2010 rugsėjo 25, šeštadienis • Nr. 76 (8991) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų išlaikymo fondas nesugeba išsireikalauti milijoni-nių skolų iš alimentus nemokančių žmonių – jų atžalas priversti šelpti visi mokesčių mokėtojai.

Šeštadienis• Teatre ir televizijos serialuose

vaidinanti Inga Norkutė į darbą lekia kaip ant sparnų. Juos aktorei užaugino mėgstama veikla.

Sodyba• Kiekvienoje sodyboje yra

vietų, įrengimų ar statinių, ku-rie, kad ir labai reikalingi, akiai nepatrauklūs.

Bičių avilys

• Bitininkystei palankaus Kupiškio krašto bičiuliai moka svečius priimti, mėgsta ir patys pasižmonėti.

Prieblandos

• Specialistai įsitikinę: vartoti kvaišalus jaunus žmones neretai pastūmėja ne tik smalsumas, no-ras pasirodyti išskirtiniais, bet ir smurtas šeimoje.

Šiandien VL su priedu

(Užs. 170)

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

Tėvų pamirštiems vaikams alimentus moka valstybė

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliūniene@valstietis.lt

Šią savaitę Seimas labai lengvai panaikino Seimo nario Vinco Ba-biliaus teisinę neliečiamybę ir lei-do teisėsaugai jį bausti už greičio

viršijimą. Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai seimūnai savo kolegą atiduoda teisėsaugai. Kartais net sunku suprasti vienokių ar kitokių Seimo sprendimų motyvus.

Nukelta į 3 psl.

Ofi ciali statistika rodo, kad Lietuvoje alimentų vaikams išlaikyti nemoka apie 84 tūkst. tėvų. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Apie tai – 4 psl.

Vargas dėl Seimo narių neliečiamybėsProkurorai dažnai negauna leidimo patraukti tautos išrinktąjį baudžiamojon atsakomybėn.

Talibai skverbiasi į lietuvių kontroliuojamą teritoriją

Afganistano Goro provincijos sostinėje Čagčarane, pačiame miesto centre, nežinomi asme-nys apšaudė ir sužeidė du lietuvių karius.

Buvo ne tik kalėjimas, bet ir kalinys?

Londone įsikūrusi Kalinių teisių gynimo organizacija pa-reiškė, kad kažkuriuo metu tarp 2004 ir 2006 metų Lietuvoje buvo kalinamas palestinietis.

Apie tai – 22 psl.

2 2010 rugsėjo 25 • Nr. 76 (8991)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje alimentų vaikams iš-laikyti nemoka apie 84 tūkst. tėvų. Didžiąją skolininkų dalį (iki 97 proc.) sudaro vyrai. Kaimyni-nėje Latvijoje alimentų išieško-jimas iš tokių skolininkų siekia apie 90 proc., Lietuvoje – mažiau kaip 0,5 proc.

Vaiką myli tol, kol myli jo motiną

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Paulavičienė įsitikinusi, kad vengimas mokė-ti alimentus yra tautos mentalite-to prob lema.

„Gaila, kad visuomenės sąmonėje giliai įsišaknijo įsitikinimas, kad vy-ras myli vaikus tol, kol myli jų mo-tiną“, – sakė R.Paulavičienė. Tačiau, pasak jos, tėvų atsakomybės proble-ma kamuoja visą Europą ir Lietuva nėra išimtis.

2010 m. pradžioje Lietuvoje gy-veno apie 636 tūkst. vaikų iki 18 metų. Maždaug 130 tūkstančių vai-kų, arba kas penktam vaikui, vienas iš tėvų neskiria jokio išlaikymo. Ne-ofi cialiai tokių vaikų gali būti dvi-gubai daugiau.

Fondo efektyvumas – apgailėtinas

Beveik prieš dvejus metus Lie-tuvoje pradėjo veikti Vaikų išlai-kymo fondas (VIF). Kurį laiką jis buvo sujungtas su Garantiniu fon-du, administruojančiu bankrutuo-

jančių įmonių darbuotojams ski-riamas išmokas. Bet neseniai VIF vėl tapo savarankiškas.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. išmo-koms mokėti iš biudžeto asignavi-mų panaudota per 74 mln. Lt, ku-riuos gavo arba gauna apie 22 tūkst. vaikų.

Fondas sukurtas tam, kad už neatsakingus tėvus alimentai būtų mokami iš valstybės biudžeto, o mokėtinos sumos vėliau būtų iš-ieškomos iš skolininkų. Iš VIF ga-lima gauti ne didesnę nei 187,5 Lt išmoką per mėnesį už vieną vaiką.

Laikinai fondo direktorės parei-gas einanti Ina Skubilovienė „Vals-tiečių laikraštį“ informavo, kad iki šiol per dvejus metus fondas suge-bėjo išieškoti iš alimentų nemokė-jusių tėvų tik 290 tūkst. Lt.

„Reikia pripažinti, kad tie 290 tūkst. litų yra geranoriškai sko-lininkų grąžinti pinigai“, – teigė I.Skubilovienė.

Kitaip tariant, skolų išieškoji-mas siekia varganus 0,39 proc., pa-lyginti su tuo, kiek VIF išmokėjo alimentų.

Fonde dirba 22 specialistai. Šiai išieškotojų armijai išlaikyti kasmet skiriama beveik 1 mln. Lt.

Emigravusį skolininką pasiekti sunkiau

I.Skubilovienė teisinosi, kad vals-tybė neskiria lėšų skoloms išieškoti ir tai daro tik inicijuodama ikiteis-minius tyrimus dėl skolininkų bau-džiamosios atsakomybės.

To fondas imasi tik tuomet, kai nuo išmokų iš VIF mokėjimo pra-džios būna praėję ne mažiau kaip

24 mėnesiai arba vaikui iš VIF iš-mokėta suma yra didesnė kaip 2 500 Lt. Kiek šios priemonės efek-tyvios, galima tik spėlioti, bet eko-nomikos krizė gerokai apsunkina apsnūdusių valdininkų pastangas. Nemažai neatsakingų tėvų emi-gravo, todėl juos priversti mokėti alimentus ar išieškoti skolas iš jų yra sunku.

„Nežinau, ką daryti, – guodėsi alytiškė Rima. – Buvęs sutuoktinis jau seniai nemoka alimentų, o įsis-kolinimas siekia 10 tūkst. litų. Ži-nau, kad jis dirba Londone, netgi gyvenamoji vieta žinoma, bet kaip jį priversti rūpintis vaiku – neįsi-vaizduoju.“

Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė teigia, kad už-sienyje skolininko ieškanti motina turi susitaikyti su mintimi, kad jai teks kovoti ilgai ir tam prireiks ne-mažai išlaidų.

„Mama turi labai gerai pasver-ti, ar tas vargas, sąnaudos ir gaišatis verti pastangų, nes antstolių paslau-gos užsienyje yra brangios“, – sakė D.Petkauskaitė.

Ragina pasinaudoti Latvijos patirtimi

Aktyvių mamų sambūrio atsto-vė R.Paulavičienė įsitikinusi, kad VIF yra labai reikalingas. „Kai Seime virė debatai apie Vaikų iš-laikymo fondo naikinimą, mamų surengta apklausa parodė, kad ali-mentų problema yra itin aktuali, – sakė R.Paulavičienė. – Tiesa, skolų išieškojimas yra prastas, todėl po-litikams siūlėme perimti Latvijos patirtį, kur alimentų išieškojimas siekia 90 procentų.“

Pagal Latvijoje galiojančią tvarką, alimentų nemokantis as-muo laikomas valstybės skoli-ninku. Toks skolininkas negali iš valstybės gauti jokių jos teikiamų paslaugų, taip pat ir apmokamų, pavyzdžiui, automobilio, nekilno-jamojo turto sandorių registravi-mo ir panašiai.

„Tai reiškia, kad kol nesusimo-ki skolos, atsiradusios dėl valstybės skirtų išmokų už vaikus, negalėsi net automobilio pateikti techninei apžiūrai, negausi kitų paslaugų“, – akcentavo R.Paulavičienė.

