Šeštadienis• Marių Jampolskį dabar gali

pamatyti daug kur – ir televizijos laidose, ir serialuose, ir įvairiuose renginiuose. Tačiau pirmiausia jis – Nacionalinio dramos teatro aktorius.

Sodyba

• Kiekvienas norime namus šildyti kuo pigiau ir efektyviau Kaip tai suderinti praktiškai?

Bičių avilys

• Mūsų žmonių žinios apie bi-čių produktus ir jų panaudojimą kol kas gana ribotos.

(Ka. 676)

2010 spalio 30, šeštadienis • Nr. 86 (9001) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedu

(Užs. 170)

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Lietuva vėluoja įgyvendinti ES di-rektyvą, reglamentuojančią greitųjų

vartojimo kreditų rinką. Atrodo, kad valdžia net savotiškai dengia ben-droves, savo kosminėmis palūkano-mis vis dažniau stumiančias žmones į skolas ir žlugdančias jų gyvenimus.

Nukelta į 3 psl.

Seimas iki šiol neuždėjo apynasrio greituosius kreditus teikiančioms įmonėms, o gyventojai vis labiau klimpsta į skolas.

Siekiant įteisinti nekilnojamojo turto mokestį reikia įvertinti ir specifi nes Lietuvos aplinkybes. Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose naujose ES šaly-se, itin daug žmonių gyvena nuosavuose būstuose. Pagal šį rodiklį lietuviai yra pirmaujančiųjų ES gretose. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Greitasis kreditas – lyg sutartis su velniu

Valstybės gelbėjimo ratas – nauji mokesčiai tautaiJei nepavyktų iš šešėlinės ekonomikos atimti milijardą litų, valdžia, gelbėdama valstybės biudžetą, gali įteisinti naujus nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius.

Kitas VL numeris išeis lapk ričio 6 d., šeštadienį

Sekmadienį ketvirtą valandą nak-ties Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas, laikrodžio rodyklės bus pa-suktos vieną valandą atgal.

Šeštadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosŠeštadienis

2 2010 spalio 30 • Nr. 86 (9001)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Nekilnojamojo turto (NT) ir au-tomobilių mokesčio iniciatoriai la-bai apsidžiaugė, kai jų sumanymui pritarė neseniai Lietuvoje viešėję Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovai.

Karštos galvos iš šių mokesčių tikisi labai skirtingų rezultatų. Štai Finansų ministerijos atstovai atsar-giai mini 50 mln. Lt sumą, o jauna-sis premjero patarėjas šią sumą lin-kęs padidinti dešimt kartų.

Milijardas – tik planuose

Vertindama TVF raginimą fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė tepasakė: dabar tam ne laikas. Tačiau pridūrė, kad „visų pirma Vyriausybė turi po-litinę pareigą išnaudoti visas pastan-gas padidinti pajamas ne mokesčių didinimo būdu ir tik tokiu atveju, jei to nepavyktų padaryti, svarstyti kitas priemones“.

Jeigu Vyriausybei nepavyktų iš „še-šėlio“ į biudžetą ištraukti maždaug milijardą litų per metus, TVF pasiūly-mas, tikėtina, būtų įtrauktas į Vyriau-sybės darbotvarkę. Ar tokia galimybė reali? Ekonomistai sako, kad ji reali tiek pat, kiek nerealus noras papil-domai surinkti milijardą litų, nes kol kas nėra jokio plano, kaip tai padary-ti. Tiesiog pasakyta, kad iš „šešėlio“ bus paimta 700 mln. Lt PVM ir dar 400 mln. Lt kovojant su nelegalia ci-garečių ir degalų prekyba. Tačiau pas-tarąją užduotį įvykdyti bus sunkiau, nes pasienyje gyvenantiems abiejų ša-lių piliečiams kitąmet įsigalios lengva-tinės sąlygos kirsti valstybės sieną.

Labiau nukentėtų mažiau uždirbantieji

Šią vasarą Lietuvoje viešėjęs Bour-nemouth universiteto ( Jungtinė Ka-ralystė) mokesčių teisės docentas Ri-čardas Tečeris įspėjo lietuvius nesekti Vakarų Europos šalių pavyzdžiu ir la-bai pasverti savo norus įvesti visuotinį NT mokestį gyventojams.

Vienas svarbiausių argumentų, kuriuos VL minėjo ir lietuviai eks-pertai, – apmokestinama ne reali, bet apytikrė turto vertė. Britas sakė, kad individualiai atliktų pakartotinių tur-to įvertinimų išlaidos Jungtinėje Ka-ralystėje siekė daugiau nei 2 mlrd. Lt. Be to, šio mokesčio administravimas kainuoja itin brangiai.

Populiari teorija teigia, kad šis mo-kestis skaudžiausiai smogtų turtin-gųjų sluoksniui. Ar tikrai? Ekspertas teigia, kad Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje kitų ES šalių yra kaip tik atvirkščiai. Taip yra todėl, kad santy-

kinai šis mokestis labiausiai paveikia mažiau uždirbančius piliečius, nes ne-turtingieji jam mokėti skiria didesnę savo pajamų dalį negu uždirbantieji daugiau.

Praradimai akivaizdūs

VL jau vasarą stebėjosi, kad Vy-riausybės nariai iš šio mokesčio tikisi labai skirtingų rezultatų. Štai Finansų ministerijos atstovai atsargiai minėjo 50 mln. Lt sumą, o premjero patarė-jas M.Majauskas rėžė iš peties – 500 mln. Lt. Taigi svarbu, kokius įkainius numatysi ir kaip skaičiuosi. Jeigu tikė-

tume premjero patarėjo prognozėmis, tai turėtume manyti, kad šis mokes-tis bus užkrautas kiekvienam namų ūkiui. Jis tikrai būtų didelis ir santyki-nai gerokai didesnis nei daugelyje ES šalių. Be to, turime įvertinti, kad Lie-tuvoje atlyginimai yra vieni mažiausių ES rinkoje. Ekonominio bendradar-biavimo ir plėtros organizacijos duo-menimis, daugelyje ES šalių, išskyrus Ispaniją, Jungtinę Karalystę ir Pran-cūziją, šio mokesčio pajamos nesiekia 1 proc. visų mokestinių pajamų.

Biudžetui nauda būtų nedidelė, o Lietuvos gyventojų praradimai būtų tokie pat akivaizdūs kaip dabartiniai dėl didėjančių mokesčių už elektrą, dujas, vandenį ar patalpų šildymą.

Ar tai „žaliasis“ mokestis?

Ne mažiau abejonių sukelia ir su-manymas apmokestinti kiekvieną automobilį, tarkime, po 100 Lt per metus. Siūlantieji įteisinti šį mokestį neretai jį vadina „žaliuoju“, tačiau pa-prastai negali paaiškinti kodėl.

