Transcript
Page 1: Valstiečių laikraštis 2010 10 02

Šeštadienis• Dainininkas Egidijus Sipavi-

čius, šiomis dienomis švenčiantis savo gimtadienį, linki sau atsikra-tyti impulsyvumo.

Sodyba• Asmeninio turto ir gyventojų

apsauga rūpinasi jau ir daugia-bučių namų bendrijos.

Sveikata• Nors jau užfiksuoti pirmi

susirgimo gripu atvejai, dau-giausia žmonių serga peršalimo ligomis.

(Užs. 935)

2010 spalio 2, šeštadienis • Nr. 78 (8993) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedu

(Užs. 170)

Trečiadienį VL su priedu

Ūkininkų žinios

Premjero pamokymai Rusijai atpiginti dujas nepadės

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, [email protected]

Valdant Tėvynės sąjungos koa-licinei Vyriausybei bankrutuojan-čioje padėtyje atsidūrė net 2 avia-kompanijos. Valdžia tik linkčioja galvas, o prieštaringai vertinamas Latvijos verslininkas „išdūrė“ savo šalies Vyriausybę ir jau pučia mig-

lą į akis lietuviams, praradusiems savo nacionalinį vežėją.

Šiek tiek daugiau nei prieš sa-vaitę pompastiškai pranešęs apie naujos skrydžių bendrovės steigi-mą Lietuvoje, prieštaringai verti-namas Latvijos verslininkas Bertol-tas Flikas pakeitė planus – lietuviai ir toliau bus tranzitiniai keleiviai.

Nukelta į 3 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Apie tai – 4 psl.

Lietuvos oro keleiviais prekiaujama Rygoje

Per Lietuvą nusirito protestų banga

Šią šaltą rudens savaitę di-džiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, taip pat Kė-dainiuose, Jonavoje ir Visagine praūžė mitingų bei piketų ma-ratonas.

Galimybės sumažinti kainas

Nors pasaulinės rinkos mastu Lietuva tiesiog mikroskopinė, ta-čiau vidaus rinka tuoj pat liguistai sureaguoja, kai tik kuriose nors šalyse kyla sausros ar liūtys – iš karto kas nors pabrangsta.

Apie tai – 6 psl.

Pasistatyti politikų ginčus įžiebusį suskystintų dujų terminalą mums būtų labai pravartu, tačiau ekspertai mano, kad vertėtų dujų atpiginimo galimybių rimčiau paieškoti ir vidaus rinkoje.

Page 2: Valstiečių laikraštis 2010 10 02

2 2010 spalio 2 • Nr. 78 (8993)Valstiečių laikraštisAktualijos

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, [email protected]

Prieš 10–15 metų Rusijos radi-kalai piktinosi, kad Baltijos šalims gamtinės dujos parduodamos pi-giau nei Vakarų Europai. Tada Lie-tuvoje pradėta kalbėti apie bū-tinumą didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Praėjo tie me-tai, o mes vis tebekalbame, nors padėtis pasikeitė – Lietuvai ir ki-toms ES šalims, kurios neturi gali-mybių dujų įsigyti iš kitų šaltinių, Rusija nuolat didina dujų pardavi-mo kainą. Tačiau dujų atpiginimo galimybių turime ieškoti ir vidaus rinkoje.

Prezidentės šypsena nepagelbės

Šiemet Lietuva už 1 000 kub. m gamtinių dujų moka 320 JAV dole-rių, arba net 100 dolerių daugiau nei turtingiau gyvenantys vokiečiai, pran-cūzai ir italai.

Kokia išeitis? Ji aiški jau seniai, ta-čiau dėl suinteresuotų asmenų veiklos

mūsų valdžia ir partijos nieko nedaro. Tik įvaryti į kampą pradedame svars-tyti apie alternatyvius dujų gavimo šaltinius. Jų yra tik keli – reikia nu-tiesti vamzdynus į Lenkiją ir statyti suskystintų dujų terminalą. Kiti sako, kad dar neišnaudotos derybos su Ru-sijos vadovais. Užmirškime. Dujų par-davimo kainos nuolat didinamos net Kremliui palankiai Ukrainai. Be kita ko, Rusijos vyriausybė planuoja didin-ti dujų kainas ir vidaus rinkoje. Taigi

net jeigu mūsų Prezidentei pavyktų sužavėti savo šypsena Rusijos prezi-dentą ar tikrąjį šalies vadovą premjerą Vladimirą Putiną, vilčių pirkti pigiau dujas beveik nėra.

Tačiau deryboms nepadeda ir aro-gantiški mūsų premjero Andriaus Kubiliaus bandymai pamokyti Rusiją prekiauti dujomis pigiau. Jeigu tokie pamokymai Kremlių pasiekia, tai aki-vaizdu, kad į įžūlius patarimus nebus atsižvelgiama. Tikra bėda, kad mūsų politikams pritrūksta sugebėjimų nu-matyti kelis žingsnius į priekį.

Nesutarimai su „Lietuvos dujomis“

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pastaraisiais mėnesiais bet kuria pasitaikiusia proga pliekia „Lie-tuvos dujas“, kad šios negina Lietu-vos interesų. O kodėl jos turėtų gin-ti mūsų interesus? Juk Lietuva turi tik 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akci-jų. Kompanijai „Gazprom“ priklauso 37,1 proc., o vokiečių „E.On. Ruhr-gas“ – 38,9 proc. akcijų. Taigi net ne-verta tikėtis, kad tik dėl pavadinime

likusio Lietuvos vardo šios bendro-vės akcininkai gintų mūsų valstybės interesus.

„Lietuvos dujos“ net neslepia, kad įvairiems projektams Lietuvoje ge-riausiu atveju ketina skirti tik 50 proc. lėšų. Likusiųjų reikalaujama iš Lie-tuvos.

Pasak A.Sekmoko, 2007 m. Nacio-nalinėje energetikos strategijoje buvo įsipareigota iki 2010 m. nutiesti dujo-tiekį Klaipėda–Jurbarkas, tačiau mo-

nopolinė bendrovė „Lietuvos dujos“ šio nurodymo neįgyvendino. Energe-tikos ministras dar priduria, kad „Lie-tuvos dujos“ investuoja tik į tuos pro-jektus, kurie atitinka ne vien Lietuvos, bet ir „Gazpromo“ interesus.

„Lietuvos dujų“ generalinis direk-torius Viktoras Valentukevičius mi-nistro kaltinimus atmetė ir apkaltino Vyriausybę, kad ši neinformuoja ben-drovės apie ruošiamą dujų sektoriaus pertvarką.

Kodėl toks kainų skirtumas?

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė viename in-terviu teigė, kad dujas pigiau tiekti Lietuvai neapsimoka dėl mažos pre-kybos apimties. Tačiau iš tikrųjų yra kitaip.

Štai laikraščio „Komersant“ šal-tinis kompanijoje „Gazprom“ teigia, kad apie 25 proc. žemesnėmis kaino-mis rusai dujas parduoda prancūzų „GDF Suez“, vokiečių „E.On Rur-gas“ ir italų ENI. Kokios priežastys? Kaip sako patys rusai, kartais svei-ku protu Rusijos nesuprasi. Baltijos šalims dujas parduoda pati kompa-nija „Gazprom“, o kai kurioms ES šalims – UAB „Gazprom eksport“, kurios kontraktų sąlygos yra kitokios. Tiesa, niekas nesupranta ir niekas ne-aiškina, kodėl taip yra. Tačiau, anot šaltinio, „Gazpromas“ lyg ir ketina kainas peržiūrėti pasibaigus 2010-ie-siems. Tas pats šaltinis sako, kad gal geriau būtų kompanijai gauti šiek tiek mažiau pelno sumažinant dujų par-davimo kainas Baltijos šalims, negu jo išvis ateityje negauti, jeigu šios ša-lys surastų alternatyvius dujų tieki-mo šaltinius. Taigi akivaizdu, kad su-skystintų dujų terminalo statyba tikrai būtų svarbus koziris bendraujant su Rusija.

Kai kas abejoja, ar apsimokės sta-tyti dujų terminalą. Skaičiavimai pa-prasti. Lietuva per metus iš Rusijos

perka apie 3,5 mlrd. kub m. dujų, taigi per metus permoka net apie 350 mln. JAV dolerių (t. y. 100 dolerių už 1 000 kub. m. daugiau nei Vokietija). Jeigu pavyktų sumažinti dujų pirkimo kai-nas iki ES lygio, tai toks terminalas vien dėl kainų skirtumo atsipirktų per kelerius metus (manoma, kad termi-nalui pastatyti prireiktų apie 620–670 mln. eurų).

