UDK 796.32(474.5)(091) Be322

Statistiniai duomenys ALGIMANTO BERTAIAUS

Teksto autorius STANISLOVAS STONKUS

Recenzentas doc. ANTANAS IAUSKAS

Redaktors G. IRTMONIEN, R. RAMANAUSKIEN

Virelio dailinink I. LIUTKEVIIT

Nuotraukos: E. Albrechtaits-Gentvainiens, Z. Beinoraviits-Rakauskiens, F. Bimbiens, G. Budniko, A. Budriens, O. Butautiens, R. Butauto, A. iausko, S. Donlaits, V. Garasto, A. Gedmino, P. Gediaus, H. Giedraiio, A. Ivaausko, V. Jankausko, P. Jefiovo, V. Kanapkio, R. Kreivyts, N. Kregdiens, R. Kumpiens, D. Kurtinaitiens, D. Laskio, . Liesio, V. Malinausko, V. Mikalausko, E. Milkonto, M. Pakalnyts, G. Pancerovo, A. Pliadio, V. Ruinsko, A. Rupiens, A. Sireikos, N. Sliauskiens, T. Tumaloviiaus, A. ukausko, autori asmenini, Lietuvos krepinio federacijos, fotoagentros Scanpix Baltics archyv, taip pat i literatros altini.

Lietuvos krepinio federacija, 2009 Algimantas Bertaius, 2009 Stanislovas Stonkus, 2009

ISBN 978-9955-39-075-6

Ileista Lietuvos krepinio federacijos lomis.

Jums, vis kart krepininkms ir krepininkams, kurie, vilkdami sporto markinlius su urau Lietuva, didiavosi svarbiausiose varybose, tiems, kurie nieko nepaisydami, pirmiausia garsino pasaulyje gimtj krat Lietuv. Ir tiems, kurie juos iugd...

Knyga Su Lietuvos vardu per Europ, per pasaul unikalios istorins verts leidinys. Autori rpestingai surinktai ir surikiuotai knygoje faktinei mediagai apie Lietuvos krepinio rinktini aidim ir laimjimus iki iol nra analogo, leidinyje pateikiamos inios turi didiul

istorin-archyvin vert. Aptariam duomen visuma suteiks daug informacijos populiaraus sportinio aidimo krepinio aidjams, aistruoliams ir puoseltojams, isaugos ateities kartoms Lietuvos krepinio pamat krj pavardes bei nuotraukas, sportinius laimjimus, atstovaut komand rezultatus.

Nuoirdiai diaugiams ia knyga ir dkojame jos autoriams u nepaprastai kruopt darb, kantryb ir pasiryim j ileisti.

PagarbiaiVladas Garastas, Lietuvos krepinio federacijos prezidentas

PADKA. Autoriai nuoirdiai dkoja kruopiam recenzentui doc. A. iauskui, rpestingoms redaktorms G. Irtmonienei ir R. Ramanauskienei, u nuotraukas i asmenini album E. Albrechtaitei-Gentvainienei, Z. Beinoraviitei-Rakauskienei, F. Bimbienei, G. Budnikui, A. Budrienei, O. Butautienei, R. Butautui, A. iauskui, S. Donlaitei, V. Garastui, A. Gedminui, P. Gediui, H. Giedraiiui, A. Ivaauskui, V. Jankauskui, P. Jefiovui, V. Kanapkiui, R. Kreivytei, N. Kregdienei, R. Kumpienei, D. Kurtinaitienei, D. Laskiui, . Liesiui, V. Malinauskui, E. Milkontui, V. Mikalauskui, M. Pakalnytei, G. Pancerovui, A. Pliadiui, V. Ruinskui, A. Rupienei, A. Sireikai, N. Sliauskienei, T. Tumaloviiui, A. ukauskui ir kt. Taria ai Lietuvos krepinio federacijai u tokio veikalo svarbos ir reikms supratim ir didiul param rengiant ir ileidiant knyg.

7TURINYS

BEVEIK IMTMET SU LIETUVOS VARDU .....................................................................................................8

LIETUVOS VYR KREPINIO RINKTINS KELIAS ........................................................................................10

Sunks pirmieji ingsniai (19251936 m.) ...............................................................................................10

Penkerios Europos empionato rungtyns (1937 m.) ................................................................................14

Lietuvos vardas Europos sporto gyvenime ................................................................................................18

Europos empions Lietuvos rinktins meistrikumo imginimai ir dar viena nepaprasta pergal(19381940 m.) .......................................................................................................................................21

Pokario imginim metai (19451950 m.) .............................................................................................31

Lietuvos rinktins ingsniai vl platesnius vandenis (19511955 m.) .....................................................33

Kart kaitos metai (19561969 m.) ..........................................................................................................42

Kai Lietuvos krepiniui sujo penkiasdeimt (19701981 m.) ..................................................................55

Dar viena jaun talenting aidj karta, kiti treneriai ir dideli permain laukimo metas (19821990 m.) .......................................................................................................................................64

Sugrimas tarptautin krepin ir olimpinio debiuto metai (19911992 m.) ...........................................69

Ir po puss amiaus Europos krepinio elite (19931995 m.) ...................................................................76

Lietuvos ir jos krepinink garbei Trispalv kilo ir iaurs Amerikoje, ir Australijoje (19962003 m.) ......82

Tarp Europos ir pasaulio geriausij (20042008 m.) ............................................................................108

LIETUVOS MOTER KREPINIO RINKTINS KELIAS (19382008 M.) .......................................................132

Sidabriniai tarpukario metai (19381940 m.) .........................................................................................132

aista tik su Pabaltijo ali rinktinmis (19401950 m.) ........................................................................139

Naujos varybos, prapltusios varymosi erdv (19511955 m.) ...........................................................141

Grai pergali ir naujo Lietuvos krepininki pripainimo metai (19561959 m.) ...............................146

Naujos kartos Lietuvos rinktins imginimai (19601967 m.) ...............................................................154

Lietuvos rinktins grimas Europ ir grai tarptautini pergali metai (19681971 m.) .....................158

Brendimas sunkmeiu (19721978 m.) .................................................................................................163

Lietuvos krepininki diugi pergali metai (19791989 m.) ...............................................................166

Tikrojo sugrimo, nauj varyb ir galimybi metai (19901996 m.) ...................................................172

Didiausias triumfas, debiutai ir kart kaita (19972008 m.) .................................................................182

LIETUVOS JAUNIMO VAIKIN KREPINIO RINKTINS KELIAS (19622008 M.) ......................................218

LIETUVOS JAUNIMO MERGIN KREPINIO RINKTINS KELIAS (19622008 M.) ....................................234

LIETUVOS JAUNI VAIKIN (1718 MET) KREPINIO RINKTINS KELIAS (19452008 M.) ..................241

LIETUVOS JAUNI MERGIN (1718 MET) KREPINIO RINKTINS KELIAS (19512008 M.) ................269

LIETUVOS JAUNUI BERNIUK (1516 MET) KREPINIO RINKTINS KELIAS (19592008 M.) .........292

LIETUVOS JAUNUI MERGAII (1516 MET) KREPINIO RINKTINS KELIAS (19592008 M.) .......310

LIETUVOS VAIK (1314 MET) BERNIUK KREPINIO RINKTINS KELIAS (19592004 M.) .................323

LIETUVOS VAIK (1314 MET) MERGAII KREPINIO RINKTINS KELIAS (19592004 M.) ...............329

ANTRJ TKSTANTMET SU LIETUVOS VARDU ...................................................................................334

LITERATRA ..............................................................................................................................................338

8Tkstantj vardadien ir, suprantama, savo gyva-vimo sukakt mini LIETUVA. Sudtingas buvo tas tks-tanio met kelias Lietuvai. Jos vardas tai skambjo galingai, tai buvo vos vos girdimas, bet vis dlto iliko ir kaskart garsiau skamba Senajame emyne, visame pasaulyje. Tai Lietuvos moni, dirbani paiose vairiausiose veiklos srityse, pasiaukojamo darbo, pa-stang rezultatas.

Nuo XX amiaus pradios skelbdami Lietuvos var-d, ugdydami patriotizm, tautos didybs jausm sva-r od tar ir kno kultros, sporto atstovai. Sporto apskritai, vis pirma populiarij, didel meistrikum pasiekusi sporto ak bene svarbiausia idja yra re-prezentuojamoji.

Per sport tautos siekia reprezentacijos. Tik kul t-ring taut jaunimas geba graiai pasirodyti sporte, per sport visuomenikai iaukltas, suvalds egoiz-m, garbtrok, nerytingum1 (35).

Jau XX amiaus pradioje Lietuvoje buvo suvokta (iandien taip pat aktuali) tiesa, kad kiekviena kultringa valstyb laiko svarbiu udaviniu ir dideliu aukljimo laimjimu iugdyti savo tautiei didiul patriotizm. Tikrojo patriotizmo reikimosi pagrindas yra pageidavimas savo tautai didybs, o realizuotoji tautos didyb turi grtamj reikm: tautos didyb pati adina tautos nari patriotizm (38).

Taip pat buvo suprasta ir kita realyb tautos didyb pasi-reikia, valstybs garsas sklinda po pasaul ne tik (neretai ir ne

tiek) laimjus karo mius, ukariavus naujas emes, bet ir tautos kultra, vairiomis jos apraikomis. Tautos didyb gali bti ugdoma ir reikiama ne vien tik u-kariavimais, iradimais ar protine utilitarine kryba... Tautos didybs supratime labai ymi viet uima individuali ir kolektyvin daug valios pastang reika-laujanti kno kultra (sportas, sporto akos S. S.), pasireikianti tarptautiniuose vairaus sporto rungty-niavimuose (sporto ak varybose S. S.) (22).

Vieno ar keli asmen (komand S. S.) sporti-niai laimjimai kartais udega taut pasididiavim ir entuziazm, patraukia narius prie savo kamieno, atitraukia dmes nuo bergdi, kartais net aling darb, paskatina net bendromis jgomis siekti ir atsi-duoti visos tautos udaviniams (38).

