Šeštadienis• Su populiaria dainininke Giu-

lija šnekėjomės apie ją, jos gyveni-mą ir kūrybą, tačiau kalba nejučia vis pasisukdavo apie jos dukrą Moniką, kuri jai yra svarbiausia.

• Singapūro specifi ka nepanaši į jokios kitos šalies. Ši valstybė nesuka galvos dėl įvairių daržo-vių, vaisių auginimo ir tą daro ne dėl klimatinių, o dėl ekonominių sumetimų.

Sodyba

• Tradicinės aludarystės kraš-tas dabar garsėja ir puoselėjama vyndarystės kultūra.

• Sodininkai mėgėjai suka gal-vas dėl lietuviškos žemės tvarky-mo abrakadabros.

Sveikata

• Mokslininkai skambina pa-vojaus varpais: saulės vitamino trūkumas prilygsta epidemijai.

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2010 rugsėjo 11, šeštadienis • Nr. 72 (8987) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedu

(Užs. 170)

Aplinkos ministras užsitraukė didelę Prezidentės nemalonęDvejus metus mėgęs plačiai keliauti po pasaulį, dabar šalies vadovės pasmerktas už neveiklumą aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pirštais bado į Vyriausybę.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Sunkmečiu dalis žemės ūkio, kaip ir kito verslo, pasitraukė į „še-šėlį“. Šio pražūtingo valstybei reiš-kinio, kai atskiri ūkio subjektai ven-gia skaidrumo ir mokėti mokesčius, beveik neįmanoma sunaikinti.

Vengia mokėti mokesčius

Šalyje egzistuoja dvi žemdirbių rūšys: vieni mokesčius moka ir dir-ba skaidriai, o kiti įvairiais būdais vengia mokėti mokesčius ir samdo nelegalius darbuotojus.

Nukelta į 3 psl.

Į atlaidus Šiluvoje kasmet plūsta minios

Ir vėl gaudžia didieji Šilinės atlaidai. Taip buvo pernai, prieš šimtą, tris, keturis šimtus metų. Rugsėjo 7-ąją Šiluvoje prasidėję atlaidai truks visą savaitę.

A.Sireika: „Lietuva taps čempione“

Treneris A.Sireika, su naciona-line komanda laimėjęs Europos čempionatą, dar prieš pasaulio pirmenybes prognozavo, kad Lietuva taps pasaulio čempione.

Apie tai – 20 psl.

Eltos nuotrauka

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Apie tai – 19 psl.

„Šešėlyje“ šiuo metu dirbti yra pelningiau

2 2010 rugsėjo 11 • Nr. 72 (8987)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko darbuose Prezidentė Dalia Grybauskaitė įžvelgė visišką neveiklumą. Kadencijos pradžioje šis ministras pasižymėjo kelionė-mis į egzotiškus kraštus už valdiš-kus pinigus, tačiau taip ir neišjudi-no premjero garsiai skelbtos būsto renovacijos programos, turėjusios padėti šaliai išsikapstyti iš ekono-minės klampynės.

Įspėjo valdančiąją daugumą

D.Grybauskaitės susitikimas su Aplinkos ministerijos vadovu turėjo trukti apie 45 minutes, tačiau valsty-bės vadovė miglotų G.Kazlausko iš-vedžiojimų klausėsi mažiau nei pus-valandį.

„Ministro veikla per tuos dve-jus metus demonstruoja absoliutų neveik lumą“, – po susitikimo su mi-nistru Prezidentės poziciją išreiškė jos atstovas spaudai Linas Balsys.

Prezidentė labiausiai pabrėžė ketu-rias sritis, kurios, pasak šalies vadovės, visiškai apleistos – pastatų renovavi-mas, atliekų tvarkymas, teritorijų pla-navimas ir problemos miškų ūkyje.

Ministras iš Prezidentės kabineto išėjo aiškiai sutrikęs.

Šalies vadovės žodžiais, ministro darbas „yra praktiškai valdančiosios koalicijos atsakomybės klausimas ir valdanti dauguma turėtų apsvarstyti vieno iš savo ministrų darbą“.

Buvo sunkiai pagaunamas

„Valstiečių laikraštis“ jau rašė apie G.Kazlausko, neretai žiniasklaidoje vadinamo ministro-turisto, keliones.

Kadencijos pradžioje aplinkos mi-nistrą pagauti sunkiai pavykdavo, nes jis nuolat būdavo išvykęs į įvairias ke-liones.

Per patį ekonominės krizės apogė-jų G.Kazlauską išgarsino jo ir patarėjų kelionė į Keniją. Išvykai į egzotiškąją Afriką nepagailėta 30 tūkst. Lt, nors tuo metu premjeras visus ministrus ragino taupyti. Vėliau ministras kėlė sparnus į JAV, Italiją, Ispaniją, kelis

kartus lankėsi Briuselyje. Kai kuriose kelionėse jį lydėjo ir žmona, su kuria jis susitikdavo pasibaigus ofi cialioms viešnagėms ir jas pratęsdavo privačiai. Savo pavaldinių G.Kazlauskas pra-šė, kad jam su žmona viešbutis būtų užsakytas Romos senamiestyje ir dar būtų surašytos lankytinos Italijos sos-tinės vietos.

G.Kazlauskas nevengė vykti ir į privačių įmonių keliones, bet į jas premjeras nesigilino.

Nevykdo ES direktyvos

Moraliniai G.Kazlausko vojažai toli gražu nėra tokie skausmingi, kaip iki šiol neatlikti ministro darbai.

Lietuva mažiausiai trejus metus vėluos įgyvendinti Europos Sąjun-gos sąvartynų direktyvą, kuri numato atliekų tvarkymą ir skaidžiųjų atliekų surinkimą.

ES belieka kreiptis į Liuk-semburgo teismą ir šalis bus nu-bausta mažiausiai 1,88 mln. Lt (545 tūkst. eurų) bauda. Antrą kartą neįvykdžius reikalavimo, pasekmės gali būti katastrofi škos. Briuselis gali apskritai apkarpyti ES paramą, jei šalis narė nevykdys direktyvos. Su-prantama, tai įvyktų jau tada, kai G.Kazlauskas nevadovaus ministerijai. Baudų klausimą G.Kazlauskui „Vals-tiečių laikraštis“ kėlė dar 2010 m. sau-

sį, bet tuomet ministras atsakė, esą „teiginys, kad biologiškai skaidžios atliekos Lietuvoje yra netvarkomos, neatitinka tikrovės“.

Gerai, kad bent Prezidentė nulei-do ministrą iš padebesių ant žemės.

Sužlugdė premjero vizijas

Prezidentės kritikos strėlės į G.Kazlauską smigo ir dėl fi asko pa-tyrusios pastatų renovavimo progra-

mos, kurią nuo pat sunkmečio pra-džios premjeras Andrius Kubilius laikė kone svarbiausiu ekonomikos skatinimo įrankiu.

Dar 2008 m. lapkritį A.Kubilius gyrėsi, kad Vyriausybė iki 2010 m. skirs 70 mln. Lt ir fi nansuos apie 360 projektų. Tačiau pirmi du namai pradėti renovuoti Panevėžyje tik šie-met.

