąjį žiemišką šio rudens savaitgalį dėl netvarkin-gų krosnių liepsnojo gyvenamieji namai, medikai beviltiškai bandė atgaivinti pirmuosius sušalėlius, neišvengta aukų ir keliuose.

Mažiau mokėti už elektrą vargu ar pavyks

Nuo kitų metų balandžio gy-ventojai jau galės pasirinkti du naujus mokėjimo už elektrą pla-nus „Namai“ ir „Namai plius“, ta-čiau vartotojai jau dabar abejoja deklaruojama pokyčių nauda ir galimybe mažiau mokėti.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjai jaučiasi lyg galingo pono samdiniai, galintys šokdinti valstybines bendroves ir teisėsaugą.

Saulius Tvirbutas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Premjero patarėjas Mykolas Majauskas iš „Lietuvos geležinkelių“ pareikalavo valstybės biudžetui žūtbūt rasti 250 mln. Lt. Eltos ir Raimundo Šuikos nuotraukos

Galimybių studijos – proga gauti lengvų pinigų

Ūkininkų žinios• Ekologinių ūkių šalyje nėra

labai daug, trūksta jų įvairovės ir didesnio valstybės dėmesio jiems.

• Lietuvos žemės ūkio bei maisto gamybos pramonės atei-tis priklausys nuo to, ar perdir-bėjai įsitvirtins besivystančiose rinkose.

Sodietė

• Tautinio paveldo produktų tradicinio amatininko vardas Lie-tuvoje suteiktas jau daugiau nei

dvidešimčiai kūrybingiausių audėjų.

• Pirmi apie artėjančias šven-tes skuba priminti didieji preky-bos centrai.250250 mln. Ltmln. Lt

Page 2: Valstiečių laikraštis 2010 12 01

2 2010 gruodžio 1 • Nr. 95 (9010)Valstiečių laikraštis

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, [email protected]

Premjero A.Kubiliaus patarėjai šiemet neišvengia dėmesio. Pava-sarį nustebino Virgio Valentinavi-čiaus žygis į Finansinių nusikalti-mų tyrimo tarnybą (FNTT), kur jis pareikalavo ikiteisminio tyrimo dokumentų, nors demokratinėse valstybėse galioja neginčytinas tei-sėsaugos nepriklausomybės nuo valdžios principas.

Dabar ažiotažą sukėlė patarėjas Mykolas Majauskas. Jis iš „Lietuvos geležinkelių“ pareikalavo valstybės biudžetui žūtbūt rasti 250 mln. Lt. Premjeras tokį patarėjų elgesį pa-teisina ir sako, kad jie veikia su jo žinia. Kai kuriems politikams tai primena sovietmečio laikus, kai reikalingą šefams tvarką telefo-nu įvedinėdavo partijos komitetų sekretoriai.

Milijonai bet kuria kaina

Jei „Lietuvos geležinkelių“ atsto-vai teisingai perteikė premjero pata-rėjo ekonomikos ir fi nansų klausimais M.Majausko žodžius, jo kalba, kai jis paskambino į šią valstybinę bendro-vę, buvo panaši į praėjusio dešimtme-čio reketininko. „Skambina premje-ro patarėjas. Surinkite į biudžetą 250 milijonų litų. Grynaisiais ar dividen-dais – kaip norite. Tačiau pinigai turi būti“, – tokia patarėjo formuluotė te-lefoninio pokalbio metu nuskambėjo šalies žiniasklaidoje.

„Lietuvos geležinkelių“ vyriausiajai fi nansininkei patarėjas patarė mažinti įstatinį įmonės kapitalą arba imti pa-skolą iš banko. Šis reikalavimas šo-kiravo ne tik „Lietuvos geležinkelių“ generalinį direktorių Stasį Dailyd-ką, bet ir susisiekimo ministrą Eligi-jų Masiulį, kurio ministerijai pavaldūs „Lietuvos geležinkeliai“. Pasirodo, mi-nistras apie tokius skambučius nieko nežinojo.

Pasak parlamentaro Juozo Ole-kos, toks patarėjo elgesys peržengia padorumo ribas. „Tai rodo nepagar-bą kitų ministrų atžvilgiu ir premje-ro nepasitikėjimą jais, – mano seimū-nas. – Jei valstybinė įmonė yra pavaldi ministerijai, jos vadovas ir turi kelti tokius svarbius klausimus, nes būtent jis atsakingas už įmonių veiklą. Keis-

ta, kai šias funkcijas perima premjero patarėjas.“

Kriminalinis atspalvis

Patarėjo pastangos iš valstybinių įmonių išmušti kuo daugiau pinigų biudžetui išsirutuliojo ir į kriminalinę istoriją. Praeitą savaitę M.Majauskas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nes namo laiptinėje paliktame dukros ve-žimėlyje sako radęs atlenkiamą peilį. „Nemėgstu sąmokslo teorijų, tačiau neturiu teisės rizikuoti savo brangiau-sių žmonių sveikata ir ramybe. Jei tai kvaili juokai, tegul pareigūnai išsiaiš-kina ir pareikalauja atsakomybės. Jei tai grasinimas, susijęs su mano tiesio-giniu darbu, tai mano atsakas – viešu-mas ir tikėjimas teisėsaugos profesio-nalumu“, – sakė M.Majauskas.

Jis paminėjo ir pokalbį telefonu su S.Dailydka, leisdamas suprasti, kad tai galima suvokti kaip grasinimą. „Lie-

tuvos geležinkelių“ vadovas esą kal-bėjęs apie jaunus ir energingus žmo-nes, kurie, padarę klaidų, kartais būna baudžiami, ir paskui jiems būna sun-ku atsikelti.

S.Dailydka atsako, kad nežino patarėjo namų adreso ir nė negal-voja grasinti, o jo žodžiai paimti iš pokalbio telefonu su patarėju apie reikalavimus rasti 250 mln. Lt. „Jam pasakiau, kad jis jaunas žmogus, turi šeimą, o tokiais skambučiais gali sau pakenkti, turėdamas omenyje atei-ties karjerą ir pareigūno reputaci-ją“, – teigė S.Dailydka.

Jaučiasi visagaliais

Premjero patarėjų kariaunoje ne tik M.Majauskas pagarsėjo agresy-vumu. Pavasarį, kai FNTT pradėjo tyrimą dėl galimos aferos pasisavinti 22,5 mln. Lt ES paramos, į teisėsaugi-ninkų būstinę atėjo premjero patarėjas politikos klausimais V.Valentinavičius ir pareikalavo parodyti ikiteisminio tyrimo dokumentus. Tai nustebino ir vidaus reikalų ministrą Raimun-dą Palaitį, nes iki šiol premjero atsto-vai nesirausdavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kol tyrimas nebūdavo baigtas.

