2010 spalio 6, trečiadienis • Nr. 79 (8994) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Ūkininkų žinios• Prekiaujantieji pagal verslo

liudijimus turgavietėse nori dau-giau laisvės, o kontrolieriai siekia, kad prireikus būtų galima atsekti prekės judėjimą nuo gamintojo iki vartotojo.

• Menkos jautienos vartoji-mo tradicijos Lietuvoje ir žemas pragyvenimo lygis verčia gyvulių augintojus dairytis į užsienio šalių rinkas.

• Telšių rajone žvalgai, ieškantys vietos požeminei dujų saugyklai, smarkiai suniokojo laukus, pražudė derlių. Aiškinamasi, ar nesugadino melioracijos įrenginių.

Sodietė

• Gėlyne švyti jau paskutiniai svogūninių gėlių, atkeliavusių iš šiltesnių kraštų, žiedai. Kad jais galėtume džiaugtis ir kitą vasarą, gėles svarbu tinkamai paruošti žiemai.

• Gilindamiesi į savo šeimos istoriją, žmonės patiria ieškotojo jaudulį, atradėjo džiaugsmą.

Šiandien VL su priedu

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

Netrukus miestuose ir miesteliuo-se bus įjungtas centralizuotas šildy-mas. Šis šaltasis sezonas prasideda neįprastai ir netgi dramatiškai ne tik dėl nemažėjančių kainų: Ukmergėje kilo tikras karas tarp savivaldybės

ir šilumos ūkio nuomininko, o Kau-ne vyksta intensyvios derybos tarp Kauno termofi kacinės elektrinės šei-mininkų ir galimų naujų pirkėjų.

Kituose miestuose nerimaujama dėl didelės ir greičiausiai dar didė-siančios šilumos kainos. Dar nuo per-nai gyventojai tiekėjams tebėra sko-lingi apie 80 mln. Lt.

Nukelta į 3 psl.

Algirdas Butkevičius: Šitas Seimas vegetuoja

Seimo opozicijos lyderis A.But-kevičius mano, kad susidariusią politinę lygiųjų situaciją pakeis-ti gali tik nauji Seimo rinkimai. Naujajai daugumai susiformuoti šiame Seime prielaidų nėra, o svarstant kitų metų biudžetą gali paaiškėti, kad Vyriausybė toliau dirbti taip pat negali.

Ukmergės rajono gyventojai Lietuvoje mokėjo bene brangiausiai už šildy-mo paslaugas – beveik 30 ct už kWh. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Perdirbėjai kaltina prekybininkus, o pastarieji – perdirbėjus, ir niekas nejuda iš vietos. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Apie tai – 4 psl. Apie tai – 7 psl.

Greitai prasidėsiantis šildymo sezonas ir vėl žada didžiules išlaidas gyventojams, o Ukmergėje įsižiebus karui tarp savivaldybės ir verslininkų iškilo grėsmė šilumos tiekimo stabilumui.

Seimas antrą kartą bandys priimti Kainų įstatymo pataisas, kuriomis tikimasi sustabdyti į viršų sparčiai šuoliuojančias maisto produktų kainas, ir šį kartą tikisi, kad Prezidentė joms pritars.

Naujas šildymo sezonas – tarsi trileris

Prekybos milžinams kalami antkainių antrankiai

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Maskva nepamiršo lietuviškų dešrų ir sūrių

Maskvoje vykstančioje tarp-tautinėje parodoje „Zolotaja osen“ Lietuvos ekspoziciją ap-žiūrėjęs ir dovanotos lietuviškos duonos paragavęs dabartinis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas simboliškai atvėrė var-tus mūsų žemės ūkio produkcijai į šią kaimyninę šalį.

2 2010 spalio 6 • Nr. 79 (8994)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Konkurencijos taryba pateikė duomenis, kurie rodo, kad per pas-taruosius dvejus metus antkainiai būtiniausiems maisto produktams išaugo net kelis kartus. Į konfl iktą įsikišusi Prezidentė pažadėjo grieb-tis antkainius ribojančio įstatymo, jei nepavyks su prekybininkais su-sitarti gražiuoju.

Konkurencijos tarnyba tiria

Konkurencijos tarybos vadovas Jo-nas Rasimas šalies Prezidentei pateikė duomenis apie besipučiančius antkai-nius, kuriuos Vyriausybė seniai žinojo, bet iki šiol nesiėmė jokių priemonių.

„Nuo paskutinio 2008 m. ketvirčio iki šių metų birželio pieno (2,5 proc. riebumo) antkainis tolygiai išaugo nuo 17 iki 31 proc., sūrio – nuo 14 iki 21 proc., o kvietinių miltų – nuo 23 iki 43 proc.“, – pateikė duomenis J.Rasimas ir pridūrė, kad paprastai kitose šalyse būtiniausios prekės daž-nai naudojamos kaip jaukas pirkė-jams pritraukti, antkainiai būna vie-naženkliai, o Lietuvoje būtent šios prekės parduodamos didžiausiais antkainiais.

Konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas dar nebaigtas, todėl J.Rasimas negali pasakyti, dėl kokių priežasčių taip smarkiai auga maisto produktų kainos, tačiau neatmeta ir kartelinių susitarimų galimybės.

„Esame atlikę patikrinimus kai ku-riose įmonėse. Padėtis miltų ir duo-nos grandinėje kelia susidomėjimą“, – sakė J.Rasimas.

Prezidentė, išklausiusi Konkuren-cijos tarybos vadovą, kol kas per ži-niasklaidą stambiausioms prekybos bendrovėms pasiūlė viešai paskelbti

kainas pagal pagrindinių produktų krepšelius. Kas toliau? Jeigu ir toliau situacija nepasikeistų, o atrodo, kad taip ir bus, Prezidentė pažadėjo rimtai svarstyti galimybę prekybininkų ant-kainius reguliuoti specialiu įstatymu.

„Jeigu kitaip susikalbėti neišeis, ne-bus geros valios ir supratimo, tuomet gali tekti griebtis įstatymo“, – svarstė Prezidentė D.Grybauskaitė.

Ką gi, šis konfl iktas parodys, ką ir kiek ne žodžiais, bet realiai gali Pre-zidentė.

Siūlė aklai nemojuoti kirviais

Praėjusią savaitę premjeras tepa-sakė nematąs objektyvių priežasčių maisto produktų kainoms augti. Tik tiek. Šią savaitę A.Kubilius jau ne-praleido progos patylėti ir išvengė nuomonių išsiskyrimo su Preziden-te. Tačiau 2008-ųjų liepą, kai Seimo opozicija (beje, nevieningai) siūlė pri-imti panašų įstatymą, tuometinis Sei-mo narys A.Kubilius tikino, kad jam rinkos ekonomikoje tokie ribojimai atrodo įtartini. Artėjant rinkimams ir partijoms sukant galvas dėl paramos, A.Kubilius siūlė neskubėti ir pirmiau-sia išsiaiškinti problemos priežastis, ieškoti sprendimų, o ne aklai mojuo-ti kirviais.

Įdomu, kad panašią nuomonę tada pareiškė ir kai kurie valdžioje buvę so-cialdemokratai. Buvusio fi nansų mi-nistro Zigmanto Balčyčio nuomo-ne, antkainių ribojimas – netinkama priemonė mažinti maisto produktų kainas, tačiau ir tokios priemonės jis nevadintų populistine.