Seimo nariai Lietuvoje entuzi-astingai sutiko šias žinias, bet kon-krečių žygių tokiai tvarkai įteisinti nesiėmė.

Antstoliai kratosi alimentų bylų

Antstoliams dažnai priekaištau-jama, kad jie nenoriai imasi alimen-tų išieškojimo bylų. D.Petkauskaitė sakė, kad šiuo metu antstoliai turi beveik 62 tūkst. bylų, kuriomis pra-dėtos priverstinio alimentų išieško-jimo procedūros.

Būna atvejų, kad vaikų tėvas vai-kų motinai palieka ir butą, ir maši-ną, perka vaikams drabužius ir duo-da pinigų, o ji vis tiek principingai siekia kuo labiau „nugręžti“ tėvą.

Antstolių rūmai neturi duomenų, kokiam skaičiui vaikų tėvai nemoka alimentų. D.Petkauskaitės žodžiais, „kartais byloje fi gūruoja vienas vai-kas, o kartais ir keturi“.

„Be to, dalis žmonių šiuo metu negali mokėti alimentų, nes tie-siog neturi darbo arba turi paja-mų, bet jas slepia“, – pripažino D.Petkauskaitė.

Tėvų pamirštiems vaikams alimentus moka valstybė

Kur kreiptis ir ką daryti?

Net jei santuoka dar nenutrauk-ta, dėl alimentų priteisimo pirmiausia reikia kreiptis į teismą. Esant sunkiai tėvų turtinei padėčiai, alimentai ne-turi būti mažesni už minimalų pra-gyvenimo lygį (MGL), tai yra 125 Lt vienam vaikui.

Jei sutuoktiniai išsiskyrę ir teismas jau priteisė alimentus, bet skolininkas jų nemoka, reikia kreiptis į antstolį pagal vaiko tėvo gyvenamąją vietą.

Jei antstoliui nepavyksta rasti skoli-ninko, po trijų mėnesių motinai išduo-dama pažyma ir patariama kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą (VIF).

Pagal dabar galiojančią tvarką, valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir VIF iš skolininko turi išsireikalauti visas iš-mokėtas sumas su 5 proc. metinėmis palūkanomis.

Vėl siūlys fondą likviduotiAlgirdas Sysas, Seimo narys

Alimentų nemokėjimas – skaudi problema. Ji labai aktuali daugiau kaip 100 tūkst. šeimų, nors ofi cia-liai į VIF kreipėsi tik apie 40 tūkst. asmenų. Skirtingai nuo kompensa-cijų ar kitų išmokų, VIF išmokos vė-liau grįžta valstybei. Aišku, pinigų išieškojimo iš skolininkų sistema dar neveikia taip, kaip norėtume, nes fondas tik nuo 2011-ųjų pradžios im-sis aktyvesnių priemonių. Įstatyme palikome 24 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, todėl palaukime ir pažiū-rėkime, kaip fondui seksis dirbti. Jei nepavyks, tada teks imtis drastiškes-nių priemonių, kurias įstatymuose įtvirtino Latvija. Lietuvoje antstoliai nesuinteresuoti išieškoti alimentų vien todėl, kad nori daugiau uždirbti iš išieškojimo paslaugų. Valdančioji Tėvynės sąjunga apskritai siūlė šį fondą likviduoti. Įtariu, kad valdan-tieji vėl siūlys šį fondą likviduoti.

Reikia griežtesnės tvarkosJurgis Razma, Seimo narys

Mūsų netenkina fondo veikla. Ne vieną kartą raginome socialinės apsaugos ir darbo ministrą imtis ryžtingesnių priemonių. Anksčiau fondas buvo atsakingas ir už ban-krutavusių įmonių darbuotojams skirtų lėšų išmokėjimą, bet tos iš-mokos taip pat nuolat vėluodavo daugiau kaip pusę metų. Neseniai Garantinį fondą ir VIF atskyrėme, todėl tikimės, kad jų veikla bus efektyvesnė. Lėšų išieškojimo ro-diklis rodo, kad fondo darbuoto-jai nepersistengia, vadinasi, rei-kia ieškoti naujų metodų, gal net keisti teisės aktus. Galbūt iš tikrų-jų Latvijos patirtis mums būtų pati geriausia išeitis, bet labai gaila, kad iki šiol Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai ne-pasivargino įvertinti kitų šalių pa-tirtį. Tikiuosi, kad sugriežtinsime alimentų išieškojimo tvarką.Nemažai tėvų emigravo, todėl juos priversti mokėti alimentus savo vaikams ar išieškoti skolas yra sunku. Martyno Vidzbelio nuotrauka

32010 rugsėjo 25 • Nr. 76 (8991)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Varnas varnui akies nekerta

Alvidas Lukošaitis, politologas

Seimo nariai nenoriai atima ne-liečiamybę vadovaudamiesi liau-dies posakiu: varnas varnui akies nekerta. Tautos atstovų sąmonin-gumas yra diktuojamas iš tautos gelmių. Todėl tokie ir sprendimai. Įvairiose šalyse parlamentarų ne-liečiamumo saugikliai būna kietes-ni arba švelnesni. Pas mus kieti su-dėlioti. Įsivaizduokime, kas 1990–1992 m. grėsė jaunos demokrati-jos tautos atstovui už kalbas, už balsavimus, už politinį elgesį. Tie saugikliai objektyviai atsirado. Da-bar gal reikėtų palengvinti sąlygas neliečiamybei atimti. Kita vertus, negali neliečiamybės visai nebūti. Gyvenimas padiktuoja labai sudė-tingų situacijų. Nelabai įsivaizduo-čiau, kaip tautos atstovas galėtų normaliai atlikti savo pareigą nebi-jodamas dėl daugelio dalykų, kurie patenka į teisės ir politikos sąlytį.Europos Parlamentas lengvai at-ėmė V.Uspaskicho neliečiamybę. Bet aš į tokias analogijas žiūriu kaip į nutolusių planetų orbitas. Vakaruose kiti politinės kultūros standartai. O pas mus būna situa-cijų, panašių į politinį susidoroji-mą, apšmeižimą, nepagrįstą ap-kaltinimą. Žmonėms kartais sun-ku susivokti.

Neliečiamybė būtina

Kęstutis Girnius, politologas

Teisinis imunitetas (neliečiamybė) tautos atstovams būtinas. Visų valstybių parlamentuose yra ga-limybė mėginti įbauginti deputa-tus, iškeliant jiems dirbtinius kalti-nimus. Taigi neliečiamybė yra par-lamentarų apsauga nuo galimo neteisėto spaudimo. Jie turi tautos mandatą. Tuo jie tikrai skiriasi nuo visų kitų, yra ypatingi. Vakaruose galioja taisyklė: jei įkalčiai aiškūs, prokuroro prašymas atimti nelie-čiamybę patenkinamas. Pats de-putatas tam pritaria, nes jis nori apginti savo gerą vardą. Bet kar-tais būna sudėtingų procesų.V.Babilius akivaizdžiai pažeidė eis-mo taisykles, tokiais atvejais Seimo nariai turi automatiškai balsuoti. Kelių policijos tarnybos pareigūnai nepersekios kokio nors deputato. Bet kartais galima manyti, kad pro-kuratūra mėgina kištis ir stengiasi kaip nors paveikti politinius proce-sus. Tada Seimas gali priešintis.

Vargas dėl Seimo narių neliečiamybės

Atkelta iš 1 psl.

V.Babilius pats norėjo

Socialdemokratas Justinas Karo-sas mano, kad panaikinti Seimo nario neliečiamybę reikia visais atvejais, kai prokurorai prašo. „Aš tokiais atvejais visada balsuoju vienodai. Seimo na-riai negali būti kitokie negu visi kiti žmonės. Priešingu atveju tai visiškai sugriautų valstybės institucijų auto-ritetą. Todėl neturėtų būti jokios išly-gos. Reikėtų žiūrėti net griežčiau“, – sakė J.Karosas. Bet jis pastebi, kad kai kurie parlamentarai balsuodami galvoja, o jeigu man taip bus. Todėl gelbsti ir kolegą.