Maža to, dalyvaudamas televizijos laidose V.Valentinavičius ėmė nuro-dinėti, kad į atsistatydinusio FNTT vadovo postą negali pretenduoti jo pavaduotojas.

Seimo nario Valentino Mazuro-nio duomenimis, šis patarėjo aki-brokštas nėra vienkartinis. „Žinau, kad V.Valentinavičius ir dabar vis paskambina specialiosioms tarny-boms ir davinėja joms nurodymus, – teigė parlamentaras. – M.Majausko ir V.Valentinavičiaus veiksmai rodo, kad A.Kubilius nelabai supran-ta, kokios yra patarėjų funkcijos. Premjeras diegia sovietinių komi-tetų tvarką, kai partijos vardu sek-retoriai įsakinėdavo įmonėms ir tar-nyboms.“

Aktualijos

„M.Majausko ir V.Valentinavičiaus veiksmai rodo, kad A.Kubilius nelabai supranta, kokios yra patarėjų funkcijos. Premjeras diegia sovietinių komitetų tvarką, kai partijos vardu sekretoriai įsakinėdavo įmonėms ir tarnyboms“, – mano V.Mazuronis.

Patarėjai pamiršo, kas esantysLauras Bielinis, politologas

Premjero patarėjai turi patarti prem-jerui, kaip veikti, o ne išmušinėti pini-gus iš bendrovių ar kištis į ikiteismi-nių tyrimų procesus. Taip elgdamiesi jie pakliūva į keblias situacijas ir ne-puošia premjero institucijos. Manau, kad po tokių veiksmų kyla abejonių dėl patarėjų kompetencijos ir aps-kritai jų galimybės dalyvauti politi-nėje veikloje.

Trūksta susikalbėjimo VyriausybėjeGintaras Aleknonis, Mykolo Romerio universiteto docentas

Vyriausybės kabinetas turėtų labiau derinti savo veiksmus, tada išveng-tume tokių nesusipratimų, kaip buvo su „Lietuvos geležinkeliais“. Dabar susidaro įspūdis, kad ministerijos pagal partijas išsidalijo rėželius ir nemato bendro vaizdo, todėl minis-trai nustemba, kai jų reikalus imasi spręsti patarėjai.Valstybinės įmonės išties turėtų la-biau prisidėti prie biudžeto gausi-nimo, nes mūsų valstybės turtas, palyginti su kitomis šalimis, išnau-dojamas neefektyviai. Tai turi būti daroma ieškant kitokių valstybinių įmonių valdymo modelių, skaičiuo-jant ir analizuojant. Paprastai paimti daug pinigų iš valstybės bendrovės neužtenka, juk paskui gali tekti jas vėl fi nansuoti, kai reikės įgyvendinti investicinius projektus.

Premjero patarėjai įmonėse švaistosi prievaizdų bizūnais

Kai kurių premjero patarėjų veiksmai rodo, kad A.Kubilius nelabai supran-ta, kokios yra jų funkcijos. Raimundo Šuikos nuotrauka

Seimas vakar ypatingos skubos tvarka priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, ku-riomis nutarta pratęsti dabartinių lengvatinių PVM tarifų galiojimą.

Priimtomis pataisomis nutarta iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęsti len-gvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvena-mosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), už į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam van-deniui karštam vandeniui paruoš-

ti bei šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti.

Lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą nutarta pratęsti ir vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Priimtais įstatymo pakeitimais Seimas nutarė nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. įtvir-tinti lengvatinį 9 proc. tarifą turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbu-čio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms.

Taip pat, pritarus Seimo nario Ge-dimino Navaičio pataisai, nutarta ne-ribotam laikui įtvirtinti 9 proc. lengva-tinį PVM tarifo taikymą knygoms ir neperiodiniams informaciniams lei-diniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuot-raukų ir reprodukcijų albumus, vaikiš-kas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, sche-mas ir brėžinius, išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus po-būdžio spaudinius).

Eltos, VL inf.

Juozas: A.Kubilius demonstruoja akivaizdų diktatą visur ir visiems. O savo diktatoriš-ką būdą pridengia patarėjais. Jie – tik paprasti pasiuntinukai, uoliai vykdantys boso valią. Tai, beje, labai išvis visada būdinga konservatoriams, kai tik jie patenka į valdžią.

Gintaras Ž.: Koks premjeras, tokie ir patarėjai. Matyti, kad M.Majauskas tik te-oriškai išmano ekonomika, o realybėje nelabai įsivaizduoja, iš kur atsiranda pinigai. Teisingai politologas Aleknonis sako, kad negalima tiesiog paimti ketvirtį milijardo iš bendrovės. Gal „Lietuvos geležinkeliai“ ir neūkiškai tvarkosi, tikrai galėtų daugiau dividendų atseikėti valstybei, bet vienu skambučiu to neišspręsi. Būtinos struktūri-nės permainos valstybinėse įmonėse.

Rima G.: Dėl „Lietuvos geležinkelių“ M.Majauskas persistengė. Matyt, perėmė iš Vyriausybės taktiką paimti pinigus tiesiog su skaičiavimo mašinėle paskaičiavus gali-mus, bet tik galimus, mokesčius. O apie strateginį mąstymą nėra ką ir kalbėti. O jau V.Valentinavičiaus elgesys apskritai sunkiai komentuojamas. Patarėjas politikos klausi-mais duoda nurodymus teisėsaugai! Valdžia paversta tikru cirku, tik, deja, labai bran-giai kainuojančiu mokesčių mokėtojams.

Ką apie premjero patarėjus mano portalo valstietis.lt skaitytojai

Seimas pratęsė lengvatinių PVM tarifų taikymą

Iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęstas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Page 3: Valstiečių laikraštis 2010 12 01

32010 gruodžio 1 • Nr. 95 (9010)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Studijoje teigiama, kad Šiaulių oro uostas nėra įtrauktas į strategi-nius valstybės dokumentus, kad, bū-damas ir civilinis, ir karinis, jis įgy-ja ne tik pranašumo, bet ir trūkumų, kad oro uostas galėtų labiau išnaudo-ti savo galimybes gabenant gyvulius. Tai, pasak tarybos nario Alfredo Lan-kausko, yra labai seniai žinomi daly-kai, kuriems dar kartą surašyti jokių studijų nereikėjo.

Nebuvo naujas ir studijos rengėjų siūlymas Šiaulių universitete rengti lėktuvų techninės priežiūros specia-listus, nes jie čia jau yra rengiami.