Vėliau Seimas įstatymą priėmė, tačiau paskui pats pasiūlė Preziden-tui Valdui Adamkui jį vetuoti. Taip ir atsitiko. Tokia praeitis. Dabar, ar-tėjant naujiems rinkimams, politi-kai vėl daug aktyviau pradėjo rūpin-tis rinkėjams skaudžiausiais reikalais.

Klausimas – ar vėl liks tik parama žo-džiais?

Žadamos antkainių ribos ir baudos

Kol kas neaišku, apie kokį įstatymą kalbėjo Prezidentė. Ar ji pati pasiū-lytų galiojančio įstatymo pataisas, ar pritartų grupei Seimo narių, kurie ne-seniai Seime įregistravo įstatymo pa-keitimus ir dabar renka parašus, kad šis įstatymas būtų svarstomas net sku-bos tvarka.

Įregistruotame Kainų įstatymo pa-pildymo įstatymo projekte numaty-ta, kad įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mo-kesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc. nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos, o mažmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 25 proc. nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos. Šios nuosta-tos būtų netaikomos smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, kuriose dirba iki 10 žmonių ir kurių metinė apy-varta neviršija 7 mln. Lt.

Be kita ko, įstatymo projekte siūlo-ma, kad už šio įstatymo ir jo norminių aktų pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka kaltieji asmenys būtų traukia-mi administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o ūkiniams subjektams būtų taikomos ekonominės sankcijos. Už minėtus pažeidimus būtų taikoma 5 proc. nuo įmonės mėnesinės apy-vartos bauda.

Tik įstatymas sutramdytų plėšikautojus

Vienas minėto įstatymo projekto autorių Seimo narys Valentinas Ma-zuronis sakė, kad panašaus pobūdžio įstatymo pakeitimai neseniai atlikti apribojant vaistų antkainius. Dabar, pasak V.Mazuronio, vaistų kainos su-mažėjo apie 10 proc. „Maisto produk-tų kainos kyla nuolat, o premjeras tik skėsčioja rankomis. Blogai, bet nieko nedaro, kad taip nebūtų. Perdirbėjai kaltina prekybininkus, o pastarieji – perdirbėjus, ir reikalas nejuda iš vietos. Ūkio ministras aiškiai pasakė, kad kai-nas kelia prekybininkai. Mano nuo-mone, tvarką galima įvesti tik priėmus įstatymą, t. y. apribojus antkainius“, – sako V.Mazuronis. Beje, įstatymo pataisų projekto autoriai atsižvelgė į Prezidento V.Adamkus pastabas.

„Antkainių apribojimą mažmeni-nei prekybai padidinome nuo 20 iki 25 proc., be to, atsižvelgėme į tuome-tinio Prezidento nuogąstavimus, kad toks įstatymas sužlugdytų smulkiuo-sius prekybininkus – dabartiniame projekte jiems numatytos išimtys“, – sako V.Mazuronis.

Seimo narys tikisi, kad kole-gos įstatymo projektui pritars ir jis bus svarstomas skubos tvarka. V.Mazuronis sako, kad Konkurenci-jos taryba sėkmės atveju įmonėms gali skirti baudas, tačiau kainų ji negali sumažinti. Kai kurios įmonės gal net sutiktų mokėti baudas, bet nemažin-ti antkainių. Apsimoka. Tik įstatymas padėtų sutramdyti plėšikautojus.

Aktualijos

Stebiuosi pareikštais kaltinimaisMarius Busilas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius

Apie prekybos įmones pateikiama klai-dinanti informacija. Mes, prekybininkai, maisto produktų antkainių nedidina-me, jie išliko tokie patys arba net su-mažėjo. Pavyzdžiui, antkainiai pienui tesiekia 11–14 proc., kitų produktų – iki 18 proc. Todėl stebiuosi kaltinimais ir norais priimti kainas reguliuojantį įsta-tymą. Labai abejoju, ar toks įstatymas realiai veiktų.

Padėtį gali pakeisti tik konkurencijaRimantas Rudzkis, DnB NORD vyriausiasis analitikas

Bandydami reguliuoti kainas efektą pa-siektume tik trumpam laikui. Tačiau Kon-kurencijos taryba turi dirbti aktyviai. Bū-tina vartotojams skelbti, kam ir kiek ati-tenka produkto kainos, nurodyti preky-bos tinklų antkainių dydžius. Tačiau pa-dėtis iš esmės pasikeistų tik Vyriausybei

padidinus konkurenciją, t. y. jeigu būtų leidžiama dirbti smulkiesiems prekybi-ninkams. Reikia kategoriškai supapras-tinti sąlygas pradėti verslą. Vyriausybė tai gali padaryti be jokių išlaidų ir net sutaupytų, nes nereikėtų išlaikyti biuro-kratų. Štai mano pažįstamas, Japonijoje gyvenantis lietuvis, man pasakojo, kad vakare sumanęs užsiimti prekyba, kitą dieną jis jau gali pradėti dirbti ir nereikia jokių leidimų, kol nepasieki tam tikros apyvartos. Turime leisti žmonėms dirb-ti, nevaržyti iniciatyvos.

Ribokime ne kainas, o ES paramąPetras Auštrevičius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Mane stebina Prezidentės pažadas ant-kainius reguliuoti įstatymu. Esu įsitiki-nęs, kad prekybininkai suras galimybių prisitaikyti, sugalvos papildomus mo-kesčius ar įves žodinius susitarimus. Šiuo atveju Konkurencijos taryba turi įrodyti, kad kainos didinamos nepagrįs-tai. Aš siūlyčiau Vyriausybei paieškoti galimybių paremti smulkiuosius preky-bininkus ES lėšomis ir taip subalansuoti padėtį rinkoje bei sutramdyti stambiuo-sius prekybos tinklus. Jeigu kainas nepa-grįstai didina perdirbėjai, jiems Vyriau-sybė turi labai aiškiai pasakyti – jeigu imatės tokių žingsnių, mes pakoreguo-sime ES paramos teikimo taisykles ir jūs nebegalėsite jomis pasinaudoti.

Prekybos milžinams kalami antkainių antrankiai

Įregistruotame Kainų įstatymo papildymo įstatymo projekte numatyta, kad įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina teismų vadovus ieškoti re-zervų ir optimizuoti savo veiklą. Teismų vadovai sako, kad tai ga-lima padaryti pakeitus kai kurias teismų organizacines priemones. Tiesa, jos būtų įgyvendintos ne anksčiau kaip 2012-aisiais.

Šalies vadovė susitiko su Teisėjų tarybos ir aukštesniųjų instancijų teis-mų vadovais. Pasak Prezidentės atsto-vo Lino Balsio, buvo paraginta ieškoti rezervų, optimizuoti veiklą, išvengti neūkiškumo, dėl kurio prarandama nemažai išteklių.

Taip pat buvo kalbėta ir apie tei-sėkūrą. Prezidentei, anot jos atstovo, labai svarbu buvo išgirsti teisėjų nuo-monę apie Seimui pateiktas įstatymų pataisas – išplėstinę turto konfi skaciją, antikorupcinių įstatymų paketą.

D.Grybauskaitė paragino pradėti platesnę diskusiją dėl tarėjų instituto įvedimo teismuose. Tam prie prezi-dentūros bus sudaryta darbo grupė, kuri analizuos, kokiu būdu visuome-nės atstovai galėtų būti įtraukti į teis-mų darbą.

VL, Eltos inf.

Teismai turi dirbti kuo efektyviau

Buvęs Klaipėdos miesto apy-linkės prokuratūros vadovas Sta-nislovas Stulpinas prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn bu-vusį generalinį prokurorą Algi-mantą Valantiną.