Tautos prisikėlimo partijos na-rys V.Babilius vasarą buvo pagautas kelyje Vilnius–Kaunas automobi-liu lekiantis 165 km/val. greičiu. Už daugiau kaip 50 km/val. greičio viršijimą jam gresia 1–1,5 tūkst. Lt bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių arba 7 parų areštas ir teisės vairuoti atėmimas pusei metų. Prašydamas panaikinti V.Babiliaus neliečiamybę generali-nis prokuroras Darius Valys Seime pranešė, kad V.Babilius yra dar 4

kartus baustas už eismo taisyklių pažeidimus.

Seimo sudaryta laikinoji komisija pritarė, kad V.Babiliui būtų panaikin-ta neliečiamybė ir beveik visi seimūnai balsavo už tai. Parlamentarams buvo lengva apsispręsti: V.Babilius pats pra-šė panaikinti neliečiamybę, kad teisė-sauga galėtų tirti jo nusižengimą be jokių suvaržymų. Kiti neprašo, jaučiasi teisūs ir sulaukia kolegų paramos.

Prokuroras neįtikino

Gegužės pabaigoje Seimas ne-sutiko leisti patraukti baudžiamo-jon atsakomybėn frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nario Petro Gražulio ir Tėvynės sąjungos frakcijos nario Kazimiero Uokos. Jiems grėsė byla dėl sukeltų neramumų per seksua-linių mažumų eitynes ir panaudoto fi zinio smurto.

Valentinui Mazuroniui, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ se-niūnui, atrodė labai silpni generali-nio prokuroro argumentai. K.Uokos ir P.Gražulio nusižengimai viešajai tvar-kai buvo tiriami, ir administracinė byla atiduota į teismą. Tai galima daryti ir neatėmus neliečiamybės. Bet teismas grąžino administracinę bylą policijai, o tik tada prokuratūra paprašė atimti neliečiamybę. „Jei iš tikrųjų prokuratū-

rai atrodo, kad čia gali būti ir baudžia-mojo nusikaltimo požymių, tai nie-kas netrukdo parlamentarus apklausti kaip specialius liudytojus, surinkti įti-kinamą medžiagą ir tada atėjus į Sei-mą pateikti normalius argumentus. Dabar įspūdis toks: teismai, nenorė-dami priiminėti sprendimų, numeta tyrimą atgal policijai, policija perme-ta prokuratūrai, o prokuratūra, neži-nodama ką daryti, bando kaip karštą bulvę permesti Seimui. Manau, kad tos bulvės mėtyti nereikia. Čia vyks-ta tam tikras politikavimas bandant įtraukti visą Seimą į nesibaigiančias diskusijas“, – sakė V.Mazuronis. Pasak jo, P.Gražuliui ir K.Uokai nepatinka agresyviai propaguojamas lytinio gy-venimo būdas. Gal jie aštrokai tą nuo-monę išreiškė, bet sodinti į kalėjimą ar gąsdinti tuo nereikėtų.

Panašiai mąstė daug Seimo na-rių. Net laikinosios komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn P.Gražulį ir K.Uoką nesudarė (už ją balsavo 39 Seimo nariai, prieš – 29, susilaikė 30).

Reikės iš naujo spręsti

Tuo pat metu generalinis pro-kuroras prašė atimti ir Seimo na-rio Roko Žilinsko neliečiamybę. Dar prieš tapdamas parlamentaru

R.Žilinskas įsivėlė į konfl iktą su po-licininkais ir iki dabar tebetampo-mas po teismus. Bet Seimo nariai ir dėl jo neliečiamybės net komisijos nesudarė.

V.Mazuronis prisiminė, kad Sei-mas jau vienąkart buvo atėmęs ne-liečiamybę R.Žilinskui. Tada už atėmimą ir jis balsavo. „Niekas ne-trukdė prokuratūrai ir teismams daugiau negu per metus klausimą išspręsti. Pagal Baudžiamąjį ko-deksą teismas pripažino R.Žilinską nekaltu, o dabar vėl iš naujo nori spręsti, gal administracinį pažeidi-mą padarė. Tampo be galo“, – pik-tinosi V.Mazuronis, antrąkart jau balsavęs prieš.

Tačiau R.Žilinsko, K.Uokos ir P.Gražulio vargai dėl neliečiamybės dar nesibaigė. Seimo Etikos ir pro-cedūrų komisija (EPK) praėjusį tre-čiadienį nusprendė, kad komisijos dėl neliečiamybės atėmimo turi būti sudarytos privalomai. „Prie to klau-simo turi būti sugrįžta artimiausiu metu“, – sakė EPK pirmininkas Al-gimantas Salamakinas. Tokie pro-cedūriniai statuto reikalavimai. Ir tik sulaukę komisijos išvadų Seimo nariai gali apsispręsti, ar atimti ne-liečiamybę.

Europos Sąjunga sprendžia griežtai

Seimo narys Kęstutis Masiulis įsitikinęs, kad parlamentarai netu-ri vertinti prokurorų darbo. „Jeigu prokurorai kreipiasi dėl pažeidimo, kuris numato galimą Seimo nario laisvės suvaržymą, Seimas turėtų apsispręsti įvertindamas tik vieną aplinkybę: ar nėra tame prašyme

kokio nors politinio pamušalo, ar byla nėra „politiškai pagaminta“, – sakė K.Masiulis, visada balsuojantis už neliečiamybės atėmimą.

Rugsėjo 7 d. Europos Parlamen-tas panaikino Viktoro Uspaskicho teisinę neliečiamybę. Šis europarla-mentaras apkaltino Lietuvą už neva vykdomą politinį persekiojamą ir teigė, kad dėl to jis turėjęs bėgti į Maskvą ir ten tebeturi politinio pa-bėgėlio statusą. Tačiau plenarinio posėdžio metu V.Uspaskicho kal-ba buvo nutraukta. „Europos Par-lamento Teisės reikalų komitetas, svarstydamas klausimą dėl mano neliečiamybės panaikinimo, ofi cia-liai nepriėmė ir neišnagrinėjo nė vieno mano pateikto dokumen-to“, – tvirtino V.Uspaskichas. Da-bar jis piktinasi demokratijos sto-ka Europos Parlamente, bet vis tiek bus priverstas eiti į Lietuvos teismą ir aiškintis dėl Darbo partijos nele-galių 24 mln. Lt ir 4 mln. Lt nesu-mokėtų mokesčių.

„Nusižengęs politikas jam kelia-mus teisinius įtarimus dažnai vadi-na politiniu susidorojimu, nuteistas Artūras Zuokas tuo mojavo, Vik-toras Uspaskichas irgi į Maskvą bėgo tik dėl politinio persekiojimo. Bet ar mes tikime tuo?“ – klausė K.Masiulis.

Pilnatis. Saulė teka 7.05, leidžiasi 19.16.

Dieną: +17 +22°Rytoj Poryt

Maloni, bet trumputė bobų vasara jau skaičiuoja paskutines valandas. Šian-dien (šeštadienį) dar pasimėgausime saule ir šiluma. Ši diena bus viena šilčiau-sių šio rugsėjo dienų: termometrai visoje šalyje rodys 17–22 laipsnius šilumos. Pūs gaivus pietų, pietryčių vėjas. Po pietų vakariniuose rajonuose dangų ims traukti debesys, pranešantys apie greitą orų permainą.

Sekmadienį anticiklonas visiškai pasitrauks, Lietuvos orus ims valdyti žemesnio slėgio laukas. Per mūsų šalį praslinks atmosferos frontas. Naktis bus gana debe-suota, bet palis daugiausia šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje. Temperatūra nukris iki 7–12 laipsnių šilumos. Sekmadienio dieną bus debesuota su pragiedruliais. Pūs vidutinio stiprumo šaurės rytų vėjas. Trumpi lietūs telksis daugiausia centriniuose ir rytiniuose šalies rajonuose. Oras dieną sušils iki 13–18 laipsnių.