Studijos rengėjai priėjo prie išva-dos, kad Šiaulių oro uostą plėtoti ver-ta, tačiau kaip tai daryti, pasiūlymų

nepateikė. 60 tūkst. Lt mokesčių mo-kėtojams kainavusioje studijoje atsa-kymų į labiausiai rūpimus klausimus nėra. Tiesa, jos autoriai nurodė, kad investicijos į oro uostą turėtų siek-ti daugiau kaip 35 mln. Lt, iš kurių 25 mln. Lt reikėtų investuoti į krovi-nių terminalą, nors tai ir neatsipirktų. O kad studijos užsakovams pernelyg neskaudėtų širdies, rengėjai primena, kad jog būtų naudojami ES struktū-rinių fondų pinigai.

Šiaulių savivaldybė, suabejojusi, ar jiems žinomų dalykų priminimas ver-tas tokių pinigų, nusprendė kreiptis į nepriklausomus ekspertus ir savival-dybės Vidaus audito tarnybai pavedė įvertinti šią galimybių studiją.

Šiukšlini reikalai

Nuomonės kryžiavosi ir dėl regio-no atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) užsakytos komunalinių atliekų tvar-kymo galimybių studijos. Pirmiausia sukritikuotas galimybių studijos tei-ginys, kad kompostavimo dėžes ža-liosioms atliekoms turintys gyventojai už atliekas mokėtų tik 28 Lt meti-nį mokestį. O tai, pasak bendrovės

„Specializuotas transportas“ direkto-riaus Rolando Stanio, būtų užprogra-muotas 30 mln. Lt trūkumas. Šiau-lių miesto savivaldybės tarybos narys Jonas Bartkus mano, kad galimy-bių studijos rengėjai tik blefuoja, nes prieš porą savaičių galimybių studijoje buvo nurodomas 84 Lt dydžio tarifas, o diskusijų dieną jis aptirpo iki 28 Lt, nors dokumente, pasak J.Bartkaus, niekas nepasikeitė, net paveiksliukai liko tie patys. Šiaulietį kolegą palaikė ir Radviliškio rajono vicemeras Jonas Povilaitis. Galop suabejota, gal savi-valdybėms svarstyti pateikti skirtingi galimybių studijos variantai.

Dėl 160 tūkst. Lt kainavusios Šiaulių regiono atliekų tvarkymo cen-tro galimybių studijos diskutuojama kone kasdien, bet vietos politikai sako,

kad atsakymų į daugelį klausimų iš studijos rengėjų UAB „Nacionalinis projektų rengimas“ specialistų negau-ta. „Tad ko vertos tokios galimybių studijos?“ – retoriškai klausė Šiaulių rajono vicemeras Jonas Novogreckis.

Įpareigojo sverti vairuotojus

Šiauliškės „Busturo“ bendrovės ga-limybių studija dėl darbuotojų skati-nimo pavirto į anekdotą. „Busturas“, pasirašęs su konsultacine fi rma „Veik-ma“ sutartį vairuotojų kvalifi kacijos metmenims parengti ir tam skyręs 12 tūkst. litų, atrodo, nepastebėjo, kad tai yra tik socialinių mokslų magis-tro darbas, kuriame samprotaujama, kaip būtų galima priversti autobusų vairuotojus kelti savo kvalifi kaciją, laikytis sveiko gyvenimo būdo ir kt. Bendrovės profesinės sąjungos pir-mininkė Elena Dinienė mano, kad tai yra paprasčiausias pinigų plovimas.

Logistikos centro vizijos

Tačiau bene labiausiai savo užmo-jais stebina Šiauliuose ketinamo kurti

Logistikos centro galimybių studija, kainavusi 679 tūkst. Lt. Savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komi-teto nariai vėl klausia to paties: kam to-kia studija reikalinga, jei mes ir be jos žinome, ką reikia daryti. Tačiau tokio dokumento, siekiant ES paramos, rei-kalauja Susisiekimo ministerija. Tai-gi prieš vėją nepapūsi, nes nepateikus galimybių studijų ministerijos net ne-sišneka dėl konkrečių ES fi nansuoja-mų projektų. Todėl savivaldybės yra priverstos mokėti už galimybių studi-jas, kad gautų projektams įgyvendinti skirtų pinigų. Vietos politikai kol kas gali tik pykti ir raginti šią problemą, kai galimybių studijų kaina viršija sveiko proto ribas, spręsti visos šalies mastu.

Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevi-čienė sako, kad galimybių studijas ga-lima pateisinti tik tokiu atveju, jei pa-ramos siekiantieji objekte nėra pradėję darbų. „Bet jei yra konkretus objektas ir konkretūs ketinimai, tai kam už tai dar kam nors pinigus mokėti?“

Studijos gula į stalčius

Šiaulių miesto savivaldybė, galimy-bių studijoms išleidusi apie milijoną, jas tiesiog kolekcionuoja stalčiuose. Viena tokių – prieš keletą metų reng-ta minėto Logistikos centro studija, už kurią buvo sumokėta 30 tūkst. Lt, bet Susisiekimo ministerija pripaži-no ją kaip visiškai netinkamą. Ar tiks šiandieninė, jau kainuosianti daugiau kaip pusę milijono, irgi niekas negali garantuoti. Prastai parengta buvo pri-pažinta ir daugiau kaip 55 tūkst. Lt kainavusi Šiaulių viešojo keleivinio transporto plėtros galimybių studija. Taip pat įvertinta ir 35 tūkst. Lt kai-navusi Salduvės parko galimybių stu-dija. Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti.

A.Žalevičienė sako, kad sutartyse su konsultacinėmis fi rmomis numa-tytos baudos, tačiau galimybių studijų rengėjai yra tikri gudručiai, žinantys, kaip išsisukti, kad nepavyktų įrody-ti, jog darbas atliktas prastai. Jie pa-siūlo įtariamam darbo brokui įrodyti samdyti ekspertus ir kreiptis į teismą. Bet tam vėlgi reikia papildomų pini-gų ir laiko.

Pilietinės visuomenės aktyvistė, ilgametė miesto tarybos narė Ire-na Vasinauskaitė dar tiesesnė: „Ga-limybių studija yra proga pasiimti pinigų ir studiją rengiančiajam, ir užsakančiajam.“

Nepateikus galimybių studijų ministerijos net nesišneka dėl konkrečių ES fi nansuojamų projektų. Tad savivaldybės yra priverstos mokėti už studijas, kad gautų projektams įgyvendinti skirtų pinigų.

Galimybių studijos – proga gauti lengvų pinigų

Delčia.Saulė teka 8.18, leidžiasi 15.58.