Komisija neatlieka savo funkcijų

Vertėtų pasvarstyti ir apie kitas dujų atpiginimo galimybes. Kodėl smulkie-ji vartotojai už kubinį metrą dujų šiuo metu moka 2,15 Lt, o dujų importo kaina yra 0,96 Lt už kub. m? Kokios išlaidos pridedamos prie šios kainos?

Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentas Stanislovas Juodval-kis sako, kad energetikos ministras A.Sekmokas turėtų pasidomėti gam-tinių dujų kainos struktūra. Štai dujų skirstymo kaina yra net 0,74 Lt už kub. m. Ar ne per didelė?

Buitinių vartotojų sąjungos ir Nepriklausomos vartotojų asociaci-jos prezidentas Antanas Algimantas Miškinis sako, kad Valstybinė kai-nų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) neatlieka savo funkcijų –

iš esmės nekontroliuoja, ar patei-kiama teisinga informacija kainoms skaičiuoti: „Abejoju, kad dujų tieki-mo tarpininkai šiai komisijai patei-kia teisingus duomenis. Kai jų klau-siu apie išlaidas, jie man atsako, kad tai yra komercinė paslaptis.“

„Logiškai mąstant sunku patikėti, kad dujų išgavimas ir transportavimas nuo Sibiro iki Lietuvos kainuoja tiek pat, kiek kainuoja vien jų paskirsty-mas Lietuvoje. Kodėl tiek daug lėšų skiriama vamzdynų priežiūrai ir aps-kritai, ar skiriama?“ – klausia ir neran-da atsakymo S.Juodvalkis.

VKEKK Bendrųjų reikalų sky-riaus vedėja Loreta Kimutytė kate-goriškai atmeta kaltinimus: „Skirs-tymo kaina – tai išlaidos skirstymo vamzdžiams prižiūrėti, o tų vamz-džių Lietuvoje daug, juos juk reikia remontuoti, keisti, dar skiriama lėšų amortizacijai, numatomos investici-jos plėtrai, t. y. paskirstymo stočių re-konstrukcijai, saugumui užtikrinti, juk tai ypatingi objektai, dar skiriama lėšų galingumams didinti ir galiausiai vi-sus šiuos ir kitus darbus atliekantiems darbuotojams priskaičiuojami darbo užmokesčiai.“

Vartotojų interesus ginantiems at-stovams kelia abejonių didoka tar-pininkams atitenkanti dujų tiekimo marža (0,03 Lt/kub. m) ir išlaidos už dujų perdavimą vidaus magistraliniais tinklais.

Centas prie cento, o kai per metus suvartojama 3,5 mlrd. kub. m, susida-ro didelės sumos, kurios ir sukrauna dešimtis milijonų litų papildomo pel-no „Lietuvos dujoms“, o mūsų, varto-tojų, kišenes tuština.

Smulkieji Lietuvos vartotojai už kubinį metrą dujų šiuo metu moka 2,15 Lt, o dujų importo kaina yra 0,96 Lt už kub. m. Kodėl vidaus rinkoje tiek daug pabrangsta rusiškos dujos?

Premjero pamokymai Rusijai atpiginti dujas nepadės

Reikia tartis su vokiečiaisJulius Veselka, Seimo Ekonomikos ko-miteto pirmininko pavaduotojas

Kol kas vienintelis dujų gavimo šaltinis per artimiausius 10 metų – Rusija. Mano nuomone, Vyriausybė turėtų daugiau tartis su vokiečiais, t. y. viena iš „Lietu-vos dujų“ akcininkių „E.On Rurgas“. Vo-kiečiai į protingus pasiūlymus paprastai atsižvelgia. Mano žiniomis, šį rudenį buvo įmanoma dujų kainą sumažinti apie 20 proc., deja, Vyriausybė kalbėjo ne argumentų, bet ultimatumų kalba, todėl kaina ne tik ne-sumažėjo 40–50 dol. už kub. m, bet net išaugo. Su ekonominiu partneriu reikia ne politikuoti, prašyti, bet kalbėti ekono-minių argumentų kalba.

Išgelbėtų terminalasGediminas Vagnorius, Krikščionių partijos pirmininkas

Kompanija „Gazprom“ sumažino dujų kai-nas ES valstybėms, kurios turi alternaty-vias dujų tiekimo galimybes, ir, atvirkščiai, padidino kainas tokių galimybių neturin-čiosioms, tarp jų ir Lietuvai. Todėl išeitis vienintelė – Vyriausybė turėtų nedelsiant pradėti suskystintų dujų terminalo staty-bą. Be to, Vyriausybė turėtų atsiliepti į Len-kijos valdžios siūlymą sujungti dujų tinklus ir turėti alternatyvią galimybę pasiekti dujų tiekėjus iš Vakarų Europos valstybių. Tartis su „E.On Rurgas“ šiuo atveju ne-realu, nes Lietuvos rinkoje ir vokiečiai, ir rusai veikia kaip viena kompanija ir jų tikslai sutampa.

(Užs. 941)

Arvydas Sekmokas pastaraisiais mėnesiais bet kuria pasitaikiusia proga plie-kia „Lietuvos dujas“, kad šios negina Lietuvos interesų. O kodėl jos turėtų ginti mūsų interesus? Juk Lietuva turi tik 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Smulkiųjų vartotojų dujų kainos struktūra

Importo kainaPerdavimo kaina

0,740,96

0,74

0,74

0,32

0,38

0,03

0,03

0,01

0,01

0,03

0,03

iki liepos 1 po liepos 1I grupė

Skirstymo kainaTiekimo marža

Dujų tiekimo saugumo kaina PVM

Page 3: Valstiečių laikraštis 2010 10 02

32010 spalio 2 • Nr. 78 (8993)Valstiečių laikraštis Aktualijos

(Užs. 942)

Palaidojo nacionalinį vežėją

Lietuvių išmintis byloja: „Įsileisk kiaulę į bažnyčią – užlips ant alto-riaus“. Vyriausybę turėjo pamokyti neseniai šalį supurtęs skandalas, kai tūkstančiai žmonių dėl skrydžių ben-drovės „Star1 Airlines“ kaltės negalėjo grįžti namo.

Lietuvos Vyriausybei į bankrotą pastūmėjus „FlyLAL“, šalis neteko didžiausios savo aviakompanijos, Vil-niuje sumažėjo ne tik tiesioginių skry-džių į daugelį Europos miestų, bet ir pasiekti Lietuvą turistams iš kitų šalių pasidarė sunkiau.

Lietuvos piliečiai jau antri metai tarsi pakeleiviai priversti rinktis Rygos oro uostą, mat Baltijos šalių rinkoje įsitvirtino Latvijos kompanija „airBal-tic“, aplink kurią Latvijoje šiuo metu verda ne mažesnės aistros nei Lietu-voje aplink „Star1 Airlines“.

Maža to, „airBaltic“ skandalas įtraukė jau ir Lietuvą, nes „airBaltic“ prezidentas Bertoltas Flikas, ignoruo-damas Latvijos Vyriausybę, pareiškė planus Vilniuje įsteigti naują skry-džių kompaniją. Atrodo, kad šiuo pi-giu triuku B.Flikas tik pasinaudojo.

Užmovė apynasrį valstybei

„airBaltic“ bendrovės 52,6 proc. akcijų valdo Latvijos valstybė, o 47,2 proc. B.Fliko valdomos „Baltijos avi-acijos sistemos“ (BAS).

Būtent BAS vadovai, įskaitant ir B.Fliką, Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė norą Lietuvo-je įsteigti naują oro vežėją.

Visa tai vyko tuo metu, kai Latvi-jos Vyriausybė išreiškė susirūpinimą, kad ciniškai manipuliuodamas „air-Baltic“ vardu B.Flikas siekia tik as-meninės naudos.

„airBaltic“ prezidento B.Fliko valdoma BAS pernai slapta nuo lat-vių visuomenės už 45 mln. Lt įsigijo „airBaltic“ prekės ženklą. Už jo nuo-mą Latvijos Vyriausybė BAS šiemet jau sumokėjo 130 tūkst. eurų (apie 450 tūkst. litų), o vėliau dar ir įkeitė šį ženklą Latvijos „Kraj bankui“ už asmeninės B.Fliko įmonės paskolas. Įkeitimas prekės ženklo grąžinimą „airBaltic“ daro beveik neįmanomą.