Pirmadienį ir antradienį Lietuvos orus lems jau naujas, pietinis ciklonas. Dangus apniuks. Palis daugelyje rajonų, tačiau intensyviausi lietūs numato-mi pietinėje ir rytinėje šalies pusėje. Pūs stiprokas šiaurės rytų, šiaurės vėjas. Naktys bus gana šiltos – apie 5–11 laipsnių šilumos. Dienos bus vis vėsesnės: pirmadienį 10–15, antradienį – vos 8–13 laipsnių šilumos.

Teresė Kaunienė

ŠiandienDieną: +13 +18° Dieną: +10 +15°

Orai

Naktį: +6 +11°Naktį: +7 +12° Naktį: +7 +12°

Seimas nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Tėvynės sąjungos frakcijos nario Kazimiero Uokos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nario Petro Gražulio. Raimundo Šuikos nuotrauka

Socialdemokratas J.Karosas mano, kad panaikinti Seimo nario neliečiamy-bę reikia visais atvejais, kai prokurorai prašo: „Aš tokiais atvejais visada balsuoju vienodai. Seimo nariai negali būti kitokie negu visi kiti žmonės“.

4 2010 rugsėjo 25 • Nr. 76 (8991)Valstiečių laikraštis

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Kiekvieną sekmadienį Dievo žodis mūsų mintis kreipia į kurią nors vieną svarbią temą. Šį sekma-dienį – į pinigus. Jie iš tikrųjų yra labai svarbūs. Kai trūksta pinigų, tampame irzlūs ir nelaimingi. Dėl pinigų daromi sunkūs nusikalti-mai, Lietuva girdoma labiau nei sovietmečiu, klesti korupcija. Pini-gai reikalingi net ir kunigui, skel-biančiam dvasinių dalykų priorite-tą. Dievo žodis smerkia ne pinigus, bet žmogų pavergiantį gobšumą.

Į pranašo Amoso lūpas įdėtas Dievo žodis smerkia turtuolius, kurie sukčiauja, „mindo beturtį ir žudo krašto vargšus“ (Am 8, 4). Taigi, godumas nėra mūsų dienų išradimas – jis gyvas, kaip gyva žmonija.

Jėzus Kristus pinigus vadi-na nešvariais ir net liepia rinktis,

kam tarnausime – Dievui ar pi-nigams.

Godumas yra pražūtingas kiek-vienam žmogui, neišskiriant nė dvasininkų, jeigu tik pasiduoda-ma šiam gundymui. Godumas yra panašus į priklausomybę nuo nar-kotikų. Žmogus mano, kad turė-damas daug pinigų bus laimingas, tačiau tai skatina norą turėti jų dar daugiau. Ši aistra yra nenugalima. Pasidavęs godumui, žmogus pra-deda neskirti, kas moralu, o kas ne.

Jis pateisina bet kokį elgesį, jei tik mato galimybę praturtėti.

Neseniai atlikus tyrimą paaiškė-jo, kad net 63 proc. Lietuvos gy-ventojų palankiai vertina šešėlinę ekonomiką. Aiškiau sakant, palan-kiai vertina tokį verslą, kai nemoka-mi mokesčiai. Toks verslas yra kon-trabanda, atlyginimas vokeliuose ir t. t. Retas žmogus, pirkdamas kon-trabanda atgabentą degtinę, cigare-

tes ar benziną, jaučia sąžinės prie-kaištą, kad taip elgdamasis apvagia savo valstybę, pensininkus, ligonius, neįgaliuosius, našlaičius ir kitus sil-pnus žmones: valstybė, gaudama mažiau mokesčių, negali jų tinka-mai paremti. Pinigai iš oro nega-minami; juos reikia uždirbti ar pasi-skolinti. Antra vertus, kai perkamos kontrabandinės prekės, drauge fi -nansuojami nusikaltėliai, kurie pa-pirkinėja pasienio pareigūnus, ži-niasklaidą, teismus. Pelnas lieka ne valstybei, bet žmonėms, skandinan-tiems valstybę. Kur išeitis?

Reikia pradėti nuo to, ko moko Dievo žodis – leisti, kad mums va-dovautų ne pinigai, bet Dievas. Rei-kia turėti drąsos gyventi kukliau, bet

sąžiningai. Nesutrumpės gyvenimas, jei nenuvažiuosime į užsienio kuror-tus. Neatsiras skrandyje opaligės, jei stalas bus kuklesnis. Turiu daug pa-vyzdžių iš kunigų ir pasauliečių gy-venimo: praleidusieji sovietiniuose lageriuose po dešimt ir daugiau metų išgyveno po 80 ir daugiau metų.

Gobšuoliai praranda ramybę – tai, kas žmogui svarbiausia. Jie pilni nerimo, žudo ir žudosi, stato smė-

lio pilis, kurios nuo pirmo vėjo gū-sio sugriūva. Dabartinėje Lietuvoje daug žmonių turi ne vieną žemės sklypą, ne vieną namą ir daug mili-jonų litų bankų sąskaitose. Manote, jie yra laimingi? Pasižiūrėkite į jų veidus ir juose nematysite nė šešėlio ramybės ir tikro džiaugsmo. Žmo-gų laimingą padaro ne dideli jo tur-tai, o širdies ramybė ir suvokimas, kad yra sąžiningas, doras, nieko ne-skriaudžia ir net daro kitiems gera. Šitos laimės niekada neturi gobšieji, nes jų laimė panaši į kvaišalų sukel-tus „malonumus“. Nė vienas milijo-nierius neišgyvena dukart ilgiau už kukliai gyvenančius žmones.

Kartkartėmis aplankau vieną šimtametį senuką. Visą gyvenimą labai dorai gyvenęs niekada nieko nenuskriaudęs, šis žmogus, kelis kartus teistas už Bažnyčios reikalų gynimą, yra skrupulingai sąžinin-gas. Jis juokaudamas pasako: „Gal mane Viešpats užmiršo, jau laukiu, kada pasišauks.“ Jo turimos gyve-nimo laimės ir ilgų metų galėtų tik pavydėti šių dienų gobšieji.

Tokia Dievo žodžio pamoka. Nepavydėkime tiems, kurie nesą-žiningai kaupia pinigus. Jų į karstą tikrai neįsidės. Su gailesčiu žvel-kime į kiekvieną, kuris Dievą iš-keičia į nešvarų pinigą, ir pasiryž-kime gyventi teisiai ne tik dėl to, kad taip reikalauja žmonių sukur-ti įstatymai, bet kad taip gyventi apsimoka. Laimingi tik einantieji tiesiu keliu. Tuomet ir Dievas lai-mina žmogaus gyvenimą.

Pasirinkimas – pinigas ar Dievas

Stasys Jokūbaitis

Pernai tarsi perkūnas iš giedro dangaus trenkė iš už Atlanto at-skriejusi žinia: mūsų aukščiausiai valdžiai nieko nežinant prieš kele-tą metų Lietuvoje veikė CŽV kalė-jimas, kuriame galėjo būti laikomi terorizmu įtariami asmenys.

Žinia tada tikrai buvo sensacinga ir neįtikėtina. Net keista, kad iki šiol ja nesusidomėjo kokie nors detek-tyvų meistrai. Jų knyga Lietuvoje ir už jos ribų, ko gero, jau būtų tapusi bestseleriu. Tačiau nuotykių romanų rašytojai šiam faktui liko abejingi.

Užtat Seimui teko ilgai ir nuo-bodžiai aiškintis šią istoriją, nes in-terpretacijų CŽV kalėjimo tema pa-saulio spaudoje vis daugėjo, sujudo kai kurie politikai, visuomeninės or-ganizacijos. Tyrėjais tąkart tapo Sei-mo Nacionalinio saugumo ir gyny-bos komiteto nariai.