Dieną: -8 -13°Rytoj PorytŠiandien

Dieną: -13 -18° Dieną: -6 -11°Orai

Naktį: -8 -13°Naktį: -13 -18° Naktį: -8 -13° Šiandien nors ir šypsosis saulė, tačiau šilumos ji nepadovanos. Įdienojus temperatū-

ra nenoriai pasieks 8–13 laipsnių šalčio. Debesų bus nedaug, todėl nesnigs. Naktį tem-peratūra kris, o rytą termometrai rodys 13–18, kai kur ir 20–22 laipsnius šalčio. Dieną šaltis lėtai iš Lietuvos pradės trauktis. Saulė pasislėps už debesų šydo. Pietiniuose ra-jonuose pradės snigti. Sniegas keliaus į šiaurinę Lietuvos dalį. Pradės stiprėti pietryčių, rytų vėjas. Temperatūra po truputį kils. Vakare bus 6–11 laipsnių šalčio. Penktadienio naktis debesuota ir ne tokia šalta. Žemiausia temperatūra – 8–13 laipsnių šalčio. Kai kur truputį pasnigs. Dieną pasnigs visoje šalyje. Aukščiausia temperatūra – 1–6 laips-niai šalčio. Šeštadienį lengvas šaltukas laikysis tiek naktį, tiek ir dieną.

Vytautas Sakalauskas

Šiaulių miesto savivaldybėje buvo pristatyta nevykusi Šiaulių oro uosto galimybių studija. miestas.net nuotrauka

Rūta VainienėLietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

2010 metais pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuva įver-tinta 5 balais iš 10. Pernai Lie-tuvos korupcijos lygis buvo 4,9 balo, taigi pagerėjimas yra tik simbolinis.

30-ies Europos valstybių sąra-še Lietuva užima 22 vietą. Len-kiame Latviją, kuri yra 25 vieto-je, tačiau atsiliekame nuo Estijos, kuri užima 15 vietą.

Duok kyšį – neliks problemos

Reitingai reitingais, tačiau ir be jų žinome, kad gyvename itin korumpuotoje šalyje, kur kyšis ir „blatas“ yra itin paplitęs problemų sprendimo būdas.

Korupcija yra tikrai gerai ištyri-nėtas reiškinys. Visi tyrimai viena-reikšmiškai patvirtina, kad korup-cija valstybėje tuo mažesnė, kuo ta valstybė ekonomiškai laisvesnė ar sąlygos verslui paprastesnės. Toks ryšys nustatytas tiek vertinant eko-nominę laisvę apskritai, tiek atskirus ekonominės laisvės ar verslo sąlygų aspektus.

Pavyzdžiui, Tarptautinės eko-nomikos instituto tyrimas nustatė žymią priklausomybę tarp ekono-minės laisvės 66 valstybėse ir ko-rupcijos mažumo jose. Pastarasis tyrimas taip pat nustatė ir tai, kad korupcija valstybėje didesnė, jei di-desnį vaidmenį joje vaidina valsty-binės įmonės.

Siekia neteisėtos naudos

Žmogaus kasdienio gyvenimo ir ekonominės veiklos reguliavimai purena dirvą korupcijai. Privatūs as-menys ir valstybės tarnautojai abi-pusiu sutarimu sudaro sandorius, kuriais abu siekia neteisėtos asme-ninės naudos. Taip apgaunama vals-tybė, dažnai nukenčia ir kiti žmonės ar įmonės, kurių veiklos galimybės dėl įvykdyto korupcijos akto gali būti suvaržytos.

Pagrindinė korupcijos prielaida – valstybės tarnautojo pareiga ar ga-limybė priimti subjektyvų sprendi-mą dėl privačiam asmeniui svarbaus reikalo.

Korupcijos prielaidos tuo dides-nės, kuo valstybės tarnautojas yra mažiau atskaitingas ir kontroliuo-jamas. Valstybės tarnyboje beveik neegzistuoja atsakomybės sąvoka, o tai irgi skatina nusižengti.

Reikia reformų

Atrodytų, taip tiksliai išnagri-nėjus korupcijos priežastis, telieka imtis ryžtingų žingsnių – mažinti reguliavimų kiekį, valstybės tarnau-tojų įgaliojimus, privatizuoti vals-tybines įmones. Juolab kad įkve-piančių pavyzdžių pasaulyje tikrai yra. Štai Pie tų Korėja. 1999 metais ji panaikino 49 proc. šalyje taikytų reguliavimų bei pritaikė naujus re-guliavimo principus, todėl Lietuvą 2010 metais pralenkė 7 vietomis. 1999 metais Pietų Korėja su Lie-tuva pagal korupcijos suvokimo in-deksą dalijosi 50 vieta.

Parengta pagal Ekonomika.lt

Ar baudos padeda kovoti su korupcija?„Transparency International“ tyrimai rodo, kad Lietuvoje korupcija sumažėjo tik simboliškai.

Atkelta iš 1 psl.

Korupcijos prielaidos tuo didesnės, kuo valstybės tarnautojas yra mažiau atskaitingas ir kontroliuojamas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Page 4: Valstiečių laikraštis 2010 12 01

4 2010 gruodžio 1 • Nr. 95 (9010)Valstiečių laikraštisAktualijos

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, [email protected]

Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Mykolas Majauskas vaizdžiai pademonstravo, kaip dėtų aukso kiaušinius valstybi-nių įmonių holdingas „Visuomis“, kurio koncepciją už Lietuvos pi-nigus kūrė skandinavų ekspertai. Dariniui nebuvo lemta gimti, nes mūsų politikai nesuprato „Visuo-mio“ veikimo principų. Dabar jau aiškūs principai.

Paskambino M.Majauskas į „Lietuvos geležinkelius“ ir pa-reikalavo kitąmet duoti biudže-tui 250 mln. litų – jei ne iš pelno

dividendais, tai mažinant įstatinį kapitalą arba pasiskolinus. Gry-nas reketas: nesvarbu, iš kur, svar-bu, kad būtų reikiama suma. Dar gražiau: M.Majauskas kreipėsi ir į teisėsaugą ir pareiškė, kad „Lie-tuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka jam grasino, o savo vaiko vežimėlyje jis rado peilį.

Premjeras galėjo pasakyti, kad po tokių žygių jis atsisako savo parėjo paslaugų. Bet kur tau. A.Kubilius pareiškė, kad jauna-sis patarėjas veikė su jo žinia.

O kaip kitaip? Juk A.Kubilius aistringai pasigriebęs „Visuomio“ idėją visiems pasakojo, kaip pel-ningai dirbs valstybės įmonės ir kaip jos duos biudžetui kasmet po 1,5 mlrd. Lt dividendų. Jau ki-tąmet premjeras žadėjo pusę mi-lijardo gauti.

Pasakojo, kaip blogai dabar, nes valstybės įmonės net nežino, kad turi dirbti pelningai, niekas joms nepasako, kokią pelno dalį dividendais paversti.