Latvijos politikai tik skėsčioja ran-komis. Atleisti B.Fliko iš „airBaltic“ prezidento posto valstybė negali, nes 2009 m. kovą papildytu „airBaltic“ akcininkų susitarimu kompanijos prezidentą gali atleisti tik „Baltijos aviacijos sistemos“.

Derino steigimą su Vyriausybe?

Dar didesnį Latvijos politikų pa-sipiktinimą sukėlė žinia, kad B.Flikas rengiasi steigti konkurenciją „airBal-tic“ sudarysiančią skrydžių bendrovę Lietuvoje.

Latvijos žiniasklaidai B.Flikas tei-gė, kad „airBaltic“ ir nauja „Baltijos aviacijos sistemų“ įmonė nekonku-

ruos tarpusavyje dėl Lietuvos rinkos.„Lietuvai reikalinga skrydžių ben-drovė ir ji ją turės“, – tąsyk pareiškė B.Flikas.

Ar tai reiškia, kad B.Flikas siūlo Lietuvai turėti nacionalinį vežėją, ko-kiu galėjo tapti „FlyLAL“ ?

Buvęs Latvijos susisiekimo minis-tras Ainaras Šlesersas, kuris įtariamas neskaidriais ryšiais su B.Fliku, tiki-no, kad projektą B.Flikas „realizuoja su Lietuvos Vyriausybės žinia“. „Lie-tuva suteikė tokias sąlygas, kurių ne-buvo įmanoma atsisakyti“, – aiškino A.Šlesersas.

Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis „Valstiečių laikraš-čiui“ teigė, kad su B.Fliku nebuvo de-rinamos jokios sąlygos, nes Tarptau-tiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) išlygų nedaroma niekam.

Eligijus Masiulis: Atmetu visus įtarimus

Susisiekimo ministras E.Ma siulis pripažįsta, kad nacionalinio vežėjo neturinčios Lietuvos piliečiai prara-do galimybes patogiai keliauti.

Ministre, ar jums neskaudu, kad skrydžių prasme Vilnius tapo Euro-pos užkampiu?

Be abejonės, keleiviai neturi to pa-togumo, kokį turėjo prieš 3–4 metus susisiekiant su Vilniumi iš kitų Euro-pos miestų.

Lietuvai, neturinčiai nacionalinio vežėjo, verslininkas B.Flikas pasiū-lė iniciatyvą steigti naują aviacijos kompaniją. Ką apie tai manote?

Apie nacionalinio vežėjo statusą kalbėti dar labai anksti. Paskelbta tik verslininko iniciatyva ir planas kurti tokią įmonę. Reikia palaukti, pažiūrėti, kokie bus tolesni jo veiksmai.

„Baltijos aviacijos sistemos“ Vil-niaus oro uoste tikisi didelių nuolai-

dų. Juolab kad ir anksčiau kalbėta, jog mūsų sostinės paslaugos yra vie-nos brangiausių Baltijos regione.

Neketiname taikyti jokių išimčių ir lengvatų konkrečiai kompanijai. Mo-kesčių politika oro uoste pertvarkyta į kur kas palankesnę nei ji buvo prieš dvejus metus.

Tačiau B.Flikui, kuris yra vienas didžiausių „airBaltic“ akcininkų, Ry-gos oro uoste pavyko gauti kur kas palankesnių sąlygų, nors Vilniuje jos nebuvo taikytos „FlyLAL“ – Lietuvos kapitalo įmonei.

Sunku komentuoti, nes nesu įsigi-linęs į tuos klausimus. Kiek žinau, Ry-goje vyksta teisminiai ginčai.

„FlyLAL“ jau paskelbta bankruta-vusia. Ministre, ką darytumėte šian-dien kitaip, kad Lietuvai būtų bent nedidelė viltis turėti nacionalinį ve-žėją?

Šį klausimą peradresuočiau buvu-siam susisiekimo ministrui, kuris turė-jo visas galimybes šias problemas iš-spręsti iki manęs. Jei būčiau bent me-tus dirbęs iki to, ši kompanija nebūtų bankrutavusi.

Latvijos Vyriausybei ir B.Flikui ginčijantis nesijaučiate tapęs šio gin-čo įkaitu?

Situacija domiuosi, kaip ir privalau tai daryti, tačiau įkaitu nesijaučiu.

Kalbant apie naująją B.Fliko ben-drovę, kokie yra jūsų asmeniniai in-teresai?

Atmetu visus įtarimus, nes jiems tiesiog nėra jokio pagrindo.

Kardinaliai pakeitė nuomonę

Praėjus tik savaitei po pareiškimo, kad 2011 m. Lietuvoje skrydžius pra-dės nauja bendrovė, B.Flikas Latvijos žiniasklaidai suskubo pareikšti, kad jau nematąs pagrindo tokiai įmonei atsirasti.

„Reikalingas tam tikras skaičius maršrutų iš sostinės, kad būtų eko-nominė nauda, bet šiuo metu „air-Baltic“ neturi tiek lėšų, kad realizuo-tų tokį projektą“, – portalui nozare.lv apie kompanijos steigimo Lietuvoje galimybes jau kalba B.Flikas.

Jau po poros savaičių, po savo pla-nų Lietuvoje atskleidimo, visa Latvi-jos žiniasklaida mirgėjo nuo naujos informacijos, kaip „airBaltic“ statys savo keleivių terminalą, kuris toliau vystys keleivių srautus Rygoje, ir kaip šiuo projektu susidomėjo 170 archi-tektų iš viso pasaulio.

Šis jo pareiškimas perša mintį, kad ponui B.Flikui Lietuvos keleiviai rūpi tiek, kiek kiaulei debesys, o kalbos apie nepriklausomą bendrovę, atro-do, buvo panaudotos tik kaip įrankis Latvijos Vyriausybei paspausti.

Mat dieną prieš tai B.Flikas pa-reiškė, kad svarstytų Latvijos Vyriau-sybei priklausančio „airBaltic“ akcijų paketo (52,6 proc.) išpirkimą.

Pastarasis jo noras atsirado po rug-sėjo 22-osios, kai dabartinis Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis krei-pėsi į Generalinę prokuratūrą ir prašė ištirti, ar praėjusių metų BAS ir „air-Baltic“ susitarimai, kai susisiekimo ministru dar dirbo A.Šlesersas, nepa-žeidė Latvijos valstybės interesų.

„Šie susitarimai suteikė per dide-lius įgaliojimus mažesniam akcinin-kui“, – teigė V.Dobrovolskis.

Turizmo sektorius patyrė nokdauną

Civilinė aviacija laikoma strategine šalies ekonomikos dalimi. Pavyzdžiui, nacionalinis oro vežėjas daro dide-lę įtaką bendrajam šalies produktui (BVP). Vien „FlyLAL“ iki bankro-to sukurdavo apie 5–6 proc. Lietu-vos BVP.

Užsienio ekspertai apskaičiavo, kad nacionalinių oro linijų veikla apie 1,7 proc. padidina investicijas į šalį, o turizmo sektorius sulaukia gerokai daugiau svečių iš užsienio. Šalies eko-nomikai „FlyLAL“ sugeneruodavo

apie 1 mlrd. litų. Oro vežėjas didele dalimi palaiko ir šalies įvaizdį.

Bankrutavusi „FlyLAL“ tiesiogi-niais reisais kasmet skraidindavo iki 800 tūkst. keleivių, tačiau jai bankru-tavus Lietuvos piliečiai tapo tranziti-niais keleiviais, nes mūsų rinkoje įsi-tvirtino „airBaltic“.

Rygos oro uostas šiuo metu tiek perkrautas, kad jau nesusitvarko su keleivių srautais. Vis dažniau pasigirs-ta skundų dėl nekokybiško „airBaltic“ aptarnavimo.

Lietuvos oro keleiviais prekiaujama Rygoje Atkelta iš 1 psl.