Bandymai paaiškinti, kad įteisinus šį mokestį miestuose sumažės auto-mobilių skleidžiama tarša, subliūkš-ta, nes gautų lėšų net neplanuojama skirti kokiems nors specialiems fon-dams, kurie rūpintųsi mažinti aplin-kos taršą. Šis mokestis patektų į šalies biudžetą ir iš jo lėšos būtų paskirsto-

mos įvairiausiems reikalams. Mokes-tį „žaliuoju“ galėtume vadinti nebent jį susieję su 100 Lt banknoto spalva. Taigi automobilių mokestis iš tikrų-jų būtų paprastas Vyriausybės pasi-pinigavimas.

Siekiant įteisinti NT mokestį rei-kia įvertinti ir specifi nes Lietuvos aplinkybes. Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose naujose ES šalyse, itin daug žmonių gyvena nuosavuose būstuose. Pagal šį rodiklį lietuviai yra pirmaujančiųjų ES gretose. Taigi ir šia prasme galime sakyti, kad NT mo-kestis lietuviams smogtų labai skau-džiai. Kai kurie šio įstatymo gynėjai jau dabar pataria gyventojams pagal-voti apie būsto keitimą – jeigu sle-

gia mokesčiai, parduok erdvų būstą ir pirk mažesnį. Taip išsiduodama, kad šis mokestis iš tikrųjų būtų skausmin-giausias ne turtingiesiems, bet vidu-riniam sluoksniui ir ypač žmonėms, šiuo metu gyvenantiems vargingai, bet turintiems daug gyvenamojo plo-to. Taigi NT mokesčio įvedimas būtų tarsi parama turtą supirkinėjantiems turtuoliams.

Skirtingos nuomonės

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevi-čius mano, kad šiuo metu NT mokes-

čio įvedimas būtų socialiai neteisingas. Parlamentaras kritikuoja ir sumany-mą nustatyti automobilio mokestį: „Šį klausimą reikia spręsti per akcizą de-galams, nes ne visi piliečiai transporto priemones naudoja visus metus, kai kurie važinėja tik vasaros laiku. Todėl būtų neteisinga, jeigu mokestis būtų nustatytas visiems vienodas.“

Šiai idėjai negaili kritikos ir Pre-zidentė: „Tokie mokesčiai ateityje yra diskutuotini, bet jie turi būti rimtai apsvarstyti. Ypač nekilnojamojo turto mokestis, kuris yra būsimų fi nansinių „burbulų“ bei spekuliacijų nekilnoja-mojo turto rinkoje valdymo, bet ne biudžeto kamšymo priemonė.“

Seimo narys Julius Veselka siūlė iš esmės progresinį NT mokesčio vari-antą – kuo didesnis turtas, tuo dides-nis ir mokestis. Pavyzdžiui, turintieji per 3 mln. Lt įvertintą NT privalėtų mokėti maksimalų 0,02 proc. mokestį. Minimalų 0,003 proc. mokestį turė-tų mokėti nuo 350 tūkst. Lt įvertinto turto savininkai, o turintieji mažes-nės vertės turtą būtų atleisti nuo tokio mokesčio. Tačiau pats J.Veselka abe-joja, ar Seimas pritartų tokiai idėjai.

Aktualijos

Pajamos jau apmokestintos mažiausiai du kartus – gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiais. Taigi įvedus naujus mokesčius žmogus būtų verčiamas mokėti trečią kartą už tą patį dalyką.

Valstybės gelbėjimo ratas – nauji mokesčiai tautai

Dabar galiojantys įstatymai neskaidrūsDalia Bardauskienė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė

Prieš planuojant įteisinti visuotinį NT mokestį būtina patobulinti kai ku-riuos įstatymus, kurie yra painūs ir neskaidrūs. Dabar galiojančiame Ne-kilnojamojo turto mokesčio įstatyme numatyta, kad įmonės moka žemės ir priklausinių mokesčius, todėl pir-miausia siūlome suderinti esamus du mokesčius, padaryti vieną mo-kestį su vienu apmokestinimu.Mūsų supratimu, pagrindinis mokes-čio tikslas yra užtikrinti, kad valsty-bėje NT būtų naudojamas efektyviai, disponavimas juo būtų ekonomiškai pagrįstas ir duotų naudos. Neteisin-ga būtų šiuo mokesčiu apmokestinti būstą, kurį žmogus deklaruoja kaip savo pagrindinę gyvenamąją vietą.

Trečią kartą už tą patįRūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Šiuos mokesčius vertinu labai nei-giamai, nes jie ne tik ne šiuolaikiniai, kaip kartais bandoma aiškinti, bet labiau primena antikos laikus, kai buvo apmokestinami daiktai. Žmoni-jos evoliucija keitė mokesčius – buvo einama nuo daiktų prie pajamų ap-mokestinimo. Senovėje būdavo sun-ku apskaičiuoti pajamas, didelė jų dalis būdavo gaunama ne pinigais. Tačiau dabar vyrauja piniginės paja-mos. Galima nesunkiai ir tiksliai suži-noti, kiek jų gavo kiekvienas asmuo. Be to, pajamos jau apmokestintos mažiausiai du kartus – gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokes-čiais. Taigi įvedus šiuos mokesčius žmogus būtų verčiamas mokėti tre-čią kartą už tą patį dalyką. Be to, dar ir kasmet, nes nekilnojamasis turtas ar automobilis – ne kruopos, kurias suvartojame greitai.

Pasirengti reikėtų dvejų metųKęstutis Kristinaitis, UAB korpo-racijos „Matininkai“ prezidentas

Daugelyje valstybių NT mokes-tis yra priemonė reguliuoti nekil-nojamojo turto burbulų pūtimąsi. Mes siūlėme tokį įstatymą priimti 2005-aisiais. Tačiau tada apie jį tik padiskutuota. Šiuo metu padėtis rinkoje kitokia. Dabar priėmus tokį įstatymą rezultatas būtų priešin-gas. Manau, kad kitas nekilnojamo-jo turto burbulas pradės pūstis gal po trejų metų. Taigi yra laiko tam pasirengti ir pirmiausia sujungti Že-mės mokesčio ir Nekilnojamojo tur-to mokesčio įstatymus. Manau, kad normaliai dirbant toks pasirengimas užtruktų dvejus metus, nes reikėtų iš naujo įvertinti turtą.

DĖL PARAIŠKŲ PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĘ „PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS MIŠKUOSE“ SURINKIMO SUSTABDYMO

Stabdomas paraiškų rinkimas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Iki šių metų spalio 25 d. gautose paraiškose prašomos paramos suma pasiekė nurodytą pagal priemonę metinę paramos sumą.

Ne mažiau abejonių sukelia ir sumanymas apmokestinti kiekvieną automobilį. Siūlantieji įteisinti šį mokestį nere-tai jį vadina „žaliuoju“, tačiau paprastai negali paaiškinti kodėl. Martyno Vidzbelio nuotrauka

(Užs. 861)

32010 spalio 30 • Nr. 86 (9001)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Pinigai akimirksniu

Greitųjų kreditų rinka per kelerius pastaruosius metus plėtėsi neįtikėtinai sparčiais tempais. Kelias minutes pa-bendravus internetu ar net susisiekus trumposiomis žinutėmis (SMS), ga-lima be didelių problemų net vidury nakties gauti nuo keliasdešimties iki keliolikos tūkstančių litų paskolą.