Tiesa, Vyriausybė į kitų metų biudžeto projektą įrašė tik 30 mln. Lt iš tų dividendų. Bet Sei-mo Biudžeto ir fi nansų komite-tas, premjero pasakas prisiminęs, paragino Vyriausybę padidin-ti valstybės pajamas – įsirašyti į biudžetą 300 mln. Lt iš valsty-bės įmonių. Tada ir ėmė uoliai veikti M.Majauskas – davė užsa-kymą „Lietuvos geležinkeliams“. Ne tik jiems. M.Majauskas buvo išsikvietęs į Vyriausybę ir ener-getikos įmonių vadovus. Reika-lavo ir iš jų.

Pasak M.Majausko, valstybės valdomo energetikos sektoriaus bendrovių sukauptas nepaskirs-

tytas pelnas sudaro apie 1,3 mlrd. Lt, o į biudžetą energetikai pla-nuoja sumokėti vos 40 mln. Lt ir tik 2012 metais.

„Lietuvos geležinkelių“ įmo-nė per 2007–2009 metus uždirbo 250 mln. Lt grynojo pelno, tačiau valstybei sumokėjo tik 20 mln. Lt. Šiemet šios įmonės uždirb-tas pelnas jau siekia per 100 mln. Lt. Bet „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet prognozuoja tik 35 mln. Lt pelną, nes per paskutinius šių metų mėnesius žada didinti įmo-nės sąnaudas.

Ne paslaptis, kad nuo pat 1990-ųjų valstybės įmonės gavo nežabotą laisvę be didesnių įsipa-reigojimų ir atsakomybės. Jautėsi beveik kaip privačios monopoli-jos: jokios konkurencinės kovos, jokios baimės bankrutuoti. Kam nešti pelną valstybei, jei galima išpūsti išlaidas ir etatus? Kad tu-rėtum savo ministro palankumą, įdarbini krūvą jo partiečių. Visi žinojo, kad toks veiklos būdas pa-

togiausias norint išlikti ilgaamžiu valstybės įmonės vadovu.

Nors valstybės įmonėms drau-džiama fi nansiškai remti parti-jas, bet politikai šnabždėjosi, kad randama būdų paremti. Štai dėl to taip ir buvo: tik šiemet suskai-čiuota, kad valstybė valdo apie 18 milijardų litų siekiantį turtą, o biudžetas iš 300 įmonių skai-čiavo vos kelių dešimčių milijonų gaunamą naudą.

Žinoma, reikia nepamirš-ti, kad valstybės įmonės velka ir socialinių funkcijų naštą („Lie-tuvos geležinkeliai“ nuostolin-gai vežiojo keleivius, Lietuvos paštas nešė laikraščius kaimui, urėdijos prižiūrėjo ir sodino miš-kus). Galbūt pelno siekimas net nėra pag rindinis valstybės įmo-nių tikslas. „Lietuvos energiją“ nuo viršpelnių saugojo Valstybi-nė kainų ir energetikos kontro-lės komisija – neleido be proto didinti elektros energijos tarifų, skaičiavo sąnaudas.

Akivaizdu, kad reikia stipres-nės valstybės įmonių kontrolės. Pirmadienį Vyriausybė patvir-tino koncepciją, pagal kurią Fi-nansų ministerijai pavesta atlikti tą patį, ką bandė M.Majauskas – kasmet nustatyti valstybės įmo-nėms dividendų skaičių. Kažin ar tai pats geriausias būdas? Pelno dydis, investicijos ar dividendai priklauso nuo daugelio objekty-vių kriterijų.

Visa tai turi reguliuoti įmonių valdybos, kuriose sėdi savininko – valstybės – atstovai. Efekty-viausia, ko gero, jei vadovų at-lyginimai bus susieti su įmonių veik los rezultatais. Tai labiau ska-tina negu prievarta.

Indrė SesartėVL žurnalistė,[email protected]

Valstybinės kainų ir energe-tikos kontrolės komisijos spren-dimas kitąmet nedidinti elektros kainos nuteikia optimistiškai. Taip pat paskelbta apie naujovę – nuo kitų metų antro ketvirčio leisti var-totojams savo nuožiūra pasirinkti naujus mokėjimo planus „Namai“ ir „Namai plius“.

Juos pasirinkus reikėtų mokėti abonentinį mokestį ir mažesnę kai-ną už kilovatvalandę nei siūloma ki-taip mokantiesiems. Tačiau jau dabar aišku, kad naujieji mokėjimo planai bus naudingi tik daug elektros ener-gijos suvartojantiems gyventojams, o tiems, kurie tik įjungia lemputę ir te-levizorių, nauja tvarka nepasiteisins, todėl teks likti prie senosios.

Žingsnis į rinkos atvėrimą

„Namų ūkiams nuo pavasario bus pasiūlyti papildomi, laisvai pasiren-kami mokėjimo už elektros energiją planai. Tai, kad tie planai bus laisvai pasirenkami, jau yra pirmasis žings-nis į tolesnį rinkos atvėrimą, – pa-brėžė komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė. – Gyventojai turėtų ap-siskaičiuoti ir pasirinkti geriausią jo vartojimo įpročius atitinkantį mo-kėjimo planą bei nuspręsti, ar jiems tikslinga pasirinkti siūlomus naujus mokėjimo planus „Namai“ ir „Namai plius“, ar likti prie senosios tvarkos su „Standartiniu“, „Viryklės“ ar „12 000“ planu.“

D.Korsakaitės teigimu, nauji mo-kėjimo planai leis nustatyti, ar pasi-rinkti tarifai geriausiai atitinka jų var-tojimo įpročius ir ar mėnesio sąskaita yra galbūt mažiausia.

„Komisija savo tinklalapyje pa-teikė kelis pavyzdžius, kurie jau da-bar turėtų padėti gyventojams ap-sispręsti, – portalui valstietis.lt teigė D.Korsakaitė. – Taip pat norėtųsi priminti, kad vartotojai turi teisę ne-mokamai keisti pasirinktą mokėji-mo planą mažiausiai du kartus per metus.“

Išlieka naktinis ir švenčių tarifai

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų, vienijančių šalies butų savininkų bendrijas ir jas admi-nistruojančias įmones, prezidentas Juozas Antanaitis teigė, kad svarbiau-sia naujiena ta, jog elektra nebrangs,

ir tai, kad nėra atsisakoma naktinio, švenčių tarifų.

„Nedaug elektros suvartojantys gyventojai jokios naudos iš naujų mo-kėjimo planų nepajus. Tačiau tai yra normalu, nes tie, kurie vartoja daug elektros, moka mažiau. Komisija, pa-siūlydama naujus mokėjimo planus, tiesiog suvienodino energijos pirkimo koncepciją“, – įvardijo J.Antanaitis.