Sportas, sportin, kaip ir bet kuri kita, veikla gali bti panaudoti ir geriems, ir blogiems tikslams. Garbingas sportas, siningai pasiektos graios pergals, vis pir-

ma tarptautinse varybose, ugdo tau tos didyb, garsi-na alies vard. ios tiesos liudininkai yra buv ir yms Lietuvos atletai, sporto organizatoriai, ir kit veiklos srii atstovai. Europos vyr krepinio du kartus em-pionas Leonas Baltrnas: Didij savo gyvenimo dal paveniau Lietuvos sportui ir giliai irdyje didiuo-juosi tuo, nes sunku patikti, kad ms maoji Lietu-va didiausiom raidm buvo reklamuojama didij valstybi sostinse. Tik dl sporto varyb pirmieji dienrai puslapiai skelb: LIETUVA LITAUEN LITHUANIA LITUANIE LITVA ir pan. N vie-noje kitoje gyvenimo srityje Lietuvos ir lietuvio var-das nebuvo taip plaiai ir pagarbiai minimas, kaip per sport ir ms ikiliuosius sportininkus (21).

Lietuvoje pirmuosius svarius laimjimus tarp-tautinse varybose pasiek krepininkai. Lietuvos vyr krepinio rinktin Europos 1937 m. empion. Krepinis tapo populiariausia sporto aka, o Lietuvos rinktins beveik itis imtmet garbingai ne per Eu-rop, pasaul mums brangiausi vard LIETUVA. a-lies krepinio veidrodis jos nacionalins rinktins, t rinktini aidimas, sportiniai rezultatai.

Rinktin alies krepinio veidrodis

Krepinis tapo artimas, priim-tinas tautai ir taip ia prigijo, kad, atrodo, jis tapo tautos

aidimu. Per j mes galjome pagarsinti Lietuv ir bu-vusioje Taryb Sjungoje, ir u jos rib. Tai kl lietu-vi autoritet (33).

Krepiniui engiant paius pirmus nedrsius ings-nius Lietuvoje, buvo velgiama jo prasm ir galimy-bs. Viena i krepinio pradininki Elena Kubilinai-t-Garbaiauskien: Mes, pradinuks, giliai jautme t svarb ingsn ms atsikurianiai tvynei, duoti pradi ms sportui ir rodyti, kiek vertingas, patrau-klus ir graus yra krepinis, o svarbiausia, kad per j buvo galima umegzti su kitais klubais tautinius ir tarptautinius ryius (31).

valgos pasirod teisingos. Poetas Justinas Marcin-keviius: Tarsi atsilygindamas u ms neblstani mei-l, jis peln Lietuvai daugiausiai lovs pasaulio sporto arenose, patenkindamas (o tarybiniais metais ir skatin-damas) ms nacionalines ambicijas, teist diaugsm ir pasididiavim . I visos irdies linkiau, kad Lietuvos krepinis neuleist pasiekt auktum, kad jis toliau augt ir kilt, kad aidimo kokyb, jo kultra de-klaruot, rodyt ms dvasi ir namie, ir pasaulyje (17).

Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Bra zaus-kas: Man, Lietuvos Prezidentui, sveiuojantis usienio

Garbingos sporto pergals tautos didybs iraika

BEVEIK IMTMET SU LIETUVOS VARDU

1 Citat kalboje itaisyta tik didiosios kalbos klaidos.

9alyse tenka iklausyti nemaai maloni odi apie ms krepin, krepininkus, smagu, kad Lietuv visi ino krepinio dka, kad ms krepininkai tampa vis stambiausi varyb tarp j ir olimpini aidyni didelio susidomjimo objektu, nes jie atvaiuoja rodyti graaus aidimo ir, inoma, nugalti (17).

vairi kart krepininks ir krep-ininkai, j treneriai, dorai gyn Lietuvos rinkti ni garb, gar bingai

ne per Europ ir pasaul Lietuvos krepinio vliav, garsin Lietuvos vard, yra nekainojamas nemateria-liojo paveldo fenomenas. Baiminantis, kad is pavel-do fenomenas nebt pasmerktas aminai umariai, pasitelkus pagalb dokumentin (taip pat vaizdin) mediag, ioje knygoje norta atskleisti: vairaus amiaus (suaugusij, jaunimo, jauni,

jau nui) vis kart Lietuvos rinktini beveik devy-niasdeimties met keli, j sportinius rezultatus. Pateiktos Lietuvos rinktini vis tarpvalstybini rungtyni datos, rezultatai, jose aid krepinin-kai i pirmo vilgsnio gali pasirodyti monotoni-

Nekainojamas paveldas

ka statistika. Taiau dera siminti, kad kiekvienos rinktins rungtyns, j baigm tai keliolikos jose aidusi krepinink bei krepininki, j treneri ilgameio triso vaisius, kuriam pasiekti reikia dideli fizini ir psichini pastang, intelekto, i-minties, ryto. Kiekvienos rungtyns j dalyviams, taip pat j eim nariams, artimiesiems, tikriesiems krepinio gerbjams yra reikmingas vykis, neretai stringantis atmint ilgus deimtmeius;

Lietuvos ir kit ali ymi moni (urnalist, aidj, treneri, kultros, mokslo, meno atstov) poir Lietuvos rinktini aidim, pasiektus re-zultatus, Lietuvos krepin.

Taip prisiminus praeit stengtasi parodyti dabar-tins ir bsim kart aidjams, treneriams, krepi-nio gerbjams, koks svarbus veiksnys, primenantis pasauliui Nemuno krat Lietuv, yra nacionalins krepinio rinktins, j aidimo kokyb ir sportiniai rezultatai. O galimybs priminti Lietuv nepaprastai didels, nes vir krepinio imperijos niekada nenusi-leidia saul (31).

10

LIETUVOS VYR KREPINIO RINKTINS KELIAS

Sunks pirmieji ingsniai (19251936 m.)

2 aidjo ir trenerio vardas pirm kart raomas visas, toliau tik inicialas.

1925 m. Pirmj tarpvalstybini vyr krepinio rungtyni LietuvaLatvija dalyviai Lietuvos (viesesniais markinliais) ir Latvijos rinktini krepininkai. Sdi: treias i kairs S. Sabaliauskas, penktas B. Norvaia. Stovi: treias M. Buinskas, penktas A. Heiningas, septintas V. Balinas, devintas S. Kumpis, dvyliktas L. Rakickas (vadovas)

1 1925 m. gruodio 13 d. Ryga. LietuvaLatvija 20:41 (8:15). Lietuvos rinktinje aid ir takus peln: Valerijonas Balinas 4, Meislovas Buinskas 2, Antanas Heiningas 0, Stasys Kumpis 2, Balys Norvaia 6, Stasys Sabaliauskas 6.2

Tai buvo pirmos Lietuvos rinktins tarp valstybins rungtyns. Tuo met Lietuvoje kre pi n aisdavo tik an ksty v pavasar ir vlyv rude-

n lauko aiktse, daniausiai kit ak sportininkai: futbolininkai, lengvaatleiai. Lietuvos rinktin buvo pakviesti Lietuvos empiono (Kauno) ani Kovo keturi aidjai: V. Balinas, S. Sabaliauskas, M. Buin s-kas, A. Hei nin gas ir du iauli LFLS aidjai S. Kumpis ir B. Nor vaia. Komandai vadovavo Kovo atstovas Le-onas Rakickas.

To meto spaudoje rayta: Sekmadien, gruodio 13 d., Rygoje buvo pirmos tarpvalstybins basketbolo rungtyns LietuvaLatvija, kurias, kaip ir galima buvo laukti, laimjo Latvija rezultatu 41:20 (15:8). Rungty-ns buvo udengtoje aiktje, salje. Tokiomis slygo-mis msikiai nra prat aisti (20, 25, 30).

2 1926 m. gruodio 19 d. Ryga. LietuvaLatvija 12:47 (6:15). Meislovas Bankauskas 0, Albinas Bulviius 2, A. Heiningas 4, Petras Januleviius 0, S. Kumpis 0, S. Sabaliauskas 6.

Antros tarpvalstybins rungty-ns tu rjo vykti Lietuvoje, bet Kaune nebuvo sporto sals krep iniui aisti, dviej ali

komandos po met vl aid Rygoje. i rungtyni dalyvis M. Ban kauskas: Koncentro salje vyko tarp-valstybins basketbolo rungtyns LietuvaLatvija, jos usibaig dideliu, bet pelnytu Lietuvos pralaimjimu. Turint galvoje slygas, kuriomis ms basketboli ninkai gyvena, pralaimjimas visai pateisinamas. Pirmiau sia ir svarbiausia pralaimjimo prieastis sals trku-mas iem nra kur treniruotis ir nra kur vykdyti rungtyni norint tikrai vertinti kiekvieno aidjo j-gas. Sals igauti nebuvo galima. Tilmansas savo sals nesutiko duoti, motyvuodamas savo atsakym tuo, kad basketbolininkai savo batukais sugadinsi parke-t, nors okiai jo nesugadino . Pagaliau dvi savai-ti prie rungtynes buvo gauta Karo mokyklos sal, bet be krepi. Treniruoi padaryta 23 ir tos treniruots

Pirmos tarpvalstybins rungtyns

Antros rungtyns. Pateisinamas pralaimjimas

11

rungtynes su Latvija surengti 1927 m. Lietuvoje. ie-met (1927 m.) mes kvieiame pas save Latvijos valsty-bin basketbolo komand, nes upernai ir pernai mes pas juos viejome . iais metais tarpvalstybins rungtyns vyks vasar ir lauke; lat viai lauke nepriprat aisti, nes vasar jie basketbolo neaidia, o tik iem salse. Tokiu bdu latviai atsidurs tokiame pat padji-me, kaip kad mes aisdami pas juos iem . Rei-

1926 m. Lietuvos rinktin, aidusi antrsias tarpvalstybines rungtynes su Latvija. Sdi: i kairs A. Bulviius, S. Kumpis, P. Januleviius. Stovi: S. Sabaliauskas, M. Bankauskas, A. Heiningas, Lidius

1926 m. Antrj tarpvalstybini vyr krepinio rungtyni dalyviai: Lietuvos ir Latvijos krepininkai. Sdi: i kairs pirmas S. Sabaliauskas, treias S. Kumpis, etas A. Heiningas, septintas M. Bankauskas. Stovi: pirmas A. Bulviius, treias P. Januleviius

vaisius matome rungtyni rezultatuose. Mes turjome daug prog, bet neinaudojome j dl to, kad nemo-kjome mtyti krep . Ms komanda ijo aisti ios sudties: Heiningas (Kovas), Bankauskas (LFLS), Sabaliauskas (Kovas), Kumpis (iauli LFLS), Januleviius (LFLS) (30).