Ką jie nustatė, daugelis dar prisi-mena: Lietuvoje buvo įrengtos pa-talpos, kuriose galėjo būti laikomi terorizmu įtariami asmenys, o su CŽV siejami lėktuvai ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę. Komitetas tada

pranešė nenustatęs, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo perve-žami, atvežti ar iš jos išvežti CŽV sulaikyti asmenys. Tačiau parlamen-tarai pripažino: sąlygos tokiam per-vežimui buvo. Galėjo taip būti, bet ar iš tiesų taip buvo, liko neaišku. Tokioms komisijos išvadoms praė-jusių metų gruodžio pabaigoje pri-tarė ir Seimas.

Tačiau jos netrukus sukėlė skan-dalą ne tik Lietuvoje, bet ir užsieny-je. Dėl jų viešai susikirto du tuome-tiniai Lietuvos aukščiausi užsienio

politikos pareigūnai – Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio rei-kalų ministras Vygaudas Ušackas. Lietuvos diplomatijos šefas papik-tino šalies vadovę, kad komisijos iš-vadas interpretavo kaip ženklą, jog CŽV kalėjimų egzistavimo jos ne-patvirtino. Tai, kaip žinoma, jam kainavo ministro postą.

Iki tol nė viena Europos valstybė nebuvo pripažinusi, kad CŽV turė-jo patalpas, tinkamas kalėjimui jos teritorijoje, todėl mūsų parlamen-tarų išvados buvo savotiškas bom-bos sprogimas. Labiausiai užsienio žvalgybos ekspertus tąkart stebino

komisijos teiginiai, kad apie CŽV patalpų egzistavimą, su CŽV sieja-mų lėktuvų skrydžius niekas neži-nojo, išskyrus VSD vadovus.

„Lėktuvai kerta suverenios vals-tybės erdvę, leidžiasi oro uostuose, vyksta per šalies teritoriją ir niekas nieko apie tai nežino, išskyrus Lie-tuvos žvalgybos vadovus? Tai neįti-kėtina“, – teigė buvęs CŽV agentas. Ką nors pridurti čia sunku.

Pripažinus tokio kalėjimo gali-mą egzistavimą istorijos tęsinio ilgai laukti nereikėjo. Londone įsikūrusi

Kalinių teisių gynimo organizacija šiomis dienomis pareiškė, kad kaž-kuriuo metu tarp 2004 ir 2006 metų Amerikos įrengtame slaptame CŽV kalėjime Lietuvoje buvo kalinamas palestinietis, kuris klaidingai laiky-tas teroristinio tinklo „Al Qaeda“ vienu pagrindinių operacijų vadovų. Organizacijos teigimu, palestinietis čia buvo netgi kankinamas.

Maža to, ši nevyriausybinė orga-nizacija, baksnodama pirštu į Eu-ropos žmogaus teisių konvenciją, dabar reikalauja tinkamai ir išsa-miai ištirti jos pateiktą informaci-ją. Ir mūsų prokuratūra jau klusniai

pasiryžusi tai padaryti, kai tik susi-pažins su šios nevyriausybinės orga-nizacijos atsiųstu dokumentu. Pri-pratome būti ne tik JAV politikos, bet netgi įvairiausių užsienio orga-nizacijų įkaitais.

Kur kas ramiau ir racionaliau į šį skandalą žiūri Prezidentė Dalia Grybauskaitė: tai nevyriausybinė organizacija, jokių ofi cialių doku-mentų ar paliudijimų apie neteisėtai mūsų šalyje kalintą palestinietį Lie-tuva neturi. Tai gali paliudyti arba pakomentuoti tik Amerikos pusė.

Šventa teisybė. Tik, kad Jungti-nės Amerikos Valstijos tai kada nors padarys, labai abejotina. Lygiai taip pat kaip ofi cialūs CŽV pareigūnai atsisakė patvirtinti arba paneigti informaciją dėl kalėjimų egzistavi-mo Lietuvoje. Tai gal neverta pul-ti taip uoliai tirti britų visuomeni-ninkų kaltinimų? Juo labiau kad jie jau iš anksto apsidraudė ir pareiš-kė, jog galimas daiktas, kad liudyti Lietuvos prokurorams niekas neat-vyks. O tyrimų ir teismų be liudy-tojų demok ratinėse valstybėse juk nebūna.

Lietuvos radijas

Komentarai

Savaitės komentaras

Teisininkas pataria

Tik abiejų šalių susitarimu

Darbdavys nusprendė suma-žinti mano atlyginimą. Aš su tuo nesutikau. Tada man buvo pasiū-lyta išeiti iš darbo savo noru. Ar tikrai privalau rašyti prašymą at-leisti iš darbo, ar tai turi būti pa-daryta abipusiu susitarimu, išmo-kant išeitinę kompensaciją?

Miglė Vidugirytė,Alytaus rajonas

Į šį skaitytojos laišką atsako

advokatas Rolandas

Rakauskas

Darbdavys vienašališkai suma-žinti atlyginimo negali, tai gali būti padaryta abiejų šalių susitarimu. Pasiūlyti išeiti iš darbo savo noru darbdavys gal ir gali, tačiau bet ko-kiu atveju sprendimą išeiti iš darbo savo noru galite pareikšti tik jūs, ir joks spaudimas šiuo atžvilgiu ne-galimas, todėl jūs tikrai neprivalo-te rašyti pareiškimo dėl išėjimo iš darbo savo noru, jeigu to nenori-te, vien tik todėl, kad to pageidau-ja darbdavys.

Dėl abiejų šalių susitarimo – Lie-tuvos Respublikos darbo kodekso 125 str. nustato: „Viena darbo su-tarties šalis gali raštu pasiūlyti ki-tai šaliai nutraukti darbo sutartį ša-lių susitarimu. Jei ši sutinka su pa-siūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl su-tarties nutraukimo. Susitarime nu-matoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama ir kitos sutarties nu-traukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).“ Todėl tiek darbdavys, tiek jūs galite pasiūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, aptardami nutraukimo sąlygas.

Jūsų pateiktu atveju, jeigu nesu-tinkate išeiti savo noru, darbdavys gali jus atleisti nesant jūsų kaltės, tačiau, remiantis LR darbo kodekso 130 str. 1 dalimi, darbdavys „priva-lo įspėti jus prieš du mėnesius apie atleidimą (jeigu nėra kitų sąlygų, ku-rios pailgina įspėjimo apie atleidi-mą terminą)“, o suėjus įspėjimo ter-minui, turėtų išmokėti jums išeiti-nę kompensaciją, kuri priklauso nuo jūsų darbo stažo toje darbovietėje.

Todėl jūsų situacijoje siūlytume nepasiduoti darbdavio spaudimui ir reikalauti, kad darbo sutartis būtų nutraukta abiejų šalių susitarimu, jame numatant darbdavio pareigą išmokėti visas jums priklausančias kompensacijas.

Buvo ne tik kalėjimas, bet ir kalinys?

Pripažinus apie CŽV kalėjimo galimą egzistavimą istorijos tęsinio il-gai laukti nereikėjo. Londone įsikūrusi Kalinių teisių gynimo organiza-cija šiomis dienomis pareiškė, kad kažkuriuo metu tarp 2004 ir 2006 metų Lietuvoje buvo kalinamas palestinietis.

Gobšuoliai praranda ramybę – tai, kas žmogui svarbiausia. Jie pilni nerimo, žudo ir žudosi, stato smėlio pilis, kurios nuo pirmo vėjo gūsio sugriūva.

4 proc.

14 proc.

82 proc.

Ar pritartumėte, kad Kūčios ir Vėlinės

būtų paskelbtos laisvadieniais?

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip

Ne

Nežinau

2010 rugsėjo 25 • Nr. 76 (8991)Valstiečių laikraštis

Spalio 1 d. minint Tarptautinę pa-gyvenusių žmonių dieną, Lietuvos akių gydytojų draugija skelbia vi-suomeninę akciją „Ar gerai matai?“ ir ragina vaikus, anūkus šį klausimą užduoti savo tėvams ir seneliams. Gydytojų ir Lietuvos fotomeninin-kų sąjungų iniciatyva nuo spalio 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuo-se rengiamos šiam projektui skirtų nuotraukų parodos.