Ketino steigti ir anksčiauKęstutis Auryla, Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius

B.Fliko ketinimai įsteigti skrydžių ben-drovę Lietuvoje man nebuvo netikėti. „airBaltic“, pradėjusi skrydžius iš Lietu-vos, jau prieš kelerius metus siekė čia įsteigti tokią įmonę. Tai susiję su teise skrydžiams į trečiąsias šalis. Tai yra, pa-gal Europos Sąjungos direktyvą, skry-džiai Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje, įskaitant ir ES nepriklausan-čias Norvegiją, Šveicariją ir Islandiją, yra laisvi ir neribojami, o vykdyti skry-džius į trečiąsias šalis (pavyzdžiui, Ru-siją ir kitas) būtini tarpvalstybiniai susi-tarimai. Direktyva įpareigoja valstybes nares kontroliuoti ir prižiūrėti oro ve-žėjus. Pavyzdžiui, mes negalime leisti „airBaltic“ vykdyti skrydžius į Maskvą, Kijevą, Turkiją, nes kompanija priklauso Latvijai. Oro laivų registre „airBaltic“ jau buvo įregistravusi du savo lėktuvus, bet skrydžiai iš Lietuvos vyksta tik į ES vals-tybes. Ponas B.Flikas ir „Baltijos aviaci-jos sistemų“ vadovas K.Kirchheineris kol kas ofi cialiai nesikreipė į Civilinės aviaci-jos administraciją dėl vežėjo sertifi kato išdavimo, bet dalyvavo CAA pasitarime, kuriame norėjo sužinoti apie kompani-jos sertifi kavimo procedūras.

Delčia. Saulė teka 7.21, leidžiasi 18.56.

Dieną: +9 +12°Rytoj Poryt

Savaitgalį Lietuvoje žymesnių kritulių nenumatoma. Rytiniu bei pietiniu šalies pa-kraščiu praslinks neaukštų debesų juosta. Pūs nestiprus rytų vėjas. Naktimis tempe-ratūra svyruos tarp 1–6 laipsnių šilumos, vietomis žemės paviršių nušarmos šalnos, dienomis bus apie 9–12 laipsnių šilumos. Pirmoje kitos savaitės pusėje, kai anticiklonas nuslinks į Rytų Europą, mūsų šalyje nusistovės beveik giedri orai. Stipriau pūs pietryčių vėjas. Naktimis oro temperatūra svyruos apie 1–4 laipsnius šilumos, pažemio sluoks-nyje daug kur numatomos šalnos, dienomis bus apie 10 laipsnių šilumos.

ŠiandienDieną: +9 +12° Dieną: ~ +10°

Orai

Naktį: +1 +4°Naktį: +1 +6° Naktį: +1 +6°

Alva Nagelytė

Vyriausybę turėjo pamokyti neseniai šalį supurtęs skandalas, kai tūkstančiai žmonių dėl skrydžių bendrovės „Star1 Airlines“ kaltės negalėjo grįžti namo.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei į bankrotą pastūmė-jus „FlyLAL“ šalis neteko didžiausios savo aviakompanijos.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Užsienio ekspertai apskaičiavo, kad nacionalinių oro linijų veikla apie 1,7 proc. padidina investicijas į šalį.

Page 4: Valstiečių laikraštis 2010 10 02

4 2010 spalio 2 • Nr. 78 (8993)Valstiečių laikraštis

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Pranašas Amosas rūsčiai kalba apie žmones, nesirūpinančius daryti gera ir leidžiančius laiką lėbavimui: „Vargas tiems, kurie guli dramblio kaulo lovose, dykaduoniauja savo guoliuose <...>. Jie geria vyną tau-rėmis ir tepasi rinktiniais aliejais, tačiau dėl Juozapo žūties nesisie-loja! Todėl dabar jie pirmieji išeis į tremtį. Pasibaigs dykaduonių lėba-vimas.“ (Am 6, 4–7)

Panašiai Kristus kalba apie lė-bautoją, pasipuošusį gražiausiais drabužiais, kasdien ištaigingai puo-taudavusį ir po mirties atsidūrusį pragare. Dievo žodis smerkia be-širdžius, leidžiančius sau viską ir užsimerkiančius prieš kitų vargą. Toks kelias veda ne į amžinąjį gy-

venimą, bet į amžiną atskirtį nuo Dievo.

Apaštalas Paulius ragina savo mo-kinį Timotiejų: „O tu, Dievo žmogau, bėk šalin nuo tų dalykų! Tu verčiau vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą. Kovok šau-niąją tikėjimo kovą, pagauk amžiną-jį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir kurį puikiai išpažinai daugelio liudy-tojų akyse.“ (1 Tim 6,11–12)

Šiuo metu pasaulyje yra milijonai badaujančių žmonių. Daug jų iš bado miršta, kitų gyvenimas būna trum-pas, o žemės turtais gausiai naudo-jasi labai mažas procentas gyvento-

jų. Neatsitiktinai Jėzus, pasakodamas apie lėbaujantį turtuolį, šalia jo vaiz-davo elgetos Lozoriaus paveikslą.

Krikščioniškas socialinis moky-mas skatina atviromis akimis žiūrėti

į žmonių vargą. Net geriausiai be-sitvarkančioje valstybėje visuomet bus silpnų žmonių, kuriems gyve-nime kažkas nepasisekė, kurie gal buvo ar yra ir patys kalti dėl savo bėdų, kurie yra atsidūrę visuome-nės užribyje. Jiems sunku ir patys jie nesugeba įveikti savo bėdų. Vargo atvejais į pagalbą turi ateiti krikš-čioniškasis solidarumas ir bandyti jį sumažinti.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais Vokietijos katalikai labai stengėsi padėti Lietuvai. Pirmosio-mis spalio dienomis Oldenburgo krašte Vechtoje bus minimas vo-kiečių solidarumo su Lietuvos žmo-nėmis dvidešimtmetis. Dar tuomet, kai nebuvo paskelbta Lietuvos ne-priklausomybė, bet jau buvo atsira-dusi galimybė pervažiuoti sieną, Ol-denburgo krašto katalikai pradėjo rinkti pagalbą ir vežti į Lietuvą. Ga-

lėjo jie, kaip tas turtuolis iš Evan-gelijos, mąstyti tik apie save. Galėjo, bet jų tikėjimas skatino juos būti so-lidarius ir dalytis su kitais savo gė-rybėmis. Per dvidešimt metų jie per

220 kartų vežė į Lietuvą didelius krovinius įvairios pagalbos.

Praėjusiais metais minėjome dvi-dešimtmetį, kai Lietuvoje susikū-rė Caritas organizacija. Pradžioje katalikės moterys, matydamos ap-linkui daug vargo, susiorganizavo į sambūrį, kuriam davė Caritas var-dą. Jos lankė ligonius, vargšus, da-lijo tai, ką gaudavo iš turtingesnių-jų. Per dvidešimt metų padarė daug gerų darbų.

Atkreipkime dėmesį, kad Evan-gelija nemoko žmonių būti išlai-kytiniais. Šis pavojus yra labai re-alus. Šiandien Lietuvoje surasime daug žmonių, kurie nenori dirbti ir siekia, kad valstybė juos išlaikytų. Kartais net siekiama nesąžiningai gauti pašalpų ir, tai liūdniausia, ne kartą jos būna prageriamos. Kris-taus laikais buvo turtingų lėbautojų, o mūsų laikais atsirado daug tingi-nių, norinčių būti lėbautojais. Kai kurie žmonės net atsidūrę didžiau-siame varge ir gavę paramos skuba nusipirkti ne duonos, bet degtinės ar alaus. Dievo žodis smerkia tokį tingėjimą ir skatina užsikariauti amžinąjį gyvenimą.

Tikinčio Dievą žmogaus gyve-nimas yra nuolatinė kova su blo-giu, kuris kėsinasi įsibrauti į jo širdį ir jį pavergti. Nesurasime nė vieno gero, švento žmogaus, kuris būtų ta-pęs toks be pastangų, be kasdienės kovos su nuodėme, be kovos už gė-rio pergalę.

Lėbautojo ir Dievo žmogaus kelias

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, [email protected]

Jau ne pirmą rudenį pasklinda žinios apie ko nors brangimą. Prie-žastys būna įvairios. Pavyzdžiui, vie-nais metais kai kurie maisto pro-duktai Lietuvoje pradeda brangti todėl, kad tokie pat produktai pa-brango kitose šalyse, taigi perdir-bėjai aiškina galintys jų dalį palikti vidaus rinkoje tik už ne mažesnę pardavimo kainą. Kitais metais tie patys produktai Lietuvoje pabrangs-ta, nes jie atpigo kitose šalyse. Šiuo atveju perdirbėjai aiškina negalin-tys dirbti nuostolingai – pasaulinėse rinkose uždirbti nebeįmanoma, to-dėl tenka atsigriebti vidaus rinkoje. Juk darbuotojams reikia mokėti at-lyginimus. Tiesa, niekada nesako-ma, kad ir tų įmonių vadovai turi uždirbti kelis kartus daugiau nei ša-lies prezidentas.