Per ekonomikos krizę į fi nansinę duobę patekę gyventojai dažnai ne-pagalvoja apie pasekmes.

Apskaičiavus šių kreditų palūkanų normą dažnam praeitų bet koks noras skolintis. Vidutinės metinės palūka-nos čia siekia 400 procentų (kai ku-riose įmonėse – net 800 proc.), o dels-pinigiai – nuo 300 iki 700 proc.

Pateko į užburtą ratą

Vilnietis Andrius R. 2009-ųjų pradžioje iš kredito bendrovės paė-mė 700 Lt paskolą, bet netekęs dar-bo negalėjo laiku jos grąžinti. „Dels-pinigiai ėmė augti kaip ant mielių. Nežinodamas, ką daryti, skolinausi iš vienų greitųjų kreditų bendrovių, kad galėčiau grąžinti skolas kitoms. Taip patekau į užburtą ratą iš kurio išėjimo nebebuvo“, – pasakojo Andrius.

Iš greitųjų kreditų bendrovių pa-imtus pinigus jis naudojo tik kitų bendrovių skoloms grąžinti. Nė li-tas nebuvo išleistas kitur. Per šį lai-kotarpį šioms bendrovėms jis jau su-mokėjo 6 450 Lt ir liko dar skolingas 3 800 Lt. Andrius teigia, kad geriau būtų skolinęsis iš mafi jos. Tokių isto-rijų ne viena.

Seimo narės Agnės Zuokienės tei-gimu, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje neregla-mentuota greitųjų vartojimo kredi-tų rinka.

Tačiau Seimas delsia priimti Var-tojimo kreditų įstatymo pataisas, nors tai įpareigoja Europos Sąjungos di-rektyva.

Pagal 2008 m. Europos Parla-mento ir Tarybos nustatytą direk-tyvą 2008/48/EB vartojimo kredito sutarčių nuostatas Lietuva privalėjo į nacionalinę teisę perkelti iki šių metų birželio 11 d.

„Pataisos pateiktos jau seniai, bet su jomis pavėluota, – aiški-no A.Zuokienė. – Galbūt Seimas mano, kad valstybei geriau mokėti po 20 tūkst. eurų baudą už kiekvieną pradelstą dieną nei sutvarkyti kredi-tų rinką.“

Įstatymas būtų naudingesnis vartotojui

A.Zuokienė neabejoja, kad kredi-to bendrovės siekia ciniškiausiu būdu gyventojus, kuriems trūksta pinigų, įvaryti į kampą.

Vartojimo kredito įstatymo pa-taisose siūloma, kad bendrovė bent dvi dienas neskolintų klientui pinigų, taip duodama jam laiko pagalvoti apie galimas pasekmes. Taip pat siūloma nustatyti didžiausią palūkanų normą, kuri turėtų būti du kartus didesnė, nei paskolas suteikiančių bankų. Pavyz-džiui, jei šalies bankuose metinių pa-

lūkanų norma siekia 10 proc., tai kre-dito bendrovės negalėtų teikti kreditų su didesnėmis nei 20 proc. metinėmis palūkanomis.

Visi kiti paskolos tvarkymo mo-kesčiai negalėtų siekti daugiau kaip 10 proc. paskolos dydžio.

Galiausiai kreditavimo veikla siū-loma leisti užsiimti tik licencijuo-toms įmonėms, o šias licencijas iš-duotų Lietuvos bankas.

Žmonės į greitųjų kreditų bendro-ves kreipiasi lyg į bankus (kurių veik-

la yra licencijuojama), nors jos nėra bankai.

Prisidengė bankų vardu

Už klaidinančią reklamą, naudo-jant žodį „bankas“, kai kurios įmonės buvo nubaustos arba įspėtos. Viena įmonė ir vėliau naudojo žodį „ban-

kas“ socialiniame tinkle „Facebook“, bet po „Valstiečių laikraščio“ pastabos savo profi lį ištrynė.

Savo ruožtu raktažodžiu „Mini-bank“ didžiausioje pasaulyje paieš-kos sistemoje reklamavosi kita kre-ditus teikianti įmonė. „Šią reklamos sritį tvarko trečia šalis, todėl ji nebuvo įsigilinusi į fi nansinių įstatymų sub-tilybes ir tam skyrė per mažai dėme-sio“, – „Valstiečių laikraščiui“ teisinosi bendrovės atstovas.

Kitaip tariant, „Valstiečių lai-kraščiui“ pakako poros valandų aki-vaizdžiai vartotojus klaidinančioms rek lamoms aptikti, kurių mėnesių mėnesius „nepastebėjo“ nei Konku-rencijos taryba, nei Valstybinė var-totojų teisių apsaugos tarnyba (VV-TAT).

Skundai tiriami

Pasirašiusi bendradarbiavimo su-tartį su VVTAT, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) dar šiemet džiūgavo, esą VVTAT per pusmetį negavo nė vieno skundo, o pernai jų būta 111.

„Per 9 mėnesius tarnyba gavo 572 vartotojų prašymus-paklausimus dėl fi nansinių paslaugų teikimo, iš jų – 122 rašytiniai vartotojų prašymai, kurie nagrinėjami vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka“, – aiš-kino VVTAT atstovas Vitas Ūsas.

Iš 122 prašymų tik 43 susiję su ne bankų suteiktomis fi nansinėmis paslaugomis (lizingo bendrovės, kre-ditus teikiančios fi nansų įstaigos ir

t.t.). „Pažymėtina, kad ne visuomet yra aišku, kokias bendroves vadina-me greitųjų kreditų bendrovėmis“, – teigia V.Ūsas.

Dėl LSVKA priklausančių ben-drovių veiklos šiemet buvo gauti 2 skundai, bet V.Ūsas jų nedetalizavo. Dar 7 skundai susiję su ne LSVKA narėmis.

Dažniausiai žmonės skundžiasi nesupratę, kokią sumą, kaip ir kada reikės grąžinti.

Nesąžiningus gaudė tik dvejus metus

Seimo narė A.Zuokienė tikina, kad VVTAT nesugeba deramai atsto-vauti vartotojų interesams. „Tai pag-rindinė institucija, kuri privalėtų tei-siškai ginti vartotojų interesus, bet to nedaro, – teigė A.Zuokienė. – Žmo-nės pirmiausia turi eiti ne į teismą, o į šią tarnybą, kurios vadovo vietoje seniai būčiau paskelbusi, kad kredito bendrovės yra nesąžiningos, lupikauja, o jų nuostatos neetiškos.“

Pavyzdžiui, Konkurencijos tary-ba „Bigbank“ nubaudė 30 tūkst. Lt bauda už klaidinančią reklamą dėl esą

„greičiausio kelio iki pinigų“. Kredito įstaiga pralaimėjo visų pakopų teis-mus. „Bigbank“ atstovas Audrius Kasparavičius tikino, esą „Bigbank“ yra bankas, o ne paprasta greitųjų kre-ditų bendrovė. Tačiau „Bigbank“ vei-klos esmė – vartojimo kreditai, kurių palūkanos yra vienos didžiausių šalyje. Palyginti su kitais bankais, „Bigbank“ kreditų palūkanos yra beveik du kar-tus didesnės.