„To, ką pasakė A.Kubilius, negali-me komentuoti, o G.Kazlauskas nie-kada nekalbėjo skaičiais, kad bus re-novuota 500 ar 1 000 namų, – tikino aplinkos ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas. – Ministras net programos pradžioje akcentavo, kad tokie skaičiai yra nerealūs, juolab kad parama pastatams renovuoti suma-žinta nuo 50 proc. iki 15 proc.“

Į aplinkos ministro postą G.Kazlauską delegavo Arūno Va-

linsko vairuojama Tautos prisikėli-mo partija.

Bendražygiai stoja mūru

Pats G.Kazlauskas teigė, neketinąs savo noru trauktis iš posto. „Dabar viskas suplanuota ir traukinys juda, iš važiuojančio traukinio nesiruošiu iš-lipti, – aiškino G.Kazlauskas. – Nors tam tikruose sektoriuose yra vėlavi-mų, vis dėlto jaučiu visišką partijos ir jos vadovybės palaikymą.“

Kad tai tiesa, pademonstravo ir A.Valinskas. Trečiadienį už uždarų durų jis susitiko su G.Kazlausku, bet susitikimo detalių nekomentavo. Pats G.Kazlauskas atrodė patenkintas su-sitikimu.

Po Prezidentės kritikos G.Kaz-lauskui paramą išreiškė ir premjeras A.Kubilius. „Atskiros sritys, tokios kaip atliekų tvarkymas, daugiabučių renovavimas ar teritorijų planavimas, yra nuolatinio mūsų bendro dėmesio reikalas, tai nėra vien atskiro ministro reikalas“, – tikino A.Kubilius.

Ketvirtadienį aplinkos ministras kalbėjosi ir su premjeru A.Kubiliumi, su kuriuo esą buvo aptarta Prezidentės pažerta kritika. Nutarta, kad iki spalio 1 d. bus pateikta visa dokumentacija, susijusi ir su atliekų tvarkymu, ir su miškų urėdijų pertvarkymu.

„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, maždaug mėnuo iki G.Kazlausko iškvietimo į Prezidentūrą, Aplinkos ministerijos veiklomis, kurias sukri-tikavo šalies vadovė, domėjosi jos pa-tarėjai Solveiga Cirtautienė ir Neri-jus Udrėnas. Tada jie jokių pastabų neišsakė.

Prezidentės kritikos strėlės į G.Kazlauską smigo ir dėl fi asko patyrusios pastatų renovavimo programos, kurią nuo pat sunkmečio pradžios premjeras laikė kone svarbiausiu ekonomikos skatinimo įrankiu.

Aplinkos ministras užsitraukė didelę Prezidentės nemalonę

Premjeras nesiryžta daryti staigesnių judesiųLauras Bielinis, politologas

Prezidentė parodė kad A.Kubilius ne-sugeba priversti ministrų įgyvendinti Vyriausybės užsibrėžtų tikslų. Tačiau turime suvokti, kad Prezidentė neturi reikiamų galių efektyviai įgyvendinti vidaus politiką. Aišku, Prezidentė rei-kalauja Vyriausybės atsakomybės, bet šie jos žodžiai tik tiek ir tereiškia. Kur kas svarbiau yra politinis rudens sezonas, per kurį pademonstruotas bet koks Vyriausybės silpnumas gali būti pragaištingas valdantiesiems ir neišvengiamai atsilieptų 2011 m. rin-kimuose į savivaldybių tarybas. Vien todėl premjeras nesiryžta daryti stai-gių pokyčių ministrų kabinete.

A.Kubiliui reikalingi A.Valinsko komandos balsaiValentinas Mazuronis, Seimo narys

Prezidentė teisi, kad G.Kazlausko va-dovaujama Aplinkos ministerija yra visiškai neveikli, o visos išvardytos sri-tys yra apleistos. Liuksemburgo ban-ke gulintis milijardas litų vis dar ne-naudojamas pastatų renovavimui, o tie du pradėti renovuoti namai – de-magogija. Žmonėms tas renovavimas apskritai yra visiškai nepriimtinas vien dėl sąlygų, kurios siūlomos. Ly-giai toks pat aplaidumas pastebimas ir planuojant teritorijas bei tvarkant atliekas. A.Valinsko pozicija supran-tama, nes su G.Kazlausku jo santy-kiai, kaip atrodo, yra labai geri. Savo ruožtu A.Kubiliui „mirk gyvenk“ Seime reikalingi A.Valinsko komandos balsai, todėl jis nesiryš kelti G.Kazlausko at-sakomybės klausimo.

Be komentarųArūnas Valinskas, Seimo narys

Ministro G.Kazlausko temos kol kas apskritai nekomentuojame. Mes tu-rime tokią teisę, todėl ja ir naudo-jamės.

Lietuvoje šiuo metu vieši žino-mos JAV lietuvių visuomenės vei-kėjos, Tautos fondo (JAV) tarybos narė dr. Rožė Šomkaitė ir šio fondo Lietuvos mokyklų įdukrinimo ir pa-ramos komisijos pirmininkė dr. Ni-jolė Bražėnaitė-Paronetto. Jos yra daug nusipelniusios rūpindamosi švietimo Lietuvoje reikalais.

„Valstiečių laikraščio“ redakcijoje dr. R.Šomkaitė ir dr. N.Bražėnaitė-Paronetto susitiko su vyriausiuoju

redaktoriumi Stasiu Jokūbaičiu, VL labdaros fondo „Kaimo vaikai“ vady-bininke Brone Bartkevičiene. Kalbė-tasi apie VL fondo perspektyvas, ar-timiausius planus, priedo „Tėviškės šviesa“ ateitį.

Kitąmet sukaks 10 metų, kai Tau-tos fondas remia šį švietimui skirtą priedą. Žadama jį remti ir toliau. „Skaitytojų pamėgtoje ir vertinamo-je „Tėviškės šviesoje“ norime perteikti geriausiose mokyklose sukauptą tau-

tinio, dorovinio, demokratinių verty-bių ugdymo patirtį visoms mokyk-loms“, – sakė dr. R.Šomkaitė.

Dr. N.Bražėnaitė-Paronetto ir dr. R.Šomkaitė taip pat dalyvavo „Valstiečių laikraščio“ renginiuose Vilniaus ir Raseinių rajonuose.

Viešnios iš JAV išreiškė viltį, kad Tautos fondas sėkmingai bendra-darbiaus su „Valstiečių laikraščiu“ ir 2011 m.

VL inf.

„Valstiečių laikraščio“ redakcijoje dr. R.Šomkaitė ir dr. N.Bražėnaitė-Paronetto su vyriausiuoju redaktoriumi Stasiu Jokūbaičiu aptarė artimiausius švietimui skirto priedo „Tėviškės šviesa“ planus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Viešnios iš JAV – „Valstiečių laikraščio“ redakcijoje

Lietuva mažiausiai trejus metus vėluos įgyvendinti ES sąvartynų direktyvą, kuri numato atliekų tvarkymą ir skaidžiųjų atliekų surinkimą. ES belieka kreiptis į Liuksemburgo teismą ir šalis bus nubausta mažiausiai 1,88 mln. Lt bauda.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

32010 rugsėjo 11 • Nr. 72 (8987)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Tuo pat metu žemės ūkio ben-drovės neturi kitos išeities, tik dirb-ti skaidriai. Jos privalo teikti ataskai-tas įvairioms kontrolės institucijoms, mokėti mokesčius, o kai kuriuos – net avansu.