Lietuvos akių gydytojų draugijos pir-mininkė gydytoja oftalmologė dr. Lore-ta Kuzmienė teigia, kad Tarptautinė pa-gyvenusių žmonių diena – puiki proga ne tik prisiminti ir aplankyti artimuosius, bet ir pasirūpinti jais. „Įprasta, kad ap-lankius tėvus, senelius paklausiame, ar jie gerai jaučiasi. Skelbdami visuome-ninę akciją, tikimės paraginti vaikus ir anūkus užduoti klausimą „Ar gerai ma-tai?“ ir atkreipti dėmesį į regėjimą, kurį jiems brangus žmogus nejučiomis gali prarasti dėl paprasčiausio ligos neži-nojimo ar per mažai skiriamo dėmesio akims“, – pasakoja Lietuvos akių gydy-tojų draugijos pirmininkė.

Pasak dr. L.Kuzmienės, šiuo metu vie-na opiausių vyresnio amžiaus žmonių ligų – amžinė geltonosios dėmės dege-neracija (AGDD). „Tai itin klastinga liga, kuri ne tik turi neigiamos įtakos gyveni-mo kokybei, bet ir yra viena dažniausių aklumo priežasčių Lietuvoje. Statistiniais duomenimis, išsivysčiusiose šalyse dėl šios ligos regėjimo netenka daugiau kaip 2 proc. vyresnių nei 50 ir daugiau kaip 30 proc. vyresnių nei 70 metų amžiaus žmonių“, – teigia dr. L.Kuzmienė.

Amžinė geltonosios dėmės dege-neracija – tai dėl amžiaus atsirandan-tis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas. „Regėjimas ima silpti tuomet, kai geltonojoje dėmė-je ima nykti ląstelės. Tuomet žmogus pradeda matyti netaisyklingus vaiz-dus ir iškraipytas linijas, skaitant raidės pradeda „šokinėti“, o ten, kur koncen-truojamas žvilgsnis, – gali atsirasti pil-ka arba juoda dėmė. Regėjimas nuolat silpnėja“, – ligos simptomus vardija gy-dytoja oftalmologė.

Anot dr. L.Kuzmienės, itin svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės ne tik pa-jutę ligos simptomus kreiptųsi į speci-

alistus, bet ir vykdytų ligos prevenciją. Deja, tai, kad liga yra menkai žinoma, o suprastėjusį regėjimą įprasta priskirti natūraliam senatvės procesui, dar la-biau apsunkina galimybes užkirsti kelią jos pasekmėms“, – sako Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkė.

Dr. L.Kuzmienės teigimu, laiku iman-tis prevencinių priemonių, ligos išvengti ar bent jau sušvelninti jos pasekmes ga-lima. „Rizika susirgti AGDD gerokai išau-ga sulaukus 50 metų, todėl dar anksčiau reikia pradėti kreipti dėmesį į šios ligos rizikos veiksnius. Ligai atsirasti įtakos turi tokie veiksniai, kuriuos galima kon-troliuoti, pavyzdžiui, mitybos, rūkymo įpročiai. Taigi ligos prevencija neatski-riama nuo sveikos gyvensenos. Taip pat geltonąją dėmę apsaugoti galima var-tojant maisto papildus, kurių sudėtyje yra zeaksantino ir liuteino“, – pasakoja gydytoja oftalmologė.

Spalio 1 d. pradedamos eksponuoti socialinio projekto „Ar gerai matai?“ kon-kursinių nuotraukų parodos, kurios ren-giamos kartu su Lietuvos fotomenininkų sąjunga. „Rugpjūtį profesionalūs foto-grafai buvo pakviesti dalyvauti konkur-se ir siųsti nuotraukas, kuriose pasaulis atsispindėtų toks, kokį jį mato sergantieji AGDD. Džiaugiamės, kad fotografai liko neabejingi problemai – sulaukėme ak-tyvaus jų dalyvavimo, gavome įdomių kūrinių“, – teigia dr. L.Kuzmienė.

Konkursinių nuotraukų parodos bus rengiamos visą spalio mėnesį Vilniuje šiuolaikiniame laisvalaikio ir prekybos centre „Panorama“ ir Klaipėdoje pramo-gų ir prekybos centre BIG. Kaune preky-bos ir laisvalaikio centre „Mega“ nuot-raukos bus eksponuojamos nuo spalio 1 iki 8 dienos ir nuo spalio 25 iki lapkričio 7 dienos. Šiaulių mados ir laisvalaikio cen-tre „Saulės miestas“ paroda pasigrožėti kviečiama spalio 1–12 dienomis.

Paroda nebūtų įgyvendinta be rė-mėjų. Lietuvos akių gydytojų draugija dėkoja prekybos centrams už galimybę juose eksponuoti parodas, už konkur-sui įsteigtą pagrindinį prizą – fototech-nikos gamintojui „Nikon“, už nuotrau-kų rėminimą ir paruošimą parodai – rėminimo paslaugų teikėjai ir rėmelių gamintojai „Savex“, o už nuotraukų atspausdinimą – profesionalaus foto-popieriaus gamintojui „Fujifi lm“.

5Aktualijos

Ragina pasirūpinti regėjimu

(Užs. 907)Sportas

Vitalija Mikalauskaitė

Sankt Peterburge vykusiame pasaulio jaunimo šaškių čempio-nate 22 šalių atstovai varžėsi ke-turiose amžiaus grupėse. Vyres-niųjų amžiaus grupėje Lietuvai atstovavo vilkijietis Žygiman-tas Lipkevičius ir Vilius Alekna-

vičius iš Kalvarijos. Žygimantas šiemet baigė Vilkijos gimnaziją, dabar studijuoja VDU Politikos ir diplomatijos fakultete. Šioje grupėje rungėsi 25 žaidėjai iš 11 valstybių.

Čempionate vyko trys šaškių turnyrai. „Žaibo“ turnyre žaidžia-

ma tris minutes, „greitojoje“ rung-tyje – 10 minučių, o pagrindiniame turnyre – vieną valandą.

Geriausiai čempionate pasirodė Domantas Norkus iš Šiaulių, kuris žaidė grupėje iki 13 metų amžiaus: „žaibo“ – 1 vieta, „greitojoje“ – 3 vieta, o pagrindiniame turnyre – 2 vieta.

Vilius Aleknavičius „žaibo“ tur-nyre užėmė 4–6 vietą, pagrindinia-me turnyre – septintą.

Žygimanto Lipkevičiaus rezulta-tai: „žaibo“ turnyre – trylikta vieta, „greitojoje“ rungtyje – devintoji, pa-grindiniame turnyre – trylikta vieta. Žygimantas turnyre dalyvavo ka-muojamas aukštos temperatūros.

Visi trys Astos ir Kęstučio Lip-kevičių sūnūs siekia sporto aukš-tumų. Vytenis – 2008 metų pasau-lio jaunimo krepšinio čempionato vicečempionas, Žygimantas žai-džia šaškėmis jau dvejus metus, jaunėlis Saulius – kylanti futbolo žvaigždutė, vaikų amžiaus grupėje saugo Lietuvos rinktinės futbolo vartus. Lankyti šaškių būrelį Žy-gimantui Lipkevičiui pasiūlė kūno kultūros mokytojas Algis Daniu-sevičius.

Nenugalimas. Žydrūnas Savickas apgynė prieš metus Maltoje iškovo-tą pasaulio čempiono titulą. 35-erių lietuvis nugalėjo Pietų Afrikos Res-publikoje vykusio pasaulio čempio-nato fi nale.

Ž.Savickas ir amerikietis Brajenas Šo (Brian Shaw) antradienį ir trečia-dienį vykusiame fi nale surinko po 51,5 taško. Abu sportininkai laimėjo po dvi rungtis, o vienoje pasidalijo pirmąją vietą. Nugalėtojo titulas atiteko lietu-viui, kuris vienoje rungtyje buvo an-tras. Amerikietis antrosios vietos ne-užėmė nė vienoje rungtyje iš šešių. Trečią vietą iškovojo rusas Michailas Kokliajevas, kuris surinko 46 taškus. Iš viso fi nale kovojo dešimt atletų.