Be kita ko, atlikusi sutarčių analizę 2008 m. pradžioje VVTAT paskelbė, kad ne tik „Big bank“, bet ir „Moment Credit“ , „General fi nancing“, „Mobi-le Credit Baltic“ sutartyse buvo var-totojų ekonominius interesus pažei-džiančių nuostatų.

2009 m. tik UAB „HST komuni-kacijos“ kredito sutarties bendrosios sąlygos buvo įvardytos nesąžiningo-mis. Po šių sprendimų Valstybinė var-totojų teisių apsaugos tarnyba tarsi užmigo žiemos miegu.

(Užs. 989)

Delčia.Saulė teka 8.17, leidžiasi 17.47.

Dieną: +8 +12°Rytoj Poryt

Šios dienos rytas dar numatomas debesuotas, tačiau įdienojus, kylant slėgiui, debesys sklaidysis. Rudeninė saulė suspės sušildyti orą iki 8–9 laipsnių, pietvakari-niuose rajonuose ir iki 10–12 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį prognozuojamas nedidelis debesuotumas. Oras atvės iki 1–4 laipsnių šilumos. Dieną temperatūra mažai keisis nuo praėjusios dienos – 7–12 laipsnių šilumos. Pirmadienį, Visų šventų-jų dieną, debesų bus nemažai, tačiau žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas krypties nekeis ir toliau pūs iš pietų, pietryčių 6–11 m/sek. greičiu. Dėl debesuotumo nak-tis bus gana šilta – 2–7 laipsniai šilumos, įdienojus temperatūra svyruos tarp 8–10 laipsnių šilumos, pietiniuose, pietvakariniuose rajonuose bus dar keliais laipsniais šilčiau. Antradienį orai jau keisis. Pajusime Atlanto ciklono įtaką, ir vidutinio stipru-mo pietų, pietvakarių vėjas į Lietuvą atgins drėgnesnį orą.

ŠiandienDieną: +7 +12° Dieną: +8 +10°

Orai

Naktį: +2 +7°Naktį: +1 +6° Naktį: +1 +6°

Kristina Petraitytė

Išvada viena – lengvatikio neapsaugos niekas, net įstatymai, nes jį apgaus bet kur. Suprantama, įstatymais turime sutvarkyti rinką, bet reikia daryti taip, kad neperlenktume lazdos.

Greitasis kreditas – lyg sutartis su velniu Atkelta iš 1 psl.

Greitųjų kreditų rinka per kelerius pastaruosius metus plėtėsi neįtikėtinai dideliais tempais. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Seimo narės A.Zuokienės teigimu, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjun-gos valstybė, kurioje nereglamentuo-ta greitųjų vartojimo kreditų rinka.

Kiek Lietuvoje gali būti lengvatikių?Julius Veselka, Seimo narys

Mane net juokas ima, nes vis klausiu, kiek Lietuvoje dar gali būti kvailių. Kaip žmogus gali imti kreditą, kurio palūka-nos siekia 10 proc. ir daugiau? Supran-tu, jei kalbama apie verslą, kai po trum-po laiko gavęs pelno padengsi tas pa-lūkanas ir pinigų dar liks. Bet niekaip nesuvokiu, kaip galima skolintis pini-gų televizoriui, šaldytuvui arba kitoms prabangos prekėms. Lietuvis nuo seno buvo mokomas niekada nesiskolinti pi-nigų iš banko. Išvada viena, lengvatikio neapsaugos niekas – net įstatymai, nes jį apgaus bet kur. Suprantama, įstaty-mais turime sutvarkyti rinką, bet reikia daryti taip, kad neperlenktume lazdos ir apskritai neuždraustume tų greitų-jų kreditų.

Kažkas manipuliuoja skaičiaisKristina Nemaniūtė, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė

Smulkųjį kreditą gauna tik beveik kas antras kreipęsis į smulkiųjų vartojimo kreditų teikimo įmonę. Tai paaiškėjo trumpalaikes paskolas SMS, telefonu ir internetu teikiančias bendroves vienijan-čiai mūsų asociacijai susumavus trijų šių metų ketvirčių duomenis. Šiemet per 9 mėnesius asociacijos nariai smulkiuo-sius kreditus suteikė beveik 29,5 tūkst. klientų. Net 96,53 proc. asociacijos narių suteiktų smulkiųjų kreditų buvo grąžinti, ir tai yra įmonių atsakingos kreditavimo politikos rezultatas. Per 9 šių metų mė-nesius daugiau nei 23 tūkst. klientų at-sisakyta suteikti smulkųjį kreditą. VVTAT duomenys rodo, kad gauti tik du skun-dai dėl LSVKA narių teikiamų smulkiųjų kreditų paslaugų. Vadinasi, einame tei-singa kryptimi. Be to, kažkas sąmonin-gai manipuliuoja skaičiais ir klaidina bei gąsdina visuomenę „greitųjų kreditų kil-pa ant Lietuvos kaklo“.

4 2010 spalio 30 • Nr. 86 (9001)Valstiečių laikraštisKomentarai

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Evangelijoje yra Kristaus palygini-mas apie šventykloje besimeldžiantį fariziejų ir muitininką. Šis pasakojimas yra labai aktualus mūsų dabarčiai.

Fariziejus įsitikinęs savo teisumu ir visų kitų nedorumu. Jis skaičiuo-ja savo gerus darbus – pasninkus ir šventyklai duodamą dešimtinę. Kad šauniau atrodytų, save lygina su plė-šikais, sukčiais bei svetimautojais ir mato save geresnį už kitus. Fariziejus su panieka žvelgia į šalia jo besimel-džiantį muitininką.

Kaip atrodytų žmonių visuomenė, jei joje būtų daug save į padangtes ke-liančių, o kitus smerkiančių fariziejų? Šį vaizdą matome dabartinėje Lietu-voje. Fariziejiškumo yra tarp politikų. Tarpusavyje konkuruojančios partijos neranda viena apie kitą geresnio žo-džio, o tik priekaištus ir smerkimus.

Fariziejaus dvasią matome visuo-se žmonių sluoksniuose – nuo gatvės

šlavėjų iki aukščiausio rango pareigū-nų. Beveik visi ieško blogio kituose, siekia tame niūriame fone pasirodyti nepriekaištingai. Fariziejiškumas yra tarsi greitai plintanti pavojinga liga. Ji kyla iš žmogaus dvasinio aklumo – nesugebėjimo objektyviai vertinti nei savęs, nei kitų. Fariziejiškumas suku-ria tokią slogią atmosferą, kad norma-liam žmogui norisi bėgti tolyn nuo visų fariziejų. Daugelį išvažiuojan-čiųjų iš Lietuvos gena svetur ne tik nedarbas, bet ir slogi atmosfera, kurią sukuria abipusiai kaltinimai, smerki-mas ir vienas kito niekinimas.