Apskaičiuota, kad ūkis, dirbantis 1 000 ha žemės, įdarbina apie 10 žmo-nių. Per metus vien darbo užmokes-čiui bendrovė skiria apie 360 tūkst. Lt. Be šių pinigų, dar 60 proc. papildomų lėšų sumokama mokesčiams. Pridė-tinės vertės mokestis, gyventojų pa-jamų mokestis, „Sodra“ ir darbdavio mokestis tokios įmonės sąnaudas pa-didina apie 216 tūkst. Lt.

Pasitelkus mokesčių apskaičiavimo metodikas nesunku apskaičiuoti, kad jei ūkininkas dirba apie 1 000 ha, tai vengdamas mokesčių jis kasmet gali nuslėpti iki 45–50 tūkst. litų.

Šalyje užregistruota apie 108 tūkstančiai ūkininkų ūkių. Tarp jų tik stambių yra 15 ūkininkų (arba 0,01 proc.), dirbančių daugiau nei 500 ha plotą.

Bendrovių išlaidos didesnės

Lietuvoje yra apie 670 žemės ūkio bendrovių (ŽŪB, AB, UAB), kurios daugiau kaip 50 proc. pajamų gauna iš žemės ūkio veiklos. Vidutinio dydžio žemės ūkio bendrovė dirba apie 900 ha ir turi apie 38 darbuotojus.

Savo ruožtu ūkininkai, net ir stam-būs, neprivalo teikti statistikos, todėl neįmanoma nustatyti nei ūkininkų tikslių pajamų, nei išlaidų. Tai tik pa-deda purenti dirvą nelegaliam darbui ir mokesčių slėpimui.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Je-

ronimas Kraujelis siūlo suvienodinti konkurencijos sąlygas, nes kai kuriais atvejais bendrovėms sunkiau konku-ruoti su stambiaisiais ūkininkais.

„Bendrovės moka didesnius mo-kesčius „Sodrai“, Privalomajam svei-katos draudimo fondui ir tai įmonių išlaidas produkcijos gamybai padidina apie 4,5 procento, kai ūkininko išlai-dos nesiekia nė procento“, – aiškino J.Kraujelis.

Slapti nuomos susitarimai

Lygiavos nėra ir nuomojantis žemę. Pavyzdžiui, bendrovės su nuo-mininku privalo sudaryti žemės nuo-mos sutartį, kurią būtina registruoti Registrų centre ir valstybei sumo-

kėti visus priklausančius mokesčius.O ūkininkai ir nuomininkai, vengda-mi mokesčių, dažnai sudaro tik pa-naudos sutartis. Sutartyse neminima atsiskaitymo forma – grynieji pinigai arba natūriniai mainai.

Natūriniai mainai patrauklesni ir ūkininkams, ir nuomininkams, nes ūkininko išlaidų ir nuomininko pa-jamų nemato kontroliuojančios ins-titucijos.

Pagal įstatymus juridiniai ir fi ziniai asmenys (tiek bendrovės, tiek ūkinin-

kai) negali turėti daugiau kaip 500 ha nuosavos žemės. Išnuomodamas ūki-ninkui panaudos pagrindais 500 hek-tarų (kurių reali nuomos kaina siekia apie 300 Lt/ha) nuomininkas išven-gia valstybei sumokėti 15 proc. gy-ventojų pajamų mokesčio, arba 22,5 tūkst. Lt kasmet.

Valstybė praranda dešimtis ir šim-tus milijonų litų įplaukų į biudžetą, iš kurio, kaip žinia, remiami pensinin-kai, švietimas, kultūra.

Ūkininkams lengviau įsiteisinti žemę

Skirtingai nuo bendrovių, stam-bieji ūkininkai, norėdami valdyti dau-giau nei 500 ha, žemę parduoda savo

šeimos nariams, kurie taip pat įregis-truoja ūkininkų ūkius.

„Kad žemės ūkio bendrovė val-dytų nuosavą žemę, ją kartais įsigyja bendrovės vadovas, agronomas, kiti darbuotojai. Aišku, kol santykiai tarp jų geri, problemų nekyla, bet jos ne-išvengiamai atsiranda tada, kai tarp savininkų įsiplieskia ginčas“, – dėstė LŽŪBA prezidentas.

Būna, kad žemės savininkai ne-sutinka bendrovėms išnuomoti že-mės reikalaudami, kad bendrovė prie

nuomos kainos pridėtų ir tiesiogines išmokas. „Žemių savininkai kažko-dėl įsitikinę, kad bendrovės iš ES gali lengviau gauti tiesioginių išmokų, to-dėl neretai sako: „Būkite malonūs ir šią išmoką atiduokite“, – nuomininkų gudrybes atskleidė J.Kraujelis.

Nelegalaus darbo grimasos

Pastaruoju metu padaugėjo nelai-mingų atsitikimų darbe tų ūkininkų valdose, kuriose triūsė nelegaliai įdar-binti asmenys.

Ramygaloje (Panevėžio r.), kaip spėjama, nelegaliai pas ūkininką Sta-nislovą Janušką triūsęs 21 metų Va-lentinas Audzevičius, dirbdamas su galingu šieno presavimo agregatu, su-sižalojo abi rankas. Gelbėdami gyvy-bę, Kauno klinikų medikai jaunuoliui jas amputavo.

Kita kraupi istorija nutiko Šiaulių rajone. Nelegaliai įdarbintas vyriškis įkrito į elevatorių ir žuvo.

Panašūs atvejai paskatino Valstybi-nę darbo inspekciją imtis netikėtų rei-dų ir dar atidžiau tirti gautus skundus. Neseniai Vilniaus skyriaus inspekto-riai surengė netikėtą išvyką į Šakių rajoną. Kartu su jais pasuko ir „Vals-tiečių laikraščio“ žurnalistas.

Sutartį sudarė reido dieną

Ūkininko Antano Matijošaičio grūdų sandėlyje VDI inspektoriai Vi-lius Žlioba ir Ovidijus Norvilas apti-ko du darbuotojus, kuriuos akivaiz-džiai sutrikdė netikėtas inspektorių vizitas. Vienas vyriškis iš pradžių sakė, kad sandėlyje dirba „jau antrą dieną“, bet nei darbuotojo pažymėjimo, nei asmens tapatybės dokumento su sa-vimi neturėjo. Jis atsisakė rašyti paaiš-kinimą inspektoriams ir kartojo, esą juos apgavo, kad dirba sandėlyje. Ka-dangi paslaptingas samdinys nenorėjo prisistatyti, VDI inspektoriai iškvietė policiją. Nuovadoje pareigūnai išsiaiš-kino, kad tai Vytautas Dubickas.