Pasak pašnekovo, į pakeitimus dė-mesį turėtų atkreipti tie, kurie elektra šildo namus, butus, kurių būstuose yra šildomos grindys. „Gerai, kad yra palikti naktiniai, švenčių tarifai. Šiuo atveju gali išlošti tie, kurie naktį gali įjungti vandens šildymo katilą ir taip sutaupyti“, – portalui valstietis.lt sakė J.Antanaitis.

Respublikinių būsto valdy-mo ir priežiūros rūmų prezidento J.Antanaičio teigimu, naujieji mokė-jimo planai gali būti palankūs elektra šildomuose daugiabučiuose gyvenan-tiems buitiniams vartotojams.

„Štai Vilniuje esantis „Žaliasis na-mas“, kuris iki šiol neturėjo jokių leng-vatų, dabar galės apsvarstyti naujas galimybes mažiau mokėti už elektrą, pasirenkant naujus mokėjimo planus. Žinoma, tokių namų nėra daug, bet vis tiek jiems tai bus galimybė taupy-ti, – pastebėjo J.Antanaitis. – Vien tai, kad gyventojams suteikta galimybė rinktis, yra sveikintina iniciatyva.“

Siūlo mokėjimo planą su fi ksuotu mokesčiu

Gyventojai, besinaudojantys dviejų laiko juostų tarifu, už dieną sunaudo-jamą elektrą mokės 49 ct už kWh, o naktį ir savaitgaliais – 34 ct už kWh. O tie, kurie naudojasi dviejų laiko juostų tarifu ir maistą gamina elek-trine virykle, už dieną sunaudojamą elektrą mokės 45 ct už kWh, o naktį ir savaitgaliais – 32 ct už kWh. Vie-nos laiko juostos tarifas gyventojams liks 45 ct už kWh, naudojantiesiems elektrines virykles – 43 ct už kWh.

Pasirinkusiesiems „Namų“ planą siūloma per mėnesį taikyti 10 Lt fi k-suotą mokestį ir 41 ct už kWh, jei gy-ventojas turi vienos laiko zonos tarifą, o besinaudojantiesiems dviejų laiko zonų tarifu fi ksuotas mokestis taip pat būtų 10 Lt, dieninis tarifas – 44 ct už kWh, naktinis ir savaitgalio – 32 ct už kWh. Gyventojai, pasirinkę pla-ną „Namai plius“, per mėnesį mokėtų 20 Lt fi ksuotą mokestį. Pasirinkusie-ji vienos laiko zonos tarifą mokėtų 39 ct už kWh, o pasirinkusieji dviejų laiko zonų tarifus naktį ir savaitga-liais mokėtų 30 ct už kWh, dieną – 41 ct už kWh.Skelbiama, kad planas „Namai“ tiks gyventojams, kurie per metus sunaudoja per 3 tūkst. kWh, arba daugiau nei 250 kWh per mė-nesį, o „Namai plius“ – atitinkamai 6 tūkst. kWh per metus, arba 500 kWh per mėnesį.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tikina, kad elektra kitąmet nebrangs. „Elektros energijos kainos gyventojams gali būti pakore-guotos kitų metų viduryje tik dėl ga-mybos kainos pokyčio“, – įspėjo ko-misijos pirmininkė D.Korsakaitė.

Nors valstybės įmonėms draudžiama fi nansiškai remti partijas, bet politikai šnabždėjosi, kad randama būdų paremti.

Jau dabar aišku, kad naujieji mokėjimo planai bus naudingi tik daug elektros energijos suvartojantiems gyventojams.

Žaidžiame „Visuomį“

Tiesiai šviesiai

Nuo kitų metų balandžio gyventojai jau galės pasirinkti du naujus mokėjimo už elektrą planus „Namai“ ir „Namai plius“, tačiau vartotojai jau dabar abejoja deklaruojama pokyčių nauda ir galimybe mažiau mokėti už suvartojamą elektrą.

Mažiau mokėti už elektrą vargu ar pavyks

Kategoriškas: Jeigu pakels elektros kainą bent centu – subursiu bendramin-čių armiją ir eisiu streikuoti!

Naminis: Kaip mokėjom taip ir mokėsim ir ką tie planai gali pakeisti... Svarbu, kad elektros kaina bent nekyla, nors dar gali buti persvarstyta vidurvasari.

Elektrikas: Oi dar ir kaip klysti – jau seniai žinoma, kad neskaičiuoja tik kvai-liai!

Salomėja: Skaičiuoti ir galbūt pasirinkti naujus mokėjimo planus turi laiko se-nukai, bet kaip matau jiems neaktualus naujieji pasiūlymai.

Portalo valstietis.lt skaitytojų komentarai

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tikina, kad elektra kitą-met nebrangs. Raimundo Šuikos nuotrauka

Page 5: Valstiečių laikraštis 2010 12 01
Page 6: Valstiečių laikraštis 2010 12 01

2010 gruodžio 1 • Nr. 95 (9010)Valstiečių laikraštis6 Sportas

Arvydas JockusVL žurnalistas, [email protected]

Kauno „Žalgirio“ sporto direk-toriumi pradėjęs dirbti krepšinio treneris Rimantas Grigas padės komandai įgyvendinti klubo savi-ninko Vladimiro Romanovo suma-nymus. „Reikia paruošti žaidėjus ne tik šių, bet ir kitų metų kovoms. Be to, rengiame planus, kad ypač jauni žaidėjai galėtų žaisti aikštelė-je per varžybas priklausomai nuo varžovo stiprumo ar konkrečių rungtynių reikšmės“, – „Valstie-čių laikraščiui“ sakė 48 metų krep-šinio specialistas. R.Grigas tikina, kad „Žalgiris“ lemiamas Eurolygos čempionato kovas pasieks gerokai sustiprėjęs.

Kuo užsiimsite kaip sporto di-rektorius? Kokius uždavinius jums iškėlė klubo vadovybė?

Sporto direktorius turi prižiūrėti visą sportinę veiklą – būti šalia ko-mandos, stebėti, kokios pagalbos rei-kia žaidėjams, ir būti tam tikra tar-pinė grandis tarp klubo vadovybės ir komandos.

Ar anksčiau tokio bendravimo trūko?

Kuo daugiau bendravimo, kuo daugiau ryšių, tuo geresnis rezulta-tas. Vadovybė turi žinoti, ko reikia treneriui, o treneriai ir žaidėjai – ko nori vadovybė. To žinojimo reikėtų daugiau.

Dvejus metus dirbote „Žalgi-rio“ vyr. treneriu. Ar džiaugiatės sugrįžęs į komandą, nors ir į kitas pareigas?