Kaip žmogus tampa fariziejumi? Per nuodėmę. Puikybė verčia žmogų meluoti sau pačiam ir niekinti kitus. Save baltinti, o kitus juodinti. Puiky-bė šviesius angelus pavertė demonais. Fariziejiška puikybė yra pavojingesnė už daugelį kitų nuodėmių. Net sun-kiai nusidėjus visuomet galima prisi-kelti, tačiau fariziejui tai padaryti labai sunku, nes jis dvasiškai aklas. Jis ieško

savyje tik to, kuo galėtų pasigirti, ir nemato savo klaidų. Kituose jis ieško tik tamsių pusių.

Jėzus šiems dvasiškai akliems žmo-nėms pasakydavo labai kietų žodžių; kartą juos pavadino pabaltintais kars-tais, kurių viduje – puvėsiai. Farizie-jus – tai dvasinis lavonas, nes jis nieko nemyli, išskyrus patį save.

Šis sekmadienis skirtas kiekvie-nam tikinčiajam pasitikrinti, ar mu-myse nėra pradėjęs augti fariziejus. Ar nelaikome savęs neklystančiais tei-suoliais? Ar neniekiname kitų žmo-nių ir ar nesidžiaugiame matydami kitų suklydimus? Laimingas tas, kuris neleidžia savyje įsikeroti fariziejišku-mui, nes tuomet dvasinis prisikėlimas būtų labai sunkus.

Ką daryti, kad mumyse viešpa-tautų ne fariziejaus, bet tikro Kris-taus sekėjo dvasia? Tikras krikščionis nebūtinai yra sterilus nuo bet kokios nuodėmės. Kol gyvename žemėje, ga-lime klysti visi – net ir vyskupai nėra apsaugoti nuo nuodėmių. Per žinias-klaidą girdime pasakojant apie skau-džias kunigų nuodėmes. Tačiau kol žmogus pajėgia atvirai ir nuolankiai

žvelgti į save, tol jis lieka atviras Dievo gailestingumui. Kristus apie besigai-lintį muitininką pasakė, kad jis nuėjo į namus nuteisintas.

Kartais žmogus gėdijasi prieiti prie klausyklos langelio, nes jam atrodo, kad kažkas gali apie jį blogai pagal-voti. Fariziejai tegu mąsto, ką nori, bet išpažinti savo kaltes yra šventas, pagy-rimo vertas darbas. Besigailintį žmo-gų pagiria pats Kristus: „Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“ (Lk 18, 14). Šventasis Raštas moko ir skatina nesigėdyti savo silpnumo, nes Dievas yra ne galingųjų, bet silpnų-jų pusėje. Siracido knygoje skaitome: „Jis nėra kurčias našlaičio verksmui ar našlės, kai ji lieja savo skundą. <...> Nuolankiojo malda prasiskverbia pro debesis“ (Sir 35, 14–17).

Apaštalas Paulius kalėjime laukė mirties bausmės. Ar gali būti silpnes-nis ir vargingesnis žmogus už gran-dinėmis surakintą ir mirties laukiantį kalinį? Tačiau Paulius neprarado vil-ties. Jis rašė: „Mano iškeliavimas arti. Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išsaugojau tikėjimą. Todėl manęs lau-kia teisumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats, teisingasis Tei-sėjas“ (2 Tim 4, 6–8).

Tepadeda Dievas kiekvienam mūsų savo silpnume, net suklydi-muose ne teisinti save, bet kelti akis į dangų ir visas viltis sudėti į Tą, ku-ris ieškojo ne teisiųjų, bet nusidėjėlių bei silpnųjų, ir kuris už mus mirė, kad mes turėtume gyvenimą.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Kiekvienas valdininkas jums pasa-kys, kad atlyginimą jam moka institu-cija, kurioje dirba, ministerija, geriau-siu atveju – valstybė. Jums pasiseks, jeigu kuris nors iš jų prisipažins: at-lyginimą mokate jūs, mokesčių mo-kėtojai. O juk iš tikrųjų taip ir yra – mes, mokantys mokesčius, esame visų valdininkų, visų ministrų, premjero, Seimo narių ir net Prezidentės darb-daviai. Tačiau mūsų nuomonė šioms institucijoms dažniausiai būna neįdo-mi. Geriausiu atveju valdininkai ir po-litikai mus tik išklauso arba apsimeta, kad išklauso. Žinoma, yra retų išim-čių, bet jos nekeičia bendro vaizdo.

Todėl nesusižavėkime valdžios sie-kiais rūpintis mumis ir ta proga įtei-sinti didesnį minimalų atlyginimą. Tai gali būti sūris spąstuose. Tokią para-mą vertėtų labai atidžiai pasverti, nes vėliau gali paaiškėti, kad iš tikrųjų mes daugiau praradome nei laimėjome.

Pasvarstykime, ar atėjo laikas di-dinti minimalų atlyginimą. Darbda-viai tokius siūlymus kritikuoja. Jie ti-kina, kad ekonomika dar neatsigavo.

Tačiau neidealizuokime ir darbda-vių – versle retai būna tokių atvejų, kai pats darbdavys, niekieno nespaudžia-mas, savo valia darbuotojams didin-tų atlyginimus. Taip, jis didina, tačiau tai daro todėl, kad baiminasi prarasti gerus darbuotojus arba galų gale su-pranta, kad nedidindamas atlyginimo mažina savo darbuotojų motyvaciją vis geriau, naudingiau ir efektyviau dirbti ir jam, darbdaviui, uždirbti dau-giau pelno. Tokios yra tikrosios atlygi-nimų didinimo priežastys ir nevertėtų jomis stebėtis, nes gyvename konku-rencijos, neretai net žiaurios išlikimo

kovos sąlygomis. Darbdavius galima ir net būtina retkarčiais paraginti ne-užmiršti savo darbuotojų, tačiau pri-versti tai daryti beveik neįmanoma. Net jeigu Vyriausybė tokius reikala-vimus įteisintų, darbdaviai visada su-rastų išeitį. Gal kelis mėnesius jie pa-klustų valdžios reikalavimui ir kitiems reikalams numatytus pinigus panau-dotų atlyginimams didinti, tačiau pas-kui atsigriebtų arba būtų priversti ma-žinti darbo vietų skaičių.

Taip, tikra tiesa, kad minimali alga turėtų atitikti pavadinimą, t. y. kad tai būtų tokia suma, kurią turėdamas ga-lėtum nors minimaliai išgyventi. Kol kas taip nėra. Štai vienas neturtin-giausių Seimo narių mus tikina, kad

kiekvieną mėnesį kažkaip nepastebi-mai išleidžia visą nemenką kelių tūks-tančių parlamentaro atlyginimą ir jam niekaip nepavyksta susitaupyti atsar-gų juodai dienai. O kaip neturinčiam atsargų išgyventi gaunant tik mini-malią mėnesinę algą, t. y. už 800 litų neatskaičius mokesčių?