„Už atsisakymą teikti paaiškini-mus VDI inspektoriams minėtam asmeniui gresia bauda nuo 1 000 iki 3 000 litų, bet dėl jo atsakomybės spręs teismas“, – teigė O.Norvilas. Paaiškė-jo, kad darbo sutartis su V.Dubicku buvo sudaryta reido dieną.

Kaimynas iš kito rajono galo

Vėliau inspektoriai nuvyko iki A.Matijošaičio elevatoriaus, ku-ris yra maždaug už 4 km nuo grū-dų sandėlio. Jį ūkininkas pasistatė už 3 mln. litų. Projektas įgyvendintas pa-gal ES fondų programas. Čia užklup-tas Edmundas Baniulaitis iš pradžių aiškino esąs A.Matijošaičio giminai-tis, o vėliau – neva kaimynas, kurio ūkininkas paprašė tik įpilti degalų į kombainą.

Paaiškėjo, kad ūkininko „kaimy-nas“ gyvena visai kitame Šakių rajono gale. Talka, žinoma, nėra draudžiama, tačiau ją reikia tinkamai įforminti.

„Rasti pažeidimai nėra esminiai, galintys įrodyti nelegalaus darbo fak-tą, bet reidas yra gera prevencinė prie-monė ūkininkams, kad jie teisingai tvarkytų dokumentaciją, nenusiženg-tų įstatymams“, – sakė O.Norvilas.

Ūkininko Gintauto Simonavičiaus ūkyje inspektoriai nerado pažeidimų, nes išvakarėse ūkininką jau tikrino Valstybinės darbo inspekcijos Mari-jampolės skyriaus inspektoriai.

Dauguma žemės ūkio bendrovių dalyvauja įvairiuose ES projektuo-se, gauna paramą ir yra įsipareigoję labai atsakingai ją naudoti. O stam-biesiems ūkininkams trūksta ne tik kontrolės, bet ir atsakomybės už savo darbuotojus.

Pastaruoju metu netikėtų patikri-nimų ėmėsi ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prie Finansų mi-nisterijos. VMI Viešųjų ryšių skyriaus specialistė Rūta Asadauskaitė nei pa-

tvirtino, nei paneigė, ar Marijampo-lės apskrities VMI purto ūkininkų G.Simonavičiaus ir A.Matijošaičio buhalterijas.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmi-ninkas Bronius Markauskas „Valstie-čių laikraščiui“ teigė, kad nėra pras-mės vienodinti konkurencijos sąlygas žemės ūkio bendrovėms ir ūkinin-kams. Be to, ŽŪR pirmininko tei-gimu, su Vyriausybe susitarta, kad 5 proc. pelno mokesčio tarifas būtų paliktas ir žemės ūkio bendrovėms, ir ūkininkams. Šiam sprendimui dar turės pritarti Seimas.

Jaunatis. Saulė teka 6.44, leidžiasi 19.47.

Dieną: +14 +19°Rytoj Poryt

Artimiausiu metu vis sulauksime trumpo lietaus. Šiandien bus vidutiniškai šilta – oras sušils iki 14–19 laipsnių. Sekmadienio naktis bus kiek vėsesnė – nuo 7 iki 12 laipsnių vakari-niuose rajonuose, kur debesų bus daugiau. Šalnų tikimybė – minimali. Dieną termometrai rodys 16–21 laipsnį. Pirmadienio naktį lietaus tikimybė išliks maža, bet dieną vietomis jau trumpai palynos. Temperatūra keisis mažai. Antradienį naktis bus šiek tiek šiltesnė už pra-ėjusią – 9–13 laipsnių, dienos metu temperatūra svyruos tarp 14–19 laipsnių. Trečiadienį iš Vakarų priartės Atlanto ciklonas su atmosferos frontu, tad naktį termometrai rodys 9–14 laipsnių, diena bus pora laipsnių vėsesnė.

ŠiandienDieną: +16 +21° Dieną: +15 +20°

Orai

Naktį: +7 +12°Naktį: +7 +12° Naktį: +7 +12°

Kristina Petraitytė

„Šešėlyje“ šiuo metu dirbti yra pelningiau Atkelta iš 1 psl.

Patiriame daugiau išlaidųAlgirdas Pereckas, AB „Agrowill Group“ generalinis direktorius

Mūsų valdomos žemės ūkio bendrovės vykdo skaidrų verslą, tvarko įmonių aps-kaitą pagal tarptautinius standartus. Toks mūsų įmonės veiklos būdas lemia įmonės darbuotojų socialinį saugumą, garantuoja skaidrumą investuotojams. Mes atsakingai laikomės darbuotojų įdarbinimo tvarkos, mokame visus pri-klausančius mokesčius. Nesvarbu, ko-kiam laikui ar darbui įdarbiname žmo-gų, tačiau susiduriame su labai aštria darbo kainos konkurencija. Ypač tai jau-čiame pasitelkdami darbininkus sezo-niniams darbams, nes mokėdami mo-kesčius patiriame apie 60 proc. daugiau išlaidų tai pačiai darbo jėgai samdyti nei ūkininkas, atsiskaitydamas su darbinin-kais kasdien ir „juodais“ pinigais.

Bendrovės – mūsų konkurentėsJonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Neįsivaizduoju, kaip reikėtų suvienodinti verslo sąlygas ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Bendrovės – mūsų konku-rentės. Kodėl turėčiau jomis rūpintis? Be to, bendrovių veiklai ir turėtų būti taikomos griežtesnės sąlygos rinkoje. Juk jas dabartiniai verslininkai kartu su pastatais ir infrastruktūra dažniausiai išsipirko už čekius, o aš ūkį kūriau nuo nulio – savo rankomis. Juk ūkininkai jau moka ir pelno, ir „Sodros“, ir sveikatos draudimo mokesčius.

Ūkio dydis, ha Ūkių skaičius Naudmenų plotų suma, ha0–1 7 509 3 631,141–3 30 460 63 989,993–5 20 537 75 992,965–10 24 380 174 720,7910–20 16 616 229 681,1520–30 4 702 113 349,0230–50 2 657 100 603,1950–100 989 65 033,97100–500 290 48 039,74>500 15 28 744,79

Ūkių skaičius Lietuvoje pagal ūkyje naudojamą žemės plotą

Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Pasitelkus mokesčių apskaičiavimo metodikas nesunku apskaičiuoti, kad jei ūkininkas dirba apie 1 000 ha, tai vengdamas mokesčių jis kasmet gali nuslėpti iki 45–50 tūkst. litų.

Ūkininkai, net ir stambūs, neprivalo teikti statistikos, todėl neįmanoma nustatyti nei ūkininkų tikslių pajamų, nei išlaidų. Raimundo Šuikos nuotrauka

4 2010 rugsėjo 11 • Nr. 72 (8987)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

Ar prisimenate, kiek karštų dis-kusijų buvo dėl žemės pardavimo užsieniečiams, kai dar tik rengėmės stoti į Europos Sąjungą? Ateis va-kariečiai su dideliais dolerių kap-šais ir viską supirks, o mes tapsime jų samdiniais. Ar ne taip baimingai tada buvo kalbama?