Aišku, kad džiaugiuosi sugrįžęs. „Žalgiris“ – legendomis apipinta ko-manda, daugiausia titulų iškovojęs Lietuvos krepšinio klubas. Turbūt kiekvienam treneriui, žaidėjui, spor-to vadybininkui yra didžiulė garbė dirbti „Žalgiriui“. Taip pat ir man. Atsakomybė ir garbė yra labai dide-lė. Todėl buvo labai smagu priimti tą pasiūlymą.

Ar jis jums buvo netikėtas?Kažkada buvau gavęs pasiūlymą

ateiti dirbti treneriu. Bet tuomet ne-galėjau dėl tam tikrų aplinkybių. Gal-vojau iš viso šį sezoną nedirbti. Bet kai pasiūlė šias pareigas, apsidžiaugiau.

O trenerio darbo nepasiilgsite?Man kaip tik įdomu priimti nau-

ją iššūkį gyvenime. Juk nuo pat savo darbo pradžios dirbau krepšinio tre-neriu. Šiemet kaip tik sukako 25 me-tai. Dabar norisi šiek tiek nurimti, pasižiūrėti daug ką iš šalies.

Tad į trenerių darbą visiškai ne-sikišite?

Ne. Tik padėsiu. Toks tikslas ir yra. Klubas visiškai pasitiki treneriu Acu Petrovičiumi. Norisi tik padėti, kad būtų dar geresnis rezultatas.

Šiemet „Žalgiris“ atrodo gerokai sustiprėjęs – 4 pergalės VTB, 4 per-galės iš 6 galimų Eurolygos čempi-onate. 25 taškų skirtumu sumuštas „Lietuvos rytas“. Tačiau komandos žaidimo kokybė, regis, netenkina klu-bo vadovybės. Ką reikėtų tobulinti?

Mūsų uždavinys nėra džiaugtis tuo, ką pasiekėme. Visų pirma reikia taip paruošti žaidėjus, kad jie ne vien šiais, bet ir kitais metais gerai žaistų. Yra ilgalaikis planas.

O kad taip būtų, reikia visiems krepšininkams suteikti galimybę kuo daugiau žaisti aikštelėje. Ponas V.Romanovas ir siekia, kad visi žai-dėjai jaustųsi vienodai prisidėję prie komandos rezultatų.

Kokias pagrindines komandos žaidimo spragas matote?

Žaidimas gal ir neblogas, bet ne-pastovus, banguotas. Kartais laimėti padeda sėkmė. „Eurolygos“ rungty-nėse su lenkų klubu išplėšėme perga-lę, o galėjo ir kitaip baigtis. Žaidimas kol kas nėra stabiliai geras. Bet ko-manda tobulėja, daro mažiau klaidų. Manau, kai prasidės lemiamos kovos, ji bus žymiai geriau pasirengusi.

Jums keliamas uždavinys suras-ti komandoje vietą jaunimui. Kaip manote suderinti klubo savininko reikalavimą skinti pergales ir norą aikštelėje matyti jaunimą?

Tam ir ruošiame planus, kad ypač jauni žaidėjai galėtų gauti žaisti aikš-telėje per varžybas, atsižvelgiant į var-žovo stiprumą ar konkrečių rungty-nių reikšmę. Pavyzdžiui, Vladimiras Romanovas mano, kad Mindaugas Kuzminskas Eurolygos rungtynėse turi žaisti apie 5–6 minutes, per VTB jungtinės lygos rungtynes – apie 8 minutes, LKL ir BBL fi nalinėse var-žybose – apie 15 minučių.

Kodėl Markusui Braunui patikė-ta eiti žaidžiančio trenerio asistento pareigas? Ar siekiama sustiprinti tre-nerių štabą, ar komandai dabar už-tenka jo pozicijos žaidėjų?

Ne, ne. Jokiu būdu. Markusas juda labai mažai, nes jį kamuoja trauma. Pradėti žaisti jis gali tik kitais metais. Bet jis yra krepšininkas, turintis labai didelę žaidimo patirtį. Jis gali padėti jauniems žaidėjams, perduoti visą savo patirtį. Juk tokių kaip jis, ko gero, ne-daug Europoje surastume. M.Braunas buvo vienas naudingiausių ir rezulta-tyviausių Eurolygos krepšininkų.

Kokią sritį jis kuruos kaip trene-rio asistentas?

Supraskite, jis nesėdės ant suo-liuko ir nepadės treneriams priim-ti taktinius sprendimus. Pagrindinis jo uždavinys bus individualiai patar-ti žaidėjams po treniruočių, kaip to-bulėti. Kaip komandos senbuvis jis gali padėti ir „Žalgiryje“ žaidžian-tiems amerikiečiams. Juk jis čia žai-džia ketvirtą sezoną, jau yra beveik kaip vietinis.

Rimantas Grigas skaičiuos žaidėjų laiką

„Kiekvienam čia dirbti būtų didžiulė garbė“, – džiaugėsi R.Grigas gavęs pasiūlymą sugrįžti į „Žalgirį“. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Rimanto Grigo profesinė karjeraRimantas Grigas gimė 1962 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdoje. 1988–1992 m.

treniravo Kauno „Žalgirio“ dublerių komandą. 1996–1999 m. dirbo Kauno „Atleto“ vyriausiuoju treneriu, Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinės vy-riausiuoju treneriu.

1999–2006 m. vadovavo Kauno „Žalgirio-A. Sabonio mokyklos“ komandai. Nuo 2006 m. kovo 30 d. iki gruodžio 3 d. buvo Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Ainaro Bagatskio asistentas, 2006 m. gruodžio mėn. tapo koman-dos vyr. treneriu, tačiau 2008 m. spalio 19 d. abipusiu susitarimu nutraukė kontraktą su „Žalgiriu“.

2008 m. spalio 27 d. R.Grigas sudarė sutartį su Ukrainos krepšinio super-lygos Kijevo „Budivelnik“ klubu. 2010 m. kovo 16 d. paliko klubą.

2010 m. lapkričio 27 d. sugrįžo į Kauno „Žalgirio“ klubą ir tapo sporto direktoriumi.

Su „Žalgiriu“ 2007 ir 2008 m. iškovojo Lietuvos krepšinio federacijos tau-rę ir LKL čempionatą. Su „Budivelnik“ 2009 m. laimėjo Ukrainos krepšinio lygos čempionato sidabro medalius.

Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis paskelbtoje Teniso pro-fesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje iš 119-os vietos pakilo į 85-ą. Tai aukščiausia vieta 20-me-čio lietuvio karjeroje.