Savo rašte dabartiniam gene-raliniam prokurorui Dariui Va-liui S.Stulpinas teigia manąs, kad A.Valantinas galbūt piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės ža-los patyrė valstybė ar fi zinis asmuo. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir kreiptis į Seimą dėl A.Valantino patraukimo baudžiamojon atsako-mybėn, mat jis šiuo metu yra Vil-niaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas.

Visi S.Stulpino argumentai pra-dėti ikiteisminį tyrimą susiję su gar-siąja galimo Drąsiaus Kedžio duk-relės prievartavimo istorija. Esą A.Valantinas galėjo užkirsti kelią ir jos tęsiniui.

S.Stulpinas rašo, kad savo neveiki-mu A.Valantinas pakirto visuomenės pasitikėjimą teisėsaugos institucijo-mis, paskleidė supratimą ir tikėjimą, kad įstatymus pažeidinėti, piktnau-džiauti tarnybine padėtimi, ignoruoti piliečių teises ir teisėtus interesus, jų pranešimus apie nusikalstamas vei-kas gali ne tik jis, bet ir kiti prokuro-rai, kitų teisėsaugos institucijų dar-buotojai.

Susikirto buvę prokurorai

S.Stulpinas rašo, kad savo neveikimu A.Valantinas pakirto visuomenės pa-sitikėjimą teisėsaugos institucijomis.

VL archyvo nuotrauka

32010 spalio 6 • Nr. 79 (8994)Valstiečių laikraštis

Savivaldybė metė pirštinę

Ukmergėje kelis mėnesius verda rimta kova tarp vietos valdžios ir šilu-mos ūkio nuomininko įmonės „Mies-to energija“. Kaip „Valstiečių laikraš-čiui“ teigė Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas, 2000 m. ankstes-nės valdžios sudaryta nuomos sutar-tis su „Miesto energija“ tapo žalinga visuomenei, todėl įmonės paslaugų nuspręsta atsisakyti nelaukiant sando-rio termino pabaigos – 2015 m. „Ben-drovė skirstė ir dalijo pajamas tarp 20 fi zinių ir juridinių asmenų, veikian-čių skirtingose šalies ir pasaulio vie-tovėse, – teigė A.Kopūstas. – „Mies-to energija“ be savivaldybės sutikimo sudarė ilgalaikes paskolų sutartis su bankais, įkeitė Ukmergės šilumos ūkio turtą, o palūkanas bankams tu-rėjo dengti šilumos vartotojai.“

Pasak mero, Ukmergės rajono gy-ventojai Lietuvoje mokėjo bene bran-giausiai už šildymo paslaugas – beveik 30 ct už kWh. „Tai buvo išpūsta kaina ir, kai šilumos ūkio valdymą perėmė savivaldybė, ją tikrai įmanoma suma-žinti“, – tikino A.Kopūstas.

Mūšis dėl katilinės

Tačiau nuomininkai neketina nu-sileisti, ginčas persikėlė į teismą. Gy-ventojai savo ruožtu kelias paras bu-dėjo prie pagrindinės miesto katilinės, norėdami užkirsti kelią „Miesto ener-gijos“ atstovams į ją patekti. Vis dėlto pirmadienį savivaldybė pranešė, kad „Miesto energijos“ apsaugos darbuo-tojai naudodami ašarines dujas įsiver-žė į katilinę.

A.Kopūstas tikino, kad mieste pa-skelbta ekstremali situacija, todėl sa-vivaldybės įmonė net ir neturėdama tiekėjo licencijos galės tiekti šiltą van-denį ir šilumą. Dėl vykstančio savi-valdybės ir „Miesto energijos“ karo visą rugpjūtį ukmergiškiai gyveno be šilto vandens.

„Miesto energija“ skelbia, kad sa-vivaldybė neturėjo pagrindo skelbti ekstremalios padėties – rajone yra tiek technologinės, tiek teisinės galimybės tiekti karštą vandenį ir šilumą. Ben-drovės teigimu, ekstremalios situacijos

įvedimas yra skirtas pridengti savival-dybės vadovų padarytus ir planuoja-mus padaryti neteisėtus veiksmus.

Kaune bręsta permainos

Kaune šilumos ūkyje taip pat bręs-ta permainos. Tiesa, jos ne tokios dra-matiškos ir kauniečiams rūpesčių gau-ti šilumą nekils. Jau ne vieną mėnesį sklandė gandas, kad Kauno termofi -kacinę elektrinę (KTE) – pagrindinį miesto šilumos gamintoją – valdanti bendrovė „Gazprom“ ketina parduo-ti suomių kapitalo įmonei „Fortum“. Nei viena pusė ofi cialios informacijos apie tai neteikia.

Kauno meras Andrius Kupčinskas neabejoja, kad derybos tikrai vyksta. „Tai įrodo ir tai, kad įmonės „Fortum“ atstovai neseniai paprašė savivaldybės įmonės „Kauno energija“ atskleisti su-tarties detales su „Gazpromu“, – pasa-kojo meras. – Savivaldybė sieks šiose derybose dalyvauti kaip trečioji šalis, nes ir mes, ir „Gazpromas“ turime su-tartinių įsipareigojimų.“

2003 m., kai Kauno valdžia par-davė KTE Rusijos bendrovei „Gaz-prom“, ši penkerius metus įsiparei-gojo nedidinti šilumos kainų. Tačiau

pasibaigus šiam terminui Kaunas da-bar patenka tarp brangiausiai mo-kančių už šilumą miestų. Ir grei-čiausiai ilgai toks bus, mat įmonė „Gazprom“ yra įsipareigojusi inves-tuodama 400 mln. Lt modernizuoti KTC, tačiau to nepadarė. O „Kauno energija“ iki 2018 m. privalo supirkti 80 proc. KTC pagamintos šilumos. Tokiu būdu ilgai buvo užkertamas kelias kitų energetinių išteklių paieš-kai. Tiesa, neaišku, kokios sąlygos laukia miesto, jei pasikeis KTC šei-mininkai.

A.Kupčinskas viliasi per ateinan-čius 5–6 metus rasti būdų atpiginti šilumą. „Kauno energija“ atlieka ga-

limybių studiją dėl biokuro gamybos, taip pat svarstoma galimybė tiesti vamzdį iš Elektrėnų, kuriuo gautu-me pigesnę šilumą iš Lietuvos elek-trinės“, – pasakojo meras.

Kainos ir toliau kandžiosis

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Bendrųjų rei-kalų skyriaus vedėja Loreta Kimu-tytė mano, kad didelių šilumos kai-nų pokyčių šalyje artimiausiu metu neturėtų būti. „Šilumos kainą sudaro

tiekėjų sąnaudos ir kuro žaliavos kai-na, – aiškino ji. – Šiuo metu tenden-cija yra tokia, kad įmonių sąnaudos nedidėja, kai kur net mažėja, daugelis įmonių modernizuotos. Tačiau dau-guma šilumos gamintojų priklauso-mi nuo dujų kainų, o jas prognozuo-ti sudėtinga. Akivaizdu, kad šilumos kainos mažiausios tose savivaldybėse, kur naudojamas biokuras.“

Antai biokuro katilines turinčiuo-se Tauragės, Molėtų, Ignalinos, Varė-nos savivaldybių gyventojams šiluma kainuoja nuo 17,67 ct už kWh iki 20,8 ct už kWh su PVM. O gamti-nes dujas vartojančiuose miestuose kainos yra nuo 22 ct už kWh ir kyla net iki 32,06 ct už kWh.