Pasibaig pirmas puslaikis rezultatu 6:15 Latvijos naudai. Antrame puslaikyje ms gynimas aid daug blogiau, nes danai nueidami priekin palikdavo priei-nink laisv. Vienu tokiu momentu latviai pasinaudo-j met apie 12 gol (peln 12 tak S. S.) vienas po kito . Antrojo puslaikio vaisiai 6:32 (30).

3 1935 m. sausio 19 d. Ryga. LietuvaLatvija 10:123 (4:59). Viktoras Abramikas 2, Antanas Bulzgys 0, eslovas Dauka 2, Valerijus Grienovas 0, A. Heiningas 2, Jonas Vabalas 2, Juozas Vaitkus 2, Povilas Vaitonis 0.

Iki 1932 m. Lie tuvos krepinis buvo vos gyvas. Tik 1932 m. ie m, rengus nors ir primi-tyvi sal vasaros teatro pa tal-pose, krep inis pradjo atsi -gauti: pra dta treniruotis, aisti

ie m. Ilga, be veik deimtmet trukusi, tarpvalstybini rungtyni pertrauka dar labiau padidino atsilikim nuo kaimyn latvi. Jie nuolatos varsi su Estijos krepi-ninkais. Tiesa, buvo dta pastang tarpvalstybines

Treios rungtyns. Skaudiausias pralaimjimas dl veltui praleisto deimtmeio

12

kia sudaryti komand tarpvalstybinms rungtynms ir duoti jai galimybes pasitreniruoti vien kit mnes, tik tuomet galime laukti jei ne laimjimo, bet bent geres-ni rezultat (25). Deja, tos rungtyns nevyko.

Latvijos rinktin 1935 m. intensyviai rengsi I Euro-pos vyr krepinio empionatui enevoje. Skubiai su-rinkta, tokio lygio rungtynms nepasirengusi Lietuvos rinktin Rygoje patyr skaudiausi Lietuvos krepinio istorijoje pralaimjim. Juk Lietuvos rinktins treneris buvo inomas futbolininkas Nikodemas erekas, ko-mandoje aid achmatininkas Povilas Vaitonis, len-gvaatletis Jonas Vabalas, futbolo vartininkas Viktoras Abramikas. Msikiams net ir sals ivaizda bylojo, kad i rungtyni rezultatas bus nekoks, nes vos tik sustojus komandoms pasirod, kad aiktelje maai vietos apsisukti. Prisiminus KKR sal (1934 m. atida-rytuose Kno kultros rmuose buvo moderni, erdvi sal, statyta tenisui aisti, bet likusi krepiniui S. S.), kuri bema dvigubai didesn, ms krepiasvydinin-kams, pripratusiems iek tiek pabginti, darsi nejau-ku. Kiekvien kamavo klausimas, kaipgi tokioj maoj salj su tokiais dide liais krepiais, pakabintais apie 20 cm emiau negu msiki, galima aisti (25).

Lietuvos rinktinje aid eslovas Dauka, A. Hei-ningas, Antanas Bulzgys, Juozas Vaitkus ir P. Vaito-nis. Nuogstauta ne be reikalo. Latvijos krepininkai pirm klin laimjo 59:4! Antr klin Lietuvos rink-tinje vietoje Bulzgio ir Heiningo aid Abramikas ir Vabalas. Ir antr klin Latvijos krepininkai aid daug geriau u msikius, laimjo j 64:6, o rungtynes 123:10.

Ypa rezultatyviai aid J. Lidmanis Jis peln 43, R. Jurcinis (Jurcin) 41 tak.

Ms krepiasvydio aidimas atrod primityvus, tuo tarpu latviai maai naudojo net prie krepio pritai-kyt lent. J mesti golai visai vars, atrod, kad jie ne meta, bet tiesiog deda (25).

Viena tokio rezultato prieastis objektyvi: galio-jusi taisykl, kad po kiekvieno taiklaus metimo ai-dimas vl pradedamas aikts viduryje metant gino kamuol, dav aik pranaum latviams. Jie turjo aukt aidj R. Jurcin, is laimjo beveik visus to-kius gino kamuolius.

Be abejons, tai buvo nepaprastai skaudus pralai-mjimas. Bet jis pradjo aktyvi krepinio pltr Lie-tuvoje: imta rengti krepinio varybas tarp gimnazij, Lietuv kvieiami krepinio inovai lietuviai i JAV Kostas Savickas, Edvardas Kriauinas ir kt.

4 1936 m. sausio 12 d. Kaunas. LietuvaLatvija 10:31 (7:14). Artras Andrulis 1, Leonas Baltrnas 0, Leonas Puskunigis 0, Kostas Savickas 5, Edvardas alkauskas 0, Juozas eruolis 4. Treneris Kostas Savickas.

Tai buvo pirmosios tarp val s-tybins vyr kre p inio rinkti-ni run gty ns, surengtos Lie-tu voje, Kaune, su jau Europos empiono titul pelniusia La-

tvijos rinktine. Latvijos krepininkai jau buvo laimj Senojo emyno empionat, surengt 1935 m. ene-voje (veicarija). ia varsi 10 ali rinktins. Latviai finalo rungtynse buvo nugalj Ispanij 24:18.

Kamuolio aidim sjungos pirmininkas P. Bar-kauskas, sveikindamas prie rungtynes aidjus ir i-rovus, sak: ios, ketvirtosios, tarpvalstybins krep -iasvydio rungtyns su ms kaimynais lat viais nra kokios nors eilins rungtyns su paprasta bet kurios valstybs komanda, bet su Europos mei sterio titul lai-mjusia Latvijos komanda, kuri mums iandien gali bti tik mokytoja (22).

ios rungtyns su gerai parengta Latvijos rinktine buvo gerokai atkaklesns. Lietuvos rinktinje aid ir jau 1935 m. ms krepininkus moks krepinio JAV lietuvis K. Savickas.

Daugiau kaip po puss amiaus vl atvyks Lietuv K. Savickas prisimin, kad Latvijos rinktinei 1935 m. buvo pralaimta daugiau kaip imtu, o po met latvi pergal matuota tik dvideimia tak.

Latviai energingai puola . kart ms rink-tin pasim savotikai keist gynimosi taktik: gav sviedin stengsi kuo ilgiau j sulaikyti, laisvai pasuo-damiesi (perduodami vienas kitam S. S.) savo aik-ts pusje, kitaip sakant, aid laikui. Toks msiki aidimas negaljo atneti latviams didesnio laim-jimo. itokia savotika ms trenerio dr. K. Savicko sugalvota ir aidimui parinkta taktika dav vi-sai nelaukt rezultat . Latviai buvo iblakyti ir nesusivok, kas bedaryti . Su maa mediagine persvara jie pirmauja ir klin baigia laimingu 14:7 rezultatu. Laimingu dl to, kad msikiai i 6 turt baud realizavo tik vien .

Tas rungtynes Europos empion Latvijos rinkti-n laimjo 31:10. Palyginti su ankstesni rungtyni rezultatais, ketvirtosios rungtyns su Latvijos krepi-ninkais jau teik kai kuri vili. Svarbiausiai dl to, kad Lietuvos rinktinje aid jau tikri Lietuvoje iaug perspektyvs krepininkai A. Andrulis, L. Baltrnas . Msikiai galjo pasiekti dar geresni rezultat, jeigu bt inaudoj visas baudas (teis mesti baudos metimus S. S.). Msikiai i 12 baud teme-t tik 2 Latviai turjo 10 baud metim, i j 7 realizavo (22).

1936 m. vasario 27 d. Kaunas. 5LietuvaEstija 11:30 (5:10). A. Andrulis 4, Jonas Knaas 4, K. Savickas 0, E. alkauskas 0, J. eruolis 3. Treneris K. Savickas.

Ketvirtos rungtyns. Pirmosios tarpvalstybins Lietuvoje

13

Tai buvo pirmos Lie tu vos vyr krepinio rin ktins rungtynss u Estija. Estijos rin kti n buvo pajgi varov. Estai turjo

ne ma tarpvalstybini rungtyni patirt. Jau 19251928 m. Estijos rinktin bu vo tris kartus laimjusi prie Latvij, o 1936 m. rengsi dalyvauti Berlyno olimpini aidyni krepinio varybose. Vyr olim-pinio krepinio istorija ir pradedama pirmosiomis rungtynmis Berlyno aidynse EstijaPranczija. Rungtynes laimjo estai 34:29. Tad tik pradedanios telktis Lietuvos rinktins pralaimjimas Estijai nieko nenustebino.

1937 m. vasario 21 d. Ryga. 6LietuvaLatvija 29:41 (21:25). A. Andrulis 2, L. Baltrnas 9, Leonas Petrauskas 2, Zenonas Puzinauskas 5, Stasys akus 1, Juozas ukas 10. Treneris J. ukas.

Tai buvo Lietuvos krepi nink rungtyns, paios atkakliau-sios i penkeri su Latvijos rinktine aist. Nors latviai ir laim jo, taiau pagal pai rungtyni eig ir

pasekm iais metais Latvija nebeturjo visikos per-svaros, ir aidimas buvo lygus. Protarpiais ms rink-tin turjo visik persvar, ir latviai, gindami savo krep, danai gaudavo baud. Tik gaila, kad ms aidjai nesugebjo vis inaudoti (22).