Lietuvos tenisininkas sekmadie-nį laimėjo Suomijoje vykusį ATP „Challenger Tour“ serijos turny-rą „IPP Open 2010“. R.Berankis iš karto pelnė 125 ATP reitingo taškus ir uždirbo 15,3 tūkst. eurų (53 tūkst. Lt) premiją.

Po šios pergalės Lietuvos atstovas pirmą kartą istorijoje prasiveržė į ge-riausių pasaulio tenisininkų šimtuką. „Dešimt metų siekėme šio tikslo ir pagaliau pasiekėme“, – po pergalės

Helsinkyje džiaugėsi treneris Remigi-jus Balžekas. Siekį patekti tarp šimto geriausių pasaulio tenisininkų nuolat kartojo ir pats R.Berankis.

Šiemet šis tikslas atrodė nutolęs, nes talentingiausias Lietuvos tenisininkas praleido dalį sezono dėl netikėti jį už-klupusios retos ligos toksoplazmozės. Ja Ričardas susirgo rugsėjo viduryje ir pu-santro mėnesio negalėjo treniruotis.

R.Berankis laimėjo antrą ATP „Challenger Tour“ serijos turnyrą per savo karjerą. Šių metų birželį lie-tuvis triumfavo turnyre Notingeme (Anglija).

Lietuvos tenisininkas iškovojo ne pirmą istorinę pergalę. Šiemet jis pir-mas iš lietuvių pateko į pagrindines Vimbldono turnyro Anglijoje viene-

tų varžybas, bet jose pralaimėjo an-trame rate.

Dvidešimtmetis R.Berankis – pir-mas lietuvis istorijoje, kuris dalyva-vo pagrindiniame JAV atviro teniso čempionato turnyre.

2007 m. R.Berankis taip pat įrašė naują puslapį į Lietuvos teniso istoriją, nes pirmas iš lietuvių tapo JAV atvi-rojo teniso čempionato jaunių (iki 18 metų amžiaus) turnyro nugalėtoju.

Pozicijas ATP reitinge pagerinęs R.Berankis užsitikrino tiesioginį bi-lietą į Australijos atvirąjį čempiona-tą. Sausio 17–30 dienomis vyksian-tis „Grand Slam“ serijos turnyras bus kitas svarbiausias Lietuvos teni-so žvaigždės tikslas.

VL inf.

Tenisininkas kopia į sporto aukštumas

Vilniuje surengtą tarptauti-nį šachmatų turnyrą, skirtą Lie-tuvos šachmatų patriarcho Vla-do Mikėno šimtosioms gimimo metinėms paminėti, laimėjo 25-erių čekas Davidas Navara. Jis sekmadienį Vilniaus rotušėje vy-kusiame fi nale surinko 3,5 taško iš 5 galimų. Nugalėtojui atiteko 5 tūkst. Lt premija.

Antras pagrindiniame turny-re liko taip pat 3,5 taško surinkęs 18-metis rusas Aleksandras Šima-novas. Trečią vietą užėmė Slovėni-jai atstovaujantis 56-erių ukrainie-tis Aleksandras Beliavskis, pelnęs 3 taškus. Ketvirtas liko 41-ų Lietuvos atstovas vilnietis Darius Zagorskis, surinkęs 2,5 taško.

Penktą vietą užėmė Čekijai ats-tovaujantis latvis Igoris Rausis, pelnęs 1,5 taško, o šeštas liko pa-jėgiausias Lietuvos šachmatinin-kas Eduardas Rozentalis Jis pelnė 1 tašką.

Turnyro „Vladui Mikėnui – 100“ prizų fondą sudarė per 30 tūkst. Lt.

„Manau, kad tokios varžybos yra perspektyvios, – teigė Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas Jonas Sidabras. – Sumanymų ne-trūksta. Stengsimės ir ateityje pa-siūlyti ką nors įdomaus. Į Vilnių

yra pažadėjęs atvykti Garis Kaspa-rovas.“

D.Navaros pergalės LŠF vadovo nenustebino. „Davidas Vilniuje pa-rodė savo sugebėjimus. Jis yra tarp 20–30 geriausių pasaulio šachma-tininkų. Tai labai korektiškas žai-dėjas, gerai jaučiantis sportinę dva-sią, – teigė J.Sidabras. – Maloniai nustebino D.Zagorskis, šeštadie-nį laimėjęs pusfi nalio varžybas. Jis aplenkė nemažai aukštesnį reitingą turinčių žaidėjų.“

LŠF prezidentas pabrėžė, kad fi -nale paskutinis likęs E.Rozentalis daug prisidėjo prie turnyro orga-nizavimo, todėl nukentėjo jo žaidi-mo kokybė.

VL, Eltos inf.

Tarptautinį šachmatų turnyrą laimėjo čekas

D.Navara yra tarp 20–30 geriausių pasaulio šachmatininkų.

Eltos nuotrauka

R.Berankis laimėjo antrą ATP „Challenger Tour“ serijos turnyrą per savo karjerą. Eltos nuotrauka

Page 7: Valstiečių laikraštis 2010 12 01

Lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje mūsų parduotuvėse pasirodo skaisčiai oranžiniai persimonai. Mėgautis jais galėsime iki Naujųjų metų ir ilgiau.

Rima Marcinkevičienė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Tautinio paveldo produktų tradicinio amatininko var-das Lietuvoje suteiktas jau daugiau nei dvidešimčiai kūrybingiausių audėjų.

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

15 psl.

Ekologinių ūkių šalyje nėra labai daug, trūks-ta jų įvairovės ir didesnio valstybės dėmesio jiems.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas

9 psl.

Žaliosios žemdirbystės sąstingis

Sodietė

16 psl.

Persimonas tarsi oranžinė saulė

Kur Rusija steigs karines bazes?

Kremlius svarsto galimybę didinti Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinių bazių skaičių užsienyje.

Manvydas Vitkūnas

7 psl.

Lietuviai žiemą važiuojalengviau nei skandinavai

Valstybės įmonės „Kau-no regiono keliai“ direk-torius Vidmantas Lisaus-kas teigia, kad Lietuvos keliai prižiūrimi geriau nei kai kuriose Europos vals-tybėse. Pavyzdžiui, skan-dinavai žiemą valo tik pa-grindinius kelius, be to, laukia, kol nustos snigti ar pustyti.

Arvydas JockusVL žurnalistas

18 psl.

Staiga sustabdytas paraiš-kų gauti ES investicinę pa-ramą pagal supaprastintą tvarką priėmimas papik-tino ne vieną šalies ūki-ninką.

Vida TavorienėVL žurnalistė

9 psl.

Dėl ES paramos priversti lenktyniauti

Šeštoji pavaraPasaulis

Prie staklių žiema prabėgs nepastebimai


Top Related