Sutartis. Lietuvos krepšinio vi-cečempionas Kauno „Žalgirio“ klu-bas pasirašė dvejų metų sutartį su 28-erių 190 cm ūgio gynėju Tomu Delininkaičiu, kuris su Lietuvos rink-

tine šiemet Turkijoje vykusiame pa-saulio čempionate iškovojo bronzos medalius. T.Delininkaitis su Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda 2005 m. iškovojo ULEB taurę (dabar – Euro-pos taurė), 2006-aisiais tapo Lietu-vos krepšinio lygos (LKL) čempionu, o 2006 ir 2007 m. triumfavo Baltijos krepšinio lygoje (BBL).

T.Delininkaitis taip pat yra žaidęs Ukrainos, Ispanijos ir Graikijos klu-buose.

Varžovai. 2011 m. Deviso tau-rės varžybų Europos ir Afrikos zo-nos antros grupės pirmajame etape Lietuvos komanda svečiuose žais su Estijos tenisininkais. Taip lėmė Briu-selyje (Belgija) ištraukti burtai, ku-rie poromis suskirstė 16 komandų. Pergalės atveju lietuviai antrajame etape susitiktų su Maroko–Bosnijos ir Hercegovinos mačo nugalėtojais. Pirmojo etapo mačai bus žaidžiami kitų metų kovo 4–6 dienomis.

VL inf.

Varžėsi jaunieji šaškininkai

Iš kairės į dešinę: Kęstutis Lipkevičius, į sporto aukštumas kopiantys jo sū-nūs Saulius ir Žygimantas, kūno kultūros mokytojas Algis Daniusevičius, Vytenis Lipkevičius ir Asta Lipkevičienė. Autorės nuotrauka

Žinių sprintas

Eltos nuotraukos

6 2010 rugsėjo 25 • Nr. 76 (8991)Valstiečių laikraštisAktualijos

Kristina Žalnieriūtė

Jį galės gauti kiekvienas iki-mokyklinio ugdymo grupę lan-kantis vaikas, nepriklausomai nuo to, kokią įstaigą – valstybi-nę ar nevalstybinę – jis lankys. Šie pakeitimai, taip pat inicijuo-jamos Statybos įstatymo pataisos dėl pastatų ir patalpų paskirties keitimo, tikėtina, palengvins vai-kų darželių steigimąsi. Pastarai-siais metais dėl skirtingų priežas-čių tiek miestuose, tiek kaimuose trūksta vietų ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui.

Susidariusi situacija skatina pri-vačių asmenų ir verslininkų domėji-mąsi darželių steigimu. Nuo ko pra-dėti žmogui, norinčiam įsteigti ne-valstybinį vaikų darželį? Kur jis gali pasikonsultuoti? Kokios nevalstybi-nio vaikų darželio galimybės kaime? Apie tai pasakoja Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šei-bokienė bei to paties skyriaus vyr. specialistė Ilona Grigaravičienė.

Pirmas žingsnis – susirasti informacijos

Jei pasiryžote steigti ikimokykli-nio ugdymo įstaigą arba grupę, tu-rėtumėte susirinkti informaciją, kiek ir kokio amžiaus vaikų toje apylinkė-je yra. Taip pat sužinoti, kokie tėvų poreikiai: kiek laiko jie vaikus norėtų palikti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (pavyzdžiui, gal 2 valandas kasdien, o

gal 4 valandas du kartus per savaitę ir pan.), kiek galėtų už šias paslau-gas mokėti. Kai kuriose savivaldybė-se priėmimo į ikimokyklines ugdymo įstaigas sistema yra centralizuota. Šios savivaldybės gali greitai pateikti informaciją, kiek ikimokyklinio am-žiaus vaikų norėtų lankyti vaikų dar-želius. Jeigu ikimokyklinio ugdymo įs-taigų savivaldybėje yra mažai, vaikų taip pat yra nedaug, tokius duomenis greičiau galėsite gauti iš seniūnijos, bendruomenių ar kitų organizacijų.

„Nevalstybinio vaikų darželio stei-gėjas labai glaudžiai turėtų bendradar-biauti su savo savivaldybės švietimo skyriaus specialistais, nes jie yra atsa-kingi už gyventojų švietimo poreikių tenkinimą, jie turi analizuoti situaciją, kaip savivaldybėje tenkinami šie porei-kiai“, – sako Švietimo ir mokslo minis-terijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdy-mo skyriaus vedėja G.Šeibokienė.

Kol kas galima nekeisti pastatų bei patalpų paskirties

Antras žingsnis – svarbu susiras-ti tinkamas patalpas (palyginti: jeigu yra 100 kvadratinių metrų, tai galima įkurti 15–20 vaikų grupę). Patalpos gali būti privačios, jas galima nuo-motis iš savivaldybės ar kito juridinio asmens arba gauti jas panaudai.

Jeigu bus naudojama daugiau nei pusė pastato, reikės pakeisti že-mės ir pastato paskirtį. „Dabar no-rintiesiems įsteigti nevalstybinį vai-kų darželį iki 2012 metų padaryta

išimtis, kad kol kas jie gali nepa-keisti pastatų paskirties, – paaiški-na G.Šeibokienė. – Tikimės, kad iki 2012-ųjų bus padarytos Statybos įstatymo pataisos ir bus lengviau pakeisti patalpų paskirtį.“

Trečias žingsnis – parengti savo įstaigos steigimo dokumentus: vers-lo planą, įstatus, ugdymo progra-mą ir kt. Rekomenduojama numa-tyti, kiek ir kokio amžiaus vaikų bus ugdoma, kiek dirbs darbuotojų, koks bus darbo laikas ir pan.

Ketvirtas žingsnis – įregistruoti įstaigą Švietimo ir mokslo institucijų registre (nurodyta www.aikos.smm.lt), paskui – Mokesčių mokėtojų re-gistre. Kai įstaiga bus įregistruota, iš savivaldybės teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos reikia gauti leidimą – higienos pasą užsiim-ti tokia veikla. Paskui duomenys apie įsteigtos įstaigos buveinę pateikiami miesto ar rajono savivaldybei.

Darbuotojų kvalifi kacija būtina

Kas galėtų dirbti nevalstybiniuose vaikų darželiuose? „Higienos normose numatyta, kad grupėse, kuriose ugdo-mi mažyliai nuo gimimo iki 1 metų, turi dirbti 2 pedagogai. Grupėse, kuriose ugdomi vaikai nuo metų iki septynerių, turėtų dirbti du darbuotojai, iš jų vie-nas – ikimokyklinio ugdymo auklėtojas arba priešmokyklinio ugdymo peda-gogas. Taigi pedagoginė kvalifi kacija būtina“, – pabrėžia I.Grigaravičienė.

„Žinodami, kad kaimuose ypač trūksta darželių, kaimo vaikai šiuo atžvilgiu nuskriausti – kai kuriose vietovėse iš viso nėra ikimokyk linio ugdymo įstaigų ir grupių, todėl ska-tiname jas kurti atsižvelgiant į kai-me gyvenančių šeimų poreikius. Tokios įstaigos gali būti nedidelės – 1–2 grupių, jose gali būti ugdoma nedaug vaikų, jų darbo laikas gali būti įvairus: 2, 4, 6 ar daugiau nei 10 val.“, – sako G.Šeibokienė.

Kokia pagalba teikiama norintiesiems steigti vaikų darželį?