Nors galima velgti Lietuvos rinktins aidimo paang, bet ji buvo gana lta. eeri tarpvalstybi-

ni rungtyni pralaimjimas taip pat didels vilties neteik artjaniame Europos empionate Rygoje. O bsimieji varovai daug rengsi.

Gegus mn. pradioje vyks Rygoj Europos krepi-nio pirmenybs (empionatas S. S.), kuriose dalyvaus ir Lietuva. Ms kaimynai latviai, pernyktis Europos meisteris (empionas S. S.), intensyviai tam ruoiasi ir tikisi, kovodami savo emj, saviki ragi nami, gar-bingai apginti sigyt svetimoj aly titul (23).

Tvyrojusioms abejonms isklaidyti, netgi Lietuvos vardui pagarsinti kilo domi idja, paskui ji virto rea-lybe, atneusia nuostabi vaisi.

Kodl mes, lietuviai, turdami svetimoj aly toki krepinink kaip Kriauinas, Lubinas, Budrinas, Sa-vickas ir kt., negalime sekti kit valstybi pavyzdiu ir pasikviesti j Lietuv ir, nusive juos Ryg, j padedami, laimti Europos meisterio vard? Mes ne pirmi taip padarytume. Italija laimjo pasaulio futbo-lo pirmenybes vien todl, kad j valstybs ko ma n doj aid Piet Amerikos futbolo fenomenai . Anglija laimjo pasaulines ledo ritulio pirmenybes, nes jai ats-tovavo anglai kanadieiai . O mes ar negaltume pasikviesti Lubin, Kriauin, Budrik, Savick juk jie lietuviai, tik gyvena svetur?

Laimtos Europos krepinio pirmenybs duot Lie-tuvai milinik naud. Kas neino, kad Italija pa sau lio futbolo meisteris, o Anglija ledo ritulio? Tai pada-r, mes pasauliui rodytume, k gali lietuviai (23, 31).

Lietuv buvo pakviesti du vieni geriausij ieivi-jos krepinink lietuviai Pranas Talznas ir Feliksas Kriauinas. Tai buvo tuometini sporto vadov, vis pirma Vytauto Augustausko, protingas, toliaregikas ingsnis.

Penktos rungtyns. Su kita varove Estijos rinktine

1936 m. Tarpvalstybini rungtyni LietuvaLatvija Kaune dalyviai prie rungtynes Kno kultros rm salje. Lietuvos rinktins (viesia apranga) krepininkai. Klpo: i kairs antras A. Andrulis, ketvirtas J. eruolis, etas . Dauka. Stovi: treias L. Baltrnas, penktas L. Puskunigis, septintas K. Savickas, devintas L. Kepalas, vienuoliktas E. alkauskas

etos rungtyns. Lietuvos rinktins klupteljimas laukiant Europos empionato

14

Atvykus JAV lie tu viams P. Talznui ir F. Kriau inui su aktyvjo Lietuvos rinktins rengimasis empionatui. Di de li vil i nie kas nepuoseljo, iskyrus gal paius kre pi ninkus ir nedidel brel krepinio gerbj. Ku-kliai palydta rinktin ivyko Ryg. Jai palinkta nors vien varov veikti ir neuimti... paskutins vietos.

empionato baigms prog-nozs buvo vairios, bet ms krepininkams ne pa -lankios. Labai do mios atski-r atstov nuo mons dl

bsimo Europos meisterio. I ties, i j parei kim darosi net juokinga ivada: kiek komand tiek nu-galtoj. Teisyb, visi daugiausiai vili duoda Latvi-jai ir Estijai, taiau, greta to, ekoslovakai kelia save, pranczai save, italai save ir t. t. Tik apie ms vyrus niekas neusimin n puse odio. Mat yra laikomi patrank msa .

Gal tas ms neinomumas yra labai geras, ia, Rygoje, galutins analogijos lyg ir per drsu iekoti, bet kas gali inoti? Atrodo, daug nulems tai, kaip b-sime aid prie italus (26).

Nenuostabu, kad ilydta Europos empio nat Lietuvos rinktin labai kukliai . Kauno gelein-kelio stot palydti ivykstanios Europos krepinio pirmenybes ms rinktins atvyko Kno kultros rm direktorius V. Au gustauskas ir keletas sportinin-k (26).

Bet vili neturjo ne visi. iaip ar taip dabartin-mis aplinkybmis mes turime patikim rinktin, kuri Rygoje, neabejojame, visai tinkamai atstovaus ms Trispalvei. Ja mes turime ir galime pasitikti, gal net daugiau ji padarys. Palinkkime geros skms (26).

Lietuvos rinktins gerbj netrko ir Latvijos sosti-nje Rygoje, kur Lietuvos krepininkai dar prie em-pionat graiai atstovavo savo gimtinei. Lietuvos rinktin Ryg atvyko penktadienio vakare, buvo gra-iai sutikta latvi atstov ir didiulio Rygos lietuvi, ypa moksleivi, brio.

Ankstyvas atvykimas Ryg buvo labai apgalvo-tas (tai rodo ms sporto vadovybs apdairum), nes rinktin gavo du kartus pasitreniruoti ir priprasti prie nauj lent. Buvo tikras diaugsmas ir pasididiavi-mas irti ms dvylika vyr, pasirodiusi naujais skoningais sporto apdarais: rudos mediagos, su a-liais apvadais aplink rankogalius ir kakl, ant nugaros su urau aliomis raidmis LIETUVA (22).

1937 m. gegus 3 d. Ryga. 7LietuvaItalija 22:20 (15:9).

Lidnos prognozs. Labai kukliai palydta rinktin. O kaip ji bus sutikta?

Dabar, prajus septyniasdeimiai met, sunku net sivaizduoti, koks sudtingas ms krepinin-kams buvo tas pirmas ingsnis oficialiose varybose Europos empionate. Iki tol pralaimjusi visas tarp-valstybines rungtynes, nevertinama ir iame empio-nate Lietuvos rinktin jau per pirmas rungtynes turjo galyntis su galinga Italijos rinktine.

Visi buvo siti kin, kad maut Lietuva prie mil i n Italij kris kaip rudens al nos pakstas lapas . Taiau m-

sikiai bu vo nepaprastai geros nuo tai kos . Vy ravo viena min tis: ligi paskutini jg u valstybs garb ir Lietuvos trispalv. Juos prie rungtynes aplank ms sporto didiausias entuziastas Kipras Pet rauskas (38).

I ties ms krepinink lauk labai rimtas i-mginimas jau per pirmas rungtynes. Ir kiti varovai buvo neprastesni.

Ms prieininkai italai yra gana doms. Tai au-galoti ir gerai treniruoti vyrai, kurie nuolat ypsosi ir juokauja... J vadovas S. Marozini tiki, kad ios pir-menybs bus labai domios ir atrios, net domesns u Berlyno olimpiados krepinio turnyr. Mat Berlyne amerikieiai ir kanadieiai buv per aiks favoritai, o ia, Rygoje, bus rykinama, kiek kuri valstyb imoko amerikiei taktikos ir technikos. Patys italai es daug rengsi, daug dirbo. Rinktin sudaryta i keturi miest: Milano, Triesto, Bolonijos ir Romos aidj (22, 26).

Lietuvos krepininkai pateik didiul staigmen: ne tik nekrito kaip rudens alnos pakstas lapas, bet ir nugaljo vienus pagrindini pretendent Europos empionus.

Penkerios Europos empionato rungtyns (1937 m.)

Pirmoji pergal ir tarpvalstybinse rungtynse, ir oficialiose tarptautinse varybose

1937 m. Lietuvos rinktins II Europos empionate pagrindinis penketukas. I kairs: J. ukas, P. Talznas, F. Kriau inas, Z. Puzinauskas, L. Baltrnas

15

Pergals vainikas tautos himnas. O aidjams ir irov dkingumas

Ms komand sudar: Kriau- inas, ukas, Baltr nas, Tal-z nas, Pu zi naus kas. Jie visi penki kovojo per vis ru n gty-ni laik. Per pirmas aidimo

sekundes italai puol, kariausia puolimo ugnimi siek-dami paralyiuoti msikius. Bet visi irovai staiga buvo nustebinti netiktu lietuvi pasiprieinimu ir tuoj pasirodiusiu vyravimu. Minia tiesiog jaudinosi maty-dama, kaip ital milinai, net ligi 2 metr aukio vyrai, silpsta nuo lietuvi gynimo. aidimo ugnis pradjo rai-yti paius italus. Talzn pradjo saugoti net du italai. Neatsiliko ir vis mylimas pats jauniausias Puzinauskas, turs tik 17 met. Jis ir pirm krep italams met (met pirm kamuol ital krep S. S.). Pergal buvo iko-vota garbingai, be jokio priekaito 22:20 (15:9) .

Rungtynms pasibaigus tuoj prie tribn isirikiuo-ja msikiai ir, tautinei vliavai palinkus, sugrotas Lietu-vos himnas. Po himno aidjai ant rank ineti (22).

Taip, tai buvo staigmena, bet nebuvo atsitiktin stai-gmena. Ji turjo reali prieast: gerai sutvarkyt puoli-m ir gynyb, pasiaukojim ir ryt bei alt prot.

Lietuva pateik pirm didiul sensacij didvy-rikoje kovoje veikusi Italij 22:20 (15:9). Reikjo pamatyti ir irov, ir ital nustebim, kai msi-kiai tolydio m pirmauti ir persvaros nepaleido iki galo... Pabrtina, kad per vis aidim visas ms penketukas (P. Talznas 12 tak, Z. Puzinauskas 6, J. ukas 3, F. Kriauinas 1, L. Baltrnas 0 S. S.) ne-pasikeit, todl j pergal juo aukiau vertintina.

Visas penketukas kovojo su nepaprastu pasiryimu ir stebtinu atkaklumu. Gynyboje Kriauinas buvo aukiau u bet kur pagyrim. Jis nuolat didvyrikai,

net akrobatikai stabd palusius ital antpuolius, net ir nesuinteresuoti irovai, pagauti entuziazmo, sukeldavo jam ovacijas. Puolime itin pavojingas ir puikus buvo Talznas, kur prie krepio saugojo net po du italus . Bt visai neteisinga nepagirti uko, Puzinausko ir Baltrno puikios kovos: jie buvo darnios rinktins tvirtos ir geros grandys.