Idealioje valstybėje minimali alga pasiektų vidutinį atlyginimą. Tačiau tai tik svajonės. Finansų ekspertai sako, kad šiuo metu daugelyje ES ša-lių minimali alga sudaro apie 40 proc. vidutinio atlyginimo. Auga vidutinis atlyginimas – auga ir minimali alga.

Ir atvirkščiai. Todėl darbdaviai dabar ir tikina, kad Lietuvoje didinti mini-malią algą dar nėra galimybių, tačiau jie gali palengva didinti vidutinį at-lyginimą.

Kodėl Vyriausybė pritaria profesi-nių sąjungų siūlymui didinti minima-lią algą nors iki 1 000 Lt per mėnesį? Gera valdžia? Deja, tokių politikų ne-daug sutiksime. Žinoma, jų yra, tačiau tokie paprastai nedaro lemiamos įta-kos, o jeigu netyčia trumpam pasiekia valdžios olimpą, tai labai greitai nuo jo būna nutrenkti. Todėl neturėkime iliuzijų ir būkime realistai. Iš tikrųjų valdžios pritarimas didinti minimalią algą yra labai žemiškas. Neužmirški-me, kad padidinus minimalią algą at-

lyginimai iš karto šoktelėtų ir visų val-džios institucijų atstovams, t. y. visiems valdininkams ir tarnautojams, nes jų atlyginimai nustatomi pagal koefi ci-entą, kuris dauginamas iš nustatytos minimalios algos. Be to, Vyriausybei labai patiktų išaugę atskaitymai „Sod-rai“, šiek tiek padidėtų atskaitymai ir kitiems mokesčiams. Yra dar vienas niuansas – padidinus minimalią algą, daugeliui dirbančiųjų automatiškai sumažėtų neapmokestinamasis paja-mų dydis, taigi Vyriausybė ir šiuo po-žiūriu sutaupytų šiek tiek lėšų, o žmo-nės laimėtų mažiau nei tikisi.

Tad valdžios suinteresuotumas suprantamas, nors ir trumparegiškas. Labiau turėtų stebinti mūsų profe-sinių sąjungų aklumas. Keista ir net įtartina, kad profesinių sąjungų lyde-riai nekelia kitų reikalavimų, pavyz-džiui, padidinti neapmokestinamą-jį pajamų dydį. Manau, kad tokiam pasiūlymui jau pritartų darbdaviai, o premjeras ir fi nansų ministrė priešin-tųsi. Tačiau galima parengti ir trečią, kompromisinį variantą – mažiau nei dabar pasiūlyti didinti minimalią algą, tačiau šiek tiek padidinti neapmokes-tinamąjį pajamų dydį. Ir tada visus tris pasiūlymus pakloti ant stalo visoms valdžioms – tegul renkasi ir prisiima atsakomybę.

Keista ir net įtartina, kad profesinių sąjungų lyderiai nekelia kitų reikalavimų, pavyzdžiui, padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Daugelį išvažiuojančiųjų iš Lietuvos gena svetur ne tik nedarbas, bet ir slogi atmosfera, kurią sukuria abipusiai kaltinimai, smerkimas ir vienas kito niekinimas.

Savaitės komentaras

Didesnis minimalus atlyginimas – tik sūris pelėkautuose

Fariziejaus dvasia Mandatų gali netekti amžiamsLina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Konstitucinis Teismas (KT) nuspren-dė, kad Seimo nariai A.Sacharukas ir L.Karalius šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką (A.Sacharukas balsavo už posėdžių metu atostogavusį L.Karalių). Seimo Specialiosios tyrimo komisijos narys Vytenis ANDRIUKAITIS įsitikinęs, kad abiejų politikų likimas jau aiškus.

Kaip prognozuojate, ar Seimas atims iš jų mandatus?

KT yra pasisakęs, ką reiškia sulau-žyta priesaika. Jei asmuo pripažintas sulaužęs priesaiką, jis negali dirbti ten, kur priesaika būtina. Dabar jau Kons-titucijoje įtvirtinta tokia doktrina, kad asmuo sulaužęs priesaiką niekada ne-gali užimti jokių kitų pareigų, kur rei-kia prisiekti. Seimas turi balsuoti dėl apkaltos vadovaudamasis KT išvada.

O jeigu nebus 85 balsų už tokį sprendimą?

Tai būtų teisinis paradoksas. Sei-me liktų du žmonės, kurie pagal KT įsiteisėjusį sprendimą negali dalyvauti įstatymų leidyboje. Seimo nariai turi suvokti, kad jie kito pasirinkimo ne-beturi. Seimas paprasčiausiai privalo įforminti KT sprendimą.

O jeigu A.Sacharukas ir L.Karalius atsistatydintų nelauk-dami Seimo balsavimo?

Nieko tas nebepakeistų. KT nuta-rimas galioja. Ar patys atsistatydins, ar juos Seimas atstatydins, vis tiek nie-kada nebegalės būti renkami Seimo nariais ar užimti kitų pareigų, kur rei-kia prisiekti.

Svarstomos Seimo statuto pa-taisos, kur numatytos tik piniginės baudos už posėdžių praleidimą ir balsavimą už kitą. Ar geri tokie pa-taisymai?

KT atsakė ir į šiuos klausimus. Bal-suoti už kitą asmenį negalima. Tai im-peratyvus draudimas. Nesvarbu, ar tu trumpam išbėgai, ar kur nors duodi interviu – negali paprašyti, kad kitas už tave pabalsuotų. Dėl posėdžių pra-leidimų KT pasisakė plačiai: gali būti įvairių praleidimų. Bet visi atvejai turi būti kruopščiai aptarti Seimo statute.

0 proc.

Ji bus naudinga abiejų šalių pasienio

gyventojams Lietuvoje pagausės

kontrabandos, sumažės biudžeto pajamos

Sutartis bus naudinga tik Baltarusijai

Nežinau

76 proc.

16 proc.

8 proc.

Ką manote apie Lietuvos ir Baltarusijos sutartį

dėl supaprastinto abiejų šalių pasienio gyventojų

susisiekimo?Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

52010 spalio 30 • Nr. 86 (9001)Valstiečių laikraštis

2010 spalio 30 • Nr. 86 (9001)Valstiečių laikraštis6 Pasaulis

Dr. Manvydas Vitkūnas

Šią savaitę Rusijos Astrachanės mieste įvyko trišalis Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos preziden-tų susitikimas, kuriame aptartas Kalnų Karabacho ir aplink jį esan-čių teritorijų likimas. Iš pradžių su-tarta bent jau pasikeisti belaisviais ir toliau tęsti dialogą.

Konfl iktu pasinaudojo Rusija

Įsisenėjęs Karabacho konfl iktas turi labai gilias istorines šaknis. Ar-mėnų teigimu, tai yra istorinės jų žemės, tai patvirtina netgi archeo-loginių tyrinėjimų duomenys. Azer-baidžanas kaltina armėnus šališ-ku istorinių duomenų vertinimu ir azerbaidžaniečių teisių į šį regioną menkinimu.