Valstybė, skirdama ikimokyklinuko krepšelį, numato remti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. „Manome, kad kai-

mo gyventojams tai bus didelė para-ma, – sako G.Šeibokienė. – Jei vaikas grupėje bus ugdomas 4 val. per dieną arba 20 val. per savaitę, tokiu atveju vi-sas ugdymo išlaidas dengtų valstybė, o savininkui reikėtų fi nansuoti tik ūkio iš-laidas. Jeigu vaikai ikimokyklinio ugdy-mo įstaigoje išbūtų ilgesnį laiką, reikėtų apskaičiuoti, kokį mokestį už vaikų ug-dymą ir išlaikymą ikimokyklinio ugdy-mo įstaigoje turėtų papildomai mokėti tėvai. Galima tartis su bendruomene arba rėmėjais, kad dalį išlaidų galėtų padengti jie. Galbūt yra susikūrusi kai-mo arba religinė bendruomenė, kuri galėtų būti viena darželio steigėjų arba savininkių. Taip, tėvų mokestis galėtų būti minimalus arba jo išvis galėtų ne-būti.“ Vedėja pabrėžia, kad jeigu vaikai darželyje būna tik iki 4 valandų per die-ną, steigėjui, kaip nustato galiojančios higienos normos, vaikų nereikia maitin-ti, taip pat nereikia rūpintis patalpomis ar erdve, kurioje jie galėtų pamiegoti. Tai didelis palengvinimas, nes būtent maitinimo ir vaikų poilsio organizavi-mas steigėjui nemažai kainuoja.

Konsultacinę pagalbą kiekvie-nas, norintis įsteigti vaikų darželį, gali gauti paskambinęs į Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyrių vyr. specia-listei Ilonai Grigaravičienei telefonu (8 5) 21 91 257, taip pat galima rašyti el. paštu. Pasiskambinus ir suderinus laiką, galima ateiti pasikonsultuoti (A.Volano g. 2/7, Vilnius, Švietimo ir mokslo ministerija).

Reikalingi dokumentai ir pagrindi-niai darželių steigimo žingsniai išsa-miai išdėstyti Švietimo ir mokslo mi-nisterijos interneto svetainėje http://www.smm.lt/vds/index.htm.

Kas yra ikimokyklinio ugdymo krepšelyje?

Ikimokyklinio ugdymo krepšelis planuojamas įvesti nuo 2011 m. sau-sio 1 dienos. Vienam ikimokyklinio am-žiaus vaiko ugdymui numatoma skirti daugiau nei 2 000 litų per metus. Būtų fi nansuojamos 4 val. per dieną (20 val. per savaitę), už likusią laiko dalį, jei vai-kas ugdomas ilgiau nei 4 val. per die-ną, mokėtų ir ūkio lėšas skirtų steigė-jas kartu su tėvais. Ikimokyklinio ug-dymo krepšelį sudarys lėšos: darbuo-tojų atlyginimams, ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai orga-nizuoti, ugdymo ir metodinėms prie-monėms, pažintinei veiklai, pedagogų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifi kacijai tobulinti, infor-macinėms ir komunikacinėms techno-logijoms (IKT) diegti ir naudoti.

Palankios sąlygos vaikų darželiams steigtiŠvietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva nuo šių metų liepos supaprastintos higienos nor-mos ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiančioms įstaigoms. Nuo sausio 1-osios planuojama įvesti ikimokyklinuko krepšelį.

Jei pasiryžote steigti ikimokyklinio ugdymo įstaigą arba grupę, turėtumėte susirinkti informaciją, kiek ir kokio amžiaus vaikų toje apylinkėje yra.

Ikimokyklinio ugdymo krepšelis planuojamas įvesti nuo 2011 m. sausio 1 dienos. Martyno Vidzbelio nuotraukos

(Užs. 905)

Ūkio ministerija iš visų šalies valstybinių institucijų adminis-truoja didžiausią 2007–2013 m. Lietuvai skirtą Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą. Ji siekia net 5,7 mlrd. litų. Pasak ūkio ministro Dainiaus Kreivio, ministerija per pastaruosius dve-jus metus sutartimis jau paskirs-tė 70 proc. numatytos paramos sumos. „Tad oponentų teiginiai neva ES parama nepasiekia vers-lo yra nepagrįsti – tiek Ūkio mi-nisterijos paramos sutarčių suma, tiek išmokėjimai verslui tarp pa-ramą skirstančių institucijų yra didžiausi“, – sakė D.Kreivys.

Šiemet Ūkio ministerija projek-tų vykdytojams išmokėjo daugiausia lėšų iš visų ES paramą administruo-jančių institucijų – 479 mln. Lt, o pa-sirašytų sutarčių suma siekia daugiau kaip 1 mlrd. Lt. Tačiau šie rodikliai metų pabaigoje turėtų atrodyti dar įspūdingesni. Ūkio ministerija sieks įgyvendinti ambicingus planus: su-tarčių ketinama pasirašyti 2 383 mln. Lt paramos sumai gauti, o išmokėti numatyta 1 623 mln. Lt.

D.Kreivio teigimu, pats pagrindi-nis Ūkio ministerijos ir jos skirstomą paramą administruojančios Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) tikslas – sudaryti sutartis su para-mos gavėjais. Pasirašiusi kontraktą verslo įmonė nuo pat pirmos dienos turi pradėti projektą įgyvendinti, o kaip jai sekasi tai daryti jau yra nebe Ūkio ministerijos rūpestis. Taigi pa-ramos lėšų panaudojimo efektyvu-mas nemaža dalimi priklauso ir nuo verslininkų. Daugeliui jų įsisavinti paramos lėšas sutrukdė ekonomikos krizė. Nemažai įmonių buvo privers-tos stabdyti investicijas ir projektus, delsė priimti arba visai atsisakė ES paramos. Tarp pastarųjų – daugiau-sia statybos bendrovių.

Joms atsigauti gali padėti viešo-sios paskirties pastatų renovavimo priemonėms skirtos lėšos. Šiuo metu statybų sektorius gali pasinaudoti be-veik 1 mlrd. Lt fi nansine injekcija.

Iki šiol šalies verslo įmonės ak-tyviausiai dalyvavo „Lyderis LT“, „Naujų galimybių“, „E. verslo“ prie-monių konkursuose. Mažiau gerai parengtų paraiškų sulaukiama gau-ti paramą pagal inovacijų plėtros ir diegimo priemones, nes mokslo ir verslo bendradarbiavimas moksli-nių tyrimų bei technologinės plėtros srityje dar nėra pakankamas.

VL inf.

Ambicingi planai

D.Kreivys: „Lėšų panaudojimas gerėja ir, jei tokį tempą išlaikysime, ES para-mą paskirstysime anksčiau laiko“.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2010 rugsėjo 25 • Nr. 76 (8991)Valstiečių laikraštis10

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Išmonė netikėtose vietose

Šeštadienis

11 psl.

Bitininkystei palankaus krašto bičiuliai moka svečius priimti, mėgsta ir patys pasižmonėti.

Irma Dubovičienė,VL žurnalistė

7 psl.

Specialistai pataria atsisa-kyti įpročio sodą sodinti visam gyvenimui.

Irma Dubovičienė,VL žurnalistė

7 psl.

Aukštaūgiai vaismedžiai traukiasi ir iš sodybų

Kupiškis tampa Medaus sostineNet patyrę bitininkai bičių produktus panaudoja dar nevisapusiškai.

Dalia Stasytytė-Bunevičienė

23 psl.

Sveikatos receptai iš avilio

Nuo smurto iki narkomanijos Specialistai įsitikinę: var-toti kvaišalus jaunus žmo-nes neretai pastūmėja ne tik smalsumas, noras pa-sirodyti išskirtiniais, bet ir smurtas šeimoje.

Virginija Mačėnaitė,VL žurnalistė

19 psl.

23 psl.

Sodyba

Bičių avilys

Gerbėjų meilė aktorę veikia kaip vitaminai

Teatre ir televizijos seria-luose vaidinanti Inga Nor-kutė į darbą lekia kaip ant sparnų. Juos aktorei užau-gino mėgstama veikla ir gerbėjų dėmesys.

Jūratė Baliukonytė

Kiekvienoje sodyboje yra vietų, įrengimų ar statinių, kurie kad ir labai reikalingi, akiai nepatrauklūs. Tačiau reikia truputėlio išmonės, ir visokie užkampėliai, na-minių gyvuliukų bei paukš-čių aptvarėliai ar net kiuž-ti pradėjusios tvoros ima spindėti.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

Prieblandos