Aistras tuomet atvėsino atrodęs gana ilgas septynerių metų perei-

namasis laikotarpis, per kurį buvo draudžiama užsieniečiams parduo-ti dirbamą žemę ir miškus. Tačiau laikas bėga greitai. Septyneri me-tai pralėkė tarsi viena diena. Kitą-met gegužės pirmąją tas draudimas baigiasi.

Ar galėjome tikėtis, kad einant į pabaigą pereinamajam laikotar-piui įklimpsime į tokią ekonomi-kos duobę, kad pardavinėti žemę užsieniečiams dabar būtų maždaug tas pats, kas išpjauti veršingas kar-ves arba kiaušinius dedančias vištas

ir paskui viską kam nors parduoti? To juk nedaro nė vienas protingas ūkininkas.

Šiuo sunkmečiu, kai dirbama žemė, kaip ir visas Lietuvos nekil-nojamasis turtas, yra katastrofi škai nupigusi, ūkininkai net ir tokiomis kainomis nepajėgia jos įsigyti. Par-davinėti ją kur kas storesnę pinigi-nę turintiems užsieniečiams dabar būtų tikra beprotybė. Tai neparda-vinėkime, pasakys koks nors mi-tinguotojas.

Lengva pasakyti, tačiau sun-kiau tai padaryti. Uždaryti nor-maliai veikusią ir visus saugumo reikalavimus tuo metu atitikusią Ignalinos atominę elektrinę, ūkiš-kai mąstant, taip pat nevertėjo. Bet uždarėme, nes tai padaryti buvo-me įsipareigoję stodami į Europos

Sąjungą. O valstybinių įsipareigo-jimų nevykdyti, kaip žinia, nevalia, nes galima susilaukti dar dides-nių, brangiai kainuojančių nema-lonumų.

Tas pats ir su žemės pardavimu užsieniečiams. Norėdami atitolinti tokių sandorių galimybę, kad per tą laiką, slopstant krizei, mūsų ūkinin-kai bent kiek tvirčiau atsistotų ant kojų ir jau patys galėtų įpirkti dir-bamą žemę, neturime jokios kitos išeities, kaip dėl to derėtis su Eu-ropos Komisija.

Būtent apie tokią galimybę jau kurį laiką kalba žemės ūkio mi-nistras Kazys Starkevičius. Jis ne kartą viešai yra pareiškęs, kad Lie-tuva prašys draudimą užsienie-čiams pirkti žemę pratęsti dar tre-jiems metams. Mūsų šalyje vyrauja smulkus ūkis – iki 15 ha, o Europo-je – 18 ha. Tad būtų siekiama, kad Lietuvos ūkiai sustambėtų bent iki Europos Sąjungos vidurkio.

Neseniai vykusiame Baltijos ša-lių ministrų pasitarime tokiai idė-jai pritarė ne geresnėje situacijoje esantys latviai, estai pažadėjo ne-prieštarauti, o mūsų kaimynai len-kai draudimą pardavinėti žemę užsieniečiams yra išsiderėję dvyli-kai metų. Turbūt reikėtų sutikti su žemės ūkio ministru Kaziu Star-kevičiumi, kad tai ir nacionalinio

saugumo klausimas, nes „vis dėlto patikimiau, kai žemė yra Lietuvos piliečių rankose“.

Tačiau jo kolega valdančiojoje koalicijoje ir Vyriausybėje Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Ma-siulis mano visai kitaip. Jo nuomo-ne, Lietuvai netikslinga prašyti Eu-ropos Sąjungos institucijų pratęsti draudimą parduoti žemę ir miškus užsienio šalių piliečiams dar tre-jus metus. Kodėl? Ogi todėl, kad toks draudimas, anot liberalų lyde-rio, pažeistų žemės savininkų, ku-

rie nori parduoti savo turtą ir gauti tinkamą kainą, lūkesčius, stabdytų užsienio investicijas bei naujų dar-bo vietų kūrimą.

Štai kur tikrasis liberalizmas: kažkam toks draudimas gali sutruk-dyti parduoti dirbamą žemę užsie-niečiams ir gauti tinkamą kainą, o kiti tegul kraustosi nors ir į Mada-gaskarą, neišsipildžiusią kai kurių prieškario veikėjų išsvajotą salą.

Be to, pasak liberalų, šalies že-mės ūkio sektorius ekonomikos krizę išgyveno kur kas lengviau nei kiti, todėl tie ūkininkai, kurie norė-jo pasididinti savo plotus, tai jau esą padarė. Todėl papildomi saugik liai nebūtini.

Matyt, ne veltui sakoma, kad li-beralai yra miestiečių partija, todėl tikrasis ūkininkų gyvenimas jiems sunkiai suprantamas.

Jei jau dabar taip kardinaliai ski-riasi dviejų valdančiosios koalicijos Vyriausybės ministrų nuomonės, sėkmės tikėtis sunku. Juo labiau kad yra ir daugiau lobistų, kurie nieko bloga nemato, jei kone visa Lietu-va būtų išpardavinėta žemės lopi-nėliais.

Derėtis ar nesiderėti su Europos Komisija dėl žemės pardavimo ati-dėjimo užsieniečiams dar trejiems metams, pirmiausia turės apsispręsti Vyriausybė, o tik paskui, esant su-tarimui, tektų kreiptis į Briuselį. Ar mūsų ministrų kabinetas atsilaikys prieš kai kurių politikų ir lobistų spaudimą? Juk kai vienas ministras bando ginti Lietuvos interesus, o kitas, pasikinkęs savo partijos libe-ralizmo idėjas, ragina kuo plačiau atverti duris užsieniečiams ir leisti jiems pirkti žemę, derybos su Euro-pos Sąjunga gali ir neįvykti. Tik ar tikrai nuo to Lietuvai būtų geriau?

Lietuvos radijas

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Nuo XV a. Šiluvoje švenčia-mi Švč. M.Marijos Gimimo at-laidai. Šiluvos bažnyčios steigė-jas ir statytojas Petras Gedgaudas pasirūpino, kad jai būtų suteiktas Švč. M.Marijos Gimimo titulas. Jau 550 metų į Šiluvą keliauja piligrimai iš Lietuvos ir aplinkinių šalių. Net XVI a. Šiluvoje įsigalėjus kalviniz-mui žmonės nenustojo čia keliauti. Jie Švč.M. Marijos Gimimo švento-vę pasiekdavo net iš Prūsijos.

Galima tik spėlioti, kodėl buvo pasirinktas Marijos Gimimo titu-las. Iš anų laikų nėra išlikusių doku-mentų ar Petro Gedgaudo prisimi-nimų, kodėl buvo pabrėžtas Marijos Gimimas. Manoma, kad rugsėjo 8 d. Vytautas Didysis turėjo būti vainikuotas Lietuvos karaliumi, o Petras Gedgaudas buvo jo šalinin-

kas ir draugas. Kad ir kaip buvo anais senais laikais, Švč. M. Mari-jos Gimimo pabrėžimas yra labai reikšmingas. Švenčiant Marijos Gi-mimą pasakoma: mums labai svar-bu, kad šioje žemėje gimė Nekaltai Pradėtoji, kurios gyvenime nuo gi-mimo iki Dangun paėmimo nebu-vo nė mažiausios nuodėmės ir kurią Dievas pasirinko pasaulio Gelbėto-jo Motina.