Lietuvos šilumos tiekėjų asocia-cijos (LŠTA) duomenimis, spalį šil-dymas vidutiniškai kainuos 1 ct už kWh daugiau nei pavasarį. „Nors šilumos tiekimo įmonės deda visas pastangas mažinti nuostolius šilu-mos trasose, bet čia sutaupytos lėšos iššvaistomos pro kiauras namų sie-nas“, – tvirtino LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jo teigimu, nerimą kelia ir kylan-čios gamtinių dujų kainos. „Jau ne vienus metus raginame valstybę ska-tinti biokuro vartojimą, tačiau kol kas vietinis kuras diegiamas išimtinai šilumos tiekėjų iniciatyva, – apgai-lestavo V.Stasiūnas. – Galima teigti, kad ir artėjantį šildymo sezoną šilu-mos tarifai mūsų gyventojams bus nustatomi Maskvoje.“

Aktualijos

Delčia.Saulė teka 7.30, leidžiasi 18.43.

Dieną: +10 +14°Rytoj Poryt

Ir toliau jausime Skandinavijos anticiklono įtaką, tad šiandien mūsų šaly-je išliks sausi ir gana saulėti orai. Pūs vidutinio stiprumo pietryčių, rytų vėjas. Įdienojus oras spės sušilti iki 10–14 laipsnių šilumos.

Mažai orai keisis ir ketvirtadienį. Pietryčių, rytų vėjas ir toliau pūs 5–10 m/s greičiu. Naktį temperatūra nukris iki 1–6 laipsnių šilumos, daug kur numatomos šalnos iki 0–5 laipsnių šalčio. Dieną šils iki 10–14 laipsnių šilumos.

Penktadienį ir šeštadienį laukia dar malonesni orai. Rytų, šiaurės rytų vėjas nurims iki 3–8 m/s. Debesų bus mažai ir išsilaikys sausa. Naktimis oro tempe-ratūra nukris iki 1–6 laipsnių šilumos, daugelyje rajonų prognozuojamos šalnos iki 0–5 laipsnių šalčio. Dienomis saulė orą spės sušildyti iki 9–14 laipsnių.

Paskutinę savaitės dieną papūs šiaurinių krypčių vėjas, padaugės debesų, tad ir diena numatoma vėsesnė už praėjusias.

ŠiandienDieną: +10 +14° Dieną: +9 +14°

Orai

Naktį: +1 +6°Naktį: +1 +6° Naktį: +1 +6°

Kristina Petraitytė

Naujas šildymo sezonas – tarsi trileris Atkelta iš 1 psl.

Pagrindinis dėmesys planuojant kitų metų valstybės biudžetą turi būti skiriamas defi citui ir valstybės skolai mažinti, sako Prezidentės Da-lios Grybauskaitės vyriausiasis pata-rėjas ekonominės ir socialinės politi-kos klausimais Nerijus Udrėnas.

Šalies vadovė, anot N. Udrėno, su-pranta biudžeto svarbą ir tikisi, kad jis bus priimtas laiku. Tiesa, kol kas dėl galutinio valstybės biudžeto projekto Vyriausybė neapsisprendė. N.Udrėnas priminė, kad valstybės skola 2008 m. sudarė 15,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šių metų pabai-goje planuojama 36–37 proc. BVP valstybės skola. Prezidentės atstovas

sakė, kad norint suvaldyti valstybės skolą, reikia laikytis griežtos biudžeto valdymo politikos. Stabilizavus fi nan-sus, bus galima skolintis su mažesnė-mis palūkanomis. Šiuo metu Lietuva palūkanoms atiduoda 2 mlrd. Lt. Ši suma, pasak N.Udrėno, lygi viešojo saugumo biudžetui arba pusei viso švietimo biudžeto. Anot jo, 2009-ai-siais biudžeto defi citas artėjo prie 10 proc. BVP, o 2010-aisiais bus ne-toli 8 proc. BVP. „Negalime praval-gyti daugiau negu uždirbame. (...) Nuo mūsų pačių priklauso, kaip su-valdysime savo apetitus ir padėsime pagrindus tolesniam augimui. Dabar susiverždami diržus, stabilizuodami

fi nansus, turime struktūriškai mažin-ti biudžeto defi citą, ką turime daryti ir pagal Europos Tarybos rekomen-dacijas, maždaug po 2,25 proc. BVP kiekvienais metais, kad galėtume būti konkurencingi ateityje ir užtikrinti mūsų vaikų ateitį“, – sakė N.Udrėnas. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos valstybės planuojama skola metų pabaigoje sudarys 35,89 mlrd. Lt, palūkanų šiais metais bus sumo-kėta apie 1,6 mlrd. Lt. Planuojama, kad kitais metais palūkanos sieks beveik 2 mlrd. Lt, o valstybės biu-džeto pajamos šiais metais sudarys 14 mlrd. Lt.

VL, Eltos inf.

Gyventojai neturi būti įkaitaiAntanas Baura, Seimo narys

Nenormalu, kai kilus ginčui tarp val-džios institucijų ir verslo įmonės ken-čia gyventojai. Įvykiai Ukmergėje pa-rodė dabartinio Šilumos ūkio įstaty-mo spragas. Dėl jų Ukmergės rajono savivaldybė negali laisvai disponuoti viešuoju turtu ir užtikrinti nepertrau-kiamą karšto vandens ir šilumos tie-kimą gyventojams.Net tuo atveju, kai šilumos tiekė-jas nebeatitinka įstatyme numaty-tų reikalavimų, nesilaiko su savival-dybe sudarytos sutarties, juridinio pagrindo panaikinti šilumos tiekėjo licencijos vis tiek nėra. Tai akivaizdus vartotojų interesų pažeidimas. To-dėl Seimui jau pateikėme įstatymo projektą, kuriame siūloma įtvirtinti nuostatą, kad licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu vyksta teisminiai ginčai ir dėl to negalima užtikrinti vartotojų aprūpinimo šiluma. Taip pat siūloma numatyti, kad licencijos galiojimo sustabdymas negali trukti ilgiau nei vienus metus.

Kainas mažintų tik renovacija ir biokurasJurgis Vilemas, Energetikos ekonomikos asociacijos valdybos narys

Norint sumažinti šilumos kainas bū-tina skatinti dvi kryptis: vietinio kuro panaudojimą ir daugiabučių reno-vaciją. Dabar daugybė energijos iš-švaistoma dėl nesandarių namų, todėl šilumos kaina yra didelė. Kaž-kodėl vėžlio žingsniu juda ir bioku-ro skatinimas. Verslas tuo labai su-interesuotas, laukia biurokratinių kliūčių pašalinimo. Deja, politikai būna greiti, kai reikia priimti abe-jotinus sprendimus, kaip buvo „Leo LT“ kūrimo atveju, atominės elek-trinės statybos, o kai kalbama apie akivaizdžiai visiems naudingus da-lykus, viskas stringa.

Valstybės skolos didėja tragiškai

Ukmergėje kelis mėnesius verda rimta kova tarp vietos valdžios ir šilumos ūkio nuomininko įmonės „Miesto energija“.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šių metų spalį šildymas vidutiniškai kainuos 1 ct už kWh daugiau nei pavasarį.