Konfl ikto Kalnų Karabache ne-įmanoma suvokti neįvertinus jo is-torinio konteksto. Didžiausios ais-tros dėl šio nedidelio kalnų regiono kilo 1918–1920 m., kai žlugus Rusi-jos imperijai Pietų Kaukaze kelerius metus gyvavo nepriklausomos Ar-mėnijos, Azerbaidžano ir kiek ilgiau Gruzijos valstybės.

Tuo metu Kalnų Karabachas buvo daugiatautis regionas, kuriame gyventojų daugumą sudarė armėnai, šiek tiek mažiau buvo azerbaidža-

niečių ir kurdų. Nuo Armėnijos jį skyrė azerbaidžaniečių kaimų juosta. Azerbaidžanas laikė Kalnų Karaba-chą savo neatsiejama dalimi, o vietos armėnai, aktyviai palaikomi Armėni-jos, siekė neleisti regione įsitvirtinti Azerbaidžano valdžios institucijoms. Po daugybės ginkluotų susidūrimų, 1919 m. Kalnų Karabacho armėnų taryba, spaudžiama į regioną įžen-gusios Azerbaidžano kariuomenės, pasirašė paliaubų sutartį ir pripaži-no azerbaidžaniečio gubernatoriaus valdžią. 1920 m. prasidėjo Jerevano inspiruotas armėnų sukilimas Kalnų Karabache, kuris išprovokavo masi-nes armėnų skerdynes. Žuvo iki 35 tūkstančių žmonių. Azerbaidžano kariuomenė greitai nuslopino armė-nų sukilimą, tačiau jų daliniai įsitvir-tino kalnuose. Karabache buvo su-telktos beveik visos Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos, tuo pasinau-dojo Sovietų Rusija. Jos kariuome-nė įsiveržė į Azerbaidžaną ir lengvai užėmė Baku. Netrukus bolševikų da-liniai įžengė ir į Armėniją. 1920 m. pabaigoje Armėnija, kaip ir Azer-baidžanas, paskelbta sovietine res-publika.

Užgrobti septyni rajonai

Sovietmečiu Kalnų Karabachas tapo autonomine Azerbaidžano dali-mi, iš visų pusių supama jo teritorijos.

Tris ketvirtadalius regiono gyventojų sudarė armėnai, ketvirtadalį – azer-baidžaniečiai ir kurdai. Azerbaidža-niečių buvo dauguma Šušos mieste ir kai kuriuose kaimuose.

Artėjant Sovietų Sąjungos žlugi-mui, įtampa Kalnų Karabache ėmė kilti, prasidėję armėnų ir azerbaidža-niečių susidūrimai peraugo į atvirą karą. Armėnai jame neteko beveik 6 tūkst., azerbaidžaniečiai – beveik 11 tūkst. karių. Iš viso žuvo daugiau nei 25 tūkst. žmonių. Karas buvo sėkmingesnis armėnams. Jie ne tik užėmė didesnę dalį Kalnų Karaba-cho, bet ir sudarė vadinamąjį sau-gumo koridorių – užgrobė septynis azerbaidžanietiškus rajonus, išvarė jų gyventojus (424 tūkst. žmonių) ir įkurdino čia 15 tūkst. armėnų nau-jakurių. Dabar armėnai kontroliuoja net 13,4 proc. Azerbaidžano teritori-jos, tačiau jų kompaktiškai gyvenami rajonai tesudaro apie pusę vadina-mosios Kalnų Karabacho respubli-kos ploto.

Pasikeis belaisviais

Nuo 1994 m. iki šiol Karabachas ir aplink jį armėnų okupuotos terito-rijos sudaro vadinamąją Kalnų Kara-bacho respubliką, kurios nepripažįsta nė viena pasaulio valstybė (netgi pati Armėnija). Karabachas visapusiškai

remiamas Armėnijos ir plačios bei turtingos armėnų diasporos visame pasaulyje. Azerbaidžaną palaiko Tur-kija, iki konfl ikto Karabache pabai-gos nesutinkanti atidaryti savo sienų su Armėnija.

Nuo 2007 m. bandoma pradėti tarptautinį dialogą, kuriame tarpi-ninkių vaidmuo tenka Rusijai, JAV ir Prancūzijai. Svarbiausia šiame trejete yra Rusija, palaikanti itin draugiškus santykius su Armėnija, turinti savo karinę bazę jos Giumri mieste. Šią savaitę trišalis Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano vadovų susitikimas su-rengtas Astrachanėje. Iš šio susitiki-mo kardinalių sprendimų nesitikėta, bet kai ką pavyko pasiekti. Visų pir-ma pasirašytas susitarimas, kuriuo re-miantis bus pasikeista karo belaisviais ir priešo teritorijoje atsidūrusių žu-vusiųjų kūnais. Šiuo metu Azerbai-džane nelaisvėje laikomi šeši armėnų kariai ir penki civiliai. Armėnai yra paėmę į nelaisvę du Azerbaidžano karius ir vieną civilį. Azerbaidžane taip pat yra mažiausiai vieno žuvusio armėno kūnas, o armėnų pusėje – du azerbaidžaniečių kūnai, kuriais taip pat bus apsikeista. Šis susitarimas yra gal ir nedidelis, tačiau pirmas realus žingsnis labai ilgame bei sunkiame Baku ir Jerevano susitaikymo kelyje. Susitarimas turėtų sumažinti įtampą palei fronto liniją.

Galimas taikus sprendimas

Karabacho konfl ikto sprendimas įmanomas tik abiem šalims sutikus padaryti nuolaidų: azerbaidžanie-čiams derėtų atsisakyti minties vi-siškai susigrąžinti Kalnų Karabacho kontrolę o armėnams anksčiau ar vė-liau teks grąžinti okupuotus septynis Azerbaidžano rajonus, vadinamąją buferinę zoną. Padarius kai kurias teritorines korekcijas ir Lačino ko-ridorių, jungiantį Karabachą su Ar-mėnija, perdavus armėnams mainais už kokias nors kitas teritorijas, Kal-nų Karabachas galėtų tapti integra-lia Armėnijos dalimi. Azerbaidžanas susigrąžintų ne visas, tačiau nema-žą dalį savo teritorijų, o Armėnijai atsivertų normalių santykių su Tur-kija perspektyva. Toks veiksmų sce-narijus – optimistiškiausias, bet rei-kalaujantis skausmingų nuolaidų iš abiejų šalių. Kitas kelias – karas, ku-rio metu Azerbaidžanas pabandytų susigrąžinti visas prarastas teritorijas. Azerbaidžano karinis biudžetas kone dešimteriopai didesnis už Armėnijos, dabartinės šalies ginkluotosios pajė-gos nepalyginamai geriau parengtos nei per karą Karabache. Tačiau tai kruvinas, daugybės aukų pareikalau-siantis kelias. Veikiausiai abi konfl ik-tuojančios šalys stengsis jo vengti.