Per šiuos atlaidus, minėdami Ne-priklausomybės dvidešimtmetį, aš-tuonias dienas dėkosime Dievui už Lietuvos laisvę ir nuolat gvildensi-me laisvės temą. Švč. M.Marija be

mažiausios nuodėmės šešėlio yra vi-siškai laisva. Žmogus gali būti pa-vergtas išoriškai, kaip tai buvo at-sitikę mums sovietinės okupacijos metais, bet dvasiškai likti laisvas. Pražūtingiausias pavergimas yra tuomet, kai pavergiama žmogaus dvasia. Tai atsitinka per neklusnumą Dievui. Kai darydamas nuodėmę

žmogus Dievui pasako „ne“, tuomet yra daugiau ar mažiau pavergiamas šėtono – tamsos kunigaikščio, kuris kitados sukilo prieš Dievą ir pasa-kė: „Netarnausiu.“ Švč. M.Marija, nuo amžių išrinkta tapti Išganyto-jo Motina, neturėjo nė mažiausios nuodėmės ir todėl niekada nebuvo velnio pavergta.

Pabrėžiamas Marijos Gimimas ypač svarbus mūsų laikais, kai žmo-nėse yra sunykęs nuodėmės suvoki-mas. Dažnai į nuodėmę žvelgiama ne kaip į blogį, ne kaip į pančius, bet kaip į gėrį. Jaunimas, neturintis tikėjimo pagrindų, sunkiai suvokia tai, kas jį pavergia, ir dažnai nuo-dėmė, tarsi koks virusas, sunaikina tai, ką jaunas žmogus turi gražiau-sio. Ne kartą Kaune, Santakoje, esu matęs rūkančias, sidrą ar alų gerian-čias visai jaunas paaugles. Joms at-rodo, kad yra šiuolaikiškos ir ma-

dingos – panašiai elgiantis matė ne vieną televizijos „žvaigždę“. Iš tikrųjų jos jau yra pavergtos – jau uždėti pančiai. Jau pradėta ristis žemyn. Ką reikš Lietuvos laisvės minėjimas, jei nesuvoksime, kokias nematomas grandines ruošia kiek-viena nuodėmė.

Švč. M.Marijos su Kūdikiu ste-

buklingojo paveikslo Šiluvoje iko-nografi nis tipas yra Kelio rodytoja. Marija rodo kelią į laisvę. Ji laisvės Karalienė.

Kaip šiemet reikėtų švęsti Mari-jos Gimimo atlaidus? Svarbiausias akcentas turėtų būti atgaila. Atlik-ti išpažintį, apgailėti net mažąsias nuodėmes ir pasiryžti nepakęsti savo gyvenime net smulkių neišti-kimybių. Pasiryžti visuomet Dievui sakyti tik „taip“.

Aplankyti Šiluvos atlaidus ir likti nuodėmės vergystėje būtų ne tik nesusipratimas, bet ir didžiau-sia žala pačiam sau. Atgailos mintis tegul nė vieno negąsdina, nes tikra atgaila visuomet yra labai šviesi. Ji veda aukštyn, veda į laisvę. Lietuvo-je tikrąją laisvę gali kurti tik dvasiš-kai laisvi žmonės. Nuodėmės vergai lieka nusivylę net atgautąja laisve ir nemoka ja pasinaudoti savo ir kitų

gerovei. Kai kas net bėga iš Tėvy-nės tarsi iš skęstančio laivo. Lie-tuva nėra skęstantis laivas. Skęs-tantis laivas yra kiekvienas žmogus, sąmoningai leidžiantis savyje gy-venti sunkiai nuodėmei. Tegu šie Šiluvos atlaidai padės ne vienam žmogui dvasiškai prisikelti ir tapti tikrai laisvam.

Komentarai

Savaitės komentaras

Šiluvos atlaidai

Ar kraustysimės į Madagaskarą?

Homilija, pasakyta pradedant Švč. M. Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje

Lietuvoje tikrąją laisvę gali kurti tik dvasiškai laisvi žmonės. Nuodėmės vergai lieka nusivylę net atgautąja laisve ir nemoka ja pasinaudoti.

Pardavinėti žemę užsieniečiams dabar būtų maždaug tas pats, kas iš-pjauti veršingas karves arba kiaušinius dedančias vištas ir paskui vis-ką kam nors parduoti. To juk nedaro nė vienas protingas ūkininkas.

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@valstietis.lt

Seimo narys Valdemaras VAL-KIŪNAS parengė įstatymo kon-cepciją, pagal kurią būtų įteisinta prievolė vaikams išlaikyti savo tė-vus. Tik pradėję dirbti pilnamečiai vaikai po 5 proc. savo atlyginimo turėtų skirti tėvui ir motinai, kurie juos augino ir jais rūpinosi.

Ar manote, kad „Sodra“ miršta ir būtina visai kitokia sistema?

Aš tą sistemą daug anksčiau su-galvojau negu „Sodrą“ bėdos ištiko. Mąsčiau, kaip sureguliuoti šeimyni-nius ryšius, kaip pagerinti žmonių gyvenimą. Mano sistema galėtų būti kaip papildoma prie „Sodros“.

Kur reikėtų pervesti pinigus – į „Sodrą“ ar tiesiai į tėvų sąskaitas?

Tiesiai, jokios „Sodros“, jokio pa-pildomo administravimo išlaidų ne-būtų.

Gal tada reikėtų „Sodros“ mo-kestį mažinti tais 10 proc.?

Būtų labai gerai jį sumažinti. Pir-minis mano pasiūlymas toks ir buvo. Bet man čia kolegos pradėjo priešta-rauti: dabar biudžetas nesubalansuo-tas, „Sodrai“ ir taip trūksta pinigų. Bet, manau, įsivažiavus naujai sis-temai, būtų galima harmonizuoti tą procesą ir mokestį sumažinti.

Liberalcentristai remia jūsų idėją?

Aš išrinktas kaip nepriklausomas kandidatas, buvau Liberalų ir centro frakcijoje, paskui išėjau, o dabar grį-žau su ta sąlyga, kad jie mano projektą palaikys. Čia mano seniai išgvildenta idėja, manau, kad Lietuva pirmoji turi padaryti proveržį Europoje.

Ar neperlenkiate teigdamas, kad taip būtų skatinamas šeimos soli-darumas, didėtų gimstamumas ir įsivaikinimas, mažėtų nedarbas, še-šėlinė ekonomika?

Tie pokyčiai pasimatys po kele-rių metų. Žmonės nusiteikę priešiš-kai dar nepabandę. Klausiu tų, kurie prieš mano pasiūlymą: kiek jūs ana-lizavote, ar mąstėte apie tai bent 30 sekundžių.

Bet dabar Lietuvoje atvirkštinė praktika: seni tėvai remia vaikus ir anūkus.

Taip Romas Lazutka ir sako, pa-sakoja, kaip jis, penkiasdešimtmetis, savo vaikams padeda. Tokie gerbia-mi profesoriai, mokslų daktarai kaip jis nesugeba atsiplėšti nuo savo pa-tyrimo. O turėtų sumąstyti prover-žį į ateitį.