Pergal buvo ikovota be jokio priekaito ir visi-kai pelnytai. Taiau diugu paminti ir dar daugiau, btent, kad ms rinktin parod moderni gynimosi ir puolimo taktik, pranaesn u ital, o tai yra mums didelis pasigyrimas, atsimenant aukt ital aidimo klas. Italai taip pat aid gerai .

Diugi ir pasididiuotina kovos baigm: Lietuvos rinktin isirikiuoja prie garbs tribn ir nugaltojai skamba Lietuvos himnas (26, 22).

Pergals aidas sklido toli nuo Lietuvos

i Lietuvos rinktins per -gal Europos empionate bu vo reikminga ne tik

sportiniu poiriu, sie kiant empionato apdovanojim ar nugaltojo titulo. Pergals aidas, Lietuvos vardas buvo girdimas visoje Europoje, pasaulyje.

Pirmas uolis Europos krepinio pirmenybse pa-vyko visikai. Lietuva aidim pradjo tvirta ir pelnyta pergale prie stipresniais laikytus italus.

Lietuvos pergal buvo kaip patrankos vis, nu-skambjs sporto salje, atgarsis beregint nuklydo miest, o usienio urnalistai telegramomis, telefo-nais ir laikais nepaprast sensacij paskleid po pa-saul.

Maut, krepinio tarptautinje arenoje iki iol neinota Lietuva nugaljo stipri Italij, turini daug grai pergali prie daugel valstybi (22, 26).

1937 m. Lietuvos vyr krepinio rinktin II Europos empionato atidarymo Rygoje ikilmse. I kairs: S. akus (su vliava), L. Baltrnas, Z. Puzinauskas, P. Talznas, F. Kriauinas, A, Andrulis, P. Maeika, E. Nikolskis, J. ukas, L. Kepalas, . Dauka, L. Petrauskas

16

1937 m. gegus 4 d. Ryga. 8LietuvaEstija 20:15 (16:10).

Po nepaprastos tampos rungtyni su italais Lietu-vos rin ktins lauk vl pajgi varov Estijos rinktin. Rungtyni laukta su didiausiu dmesiu: knietjo si-tikinti, ar lietuvi pergal prie Italij dsninga, ar at-sitiktin. Prie ias rungtynes Estijos rinktins treneris sak, kad Lietuvos rinktin turi ger mokykl ir ypa sistemingai aidia: kiekvienas aidjas ino, k jis daro.

Antroji pergal Europos empionate. kart veikta Estija

Lietuvos ir Estijos rungtyns antrj pirmenybi dien vl buvo dmesio centras. Vi si lauk, kaip suma ningi

Lietuvos gynikai likviduos baisj est centro (vidu -rio S. S.) puolik Viksten. Ms Baltrnas taip puikiai deng Viksten, ir jis... vos temet vien bau-d (baudos metim S. S.). Antr didel udavin tur-jo Kriauinas dengti judriausi est aidj Veskil, kuris kartu yra pavojingiausias metikas, sugebs i blogiausi padi sukalti didiausi kapital. Uda-vinys buvo nelengvas, bet Kriauinas j atliko vl pa-sigrtinai gerai... Vis dlto Veskila devynis takus savo komandai ipl, kas dar daugiau pabria Veskilos gerum.

Su italais, taip pat ir estais Lietuvos rinktin aid tokios sudties: Kriauinas, Baltrnas, Puzinauskas, Talznas ir ukas. Lietuvos rinktin i pat pra-di gijo ryki persvar ir jos nepa leido iki rung-

tyni pabaigos. Lietuvai buvo sukeltos milinikos ovacijos.Rezultatas bt buvs ymiai geresnis, jei ms komandos nebt itikusi tikra nelaim. Pirma-me klinyje buvo sueistas ukas . uko vietoje jo Andrulis. Antra neskm buvo antrame kliny-je Talzno paalinimas i aikts. Jo vietoje jo Maeika. uko sueidim buvo atkreiptas dmesys. Net pats Latvijos ministerio pirmininko pavaduoto-jas buvo atsiunts savo adjutant paklausti apie uko sveikat (26).

Lietuvos rinktin, nuvariusi pajgi Estij, pa-tvirtino, kad pergal prie Italijos krepininkus nebuvo atsitiktin, ir Lietuva eng dar ingsn Europos em-pionato garbs pakylos link.

Reikia inoti, kad, daugelio nuomone, Latvija, o dar labiau Estija buvo i anksto laikomos galimu, ar net sunkiai abejojamu naujuoju Europos meiste-riu . Visa Rygos spauda vl graiais odiais ikl Lietuvos pergal, o Sporta pasaule djo didiul antrat: Lietuva naujas Europos meis-teris (22, 26).

1937 m. gegus 5 d. Ryga. 9LietuvaEgiptas 21:7 (8:3).

Lietuvos krepinink pranaumas prie Egipto rinktin buvo rykus. Tai buvo lengviausios msiki rungtyns tame Europos empionate. Kad ir buvo pa-siekta pergal, buvo atkreiptas krepinink ir trenerio dmesys kai kurias aidimo spragas ir jos vardytos aptariant rungtynes.

1937 m. Lietuvos krepininkai ne kart dking irov ineti ant rank i krepinio aikts. I kairs: P. Talznas, J. ukas (ant L. Baltrno pei), F. Kriauinas, Z. Puzinauskas, A. Andrulis

17

Kad msiki ri n ktin ai-kiai pranaesn u lig io-linius savo varovus, ry-kiai ir stipriai pabrta per rungtynes su Egiptu. Savo

solidiu moder niu aidimu m si kiai visikai su var kartus egiptieius, kurie nemokjo nieko pada ryti prie msiki altum ir tvirtum. I to azarto, kuris galima buvo matyti egiptiei audringoje kovoje su ita-lais prie Lietuv, buvo belik tik gstanios arijos...

Ir tai tuo labiau ikeltina, kadangi Lietuvos rinkti-nje nebuvo uko, o prie antrojo klinio gal latvis teisjas ibaudavo (skyr ketvirt praang S. S.) ms geriausi puolj Talzn. Vis dlto nors ir po graios pergals, reikia pasakyti, kad ms rinktinei aidiant su egiptieiais buvo ir kiek nesklandum. inoma, ir puikusis gynikas Kriauinas, ir vikrusis prie krepi siaubas Talznas aid be priekait. Abu didvyrikai kovojo ir ibjo pasigrtinais tech-nikos ir taktikos briliantais. Kiek atokiau paymti-nas Baltrnas, buvs puikus gynimosi ygiuose, bet Andrulis (aid vietoje susieidusio J. uko S. S.) ir Puzinauskas daug nusidjo: pirmas per daug sava-rankikai mgins aisti ir kai kur dars nedovanoti-n klaid, o antrasis ne per daug kovojs ir irjs rungtynes i per lengvo ono. Bet blogiausia, kad kiti aidjai nepadar n vieno krepio (nepeln n vieno tako S. S.). Kriauinas ir Talznas savo menu visk turjo iveti (tose rungtynse P. Talznas peln 13, o F. Kriau inas 8 takus S. S.) (22, 26).

1937 m. gegus 6 d. Ryga. 10LietuvaLenkija 32:25 (18:18).

Ketvirtoji pergal Europos empionate pasiekta prie Lenkijos rinktin

Nelengvos buvo run gty ns su kaimynais le n kais. Pi r -m kart ia me em-pionate Lietuvos rinktin leido savo varo vams pir-

mauti ir tik per antr klin rod savo neginijam pranaum.

Lietuvos rinktins y gy je Europos krepinio meis-terio garb ryku vie nas bdingas bruoas: sistemingai po truput ne (veik S. S.) savo eilinius prieininkus nesiekdama rekordinio tak santykio, bet tausodama jgas baigms kovoms. itas ms puikiojo taktiko Kriauino planas pasirod visikai teisingas, nes pus-baigms kovoje (pusfinalio rungtynse S. S.) su Lenki-ja prireik itraukti visas jgos atsargas .

Prie Lenkij ms vyrams buvo bene svarbiausia kova i vis iki iol. Lenkijos rinktin aidia beveik t pat aidim kaip ir mes: mogus dengia mog (asmenin gynyba S. S.), o nesivaiko to, kuris turi kamuol. Be to, yra net trys pavojingi j rinktinje me-tikai .

Msiki triumfas prie lenkus buvo pasiektas auk-tos klass kovoje, kurioje lietuviai i pradios vyravo, iskyrus pirmojo klinio pabaig, kai ms vyr nesu-siderinimai dav prog lenkams ne tik ilyginti, bet net pirmauti dviej tak skirtumu (16:14 S. S.). Tai pir-mas atsitikimas iose pirmenybse, kad prieininkas pirmaut.

Graios rungtyns, pasibaigusios Lietuvos krepi-nink pergale, dar kart primin Europai Nemuno al.

Lietuvos himnas jau ketvirt vakar skambjo La-tvijos sporto ventovje Sporto rmuose ir atuoni Europos taut atstovai su pagarba klaussi kilnios melodijos ir kartu stebjosi ms sportinink ypatin-gu pajgumu, minjo j pavardes (26).

1937 m. gegus 7 d. Ryga. 11LietuvaItalija 24:23 (11:9).

Tai buvo II Europos vyr krepinio empionato fi-nalas rungtyns, lmusios, kas taps emyno empi-onu. Kain ar kada vyko toks Europos empionatas, kurio finalo baigm buvo tokia tempta: lietuviai pir-mavo 24:19, paskui 24:20, 24:23, o visai baigiantis rungtynms italai tris kartus kartojo baudos metim, bet... nemet.