4 2010 spalio 6 • Nr. 79 (8994)Valstiečių laikraštisAktualijos

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė,lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Seimo kontrolierius Romas Va-lentukevičius praėjusią savaitę pra-nešė neradęs jokių smurtą įrodan-čių duomenų Eglės Kusaitės byloje. Ir dar pabrėžė, kad prokurorai labai geranoriškai jam leido skaityti visą bylą. Galutiniai įtarimai šiai vos 22 metų merginai labai sunkūs: daly-vavimas kuriant organizuotą grupę teroro aktui vykdyti ir rengimasis su-sisprogdinti Rusijoje siekiant sunkių padarinių – nužudyti kuo daugiau žmonių.

Visą pusmetį Pilietinės visuome-nės instituto vadovas Darius Kuo-lys ir kiti jo draugai „pilietininkai“ rėkė apie baisųjį Valstybės saugumo departamentą (VSD), kuris neva imituodamas kovą su terorizmu ty-čia sukurpė bylą nekaltai mergaitei, pareigūnai neva smurtu išgavo jos prisipažinimus. E.Kusaitė buvo pa-versta baisaus teisininkų monstro su-sidorojimo auka – smaugiamos lais-vės simboliu.

Kai teismas pakeitė E.Kusaitės suėmimą į kitą kardomąją priemo-nę, pati šios istorijos herojė leidosi išnaudojama televizijų ir pasakojo apie tai, kaip pareigūnai (lietuviai ir rusai) ją spardė, už plaukų nutvėrę trankė į žemę, leido psichotropinius vaistus. Sukurtas toks baisus vaizdas, tarsi Lietuvos VSD yra tas pats so-vietinis KGB.

Į E.Kusaitės gynėjų gretas įsitrau-kė net tautos sąžinė – sovietmečio rezistentai kunigas Robertas Grigas ir Nijolė Sadūnaitė. Jie VSD parei-gūnus vadino „vėesdešnikais“. Pro-kuroras Justas Laucius teisme buvo išvadintas kagėbistu, rusų pakaliku, budeliu. O juk J.Laucius už nuopel-nus Lietuvos valstybei yra įvertin-tas tuo pačiu Vyčio Kryžiaus ordinu kaip ir daugelis laisvės kovotojų.

Mes nežinome: gal tikrai tyrėjai smurtavo. Būna, kad pareigūnai per-žengia įgaliojimus ir griebiasi netei-sėtų priemonių. Būna tokių atvejų net ir demokratinėse šalyse. Bet yra teisinės priemonės kovai su smur-tu. E.Kusaitės advokatas turėjo rei-kalauti medicininės ekspertizės, ir smurtininkai būtų sulaukę baudžia-mosios atsakomybės.

O čia ir paaiškėja svarbiausias momentas: E.Kusaitė nepasitikėjo savo advokatu, nepasitikėjo ir medi-

kais, kurie galbūt išvien su „vėesdeš-nikais“, todėl apie mušimą niekam nepasakojo. Lietuvos pilietė nepasi-tiki Lietuvos valstybe? Kas jai tada gali padėti? Nejučiomis peršasi ir kita versija: vertybėse susipainioju-si mergina dabar drabstosi baisiau-siais kaltinimais savai valstybei vien tam, kad išvengtų pelnytos bausmės. Juk pati prisipažįsta turėjusi blogų įpročių (gal ir įprotį meluoti?). Tuo labiau kad tų sumušimų niekas ne-matė (trankymo į grindis, spardymo žymių juk turėjo likti).

„Pilietininkų“ veikla jau seniai at-rodo įtartina. Įspūdis toks, kad prisi-dengusi kova už teisingumą ši gru-pelė žmonių siekia užvaldyti VSD ir teismus. Ta E.Kusaitė pasigrieb-ta kaip iliustracinė priemonė teisė-saugos puvėsiams įrodyti. Čia lygiai tas pat kaip ir Kauno pedofi lijos is-torijoje: jeigu tyrėjai mūsų „tiesos“ nepatvirtina, jie niekšai, smurtauto-jai, korumpuoti arba pedofi lai. To-

kių keiksmų, grasinimų ir spaudimo susilaukiantys teisėjai jau bijo imtis rezonansinių bylų. Tai tikra grėsmė teisinei valstybei.

Kodėl valstybei griauti lengvai sekasi pajungti net Lietuvos laisvės šauklius – sovietmečio rezistentus? Kovo 11-osios akto signataras Al-girdas Patackas labai gerai paaiški-no, kur Garliavos kovotojų šaknys. Garliavoje, pasak A.Patacko, poka-ryje vyko partizaninės kovos. Dvi-dešimt metų atkurta valstybė, o jie tebepartizanauja. Valstybė yra ne to-kia, kokią jie įsivaizdavo svajonėse, demokratinių teisinių principų jie nesupranta, taigi prieš blogį taiko tas pačias rezistencines priemones – savą valstybę griauna taip kaip aną sveti-mą. Lygiai taip savoje valstybėje par-tizanauti nepaliovęs Algirdas Petru-sevičius padarė nusikaltimą, lygiai taip ryšio su sava valstybe nesura-dę sovietmečio „spekuliantai“ tapo kovotojais su pedofi lija. Ir ta kova jau nebejuokinga, nes už jų naivaus nuoširdumo stovi labai gudrūs ma-nipuliatoriai.

Gaila E.Kusaitės. Norėčiau, kad teismas ją išteisintų (baisu, kai gresia 20 nelaisvės metų ar net kalėjimas iki gyvos galvos). Valstybė turėtų nepagai-lėti lėšų ir paskirti geriausius psicho-logus šiai pasiklydusiai sielai išgelbėti. Juk nusikaltimas nepadarytas, užkar-dytas (gal reikėtų ne šmeižti VSD, o dėkoti už išgelbėtą gyvybę?). Bet tei-sinėje valstybėje tam ir yra advoka-tai, kad nepamirštų visų aplinkybių, o teismas privalo tas aplinkybes įvertinti. Net ir išgirdus baisiausią teismo nuos-prendį dar yra vilties, kad prezidentas gali patenkinti malonės prašymą.

Visa kita kova už teisingumą, deja, tik stumia valstybę į žiaurios neteisybės klystkelius.

Tebepartizanaujame Tiesiai šviesiai

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.lt

Seimo opozicijos lyderis Lietu-vos socialdemokratų partijos pir-mininkas Algirdas BUTKEVIČIUS mano, kad susidariusią politinę ly-giųjų situaciją pakeisti gali tik nauji Seimo rinkimai. Naujajai daugumai susiformuoti šiame Seime prielai-dų nėra, o svarstant kitų metų biu-džetą gali paaiškėti, kad Vyriausy-bė toliau dirbti taip pat negali.

Socialdemokratų partijos tary-ba paragino Prezidentę Dalią Gry-bauskaitę pritarti siūlymui sureng-ti pirmalaikius Seimo rinkimus? Ar manote, kad atskirų ministrų pa-keitimas padėties iš esmės jau ne-pakeistų?

Mes Prezidentę raginame, kad ji atsižvelgtų į tai, jog dabartinė Vyriau-sybė yra praradusi visuomenės pasiti-kėjimą. O svarbiausia, kad Vyriausybė neįgyvendina arba įgyvendina labai nedaug metų pradžioje užsibrėžtų už-davinių. Todėl manome, kad ir Pre-zidentė turi imtis iniciatyvos spręsti susikaupusias problemas.

Kokiu būdu?Sprendimų būdai yra keli. Prezi-

dentė gali pasikviesti frakcijų seniū-nus tartis dėl tolesnio Seimo darbo. Gali atskirai su Vyriausybe tartis, kad situacija pasikeistų. Neužtenka pasa-kyti, kad Vyriausybė žino, bet nedaro. Jeigu nedaro, vadinasi, ir nežino. Taigi mes manome, kad šios dvi instituci-jos yra atsakingos už Lietuvos ateitį ir dabartį.