Pastaraisiais metais Lietuva be konkurencijos laimi rinkos reaga-vimo varžybose. Nors šalis nedide-lė, o pasaulinės rinkos mastu tiesiog mikroskopinė, tačiau vidaus rinka tuoj pat sureaguoja, kai tik kurio-se nors šalyse kyla sausros ar liū-tys, žemės drebėjimai ar teroristų atakos. Tada Lietuvoje iš karto kas nors pabrangsta. Tiesa, vidaus rinka

visiškai prastai, nenoriai ir labai pa-vėluotai reaguoja į atpigimus. Juk tai labai blogas ženklas įmonės ekono-mikai – sunku išsilaikyti rinkoje, kai atpinga tavo gaminami produktai.

Tikroji, esminė maisto produktų kainų augimo priežastis ne visiems matoma – konkurencijos trūkumas. Nors pieno ir duonos gaminių asor-timentas neretai didesnis nei kitose šalyse, tačiau iš tikrųjų vidaus rin-koje vyrauja arba monopoliniai, arba oligopoliniai santykiai. Štai duo-nos rinkoje dvi įmonės pasidalija net 70 proc. visos rinkos. Penkios pieno įmonės superka 93 proc. viso žaliavinio pieno, o gatavų produk-tų vidaus rinkoje šios įmonės užima

per 40 proc. rinkos. Mažmeninės prekybos rinkoje vyrauja keturios bendrovės. Taigi tokio įmonių su-sitelkimo nepavadinsi monopoliniu, tačiau jis atitinka oligopolinę struk-tūrą. Esant tokioms aplinkybėms šioms įmonėms nesunku susitarti dėl kainų didinimo ir šį susitarimą sėkmingai paslėpti, pavyzdžiui, nuo Konkurencijos tarybos. Susitarimas akivaizdus, tačiau įrodymų nėra.

Žinoma, per ilgą laiką kainos pasieks ne susitartą, bet tikrąjį lygį, mūsų atveju – sumažės. Tačiau kuo ilgiau lauksime, tuo mes, vartotojai, daugiau prarasime, o gamintojai ir

prekybininkai uždirbs pelno. Ap-riboti kainų niekas negali, neturi teisės ir galimybių. Tai įmanoma tik esant planinei ekonomikai, kuri turi kitų trūkumų. Tačiau yra būdų gamintojus ir perdirbėjus paveikti. Kaip? Reikia, kad vartotojai įgytų solidarumo jausmą. Ak, jūs ketina-te padidinti kokio nors produkto kainas? Didinkite, tačiau mūsų nie-kas neprivers pirkti jūsų produktų didesnėmis kainomis. Nepirkime tų produktų savaitę, dvi, tris. Jei-gu labai reikės, pirksime nedaug. Ekspertai tikina, kad tokiam boi-kotui neprireiktų net savaitės, nes pradėję patirti nuostolius gaminto-jai tuoj pat visais būdais praneštų

apie produktų atpiginimą. Tokios akcijos yra labai veiksmingos. Štai šių metų pradžioje laikraščiuose ir televizijoje vienas po kito pasipy-lė straipsniai ir laidos apie tikrąją (prastą) kai kurių maisto produk-tų sudėtį. Nei mėsos perdirbėjai, nei duonos kepėjai viešai neskel-bė, tačiau, mūsų žiniomis, patyrė nemenkų nuostolių. Štai vienos stambiausių kepyklų vadovas ne-ofi cialiai prasitarė, kad po minėtų laidų apie dvi savaites duonos ga-minių perkamumas sumažėjo 25–30 proc., o visiškai atsigavo tik po kelių mėnesių. Kepyklos buvo pri-

verstos mažinti gamybą ir skubiai ėmė skelbti įvairias kainų mažini-mo akcijas. Mėsos produktų ga-mintojai patyrė dar daugiau nuos-tolių ir pradėjo gaminti produktus iš geresnės kokybės žaliavos. Ži-noma, šis poveikis buvo laikinas ir stichiškas. Paskui vėl viskas sugrįžo į senąsias vėžes. Tačiau jeigu var-totojai tuoj pat sureaguotų į ga-mintojų pranešimus didinti kainas, poveikis būtų labiau pastebimas ir truktų ilgiau.

Kita galimybė – įsivežti produktų iš kitų rinkų. Tačiau Lietuvoje šis bū-das kol kas nesuveiktų, nes mes, lie-tuviai, esame įsitikinę, kad lietuviška produkcija yra sveikesnė ir skanesnė. Iš kitų šalių įvežtus maisto produktus lietuviai perka nenoriai, jiems kelia daug aukštesnius reikalavimus nei lietuviškiems, todėl jų įvežama labai

nedaug. Dėl šios priežasties vidaus rinkoje dar labiau sumažėja konku-rencijos galimybių ir tuo naudoja-si ne kas kitas, o kainas didinantys maisto produktų gamintojai.

Pirmieji kainas padidinę gamin-tojai ir prekybininkai gal suspės nu-griebti grietinėlę. Tačiau ateina šalta žiema, vartotojai greitai sužinos apie naujas padidėjusias išlaidas butams ir namams šildyti. Štai tada lietu-viai gal ir nepaseks graikų ar ispanų pavyzdžiu ir neišeis į gatves protes-tuoti, tačiau nepagrįstai pabrangusių produktų jie tikrai nepirks. Ne vien duona žmogus sotus.

Komentarai

Savaitės komentaras

Galimybės sumažinti kainas

Šiuo metu pasaulyje yra milijonai badaujan-čių žmonių. Daug jų iš bado miršta, kitų gyve-nimas būna trumpas, o žemės turtais gausiai naudojasi labai mažas procentas gyventojų.

Nors pasaulinės rinkos mastu Lietuva tiesiog mikroskopinė, tačiau vi-daus rinka tuoj pat liguistai sureaguoja, kai tik kuriose nors šalyse kyla sausros ar liūtys, žemės drebėjimai ar teroristų atakos – iš karto kas nors pabrangsta.

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, [email protected]

Po susitikimo su energetikos ministru Arvydu Sekmoku social-demokratai pagrasino jam inter-peliacija. Opozicijos lyderis Soci-aldemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad versti ministrą ketinama ne dėl strategijų, o dėl sumaišties ir ne-kompetencijos.

Kodėl staiga pagrasinote inter-peliacija energetikos ministrui?

Mes neplanavome jam interpe-liacijos, bet pašiurpome, kai minis-tras A.Sekmokas atėjo į susitikimą su frakcija ir prasidėjo diskusija dėl dujų kainų tarp Valstybinės kainų ir energe-tikos kontrolės komisijos pirmininkės Dianos Korsakaitės, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ generalinio direkto-riaus Viktoro Valentukevičiaus ir mi-nistro. Mes klausėme, ar nekils dujų kainos išskaidžius „Lietuvos dujų“ ben-drovę – atskyrus transportavimą nuo paskirstymo. Tada jie vieni kitiems ėmė mėtyti kaltinimus. Matėsi, kad Energe-tikos ministerija su „Lietuvos dujomis“ nesusikalba ir net nenori kalbėtis. Mes dar nepriėmėme galutinio sprendimo dėl interpeliacijos, lauksime ministro atsakymų iki metų pabaigos.

Ar jūs esate prieš Vyriausybės planus atskirti vamzdžio valdymą nuo dujų pardavimo?

Apie tai mes dar nediskutavome. Bet Vyriausybė apie savo sprendi-mus skaidyti įmonę „Lietuvos du-jos“ net nesiteikia informuoti, Ener-getikos ministerija net į dujininkų raštus neatsako. Nė karto nebuvo organizuotas bendras pasitarimas. Problemos sprendžiamos už akių. V.Valentukevičius minėjo, kad infor-maciją apie tuos svarbius projektus „Lietuvos dujos“ gauna iš žiniasklai-dos, o ne iš paties ministro, nes minis-tras neranda laiko pokalbiams.

Ar gavote atsakymus apie būsi-mą dujotiekį Jurbarkas–Klaipėda, kuris būtų reikšmingas alternaty-viam dujų šaltiniui?