Galima nuogąstauti: atidavę tė-vams neturės pinigų rūpintis savo vaikais.

Mes dažnai užmirštame padėkoti. Gavau ką nors – ai, taip ir turi būti. Susikuria nauja šeima ir net susiprie-šina su tėvais. O ši sistema paremta dėkingumu. Jei tėvai tave ant rankų nešiojo, išauklėjo, naktimis nemiego-jo, įdėjo lėšas į tavo išsilavinimą, tai randasi pareiga atsilyginti.

Išsamiau – www.valstietis.lt

Parlamentaro išradimas

2010 rugsėjo 11 • Nr. 72 (8987)Valstiečių laikraštis 5

6 2010 rugsėjo 11 • Nr. 72 (8987)Valstiečių laikraštisAktualijos

Mantas Butkus

Vis plačiau visoje Europoje pra-sprūstant politikų, politologų ir ap-žvalgininkų abejonėms dėl ES ins-titucijų deklaruojamo vieningumo, ES institucijų veiklos efektyvumu vis labiau abejojant visuomenei, nepritarimo europinei politikai reikšti neskubate. Kodėl? Dauge-liui tai jau tapo kone madingu ir politinį populiarumą garantuojan-čiu reikalu?

Niekada nesiekiau politinio popu-liarumo tik nuoga kritika. Be to, abe-jonių reiškimas naujos tiesos nesu-kuria. Visuomet deklaravau viena: man pirmiausia rūpi Lietuva – stip ri, savarankiška, išdidžių žmonių vals-tybė. Narystė ES mane domina tik tiek, kiek ji gali padėti mums šių tiks-lų pasiekti.

Taip, aš labai abejoju, ar Lietuva ES nare tapo pačiomis palankiausio-mis sąlygomis, kokiomis galėjo tai padaryti. Tačiau vien praeities klai-dų vardijimas šiandien rezultato ne-duos. Todėl dirbdamas Europos Par-lamente ir būdamas frakcijos „Lais-vės ir demokratijos Europa“ vicepir-mininku siekiu, kad Europos Sąjunga netaptų valstybes nares suniveliuo-jančiu projektu, bet skatintų jų suve-renitetinį brandumą.

Neabejoju: tik stiprios ir savaran-kiškos tautos gali sudaryti stiprią są-jungą. Tik klausimas, ar sąjunga su-interesuota, kad visi jos nariai būtų vienodai stiprūs.

Daugelis kritiškai į ES žiūrinčių-jų sako, kad sąjungoje dominuoja didelės valstybės, kurios diktuoja mažesnėms. Šios, įstojusios į ben-driją, tam nelabai gali pasipriešinti ir praranda gerokai daugiau negu gauna. Juk valstybės suverenumo negali atsverti net ir labai stipri fi -

nansinė parama. Ar pritartumėte tokiai nuomonei?

Beatodairiška ir kategoriška ES institucijų kritika man nepriimtina jau vien dėl to, kad pats esu vienos iš šių institucijų – Europos Parlamen-to – narys. Tačiau stebint ES institu-cijų veiklą, kyla labai įvairių ir, deja, ne vien gerų minčių. Visas išpūstas biurokratinis aparatas, grandiozinis direktyvų priėmimo mechanizmas, lobistinės atakos, priiminėjant vals-tybėms narėms primetamus sprendi-mus, iš tiesų verčia galvoti apie ėjimą į aklavietę. Yra dalykų, kurie mums primetami. Tačiau ar juos strimgal-viais vykdyti, ar ieškoti būdų gerokai stipriau išreikšti savo nepritarimą, yra mūsų valdžioje esančių politikų pasirinkimo galimybė. Štai, pavyz-džiui, Vokietija apsisprendė pratęsti savo atominių elektrinių eksploatavi-mo laiką, o Lietuvos politikai net ne-bandė rimčiau pakovoti dėl Ignalinos atominės elektrinės neuždarymo.

Bet neabejoju, kad mums buvimas bendrijos nare šiandien yra būtinybė. Kad ir nelabai maloni – vien dėl to, jog sunkiai pasiekta nepriklausomy-be net pasidžiaugti dorai nespėjome. Tiesiog mes privalome maksimaliai išnaudoti ES politiką ir fi nansavimą, stiprinti savo valstybę, siekti energe-tinės nepriklausomybės ir branduo-linio saugumo, spręsti Baltijos jūros

ekologines problemas. Būdami ES, mes privalome matyti visas – ir švie-sias, ir tamsias – narystės spalvas.

Apie antieuropinių nuotaikų įsi-galėjimą vis dažniau prabyla ne tik politikai ar apžvalgininkai. Apie tai kalba ir visuomenės nuomonių ty-rimų rezultatai, kuriuos paskelbus Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) apkaltino nacionalines sostines neginant vienos Europos projekto.

Kritikos šioje sesijoje sulaukė ir pats Ž.M.Barozas. Žalieji Europos Ko-misijos pirmininkui priekaištavo, kad šis žinojo, jog dar prieš krizę Graikija iš Vokietijos ir Prancūzijos už kelias-dešimt milijardų eurų perka įvairią ginkluotę, bet nei pats asmeniškai, nei Europos Komisija nieko nedarė. Europos Sąjungos institucijų neveik-lumas taip pat prisideda prie to, kad į narystę ES daugelio šalių piliečiai žiūri nebe taip palankiai. Neseniai paskelbto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, mažiau kaip pusė Eu-ropos piliečių (49 proc.) mano, kad jų šalies narystė ES yra geras dalykas – tai žemiausias procentas per 7 me-tus. Lietuvoje taip galvojančiųjų yra dar vienu procentu mažiau.

Tiesa, iki šiol, kai kurių naciona-linių tyrimų duomenimis, naryste

ES džiaugėsi daugiau kaip 70 proc. mūsų šalies žmonių. Gal tuo ir ne-vertėtų stebėtis žinant, kad iki šių metų pradžios Lietuvai buvo skirta daugiau kaip 18 mlrd. litų ES para-mos. Kartais pagalvoju, kad gal tokia parama ir ne visai į gera. Kaip anks-čiau sakydavo seni žmonės, dyki pi-nigai, ko gero, išpaikina, atpratina dirbti. Be to, paramos srautai nebus amžini. Apie tai dabar dar negalvo-jama. Bet juk užaugs karta, kuriai ES parama nebus panacėja.

Tačiau ar tuomet dar bus pati Europos Sąjunga?

Istorija rodo, kad visos valstybių sąjungos, kiek jų buvo, gyvuodavo ribotą laiką. Ilgainiui dėl vienokių ar kitokių priežasčių jų nebelikdavo.

Prezidentas R.Paksas: „Narystę ES išnaudokime siekiant sukurti stiprią Lietuvą“

Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento frakcija „Laisvės

ir demokratijos Europa“

Vieninga Europos Sąjunga (ES) – dar tik braškantis ar jau galutinai žlugti pasmerktas pro-jektas, nepateisinęs daugiau kaip pusę šimtmečio puoselėtų lūkes-čių? Diskusijos šia tema pastaruo-ju metu tampa vis populiaresnės, o niūrią ateitį ES prognozuoja ne tik bendrijai priklausančių šalių politikai, bet ir JAV, kurios prezi-dentas ragina kurti stiprią Euro-pą, apžvalgininkai.