Penktoji pergal Europos empionate. Dar kart nugalta Italija

Su tempimu lau k to sios le-miamos ru n gty ns dl Euro-pos nugaltojo vardo tarp Lietuvos ir Italijos bu vo labai sun kios, taiau m-

sikiai laimjo 24:23 (11:9).Europos meisterio var dui gyti lemiamoji kova

tarp Lietuvos ir Italijos reprezentacini krepinio komand vyko gana dramatikai. Ypa aidimo pa-baigoje ne tik irovai, bet ir patys aidjai igyveno didiausio tempimo momentus. Paskutin minut, kai rezultatas 24:23 Lietuvos naudai, italai dar turjo prog tak persvar ilyginti, bet tai vis dlto nepa-vyko (tris kartus italo mestas baudos metimas buvo netikslus S. S.) (22, 26).

Pergal, paskelbusi nauj Europos empion Lietuvos rinktin

Latvi spauda ra : Baig ms susitikimas bu vo vert as meis-terio var do aidimo . Per penkias dienas nugalti penkias komandas, tai pa-

siekimas, ku riuo gali didiuotis tik Lietuva .Per susitikim su italais Lietuvos komandoje vl

puik aidim parod Talznas ir Kriauinas (20).Po II Europos empionato sudaryta simbolin

emyno rinktin geriausij aidj penketu-kas. Ir FIBA Generalinio sekretoriaus R. V. Donso (R. W. Jones), ir Latvijos laikraio Sporta pasaule,ir kit sudarytoje rinktinje buvo du Lietuvos krepi-ninkai: P. Talznas ir F. Kriauinas.

Treioji pergal Europos empionate: Lietuvos rinktin pranaesn u Egipto

18

Lietuvos rinktins pergale ia-me empionate diaugsi vi-sa Lietuva. Per kelias dienas buvo atsista beveik 300 svei-

kinimo telegram. Nuo pat Latvijos sie nos Lietuvos kininkai su glmis ir vliavomis sveikino traukiniu namo gr tanius krepininkus. Jonikio stotyje j lau-k keli tkstani moni mi nia. uolo ak vaini-kai, gls, tkstaniai Valio! sutiko ir lydjo ms vyrus kiekvienoje stotyje.

Sutikimo vents kulminacija buvo Kau ne. Pirm ir vienintel kart tarpukario Lietuvoje sportininkams buvo teikti valstybiniai apdovanojimai: F. Kriau i-

nui ir S. a kui Vytau to Didiojo IV lai ps nio, P. Tal -znui ir J. u kui V laips-nio ordi nai, L. Baltrnui, Z. Puzi nau skui, A. An dru -liui Vy tauto Didiojo or-di no I laipsnio, L. Kepa lui ir P. Maeikai III laipsnio medaliai. is krepinink ap dovanojimas pabr pa siektos Europos em pio-na te pergals reikm ir vert Lietuvai.

1937 m. Lietuvos vyr krepinio rinktin Europos empion su Latvijos Prezidento K. Ulmanio prizu. I kairs: A. La t vnas, E. Raceviius, L. Baltrnas, Z. Puzinauskas, F. Kriauinas, P. Talznas, A. Andrulis, J. ukas, E. Nikolskis, P. Maeika, S. akus, L. Kepalas, . Dauka, L. Petrauskas

Kukliai ilydt Lietuvos rinktin sutiko visa Lietuva

1937 m. Lietuvos rinktins treneris ir kapitonas Feliksas Kriauinas

Lietuvos vardas Europos sporto gyvenime

Pergal, vietusi kaip jros vyturys tolybms

Ketvirtj XX amiaus deimt-met sportas Lietuvoje en g pirmuosius tvirtesnius ings-nius. Tada suprasta, kad suma-

niai tvarkomas sportas gali tapti svarbia visuomens socialins kultros dalimi. Sporto akoms, sporto var-yboms populiarinti, jaunimui sudominti reikjo veiksming paskat. Tokia paskata buvo Lietuvos rinktins pergal II Europos empionate. To em pio-nato dalyvis A. Andrulis: Visuomen nebuvo palanki sportui ir palyginti maas skaiius moni atsilanky-davo vietines rungtynes. Tarpvalstybins rungtyns

sutraukdavo daugiau irov, bet ne tiek daug. Kokia prieastis? Ogi trko tikinam tarptautini laimjim. Juk tarptautiniai laimjimai garsina tautos vard pa saulyje. Ir tai mes davme lietuviams su 1937 m. Eu-ropos krepinio meisterio titulu. Rygos rungtyns pa-rod, kad mes galime ir turime tiktis garbingesns vietos tarp kit taut.

Rygos tarptautini rungtyni (varyb S. S.) lai-mjimas yra pirmas didelis laimjimas ms sporto istorijoje . Be abejo, tai turs teigiamai atsiliepti tiek tolesniam lietuviko sporto prieaugiui, tiek ms visuomens susidomjimui sportu (3, 22, 26).

19

Lietuvos Europos krepinio empions vardas pasiek ir iaurs Amerikos emyn. ikagos lietu-vi dienratyje Draugas buvo raoma: Ryga. V. 7. iandien tarptautiniame sportinink turnamente (tur-nyre S. S.) Lietuvos sportininkai laimjo Europos krepinio (basketball) empionat. Lietuviai sumu italus 24:23.

Rygoje, Latvijos sostinje, buvo geriausi krepinio komand turnyras. Dalyvavo ir Lietuvos krepininkai. Jie grmsi su geriausiomis Europos komandomis, jas visas nugaljo ir laimjo Europos empionat. Tai pakl Lietuvos sporto presti, visoj Europoj i-garsino ms tautos vard. To laimjimo inios pa-siek ir Amerikos didiuosius dienraius. Vadinasi, visas pasaulis inojo, kad Lietuva ir sporto atvilgiu daro stambi paang (8, 26).

inia apie Lietuvos vyr krepinio rinktins perga-l Europos empionate pasiek ir tolimiausias Azijos vietoves. I tolimo Manduko Lietuvos aido redak-cij atjo Lietuvos piliei draugijos Manduke pirmi-ninko V. Jankeviiaus laikas: Lietuva, tvyne ms, tu didvyri em. Net jaunieji ne tik neatsi lieka, bet pralenkia kitas tautas. tai gauti ms i Europos ir Amerikos laikraiai per vis pasaul nune diugi-nani ini . itie laimjimai mus, gyvenanius tolimuose Rytuose, pripildo nepaprasto diaugsmo ir teikia nauj jg purenti ir ms kolonijoje jau ap-leist lietuvik dirv . Ir rus vietos laikraiai ilgesniais straipsniais paymjo lietuvi laimjimus Rygoje. Tai labai ikilo Lietuvos vardas ir tarp kit To-limj Ryt gyventoj. Valio! (22, 26).

Sporto pergals kultrini, dvasios sieki paskata

Suvokus kno kul tr, sport kaip bendrosios kultros sude-damj dal, velgtas sporto pergali ir kit kultrini lai-

mjim ryys, toki laimjim siekimo bti ny b.Po daugelio pralaim jim ir nepasisekim ir mums

nuvito seniai lauktoji saul Lietuva liko Europos krepinio laimtoja ir nugaltoja. Ir tuo mes negalime nepasidiaugti, ir diaugiams dideliu vy kiu. Pirmiau-sia, inoma, todl, kad ms sportininkai pajg rung-tyniauti ir palenkti toki dideli taut, kaip ital ir prancz, sportininkus . Mums diugu, kad Lie-tuvos sportininkai jau neabejotinai pralenk Pabaltijo kaimynus latvius ir estus. Taiau didiuodamiesi savo laimjimu, neturime jo ir perdti. Jis mus turi paska-tinti ne tik lengvai digauti, bet ir siekti naujesni, didesni laimjim. Jis taip pat turi paskatinti ne tik siekti sportini, bet ir nenykstani kultrini dvasi-ni laimjim, kurie padaryt ms tau t reikaling pasaulinei civilizacijai. Tie ms spor tiniai laimjimai gali plaiai igarsinti Lietuvos vard pasaulyje, bet tik dvasiniai ir kultriniai laimjimai utikrins ms tautai amin egzistencijos teis tarp kit taut (38).

Akademikas A. ukauskas: 1937 m. vien dien Lietuva netiktai tapo krepinio alimi. Tai vyko lietu-viams laimjus Europos krepinio empionat Rygoje . Maas kratas, iaugins dukras ar snus, ga-linius garbingai varytis su ymiai galingesni ali atsto vais ir juos net veikti, turi didiuotis tuo, diaug-tis monmis, iugdiusiais galinus (17).

Yra didel laim tautai turti jg savo garbei ap-ginti, dar didesn laim bti pajgiai savo garb ikel-ti taip auktai, kad ji kaip jros vyturys viest toly-bms . tai mes ir diaugiams t tiksl pasiek . Dl to ir visuomen, visi sluoksniai, profesijos jungsi t nepaprast diaugsming VALIO!, kuris skambjo nuo Jonikio iki Kybart, nuo Klaipdos iki tolimj sien pietuose (26).

Lietuvos krepinink pergal Europos empionate buvo ymiausias ms alies sportinink tarptautinis laimjimas, nepaprastai svarbus sportiniu poiriu: jis atvr keli rengti III Europos krepinio empionat, tarpvalstybines rungtynes ir kt.

Pagarba Lietuvai ir lietuviui kvpta

Graiai isak tarptautin per-gals II Europos empionate reikm Lietuvos krepinio de-

legacijos vadovas Rygoje dr. Antanas Jurgelionis: Su nu galtojo vardu mes einame Europos sporto gyve-nim, ypa ioje krepinio sporto akoje, kuri tik da-bar pradjo klestti ir kurios laukia, neabejoju, didel ateitis. Pergal nuaidjo visoje Europoje, bent tikrai tose valstybse, kurios dalyvavo iose pirmeny-bse ir padarys didiul ir dabar nekainojam propa-gand Lietuvai ir jos jaunam sportui. Man paiam dar prie pirmenybes teko kelet kart kalbti apie kurios komandos usukim Lietuv, bet visi su ypsena at-sakydavo dar pairsi. Dabar viskas pasikeit: jau paios valstybs silosi pas mus ir kvieia pas jas apsi-lankyti. Pagarba lietuviui ir Lietuvai jau kvpta. Paga-liau krepinis, kaip intelektualus aidimas, yra mums itin priimtinas ir pagaliau propaguotinas. ia jame su-rasime t tak, kuriame galtume ir toliau tarti svar ir stipr od (26).