Ne. Ir apie jį sklando tik skanda-lingos istorijos. Buvo jau numatyti tai dujotiekio atšakai pinigai – 80 mln. Lt. Sužinojome, kad dabar jų jau ne-bėra. O jau po susitikimo mūsų frak-cijoje ministras A.Sekmokas paskel-bė, kad pinigai atsirado. Klausėme ir dėl siurblinės statybos. Ji reikalinga ir tranzitui. Pasirodo, ministerijos dar-buotojai nieko neišsiaiškinę ir nežino esmės. Ko tik klausėme, visur sumaiš-tis ir nekompetencija. Mes netikėjo-me, kad gali būti tokia diskusija.

Ar opozicija rems naująją ener-getikos strategiją?

Dar nenusprendėme. Kai išana-lizuosime, tada įvertinsime. Seimui ji dar nepristatyta.

Ministras pašiurpino

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Page 5: Valstiečių laikraštis 2010 10 02

52010 spalio 2 • Nr. 78 (8993)Valstiečių laikraštis

Viso pasaulio mokytojai ateinantį antradienį minės Tarptautinę moky-tojų dieną.

Nuo pedagogų sunkaus triūso priklauso vaikų, paauglių, jaunuo-lių ateitis. Kad ir kur dirbtų mūsų mokytojai – pradinėje, pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje, gimnazi-joje, kolegijoje ar universitete – vi-sur jie veda jaunus žmones mokslo keliu, sėja išmintį, moko gyvenimo

džiaugsmo, tiesia kelią į šviesesnę būtį.

Nepamirškime pagerbti savo vai-kų, vaikaičių mokytojų. Padėkokime jiems už bemieges naktis, už nerimą dėl kiekvieno mokinio brandos vin-gių, už kantrybę, ridenant akmenis nuo kelio, vedančio į mokinių ateitį.

Su švente, mieli mūsų ateities kū-rėjai!

„Valstiečių laikraščio“ redakcija

Aktualijos

Prieš porą savaičių premjeras pareiškė, kad nemato priežasčių, kodėl turėtų didėti maisto pro-duktų kainos. Nors ir ne pirmoje vietoje, bet buvo paminėtas pie-no produktų kainų didėjimas. Tai kaip su tomis pieno produktų kai-nomis?

Mes labai norėtume, kad prieš viešai metant tokias grėsmingas pastabas nebūtų pabijota paben-drauti su perdirbėjais. Juk galima užduoti tiesų klausimą: „Gerbia-mieji, dėl ko brangsta produktai“. Mes su malonumu atvyksime, at-sakysime į visus klausimus, pateik-sime visą informaciją. Tačiau mūsų nereikia. Galima uždaruose kabine-tuose panagrinėti tam tikrą infor-macijos dalį ir paskelbti savo ver-diktą. Manau, kad nepasakysiu nie-ko naujo – šiai Vyriausybei trūksta dialogo su visuomene, jos grupė-mis. Tuo viskas ir pasakyta. Norint suprasti reiškinį, reikia jį įvairiapu-siškai panagrinėti.

Tačiau jūs neatsakėte į klausi-mą dėl kintančių pieno produk-tų kainų?

Vienas paprastas faktas – paly-ginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, perkama pieno žaliava pabrangusi beveik 50 procentų.

Ūkio ministras minėjo, kad kai-nas didina pardavėjų apetitas?

Sąmokslo teorijos labai pato-gios. Nereikia jokios analizės. Pa-kanka viską paaiškinti slaptais su-sitarimais ar kokiu baubu – vieną kartą perdirbėjų, kitą kartą preky-bininkų. Pasakysiu tik tiek. Perdir-bėjai aršiai konkuruoja ne tik ša-lies viduje, bet ir su aplinkinių šalių perdirbėjais. Todėl kainas esame „nukirpę“ iki panagių. Prekybinin-kai siekia kuo daugiau parduoti. Jei jie užkels kainas, pardavimas ne-bus toks, kokio nori. Dažnai bau-ginama, kad kainas nulemia keli dideli perdirbėjai ir keli dideli pre-kybininkai. Tačiau noriu pabrėžti, kad tarp jų – ar tai būtų perdirbė-jai, ar prekybos tinklai – vyksta arši konkurencija. O tai, kad jie dideli,

kaip tik ir leidžia pasiekti didelio masto ekonomiją ir siūlyti rinkoje mažiausiai galimą kainą.

Tačiau kodėl kiekvienais me-tais vis plyksteli pieno tema? Tai ūkininkai garsiai piktinasi, tai vartotojai nepatenkinti?

Kai ūkininkai skundžiasi per ma-žomis supirkimo kainomis, tuomet vartotojas būna patenkintas. Kai pieno supirkimo kainos kyla, ūki-ninkai aprimsta, tačiau nuvilni-ja nepatenkintų vartotojų balsai. Supraskime, neįmanoma brangiai mokėti už žaliavą ir pigiai parduo-ti produktus. Taip darant – tiesus kelias į bankrotą. Tačiau tada pra-loštų ir vartotojas, ir ūkininkas, ir valstybė. Net naujai statoma per-dirbimo gamykla nesupirktų viso pieno, o Lietuvos rinka būtų už-kimšta importiniais pieno produk-tais su konservantais.

Na jau, kai konkurentų iš kitų šalių, tai iš karto ir su konservan-tais?

Elementaru – transportuoti švie-žius pieno produktus dideliu atstu-mu be šių priedų neįmanoma. Pro-duktai sugestų.

Paminėjote naują gamyklą. Tu-rėsite rimta konkurentą?

Žinote, savo laiku viešai apsikei-tėme nuomonėmis, pareiškimais.

Manau, kad abi pusės išsakė savo argumentus. Gyvenimas eina pir-myn.

Mes galvojame, kaip stiprinti mūsų konkurencinį pranašumą, kaip parduoti produktus užsienio rinkose. O naujosios gamyklos va-

dovus mes jau esame pakvietę, kai tik pastatys gamyklą, prisijungti prie Lietuvos perdirbėjus vienijan-čios asociacijos „Pieno centras“. Galiu tik pakartoti savo kvietimą.

Kaip sekasi eksporto rinkose? Lyg aprimo prieš kurį laiką kilęs ažiotažas dėl eksporto į Rusiją?

Perdirbėjai šiandien gyvena iš eksporto. Tikriausiai bene visos Lietuvos pieno perdirbimo įmonės neuždirba pelno mūsų šalyje. Šiuos praradimus kompensuoja kol kas pelningos eksporto rinkos. Tačiau ši kompensacija tik guodžianti, bet

nedžiuginanti. Daugumai perdir-bėjų metų pradžia buvo nuosto-linga.

Dirbate su nuostoliu ir parduo-te pieną pigiau nei jis jums kai-nuoja? Iš kur toks altruizmas?

Perdirbimo įmonės uždirba par-duodamos didesnės pridėtinės ver-

tės produktus. Juk vartotojas perka ne tik pieną. Tačiau drastiškai kri-tus Lietuvos vartotojų fi nansiniam pajėgumui, įmonės labiau laikosi rinkos išlaikymo, o ne pelno gavi-mo strategijos. Pelną, kaip sakiau, uždirbame užsienio rinkose.

Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu eksportuotojai gerina Lietuvos mokėjimų balansą?

Tikrai taip. Todėl kiek skaudu, kai politikai prieš televizijos kame-ras giriasi Lietuvos eksporto pa-jėgumais. Iš tiesų jie tik savinasi mūsų pasiekimus ir demonstruoja tarsi savo nuopelnus rinkėjams. Ta-čiau kitą dieną tuos, kurie sukuria šiuos rezultatus, jie jau maišo su žemėmis, rodo tariamą susirūpini-mą Lietuvos vartotoju. Nors nieko dėl to konkrečiai nepadarė.

O ką, jūsų nuomone, jie turė-tų padaryti?

Vieną paprastą dalyką. Užuot imitavę audringą veiklą, galėtų imti ir sumažinti maisto produk-tams taikomo PVM tarifą, kuris šiuo metu yra vienas didžiausių ES šalyse. Tai būtų konkreti pa-galba vartotojui. Dėl pasaulinių pokyčių brangstant žaliavai ir ati-tinkamai produktams, jiems tikrai būtų palengvinta fi nansinė našta. Maža to, valdžiai noriu priminti, kad ūkininkams šiais metais su-mokėta 240 mln. Lt daugiau nei praėjusiais metais. Tuos milijonus mes sumokėjome. Ne į savo kišenę susidėjome. Ir tie šimtai milijonų mūsų ūkininkams atėjo ne iš Lie-tuvos vartotojų kišenės, o iš eks-porto rinkų.

Mūsų ūkininkai tapo turtingesni dėl užsienio vartotojų, kurie pirko mūsų produkciją.