„Svarstymus apie ES reikalingumą ir likimą labiausiai paskatino visame pasaulyje pablogėjusi ekonominė padėtis ir noras surasti bei pasmerkti kaltuosius“, – įsitikinęs Europos Parlamento narys, frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ vicepirmininkas Rolandas Paksas.

(Užs. 871)

Dr. Manvydas Vitkūnas

„Koranas – blogis, nes jis skati-na musulmonus elgtis radikaliai ir agresyviai“, – tikina 58-erių pas-torius Teris Džonsas iš nedidelio Gensvilio miesto Floridoje. Minint devintąsias „Al Kaidos“ smogikų su-rengtų išpuolių, per kuriuos žuvo beveik trys tūkstančiai žmonių, me-tines pastorius ketino sukurti laužą iš šventų musulmonų knygų.

Idiotiškas sumanymas

Kai T.Džonsas, parašęs knygą „Is-lamas – iš šėtono“, paskelbė planuojąs sudeginti du šimtus Korano egzem-pliorių, tai sukėlė tikrą skandalą. Vie-ni puolė atkalbinėti pastorių įvykdyti savo planą, kiti jį tylomis palaikė, o

treti ėmė pastoriui grasinti susido-rojimu. „Dabar aš esu priverstas ne-šiotis pistoletą. Man telefonu ir raštu buvo grasinta jau daugiau nei šimtą kartų“, – sakė pastorius žurnalistams. Paviešinęs savo beprotišką idėją, jis iškart tapo įžymybe.

„Šis sumanymas – idiotiškas ir pavojingas“, – tiesiai šviesiai pareiš-kė JAV generalinis prokuroras Erikas Polderis. Valstybės sekretorė Hila-ri Klinton pavadino galimą Korano deginimą „gėdingu ir neatsakingu veiksmu“.

Įsikišo net JAV prezidentas

Amerikiečiai iškart susizgribo, kad pastoriaus veiksmai gali sukelti tikrą audrą musulmonų pasaulyje ir didelį pavojų amerikiečių bei jų sąjunginin-kų kariams įvairiose pasaulio vietose visų pirma – Afganistane. Šioje šalyje dislokuotų NATO pajėgų vadas ge-nerolas Deividas Petreusas pareiškė, kad „tokie veiksmai neabejotinai pa-didins įtampą ne tik Kabule, visame Afganistane, bet ir kituose pasaulio regionuose“.

Pastorius T.Džonsas neliko abejin-gas generolo nuogąstavimams: „Mes suprantame generolo susirūpinimą. Jo baimės yra pagrįstos. Tačiau mes tikime, kad Amerikai laikas nustoti atsiprašinėti už savo veiksmus ir pa-taikauti. Mes turime parodyti mu-sulmonų radikalams, kad nesileisime įbauginami. Atėjo laikas Amerikai vėl tapti Amerika.“

Galiausiai skandalingą situaci-ją ėmė spręsti pats JAV prezidentas Barakas Obama. „Viliuosi, kad pas-torius Džonsas supranta, jog jo suma-

nymas prieštarauja amerikietiškoms vertybėms, kurios pasireiškia laisvės ir religinės tolerancijos principais. Aš noriu, kad jis suprastų, jog ši akcija gali sukelti pavojų mūsų karių, jau-nų vyrų ir moterų gyvybėms. Tai bus tik ra dovana „Al Kaidai“, kuri suge-bės pritraukti į savo gretas daugiau savanorių savižudžių, kurie pasirengę susisprogdinti Amerikos ir Europos miestų gatvėse“, – sakė šalies vado-vas. Tačiau net ir prezidentas galėjo tik įkalbinėti T.Džonsą atsisakyti su-manymo deginti šventraštį, bet ne-galėjo priversti jo taip pasielgti. JAV įstatymai nenumato atsakomybės už tokius veiksmus.

Imamas apgavo pastorių?

Netikėtai ketvirtadienį T.Džon sas pranešė atšaukiantis suplanuotą Ko-rano deginimo akciją. Taip pasielgti pastorių esą pastūmėjo Floridos mu-sulmonų lyderio imamo Muchame-do Musri pažadas, kad bus peržiūrėti didelės dalies amerikiečių visuomenės nepasitenkinimą sukėlę planai visiš-kai netoli tos vietos, kur „Al Kaidos“ išpuolių metu 2001 metais buvo su-griauti Pasaulio prekybos centro dan-goraižiai dvyniai, statyti naują mečetę ir musulmonų kultūros centrą.

Tačiau Niujorko musulmonų ly-deris nusistebėjo M.Musri pasisaky-mais: „Apie jokias galimas kitos vietos mečetės statybai paieškas nebuvo kal-bama. Tačiau aš, be abejo, labai paten-kintas, kad pastorius Džonsas atsisakė savo idėjos deginti Koraną“, – interviu televizijai „ABC News“ sakė imamas Feisalas Abdul Raufas.

Planai deginti Koraną atidėti

Amerikiečių pastoriaus planai deginti Koraną sukėlė protestus Afganistane ir kitose musulmoniškose šalyse. Čia buvo deginamos JAV vėliavos ir Biblijos egzemplioriai. EPA-Eltos nuotrauka

Pasaulis

Protestantų pastorius iš JAV Floridos valstijos ketino rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV devintąsias metines paminėti viešai degindamas musulmonų šventraštį.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Neraikomas žemės pyragasskaudžiai degina padus

Šeštadienis

11 psl.

Sveikata

Mokslininkai muša pavojaus varpais: saulės vitamino trūkumas prilygsta epidemijai.

7 psl.

Tradicinės aludarystės kraštas dabar garsėja ir puoselėjama vyndarystės kultūra.

Vida Tavorienė,VL žurnalistė

7 psl.

Joniškėlis – vynuogininkų Meka

Užsidarę tarp keturių sienų žmonės pasmerkia save ligoms

Kiekvienam pravartu žinoti, ką daryti, jei įgėlė gyvatė. Netinkamai suteikta pirmoji pagalba gali padaryti dau-giau žalos nei naudos.

Aušra PocienėVL žurnalistė

25 psl.

Angies įkandimas – nemirtinas

Singapūras kaip magnetas traukia egzotikos pasiilgusius turistus Tai juokingai maža valsty-bė, susidedanti iš vienos pagrindinės salos pietryčių Azijoje, uosto ir daugybės neapgyvendintų salelių. Jos teritorija siekia tik 646 kva-dratinius kilometrus.

Kostas Jankus

13 psl.

23 psl.

Sodyba

Scenoje atviraujanti GiulijaSu populiaria dainininke Giulija šnekėjomės apie ją, jos gyvenimą ir kūrybą, ta-čiau kalba nejučia vis pa-sisukdavo apie jos dukrą Moniką, kuri jai yra svar-biausia.

Virginija BarštytėVL žurnalistė

Sodininkai mėgėjai suka galvas dėl lietuviškos žemės tvarkymo abrakadabros.

Irma Dubovičienė,VL žurnalistė

Vida TavorienėVL žurnalistė