Lietuvos rinktins pergal, jos aidimas II Europos empionate primin Senojo emyno alims Lietuvos vard, turjo ir didesn tak krepinio pltrai, aidi-mo kaitai.

Pergals aidas pasiek Europos ir kit emyn alis

Lietuvos pergal neliko be skam baus ir istorinio atgarsio Europoje. Visos valstybs gy-viau m domtis modernija

krepinio aidimo taktika ir kitaip tvarkyti darb (22).Dar nespjus Europos krepinio pirmenybi kar-

iui atvsti 1937 m. gegus 21 d. KAAS (Kamuolio aidim sjunga) gavo i Portugalijos sporto vado-vybs rat, kuriame Lietuva sveikinama su Europos krepinio meisterio vardo laimjimu (26).

20

aidjaiRungtyni Nr. I viso aid

rungtyniI viso

peln tak7 8 9 10 11

Artras Andrulis 1 0 0 0 4 1

Leonas Baltrnas 0 0 0 0 2 5 2

eslovas Dauka

Leopoldas Kepalas 0 1 0

Feliksas Kriauinas 1 5 8 0 3 5 17

Pranas Maeika 0 0 2 0

Eugenijus Nikolskis

Leonas Petrauskas

Zenonas Puzinauskas 6 0 0 8 4 5 18

Stasys akus 0 1 0

Pranas Talznas 12 9 13 21 12 5 67

Juozas ukas 3 5 3 3 4 14

Treneris Feliksas Kriauinas

1 lentel. Lietuvos krepinink indlis II Europos vyr krepinio empionat 1937 m.

mandos vadovo ir trenerio mintys: Esame giliai su jaudinti lietuvi nuoirdumu, kur parod mums visur kartu su savo garbingais nugaltojais . Lie-tuvi vai ingumas tikrai pasigrtinas . Apie Lie tu v ir apskritai apie Baltijos val sty bes mes, atvi-rai turime prisi painti, iki iol turjome silpniausi supratim (26).Lietuvos rinktin, kurios vi si aidjai (iskyrus P. Tal -z n) aid aiktje, buvo pranaesn u varovus i Egipto ir laimjo jau etas tarpvalstybines run gtynes i eils.

1937 m. Lietuvos ir Egipto vyr krepinio rinktins Kaune, Kno kultros sporto rm salje. I kairs: klpo A. Andrulis, J. ukas, S. akus. Stovi: L. Baltrnas, L. Kepalas, Z. Puzinauskas, F. Kriauinas

1937 m. gegus 11 d. Kaunas.12LietuvaEgiptas 22:14 (12:4). A. Andrulis 5, L. Baltrnas 0, Leopoldas Kepalas 2, F. Kriau inas 6, Pranas Maeika 1, Leonas Petraus kas 0, Z. Puzinauskas 2, Stasys akus 0, J. ukas 6. Treneris F. Kriauinas.

Rungtyns su Egiptu tarpusavio nuoirdumo iraika

Tai buvo Egipto krepi nink geros valios vizitas Lietuvo-je pasibaigus Europos em-pio natui Rygoje. Egipto ko-

21

Lietuvos krepininkai, lai-mj Europos empionat, aid dom, gra krepi-n, tapo pageidaujami sve-

iai vairiose Europos alyse. Daug kas norjo ivys-ti ger krepin, imginti jgas su naujais Europos empionais. Viena toki ali buvo Pranczija. alis turjo nema tarpvalstybini rungtyni patirt, buvo pasie kusi ir svari pergali. Krepinis buvo i ties po-puliari sporto aka Pranczijoje. Senajame pasauly -je Pranczija buvo pirmoji alis, kuri jau 1893 m. atkeliavo vos treius metus gyvuojantis krepinis. Pranczus krepinio mok paties krepinio sumany-to jo Deimso Neismito (Jeames Naismith) mokinys B. Ri do (B. Rideout). Paryiuje rengtoje salje bu vo pakabinti pirmieji Europoje krepiai. 1907 m. krepi-nis trauktas fizinio lavinimo programas.

Pranczijoje 1936 m. buvo daugiau kaip tkstan-tis krepinio klub. Juose krepin aid beveik 20 tkstani aidj.

1938 m. vasario 26 d. Paryius. 13LietuvaPranczija 18:25 (6:10). A. Andrulis 0, L. Baltrnas 2, Vytautas Budrinas 3, Juozas Jurgla 0, F. Kriauinas 5, Z. Puzinauskas 8, Vilius Variakojis 0. Treneris F. Kriauinas.

Susidomjimas iomis rungtynmis buvo ne regtas Lietuvoje, Pranczijoje, kituose emyno kratuose. Lietuvoje visiems rpjo, ar pavyks ms krepinin-kams atsispirti labai pajgiam varovui, apginti Euro-pos empion vard. Pranczai norjo rodyti, kad j rinktin i ties viena pajgiausi Europoje. Tam jie turjo rimt argument. Pranczijos vyr krepinio rinktin 1937 m. baigiantis buvo laimjusi Paryiu-je vykusias Nacij taurs varybas. Pranczai finale veik Latvijos aidjus 25:24.

Pirma Europos empion neskm Paryiuje

Vasario 23 d. ms krepi-nio rinktin ivyko Paryi tarpvalstybini rungtyni su Pranczija. Tai pirmas vie-

as pasi ro dymas. Kaip jis bai gsis? Ar pajgsim apginti meisterio titul? Tas klausimas rpjo ne tik sportinin-kams, bet ir kiekvienam lietuviui .

Paryiuje mus pasitiko pulkas urnalist ir vietini lietuvi. Tarp j matme raytoj Broni Rail, skulp-tori Broni Pundzi ir kt. (23).

Deja, rungtynes ms krepininkai pralaimjo. Kodl?

Lietuvos komanda savs nepateisino. Pranczai buvo greitesni ir vikresni. Tiesa, jie aid gana kie tai, bet jie puol. O dengimo atveju silpniausi Lietuvos rinktinje buvo Jurgla ir Budrinas. Vienas Kriaui-

Europos empions Lietuvos rinktins meistrikumo imginimai ir dar viena nepaprasta pergal

(19381940 m.)

Lietuvos rinktin laukiama Europos krepinio gimtinje

1938 m. Lietuvos vyr krepinio rinktin prie ivykdama Paryi. I kairs stovi: Z. Puzinauskas, V. Budrinas, L. Baltrnas, P. Maeika, B. Giedraitis, J. Jurgla. Sdi: A. Blinstrubas, dr. J. Navakas ir E. Raceviius. Klpo: A. Andrulis, F. Kriauinas, S. akus, V. Variakojis

22

nas save pateisino. Tiesa, labai nesisek lietuviams mtyti. Tiesiog i krepio sviedinys iokdavo. Bet fak-tas lieka pranczai bent t dien buvo geresni .

Lietuviai yra gras atletai, puikiai ino visas krep-inio paslaptis ir, jei jie geriau nepasirod, kalti yra pranczai. Tai jie danai neleido daryti lietuviams tai, k norjo (23).

Prancz spaudoje daug domi t rungtyni at-garsi: PranczijosLietuvos rungtyns visais atvejais nusisek. Tai visapusikas triumfas. Mums yra itin ma-lonu padkoti savo aidjams u tok gra pasirody-m, kuris juos ikelia geriausi Europos komand virnes . Prie rungtynes ir didiausi Pranczijos komandos alininkai nedrso laukti tokio palankaus rezultato ms garbei.

Ir tikrai, po laimjim Nacij taurs varybose buvo galima manyti, kad ir Pranczijos komanda turi ma galimyb, taiau manyti, kad ji nugals Lietuvos komand, kuri, nepamirkime, yra Europos meisterio titulo laikytoja, niekas nedrso (2).

Lietuvos krepinio rinktins pergali Europos em-pionate aidas buvo girdti visoje Europoje, inoma, ir Pranczijoje. Tai liudijo ir irov dmesys Lietuvos rinktinei. To meto spaudoje raoma, kad rungtynes irjo 10 tkstani, kitur kad 20, dar kitur kad 30 tkstani.

Dar niekados neteko matyti tokios skaitlingos i-rov minios, taip susipainusios su ms sportu, to-kios entuziastingos .

Minios entuziazmas aikiai bylojo t pasitenkini-mo jausm, kur igyveno irovai besigrdami jiems pateiktu spektakliu. Faktas yra aikus, kad krepinis, o ypa tarptautinis krepinis, turi savo alinink, tik rei-kia rengti toki lygi pajg susitikimus (23).

Kiekvienos alies rinktins tarpvalstybins rungtyns svarbus vykis

Pastebtina, kad Lietu-vos krepi nink pralai-m jimas ivykoje, nors ir labai pajgiam varo vui, buvo la bai jautriai sutik-

tas Lietuvoje, dl jo sielotasi, nerimauta. Tai pagrin-dia teigin, kad alies rinktin, jos sportiniai rezulta-tai, aidimas ir elgesys yra tikrasis alies krepinio (jei ne daugiau) atspindys. Taigi Lietuvos krepinio rinkti-ns kiekvienos tarpvalstybins rungtyns yra reik-mingos visuotiniu poiriu.

1938 m. kovo 12 d. Talinas. 14LietuvaEstija 36:24 (14:9). A. Andrulis 2, L. Baltrnas 5, V. Budrinas 13, J. Jur gla 4, F. Kriauinas 4, Z. Puzinauskas 8, V. Variakojis 0. Treneris F. Kriauinas.

Po pralaimt rungtyni Paryiuje Lietuvos vyr rinktins Europos empions lauk dar vienas neleng-

vas imginimas rungtyns su Estijos rinktine. Ne-lengvas ir todl, kad Estijos rinktin buvo labai pajgi varov, ir todl, kad vyko Taline ir btinai reikjo apginti Europos empion garb.

Bti ar nebti?Bti!