Kaip baigsis šis viešas ginčas dėl pieno kainų? Į kitas šalis neretai žiūriu su pa-

vydu, matau, kaip jų vyriausybės sugeba priimti gerus sprendimus tiek vartotojui, tiek ūkininkams ir pramonei. Šios šalys vystosi, juda į priekį.

Mes kol kas ritamės į dugną. Laikomės tik verslo gebėjimu. Mūsų nauja, „slėnių“ idėjas gene-ruojanti valdžia padidino mokes-čius – mokame.

Visų perdirbėjų buhalterija šva-ri – mokami atlyginimai ne voke-liuose, žmonės gauna socialines garantijas, sumokame kiekvienais metais 0,5 milijardo litų į valstybės kišenę įvairiausių mokesčių, išlai-kome tūkstančius darbo vietų. Ta-čiau jau pakaks joti ant mūsų kaip ant atpirkimo ožių ir valytis kojų purvą, kad valdžios vaizdelis būtų gražus.

Dirbkite, valdžios ponai, o ne šnekėkite. Sukurkite paprastą slė-nį – su tokiu PVM maisto produk-tams, koks yra kitose Europos Są-jungos šalyse. Perdirbėjai mato, kad Vyriausybė savo rankose lai-ko svertą, kurio neišnaudoja pa-gelbėti savo šaliai.

Kai saulė pasuka vakarop, tada norisi ramiai stebėti saulėlydį ir gurkšnoti šiltą arbatą. Deja, šiomis dienomis vakarai neretai

būna ūkanoti ir lietingi, o rankose – tik ašarų lašai. Visgi tikiu, kad sulauksime ryto, kai norėsis šypsotis kiekvieną

akimirką, įdienojus – dainuoti laimę, o vakarėjant – rieškučiomis semti stiprybę.

Kiekvieną būsimą ir esamą garbaus amžiaus lietuvį sveikinu su Tarptautine pagyvenusių žmonių diena

ir linkiu stiprybės, sveikatos bei išsipildysiančių vilčių.

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius

Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena

Rokiškio rajono Pandėlio gimnazi-jos direktorius D.Karaliūnas nesi-gaili pasirinkęs mokytojo darbą.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pienas prieš pieną

„Vienas paprastas faktas – palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, perkama pieno žaliava pabrangusi beveik 50 procentų“, – sako AB „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.

AB „Pieno žvaigždės“ nuotrauka

Dažnai bauginama, kad kainas nulemia keli dideli perdirbėjai ir keli dideli prekybininkai. Tačiau noriu pabrėžti, kad tarp jų – ar tai būtų perdirbėjai, ar prekybos tinklai – vyksta arši konkurencija. O tai, kad jie dideli, kaip tik ir leidžia pasiekti didelio masto ekonomiją ir siūlyti rinkoje mažiausiai galimą kainą.

(Užs. 939)

Kiekvienais metais vienaip ar kitaip visuomenėje nuskamba pie-no tema.

Pernai girdėjome ūkininkų aimanas dėl kritusių pieno supirkimo kainų. Vartotojai tada tyliai džiaugėsi, kad pieno produktai nebran-gūs, be to, dar dažnai buvo pardavinėjami su nuolaidomis. Padidė-jus pieno supirkimo kainoms ir aprimus ūkininkų aistroms, pasigirdo vartotojų nepasitenkinimas. Tačiau perdirbėjų teigimu, ekonomikos dėsniai lemia, kad negali būti brangios pieno žaliavos ir pigios per-dirbto pieno produkcijos.

Apie tai – pokalbis su AB „Pieno žvaigždės“ vykdomuoju direk-toriumi Linu SASNAUSKU.

Page 6: Valstiečių laikraštis 2010 10 02

2010 spalio 2 • Nr. 78 (8993)Valstiečių laikraštis6 Aktualijos

Virginija MačėnaitėVL žurnalistė, [email protected]

Trečiadienį Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Kėdainiuose, Jona-voje ir Visagine praūžė mitingų bei piketų maratonas. Taip Lie-tuvos profesinės sąjungos išreiš-kė vienybę su Europos profesi-nių sąjungų konfederacija, tądien inicijavusia protestus 14-oje Eu-ropos miestų. Didžiausia tarptau-tinė protesto demonstracija vyko Briuselyje su šūkiu „Gana skur-dinti žmones“. Sociologai sako, kad tai geras būdas atkreipti val-džios dėmesį į skurdo problemą, juolab kad 2010-ieji Europoje pa-skelbti kovos su skurdu ir sociali-ne atskirtimi metais.

Piketavo po devynis

Plakatais bei transparantais su užrašais: „STOP žmonių skurdini-mui ir nedarbui, verslo žlugdymui, sporto, spaudos ir kultūros naikini-mui“, „Kiek dar skurdinsit tautą?“, „Už darbą norime atlyginimo, o ne pašalpos“, „Darbuotojai – ne vergai“, „Vyriausybės taupymo programa: pavargęs medikas, miręs pacientas“, „Diržus veržkite oligarchams“, „Mi-nistre, nelaidokite mūsų socialinių garantijų“, „STOP kainų didini-mui“, „Kiekvienas žmogus turi tei-sę į apsaugą nuo skurdo ir sociali-nės atskirties“ apsiginklavę įvairių Lietuvos profsąjungų atstovai tre-čiadienį užplūdo centrines sostinės gatves.

Vilniaus savivaldybė neleido pro-testuotojams rinktis prie Vyriausy-bės rūmų ir pasiūlė jiems aikštę prie „Siemens“ arenos. Tačiau profsąjun-gų atstovai griežtai atsisakė trauk-tis į miesto pakraštį, tad 11 valandą profsąjungų akcija prasidėjo piketais prie ministerijų, darbdavių organiza-cijų ir Vilniaus miesto savivaldybės. Piketuose dalyvavo ne daugiau nei po 9 žmones, kaip leidžia įstatymas. „Mums uždraudė surengti mitingą prie Vyriausybės, bet niekas neuž-draus kitomis teisėtomis formomis reikalauti suvaldyti augančias mais-to produktų kainas, didinti minima-lų darbo užmokestį, grąžinti atimtas

pensijas, stabdyti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką, kuriant realias darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pir-mininkas Artūras Černiauskas.

Išreiškė panieką Vyriausybei

Dalyvauti protesto akcijoje Vil-niuje profsąjungų atstovai atvyko iš Kauno, Ukmergės, Marijampolės, Mažeikių ir Alytaus regionų. Prieš pat vidurdienį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesi-nė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos pagy-venusių žmonių asociacija ir kitų profsąjungų atstovai patraukė prie Vyriausybės. Čia išsiskirstę grupe-lėmis piketuotojai žygiavo Vinco Kudirkos aikšte pro Vyriausybės rū-mus. Pasak A.Černiausko, taip iš-reikšta tam tikra panieka Vyriausy-bei. Netoli rūmų susirinkus apie 200 žmonių, su nepatenkintais protes-tuotojais išėjo susitikti susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

„Šių metų pradžioje buvo pa-

skelbta 2008 metų statistika, ir ten jau buvo parašyta, kad 20 proc. Lietu-vos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o skurdo riba vienam žmogui buvo įvardyta kaip 720 litų. Dabar minimali alga į rankas yra mažesnė, atskaičiavus mokesčius – 670 litų. Vadinasi, tie, kurie gauna minimalią algą, gyvena žemiau skurdo ribos“, – kalbėjo Darbo federacijos generalinė sekretorė Janina Švedienė.

Aplankė badaujančius pareigūnus

Tuoj po vidurdienio protestuo-tojai Gedimino prospektu patraukė

prie Seimo. Čia jie aplankė palapi-nėje jau gerą savaitę badaujančius statutinius pareigūnus, paliko jiems šiltesnių drabužių. Tiek protestuo-tojai, tiek pareigūnai pasidžiaugė šiuo aktu, akcentuodami solidarumą ir palaikymą vieni kitiems. „Labai ciniškai skamba gerbiamo premjero ir fi nansų ministrės pareiškimai esą ir jie gali pradėti badauti. Kvietė-me. Kažkodėl neprisijungė“, – sakė pareigūnų bado akcijos organizato-rė, Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos pirmininkė Loreta Soščekienė.