Kodėl kreipiatės į Prezidentę, o nemėginate pirmalaikius rinkimus surengti Seimo narių daugumos balsais arba pareikšti tiesioginį ne-pasitikėjimą Vyriausybe Seime?

Galiu pasakyti, kad jau dabar yra rengiamas Seimo nutarimo projektas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, ku-ris dar šį mėnesį bus pateiktas Seimo plenariniame posėdyje. Šia kryptimi irgi dirbame. Bet norime, kad ir Pre-zidentė pareikštų savo nuomonę. O toliau neatsisakome ir tokio atvejo, kad gali būti pareikštas nepasitikėji-mas Vyriausybe. Šiuo metu renkame informaciją apie ministerijų veiklą, tad viskas gali būti sudėta į bendrą paketą ir gali būti pareikštas nepasi-tikėjimas visa Vyriausybe.

Kaip prognozuojate, ar ši valdan-čioji dauguma pajėgs patvirtinti kitų metų biudžetą? Gal tuomet ir susi-formuos situacija, kai Vyriausybė neteks Prezidentės pasitikėjimo ir ims formuotis nauja dauguma?

Labai teisingas pastebėjimas. Tai vienas pagrindinių Lietuvos metų įstatymų. Jį pateikus išryškės, ar Vy-riausybė atsakingai planuoja biudže-

tą, kokios numatytos kitų metų iš-laidų ir pajamų bei skolinimosi, biudžeto defi cito prognozės. Jeigu bus matyti, kad planuojamų pajamų surinkti nepavyks (o mano skaičia-vimais jau praradome apie 1 mlrd. litų vien dėl to, kad laiku nepanau-dojome Europos Sąjungos lėšų), gali kilti įvairiausių diskusijų ir gali būti prieita net iki to, kad biudžetui ne-bus pritarta.

Jeigu socialdemokratams tektų imtis atsakomybės formuoti Vyriau-sybę, kokius siūlytumėte pagrindi-nius būdus pagerinti šalies ekono-minę padėtį, sumažinti nedarbą?

Europos Sąjunga Lietuvos infras-truktūrai skiria daugiau kaip 5 mlrd. litų (iš viso – 8 mlrd. litų). Reikėjo tik laiku tuos pinigus panaudoti. Vien tik infrastruktūros projektuose panau-dotas 1 mlrd. litų tiesiogiai sukuria 5 tūkst. darbo vietų. Taigi, panaudojus 5 mlrd. litų, būtų tiesiogiai sukurta 25 tūkst. naujų darbo vietų. Nuo šios sumos į biudžetą sugrįžtų 1,5 mlrd. litų. Darbo užmokesčiui tektų 1,2–1,4 mlrd. litų, iš jų apie 70–80 proc. būtų išleista vartojimui. Taigi krizei suvaldyti tai buvo vienas galingiau-sių instrumentų.

Antras instrumentas – gyvenamų-jų namų renovacija. Ją fi nansuotume iš specialios programos, o gyventojai po renovacijos 5–7 metus mokėtų už šilumos energiją tokią pat kainą, ko-kią mokėjo iki renovacijos.

Toliau sektų energetikos krizės su-stabdymas statant katilines mažes-niuose miesteliuose ir miestuose, kad būtų kuo mažiau suvartojama gamti-

nių dujų. Reikėtų įgyvendinti inves-ticinius projektus sujungiant dujų ir elektros tinklus su Lenkija bei tiesti dujotiekį nuo Jurbarko iki Klaipėdos, pastatyti suskystintų dujų terminalą.

Ar turite idėjų, kaip ne tik bau-džiamosiomis akcijomis mažinti kontrabandos ir šešėlinės ekono-mikos mastą?

Mes jau seniai sakėme, kad nega-lima kelti PVM tarifo maisto pro-duktams. Be to, visi PVM ir akcizų mokesčiai turėtų būti taikomi atsižvel-giant į kaimyninių valstybių vykdomą politiką. Tai kalbėjome nuo naktinės mokesčių reformos. Kad tai nebuvo demagogija ar populizmas (kaip mėgs-ta pasakyti premjeras), užtenka pasi-imti Valstybės kontrolės ataskaitą dėl akcizų politikos. Ji visiškai sutampa su mūsų anksčiau išsakytomis mintimis.

Ar pritariate Prezidentės siūly-mui įstatymų priemonėmis kovoti su sparčiai augančiomis būtiniausių maisto produktų kainomis?

Tai nieko nauja. Mes jau praėjusią savaitę registravome įstatymų pataisą dėl viršpelnio reguliavimo per ekono-mikos sunkmetį, jeigu nustatoma, kad kainos kyla nepagrįstai.

Iki šiol su krize ir ekonomikos problemomis asocijuojasi Andrius Kubilius ir jo komanda. Ar socialde-mokratams praktiniais sumetimais būtų naudinga dabar eiti į valdžią?

Mes į valdžią eitume tik su sąlyga, jeigu turėtume Seime daugumą. Kitu atveju kalbėti apie sėkmingą darbą būtų neišmintinga, nes per ekonomi-kos sunkmetį greitai priimti sprendi-mus, kartais radikalius, nepopuliarius, reikia turėti tvirtą daugumą Seime ir kompetentingą Vyriausybę.

Tarsi sakote, kad šis Seimas su-kurti iš esmės naują politinę dėlionę nepajėgus? Reikia naujų rinkimų?

Šitas Seimas dabar vegetuoja.

Algirdas Butkevičius: Šitas Seimas vegetuoja

E.Kusaitė nepasitikėjo savo advokatu, nepasitikėjo ir medikais, kurie galbūt išvien su „vėesdešnikais“, todėl apie mušimą niekam nepasakojo. Lietuvos pilietė nepasitiki savo valstybe? Kas jai tada gali padėti?

Jau rengiamas nutarimo projektas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, kuris dar šį mėnesį bus pateiktas Seimo plenariniame posėdyje.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2010 spalio 6 • Nr. 79 (8994)Valstiečių laikraštis 5

2010 spalio 6 • Nr. 79 (8994)Valstiečių laikraštis6 Pasaulis

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS GAUTI PARAMĄ PAGAL LIETU-VOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĘ „PARAMA VERSLO KŪRIMUI IR PLĖTRAI“

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) kviečia teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – KPP) priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.

Paraiškos pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kai prašomos pa-ramos suma didesnė kaip 260 000 litų, priimamos nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d.

KPP priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ taisyklės ir paraiškos forma pa-tvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 32-1132, Nr. 112-4288, Nr. 135-5265; 2009, Nr. 34-1317, Nr. 105-4399, Nr. 125-5407, Nr. 26-1223, Nr. 117-5980).

Paraiškos pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, kai prašomos paramos suma ne didesnė kaip 260 000 litų, priimamos nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d.

KPP priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės ir paraiškos forma patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 3D-338 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ supaprastintųjų įgyvendini-mo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 57-2242, Nr. 79-3334, Nr. 99-4177, Nr. 125-5406, Nr. 25-1186, Nr. 117-5981).

Paraiškų pagal KPP priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ formos, kai prašo-mos paramos suma didesnė kaip 260 000 litų ir kai prašomos paramos suma ne didesnė kaip 260 000 litų, skelbiamos Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt).

Paraiškos teikiamos Agentūros Kontrolės departamento teritoriniuose skyriuose pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą.