Taikos vilties kibirkštėlės Kalnų KarabacheĮsisenėjęs teritorinis konfl iktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pradeda judėti iš mirties taško.

Įsisenėjęs Karabacho konfl iktas turi labai gilias istorines šaknis. Armėnų teigimu, tai yra istorinės jų žemės, tai patvir-tina netgi archeologinių tyrinėjimų duomenys. gdb.rferl.org nuotraukos ir žemėlapis

Armėnų ginkluotosios pajėgos kontroliuoja ne tik kalnų Karabachą, bet ir septynis užgrobtus aplinkinius Azerbaidžano rajonus.

Rita Vaičiulienė

Medicinos diagnostikos ir gydy-mo centro, įsikūrusio V.Grybo g., Vilniuje, tikslas – ištirti pacientą, diagnozuoti ligą ir skirti gydymą tą pačią dieną. Tai labai naudin-ga žmonėms, norintiems išsitirti sveikatą, sužinoti diagnozę ir laiku gauti tinkamą gydymą.Čia galima pasikonsultuoti su

net 53 medicinos sričių specia-listais, pavyzdžiui, kardiologais, gastroenterologais, nefrologais, neurologais, alergologais, oftal-mologais ir kt.

Efektyvų ligos gydymą gali už-tikrinti tik anksti nustatyta tiksli jos diagnozė. Centre tam suda-rytos puikios galimybės. Atlie-kami visi reikiami tyrimai – nuo įprastinių laboratorinių kraujo ar šlapimo iki sudėtingiausių vėžio

žymenų ir molekulinės diagnos-tikos, kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso.

Kalbamės su Chirurgijos cen-tro vadovu abdominaliniu chi-rurgu Alfredu Songaila.

Dėl kokių operacijų dažniau-siai kreipiasi pacientai į Medicinos diag nostikos ir gydymo centrą?

Viena populiariausių – akių ka-taraktos operacija. Yra galimybė implantuoti valstybės kompensuo-jamuosius minkštuosius dirbtinius lęšiukus. Kitos dažniausiai atlieka-mos operacijos: pėdos kaulų defor-macijos šalinimo, laparoskopinės tulžies pūslės, pilvo sienos išvaržų šalinimo, artroskopinės menisko, gerybinių krūties navikų šalinimo, laparoskopinės gimdos miomų ša-linimo. Iš viso atliekame per 100 rūšių operacijų.

Minėtos operacijos priskiriamos dienos chirurgijai. Tai reiškia, kad pacientas jau tą pačią dieną ar po paros gali vykti namo. Draustiems pacientams dalį operacijų kainų kompensuoja teritorinės ligonių kasos.

Operuojame taikydami tausoja-mosios chirurgijos metodus, atlieka-

me saugias operacijas, nes darome mažus pjūvius.

Kas yra tausojamoji chirurgija?Tausojamosios chirurgijos tiks-

las – maksimaliai tausoti žmogaus organizmą. Visada, kai tik įmanoma, pasirenkami tokie operacijų meto-dai, kurie leidžia išspręsti problemą atliekant kuo mažesnę invaziją.

Tai ne tik maži kosmetiniai pjū-viai, bet ir mažesnis stresas prieš operaciją, silpnesnis skausmas. Tai – didžiausias komfortas, rūpestis ir slauga po operacijos.

Kas gydoma lazeriais?Oftalmologiniais lazeriais gydo-

mos įvairios akių ligos: diabetinė re-tinopatija, antrinė katarakta, glau-koma, tinklainės plyšiai ir daugelis kitų. Akių ligų gydymas lazeriais yra neskausmingas, trunka vos 15 mi-nučių. Pacientas tą pačią dieną išlei-džiamas namo.

Lazeriais taip pat gydomos iš-siplėtusios kojų venos. Procedūra trunka apie 45 min., pacientas pats atsikelia nuo operacinio stalo ir po pusvalandžio gali eiti namo. Pasie-kiamas geras estetinis efektas, nes po gydymo lazeriu nelieka randų, kraujosruvų ar patinimų. Jau po ke-lių dienų pacientas yra visiškai dar-bingas.

Be to, lazeriai naudojami gy-dant įvairius odos darinius, tarp jų ir kraujagyslinius.

Ką būtina žinoti pacientui prieš kreipiantis į Medicinos diagnosti-kos ir gydymo centrą?

Pacientai, norintys, kad teritori-nė ligonių kasa kompensuotų bazinę operacijų kainą, privalo būti apdraus-ti privalomuoju sveikatos draudimu ir turėti siuntimą. Siuntimą operuotis išrašo šeimos gydytojas arba Medi-cinos diagnostikos ir gydymo centre konsultavęs gydytojas.

Chirurgo specialisto konsultacija būtina prieš kiekvieną operaciją. Jos metu skiriami būtini tyrimai, apta-riami įvairūs su operacija susiję klau-simai ir jos atlikimo būdai. Išsitirti ir pasiruošti operacijai centre galima vos per kelias valandas.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centre – puikios sąlygos operuotis ir gydytis

(Užs. 994)

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Atėjo laikas įteisinti savavališkas statybas

Šeštadienis

11 psl.

Mūsų žmonių žinios apie bičių produktus ir jų panaudojimą kol kas gana ribotos.

Vida Tavorienė,VL žurnalistė

7 psl.

Kiekvienas norime namus šildyti kuo pigiau ir efek-tyviau, bet kaip praktiškai tai suderinti?

Saulius Tvirbutas,VL žurnalistas

7 psl.

Šiluma – pagal kišenę Bitininkai sklaido mitus apie medų

Neprižiūrimi bitynėliai tam-pa ligų židiniais, kelia pavo-jų aplinkiniams bitynams.

Irma Dubovičienė,VL žurnalistė

21 psl.

Jautri tema

Helsinkis švelniai vadinamas Baltijos sūnumi

13 psl.

21 psl.

Sodyba Bičių avilys

Marius Jampolskis: kas mūsų neužmuša, mus sustiprina

Marių dabar gali pamatyti daug kur – ir televizijos lai-dose, ir serialuose, ir įvai-riuose renginiuose. Tačiau pirmiausia jis – Nacionali-nio dramos teatro aktorius, pelnęs ne vieną svarų ap-dovanojimą.

Virginija Barštytė,VL žurnalistė

Nuo spalio 1-osios įsiga-liojus Statybos įstatymo pakeitimams, atsirado ga-limybė įteisinti savavališ-kas statybas – su sąlyga, jei jos neprieštarauja ga-liojantiems teritorijų pla-navimo dokumentams ir aplinkos apsaugos, pavel-dosaugos, saugomų teri-torijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Mums, bemaž šiau-riečiams, važiuoti ilsėtis į Šiaurę ir dar rudenį? Na jau ne, tikrasis poilsis ten, kur kaitina pietų saulė ir labai šilta. Ar ne taip daugelis iš mūsų mąstome?

Danutė Kurmilavičiūtė