Alytaus policijos profesinės są-jungos pirmininkas Stasys Bale-žentis VL priminė badaujančių pareigūnų reikalavimus: „Mūsų rei-kalavimai labai teisingi, tegul Vy-riausybė į juos įsigilina ir įsiskaito. Badaudami reikalaujame, kad pa-reigūnams nenaikintų socialinių ga-rantijų, kad 2011 metų biudžetas būtų toks, jog leistų pareigūnams atlikti savo darbą, kad būtų numa-tyta kompensuoti buvusias parei-gūnų pensijas. Mes juk nereikalau-jame milijoninių algų, prie valdžios nesilyginame. Tiesiog norime, kad suprastų, jog ir mes žmonės. Iš pra-džių apskritai A.Kubilius vaidino nesuprantantis, ko mes iš jo nori-me. Nesuvokiamas jo elgesys! Jeigu premjeras be atminties – tai tauta be ateities“, – nukirto S.Baležentis

ir pridūrė, kad bado akciją ketinama vykdyti visą mėnesį.

Sudegino Nacionalinį susitarimą

Vėliau protestuotojai nužygiavo į Lietuvos profesinių sąjungų kon-federacijos kiemelį, kur 13 valandą surengė mitingą. Čia buvo išreiš-kiamos padėkos už dalyvavimą, sa-komos baigiamosios kalbos. Medi-kų profsąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė pareiškė: „Užteks skurdinti žmones. Premjeras pri-valo atsistatydinti“. Jos mintis su-laukė gausių protestuotojų ploji-

mų. L.Soščekienė atvirai išrėžė, kad A.Kubilių reikia pasveikinti Pasauli-nės kurčiųjų dienos proga, nes jis ša-lies profsąjungų reikalavimų negirdi ir girdėti nenori. O A.Černiauskas pakvietė visus susirinkti lapkričio pabaigoje prie Vyriausybės ir griež-tai pasakyti „ne“ tautos skurdinimo politikai.

Trečiadienio protesto akcijos kulminacija tapo Nacionalinio su-sitarimo, pasirašyto beveik prieš

metus, sudeginimas. Taip parody-ta, kad valdžia nesilaiko savo paža-dų. Nacio naliniu susitarimu valdžia, verslas, darbuotojai ir kitos socia-linės grupės įvardijo ekonomikos sunkmečio sukeltas problemas ir susitarė dėl jų sprendimo būdų bei tolesnių priemonių šalies konkuren-cingumo augimui. „Pradėjome derė-tis, šnekėtis, pasakėme, ko mes no-rime, dabar baimės jausmas išnyko. Ir vėl daro, ką nori. Iš pradžių bandė uždusinti mokesčiais. Dusino, dusi-

no, pasižiūrėjo – na, gyvi tie lietu-viai, įpratę. Dabar sugalvojo naują variantą“, – sakė A.Černiauskas.

Po mitingo LPSK pirmininkas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad premjerui yra ne kartą minėjęs gra-žų posakį: „Darbais, o ne žodžiais mes tėvynę mylime“, tačiau jo po-litika – tik žodžiais tėvynę mylėti – nesikeičia. „A.Kubiliui laikas pradėti dirbti, pakaks tuščiažodžiauti“, – pa-brėžė A.Černiauskas.

Per Lietuvą nusirito protesto akcijų banga

Protestai valdžiai primena jos pareigasSocialinių mokslų daktaras Romas LazutkaProtesto akcijos yra paveiki priemonė mažinti skurdą, nes

atkreipia politikų ir kitų su skurdu nesusiduriančių žmonių dėmesį. Žinoma, tiesioginio poveikio, kad tuoj po mitingo sumažės skurdas ar Vyriausybė suras sprendimą, kaip jį mažinti, nevertėtų tikėtis. Tačiau demokratinėse valstybėse valdžioms įtaką daro piliečiai. Per rinkimus politikų duoti pažadai yra greitai pamirštami, todėl tokios akcijos yra reikšmingas priminimas, kas visuomenei svarbu, ko iš jos išrinktųjų tikimasi.

Dažnai sakoma, kad neva Lietuvoje tebeegzistuoja sovietinis suvokimas, jog valdžia negali viskuo pasirūpinti, todėl protestuojama bergždžiai. Taip tik-rai nėra. Šiuolaikinėse visuomenėse privačios pagalbos neužtenka. Labdaros, šalpos buvo pagrindinė pagalbos skurstantiems žmonėms forma tarpukario Lietuvoje. Dabar žmogui yra keliami didžiuliai reikalavimai, kad jis integruo-tųsi į visuomenę. Jis turi būti pasirengęs darbui, turėti profesiją, būti gerai pailsėjęs, nusiteikęs, nes kitaip jis neišsilaikys konkurencinėje kovoje. Galiau-siai pasikeitė ir šeimos. Dabar yra natūralu, kad žmonės nenori senatvėje iš-laikyti savo suaugusių vaikų. Vaikai taip pat linkę gyventi sau, o ne trečdalį gyvenimo išlaikyti senus tėvus. Todėl valdžia yra pagrindinis veikėjas, turintis suteikti socialinę pagalbą žmonėms. Tik jai reikia baksnoti pirštu, kad skurdo problemas reikia spręsti. Šiuolaikinių valstybių pagrindinė užduotis – nebe kova su priešais, svetimų teritorijų grobimas, o socialinių problemų sprendi-mas, pagalba skurstantiesiems.

(Užs. 940)

• Lietuvoje yra beveik penktadalis milijono (182 000) socialinės pa-šalpos gavėjų, kurių pajamos – tik 315 Lt per mėnesį.

• Per pastaruosius 2 metus asme-nų, gyvenančių žemiau absoliu-taus skurdo ribos (350 Lt per mė-nesį), padaugėjo 4 kartus.

• Daugiausia skurstančiųjų – nepil-nos šeimos, vieniši tėvai. Šeimų, kuriose abu tėvai augina vieną ar du vaikus, skurdo lygis per 2 me-tus išaugo 10 kartų.

• Kas septintas darbingo amžiaus asmuo Lietuvoje neturi darbo.

• Apie 8 proc. dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą (apie 700 Lt per mėn. į rankas). Minimalus darbo užmokestis Lietuvoje – vie-nas mažiausių Europoje.

• Sugriežtinus registracijos darbo biržoje tvarką nedarbo rodikliai mažėja, taupomi valstybės pini-gai. Bedarbiai praranda paskuti-nę galimybę gauti socialinę pašal-pą.

• 2010 m. „Eurobarometro“ duo-menimis, 17 proc. žmonių Lietu-voje mano galį tapti benamiais.

Šaltinis: stopskurdui2010.lt.

Dabartinė socialinė situacija šalyje:

Andrių Kubilių reikia pasveikinti Pasaulinės kurčiųjų dienos proga, nes jis šalies profsąjungų reikalavimų negirdi ir girdėti nenori.

Negavę leidimo rinktis prie Vyriausybės, protestuotojai surengė mitingą Profesinių sąjungų konfederacijos kiemelyje.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Page 7: Valstiečių laikraštis 2010 10 02

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Tobulesnės technologijos – saugesnė aplinka

Šeštadienis

11 psl.

Sveikata

Nors jau užfi ksuoti pirmi šios užkrečiamos ligos atvejai, daugiausia žmonių serga tradicinėmis peršalimo ligomis.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

7 psl.

Atpildas už nuveiktus darbus – geras vardas ir premija, kuria taip ir ne-teko pasinaudoti.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

7 psl.

Kaimo šviesuolio veiklos erdvės

Gripas atslenka į LietuvąNėra auksinės tabletės, kuri išgelbėtų nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau jų išvengti galima – terei-kia daugiau judėti, sveikai maitintis ir gyventi darnoje su savimi ir aplinka.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

21 psl.

Širdies ligos puola vis jaunesnius

Ant rudenėlio svarstykliųDidžiosios metų tamsos link skubantis ruduo dar geba būti labai švelnus ir mielas: spalis tebėra išsaugojęs va-saros atminimų nuotrupas, rugsėjo mėnesio žavias de-tales ir turi daug tik jam vie-nam būdingų bruožų.

Selemonas Paltanavičius

13 psl.

21 psl.

Sodyba

Egidijus Sipavičius: Man dar per anksti išgalvoti gyvenimą

Dainininkas, šiomis dieno-mis švenčiantis savo gim-tadienį, linki sau atsikratyti impulsyvumo.

Virginija Barštytė,VL žurnalistė

Asmeninio turto ir gyven-tojų apsauga rūpinasi jau ir daugiabučių namų ben-drijos.

Irma Dubovičienė,VL žurnalistė


Top Related