Agentūros darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį 8–17 val., penktadienį 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.

Teritorinis skyrius Adresas TelefonasAlytaus skyrius Tvirtovės g. 1 / Naujoji g. 2,

62116 Alytus(8 315) 56 797

Kauno skyrius K. Donelaičio g. 33, 44240Kaunas

(8 37) 30 85 50

Klaipėdos skyrius Taikos pr. 28, 91220 Klaipėda (8 46) 43 14 00Marijampolės skyrius Gamyklų g. 1, 68300

Marijampolė(8 343) 97 950

Panevėžio skyrius Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys (8 45) 50 22 70Šiaulių skyrius Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai (8 41) 59 61 29Tauragės skyrius Prezidento g. 7, 72258 Tauragė (8 446) 20 120Telšių skyrius Pramonės g. 5, 87333 Telšiai (8 444) 77 050Utenos skyrius J. Basanavičiaus g. 126, 28214

Utena(8 389) 64 080

Vilniaus skyrius S. Dariaus ir S. Girėno g. 40, 02189 Vilnius

(8 5) 264 9487

Paraiška turi būti pateikta asmeniškai pareiškėjo arba per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo pro-gramoje tvarkos ir sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus:

– telefonu (8 5) 252 6999;– faksu (8 5) 252 6945;– elektroniniu paštu info@nma.lt;– paštu, adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

(Užs. 945)

Skaudžią netekties valandą dėl 2004–2008 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nario Vytauto Sigito Draugelio

mirties nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo pirmininkė Irena Degutienė

Daumantas Musnickas

Dabartinio šalies premjero Val-džio Dombrovskio vadovaujamas centro dešinės blokas „Vienybė“ gavo net trečdalį rinkėjų balsų ir užsitikrino teisę formuoti valdan-čiąją koaliciją parlamente.

Nacionalistams nepasisekė

Latvijos parlamento rinkimus lai-mėjo penkios partijos ar partijų su-sivienijimai: „Vienybė“ – 31 proc., „Santarvės centras“ – 26 proc., „Ža-liųjų ir valstiečių sąjunga“ – 19,6 proc., „Už gerą Latviją“ – 7,6 proc. ir „Viską Latvijai – Tėvynei ir laisvei / Latvijos nacionalinės nepriklausomybės sąjū-dis“ – 7,6 proc. Latvijos parlamente, kurį sudaro 100 deputatų, rinkimų re-zultatai garantavo „Vienybei“ 33 vie-tas, „Santarvės centrui“ – 29, „Žalie-siems ir valstiečiams“ – 22, likusioms dviem partijoms – po 8 vietas. Kitos rinkimuose dalyvavusios politinės jė-

gos nesugebėjo perkopti 5 procentų rinkėjų balsų barjero ir į parlamentą nepateko. Už „borto“ atsidūrė ir naci-onalistinė rusų partija „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“. Ši už rusų teises, ženklias pilietybės suteikimo politikos korekcijas, antrosios valsty-binės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai bei tampresnius ryšius su Ru-sija pasisakanti partija tikėjosi gauti nemažai balsų, turint galvoje sudėtin-gą etninę Latvijos gyventojų sudėtį ir tvyrančią įtampą tarp latviškosios ir rusiškosios bendruomenių. Primin-sime, kad latviai Latvijoje tesudaro 59,3 proc. gyventojų, rusai – 27,8 proc., baltarusiai – 3,6 proc., ukrainie-čiai – 2,5 proc., lenkai – 2,4 proc., ki-tos tautybės – 4,4 proc. Tačiau partija „Už žmogaus teises vieningoje Latvi-joje“ nesurinko būtinų penkių procen-tų rinkėjų balsų, kad galėtų deleguoti savo narius į parlamentą. Paaiškėjo, kad didelę dalį šios partijos balsų per-ėmė kur kas nuosaikesnė rusų ir latvių partija „Santarvės centras“.

Patikėjo premjeru

Atrodytų kiek nenatūralu, kad ša-lies, ne taip seniai atsidūrusios bene giliausiame ekonomikos krizės taš-ke, iki ausų prasiskolinusios ir iki šiol negalinčios atsitiesti nuo patirto šoko, piliečiai iki šiol remia politines jėgas, visą sunkmetį buvusias valdžioje. Juk būtent rinkimus laimėjusiems politi-kams teko drastiškai karpyti valstybės biudžetą, mažinti atlyginimus, sociali-

nes išmokas, priiminėti kitus itin ne-populiarius sprendimus. Tačiau rinkė-jai nepuolė balsuoti nei už opoziciją, nei už „lengvus ir greitus“ sprendi-mus siūlančius populistus. Kodėl lat-viai nepasielgė taip, kaip veikiausiai pasielgtų Lietuvos rinkėjai, kurių žen-kli dalis kiekvienuose rinkimuose savo balsus patiki naujiems „gelbėtojams“ ir griežtai baudžia iki tol buvusius val-džioje? Veikiausiai Latvijoje suvei-kė reiškinys, kurį sąlyginiai galėtume pavadinti „tautos ir valstybės išsaugo-jimo instinktu“. Latviai pasirinko ge-riau neturtingą, sunkią dabartį su jau esančiais valdžioje latvių politikais, nei neaiškią ateitį su kitomis, daugiausia prorusiškomis politinėmis jėgomis. Suprato, kad latvių tautybės rinkė-jų balsų išskaidymas plačiame poli-tiniame spektre tik palengvins atėji-mą į valdžią prorusiškoms partijoms. Prieš rinkimus nemažai politologų prognozavo, kad daugumą naujaja-me parlamente gali sudaryti libera-lios prorusiškos partijos „Santarvės

centras“ ir nacionalistinės rusų par-tijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ koalicija. O tai jau būtų di-džiulė grėsmė valstybės tęstinumui ir provakarietiškai orientacijai.

Gera žinia ir Lietuvai

Premjero V.Dombrovskio vado-vaujamo bloko „Vienybė“ pergalė rinkimuose anaiptol nėra tik balsa-vimo principu „nesvarbu kas, kad tik ne rusas“ padarinys. Be abejo, rinkėjai nebūtų patikėję dabartiniais valdan-čiaisiais, jei nematytų jų atliekamų darbų, tinkamai neįvertintų skau-džių, bet būtinų reformų. Tačiau la-bai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad latvių premjeras sugebėjo savo šalies piliečiams tinkamai paaiškinti, ko-dėl valdžia žengia vieną ar kitą nere-tai visuomenei skausmingą žingsnį. Latvijoje valdžia išvengė arogancijos pinklių, gebėjo tinkamai komunikuo-ti su tauta, todėl valdantiesiems leista tęsti darbus.

Dr. Manvydas Vitkūnas

Kibirkštimi, įžiebusia naują žo-džių karą tarp Maskvos ir Minsko, tapo prieš kelias dienas surengtas Baltarusijos prezidento susitikimas su Rusijos žiniasklaidos atstovais. Per spaudos konferenciją Aleksan-dras Lukašenka negailėjo kritikos Rusijos vadovams. Atsakymo nete-ko ilgai laukti – sekmadienį vakare Dmitrijaus Medvedevo vaizdo tin-klaraštyje, o netrukus ir ofi cialiame Kremliaus tinklalapyje paviešintas Rusijos prezidento atsakymas buvo kaip niekada griežtas ir atviras.

D.Medvedevo pasisakymo tonas vertė suklusti: ar tikrai Rusijos prezi-dentas kalba apie strateginės sąjungi-ninkės, Baltarusijos, vadovą, o ne kokį nors Maskvos jau seniai pasmerktą, suniekintą ir aiškiu priešu laikomą kai-myninės šalies prezidentą (kaip kad kalbama apie Gruzijos vadovą Michai-lą Saakašvilį). Rusijos prezidentas pa-reiškė, kad Rusija atitinkamai įvertins A.Lukašenkos veiksmus, tarp jų – an-tirusišką priešrinkiminės kampanijos toną (prezidento rinkimai Baltarusijoje įvyks gruodžio viduryje), esą negarbin-gą Baltarusijos vadovo elgesį ir Rusijos vadovus įžeidžiančius pasisakymus.

„Toks elgesys yra negarbingas, part-neriai taip nesielgia. Ir mes, žinoma, turėsime tai galvoje konstruodami san-tykius su dabartiniu Baltarusijos vado-vu“, – sakė D.Medvedevas. Anot jo, „rusų ir baltarusių tautos visada buvo

broliškos, todėl ypač keista, kad pasta-ruoju metu Baltarusijos vadovai apsi-ginklavo antirusiška retorika.

„Rusijos vadovams keliauja kalti-nimų ir keiksmų srautai. Tuo ir pa-grįsta visa Lukašenkos priešrinkimi-nė kampanija. Jį jaudina daug kas – ir tvarkos įvedimas mūsų ekonominiuo-se santykiuose, ir Rusijos žiniasklai-dos bendravimas su baltarusių opozi-cionieriais, ir netgi kai kurių aukštas pareigas užėmusių pensininkų bei atleistų valdininkų likimas“, – tęsė D.Medvedevas. Paskutinė jo frazė aiškiai parodė Kremliaus susierzini-mą Baltarusijos prezidento išreikštu palaikymu neseniai Kremliaus nuša-lintam ilgamečiam Maskvos merui Jurijui Lužkovui (Rusijos preziden-

to įsaku jis nušalintas kaip „netekęs pasitikėjimo“). A.Lukašenka išreiškė viešą palaikymą J.Lužkovui, išsiuntė jam atitinkamą telegramą. O prieš kelias dienas susitikime su Rusijos žurnalistais A.Lukašenka pareiškė, kad Rusijoje šios šalies vadovų nuro-dymu pradėta informacinė kampani-ja, nukreipta prieš jį. Už šių veiksmų esą stovi „Medvedevo ir Putino ko-manda“. A.Lukašenką taip pat aiškiai užgavo vasarą per vieną svarbiausių Rusijos televizijos kanalų NTV pa-rodytas fi lmas „Krikštatėvis batka“,

kuriame Baltarusijos vadovas vaiz-duojamas iš neigiamos pusės. Šį ka-nalą mato ir daugelis Baltarusijos gy-ventojų, todėl fi lmas susilaukė didelio baltarusių visuomenės dėmesio.

Galiausiai Rusijos vadovas kirto ir nokautuojamą smūgį A.Lukašenkai, atskleisdamas jo tariamai žemą vidinę kultūrą: „Prezidento Lukašenkos pasi-sakymai neatitinka ne tik diplomatijos taisyklių, bet ir elementarių žmoniš-kųjų principų. Tačiau tai man ne nau-jiena. Aš prisimenu, kaip nustebau, kai per pirmą mūsų dvišalį susitikimą užuot susikoncentravęs prie bendra-darbiavimo tarp Baltarusijos ir Rusi-jos klausimų, jis labai smulkiai ir itin negatyviai aptarinėjo mano pirmtakus Rusijos prezidento poste – Borisą Jel-ciną ir Vladimirą Putiną“, – paatviravo D.Medvedevas. Čia tenka atkreipti dė-mesį, kad ir tokie D.Medvedevo pasisa-kymai, atskleidžiantys uždarų valstybių vadovų pokalbių detales, diplomatijos požiūriu nėra korektiški. Tačiau Rusi-jos vadovas pasiekė savo tikslą ir tarp eilučių tiesiai šviesiai išsakė nuomonę, kad A.Lukašenka – chamas.

Rusija atkeršijo A.Lukašenkai ir už tai, kad šis taip ir nepripažino nuo Gruzijos atplėštų Pietų Osetijos ir Ab-chazijos nepriklausomybės. Baltarusi-jos vadovui buvo priminta, kad jis net kelių valstybių vadovų susitikimo metu

viešai pažadėjo tai padaryti, bet vėliau šį klausimą pradėjo naudoti kaip įrankį įvairiose politinėse derybose.

Neregėtas žodžių mūšis tarp kai-myninių ir „broliškų“ valstybių va-dovų rodo išties gilią A.Lukašenkos ir Kremliaus santykių krizę. Atrodo, kad Maskva pavargo klausytis eks-centriškojo Baltarusijos vadovo iš-sišokimų, bandymų reguliuoti Rusi-jos vidaus politikos klausimus, ginti Kremliui neįtinkančius žmones ir tuo pat metu joti pigių rusiškų energeti-nių išteklių žirgu.

Latvijos rinkėjai neleido šaliai nusukti į Rytus

A.Lukašenka įsiutino Kremlių

Premjero V.Dombrovskio vadovau-jamas blokas „Vienybė“ šventė per-galę rinkimuose. EPA-Eltos nuotrauka

Tarp Rusijos ir Baltarusijos vadovų įsiplieskė konfl iktas. D.Medvedevas apkaltino A.Lukašenką nepaisant „elementaraus padorumo“.

Tarp D.Medvedevo ir A.Lukašenkos perbėgo juoda katė. VL archyvo nuotrauka

Žodžių mūšis tarp kaimyninių ir „broliškų“ vals-tybių vadovų rodo išties gilią santykių krizę.

Maskvoje vykstančioje tarptautinėje parodoje „Zolotaja osen“ Lietuvos ekspoziciją apžiūrėjęs ir dovanotos lietuviškos duonos paragavęs Rusi-jos premjeras Vladimiras Putinas simboliškai at-vėrė vartus mūsų žemės ūkio produkcijai į šią šalį.

Stasys Jokūbaitis

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Gilindamiesi į savo šeimos istoriją, žmonės patiria ieš-kotojo jaudulį, atradėjo džiaugsmą.

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

15 psl.

Prekiaujantieji pagal vers-lo liudijimus turgavietė-se nori daugiau laisvės, o kontrolieriai siekia, kad prireikus būtų galimybė atsekti prekės judėjimą nuo gamintojo iki varto-tojo.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

9 psl.

Turgavietės kratosi kontrolės

Sodietė

7 psl.

Maskva nepamiršo lietuviškų dešrų ir sūrių

Mėsinių galvijų eksportas įkvėpė ūkininkusMenkos galvijienos vartojimo tradicijos Lietuvoje ir žemas pragyvenimo lygis verčia gyvulių augintojus dairytis į užsienio šalių rinkas.

Vida TavorienėVL žurnalistė

9 psl.

Šalnos atėjo – ruošiame poilsiui

Gėlyne švyti jau pasku-tiniai svogūninių gėlių, atkeliavusių iš šiltesnių kraštų, žiedai. Kad jaisgalėtume džiaugtis ir kitą vasarą, gėles svar-bu tinkamai paruošti žie-mai..

Irena Iešmantaitė

15 psl.

Kibucas – tai ne sovietinis kolūkis, o veikiau komuna, kurioje visa nuosavybė bendra.Asta Bendoraitė

13 psl.

Kolektyvinio darbo vaisiai – visiems arba niekam

Svetur Reportažas

Kilme gali didžiuotis ne tik bajorai