Artjaniomis Lie tu vosEs ti jos krep- i nio rungty nmis susido mjimas buvo ne ma es nis (kaip ir run gty-

nmis su Pranczija S. S.). Ir ia daugelis dvejojo, ar meisteriui pavyks sveikam grti i bandymo .

Graaus prijauianij brelio lydimi ivyksta Talinan 10 rinktins pasiryli atitaisyti paeist j, kaip Europos meisteri, vard .

Svarbios rungtyns tikriems krepinio meistrams ne baims varo, bet sustiprina ryt, padvigubina jgas.

Pagaliau ateina tas momentas, kada vyrai turi lyg to Hamleto odiais tarti: Bti ar nebti!. Ir jie nu-sprend Bti!. Ir tikrai ms vyrai parod, ko jie verti: nugaljo utikrintai Estij . Visi vyrai ko-vojo be priekaito. Ypa geras buvo Bu drinas. Pui-kus kamuolio skirstytojas Jurgla savo ap gaulingais pasais (klaidinamaisiais perdavi mais S. S.) danai ivesdavo estus net i pusiausvyros. Neatsi liko nuo j ir Andrulis su Kriauinu: sugebjo vienodai puikiai dengti, kaip ir pulti. Komandos puik susiderinim ubaigia Baltrnas su Puzinausku, savo itin pavojin-gais prasiverimais prie est krepio (23).

1938 m. kovo 26 d. Kaunas. 15LietuvaLatvija 24:19 (10:13; 19:19). A. Andrulis 1, L. Baltrnas 4, V. Budrinas 14, J. Jurgla 1, F. Kriauinas 0, Z. Puzinauskas 4. Treneris F. Kriauinas.

Didioji msl Tokia prasm buvo suteikta art-janioms tarpvalstybinms Lie tu-

vaLatvija rungtynms. Jomis vl buvo nepaprastai susidomta: juk ais dvi Europos empions: Latvi-ja 1935 m. ir Lietuva 1937 m.! Ne vien i prieas-tis dar rungtynes ypatingas. Iki iol Lietuvos vyr krepinio rinktin n karto nebuvo laimjusi rungty-ni su Latvija visas penkerias aistas rungtynes buvo laimj latviai.

Netenka ia kalbti apie abiej varov komand sudtis. Jose naujokams nebus vietos. Per daug rimtos rungtyns, kad bt daromi kokie bandymai. Dalyvaus tik tie, kurie usirekomendavo, tikino ir rod, kad jiems tokia kova gali bti be baims patikta .

i rungtyni laukta, daug i j tiktasi ir Latvijoje. Kaip Lietuvoje, taip ir Latvijoje susidomjimas Lietuvos ir Latvijos krepinio rungtynmis buvo ne maesnis. Ypa jis pakilo po taip spdingo Lietuvos komandos laimjimo prie estus . Visi tikjosi savo komandos gero pasirodymo. Ir i tikrj Latvijos komandos paangumu teko tik nusistebti . Bu-vs Europos meisteris daug padirbjo ir aikiai siek

23

dar kart rodyti savo pranaum, iki kurio, reikia pri-painti, jam jau visai nebetoli .

I ties tai buvo lygi varov aidimas. Pirmj klin 13:10 laimjus latviams, antrj geriau aid Lietuvos krepininkai pasivijo varovus ir rezultat ilygino. Pasibaigus rungtynms skirtam laikui rezul-tatas 19:19. Likus kelioms sekundms latviai ilygino! Pratsimas. Per tas 5 minutes Lietuvos aidjai pel-n 5, Latvijos n vieno tako. Tad Lietuvos rinktins pergal 24:19!

Europos meisteris pateisina save ! (23).

Pirmoji Lietuvos rinktins pergal rungtynse su Latvija

Kaip atrod Europos meis-teris Lietuvos komanda? Ir kart savo aidimu jis ti-kino. Tai jau bylojo ir pats

rungtyni rezultatas. Nors lai m jo pelnytai, bet neliko ir be pastab. Vis pirma nortsi j matyti moraliai tvirtesn . Staiai keistai atrodo jo laikini pakriki-mai, nemokjimas momentais susiimti, kai ypa to reikalauja prieininko vis didjantis aktyvumas . Meisteris turt rodyti daugiau pasitikjimo savimi, o ypa alto kraujo lemiamais momentais . iaip aidimu ir sugebjimu jis visai save pateisino (23).

1938 m. gegus 22d. Kaunas. 16LietuvaPranczija 36:24 (19:8). A. Andrulis 2, L. Baltrnas 2, V. Budrinas 16, J. Jurgla 6, F. Kriauinas 4, E. Nikolskis 2, Z. Puzinauskas 4, V. Variakojis 0. Treneris F. Kriauinas.

Meistrikai aid krepininkai, garbingai elgsi irovai

Kai ms krepi nin kai me t pra-dioje pra laimjo Pranc zijos rinktinei Paryiuje, run g ty ni Kaune buvo laukiama ne kan triai ir su viltimi. Toms rung tynms

rengta net krepinio aikt lauke, ia rungtynes galjo stebti per 8000 irov. Joms kruopiai rengsi ir Lietuvos krepininkai. Jie geru aidimu rod savo pra-naum: apgyn pajgiausios Europos rinktins vard ir garb.

Jau prie septyniasdeimt met suprasta, kad alies vard, sport, kultr garsina ne tik pergals sporto aiktse, bet ir irov elgesys, j kultra.

Malonu, kad publika isiskirst graiai primusi sveius aidjus ir jiems taip pat negailjo plojim. Bt visai nesuprantamas irov nekultringumas pasikvietus sveius jiems reikti nepasitenkinim net vilpimais, kaukimais reikti protest prie vienoki ar kitoki j aidimo skm. Juk niekas negali pageidau-ti, kad atvaiav sveiai btinai turi pralaimti . Juk sportinis aidimas nra skirtas, kad per j skiepy-t taut neapykant . aidjai atvyksta kvieiami kaip sveiai. Todl malonu, kad ms rungtyni mg-j publika moka graiai ir kultringai sutikti ir priimti sveius . Tai rodo lietuvi visuomens kultringu-m ir tradicin vaiingum gerbti svei (23).

Tai buvo paskutins Lietuvos vyr krepinio rinkti-ns rungtyns 1938 m.

1939 m. sausio 21 d. Ryga. 17LietuvaLatvija 18:29 (11:11). A. Andrulis 0, L. Baltrnas 0, Balys Giedraitis 0, F. Kriau inas 4, Z. Puzinauskas 2, Mykolas Ruzgys 12. Treneris F. Kriauinas.

Europos empionai vl nugalti

Nemalonu buvo skaityti to-kias ir panaias dienrai an-trates. Europos vyr krep i -

nio empionato metus, 1939-uosius, Lietuvos rin ktin pradjo sukeldama daug rpesi, nerimasties ir daug klausim. Prieastis Rygoje pralaimtos rungtyns Latvijos rinktinei 19:29.

1939 m. Tarpvalstybini rungtyni LietuvaLatvija Rygoje pradia

24

Didioji sporto nam sal perpildyta. Apie 4000 upild sal iki paskutins vietos. Garbs tribnoje buvo matyti daug aukt Latvijos vyriausybs asmen , taip pat Lietuvos pasiuntinybs nari (22).

Pirmas rungtyni klinys baigsi 11:11. Antrame Latvijos krepininkai buvo daug pranaesni ir laimjo rungtynes 29:18.

Ms komanda Rygoje taip blogai suaid, kaip seniai nesame mat. Iskyrus vien Ruzg, kuris ir ia nieko neapvyl ir temp vis komand, kiti aid pras-iau negu vidutinikai . Lietuvius nuo pat pradios apniko nesuvaldomas nervingumas, o vliau, kai jau rezultatas aikiai sviro latvi pusn, galutinai komanda itio . Ms pralaimjimas taip aidiant buvo neivengiamas, juo labiau kad latvi komanda i tikr-j yra iuo metu labai geros formos . Jos graus laimjimas kart yra neabejotinai pelnytas (22).

Kokios buvo pralaimjimo prieastys?

Pralaimjimas perspjimo enklas artjant Europos empionatui

Kai mes igirstame tvirtinim, kad latviai u mus geresni, tai greitai kyla klausimas: nejau-gi Europos krepinio meisteris taip sumenkjo, kad dav

save pralenkiamas savo kaimyn? Ir taip, ir ne. Latvi krepinio paanga abejoti netenka, tai jie ieidavo nu-galtojai: taip buvo Berlyne, taip buvo Paryiuje, taip buvo Rygoje. Kas gi atsitiko ms vyrams, ku riuos tiek daug buvo sudta vili ir visai pagrsto pasitik-jimo, o vis dlto jie buvo nugalti . Pralaimjimo prieasi reikia iekoti tik savo aidime. Rodos, ai-kus dalykas: ilaikyti savo sportin form galima tik rungtyniaujant su stipriais varovais ir daug dirbant. Iki iol ms krepinis i slyg nesilaik . Ge-rieji ms krepininkai stiprios konkurencijos neturi, todl j forma nenoromis menkja. Tai yra rimtas spjimas prie Europos pirmenybes (22, 23).

193918 m. vasario 4 d. Kaunas. LietuvaEstija 20:18 (8:4). A. Andrulis 3, B. Giedraitis 1, F. Kriauinas 6, Vytautas Norkus 0, Z. Puzinauskas 4, M. Ruzgys 6. Treneris F. Kriauinas.

Visuomens nuomon iek tiek geresn

Tai buvo paskutins tarp-valstybins Lietuvos vyr rinktins rungtyns ren gian-

tis gegu vy ksian iam Europos em pio natui. Nors ir maa persvara rodytas pranaumas per rungtynes su labai pajgiu varovu patais ir pai krepinink, ir krepinio myltoj nuotaik, bet nerimo buvo lik daug. Nerimauta dl esmini dalyk: aidj pareng-ties kryptingumo, aidimo taktikos kaitos ir kit.

Krepinio garb iek tiek pataisyta, taiau dar vis labai liesai. Varovas savo kvalifikacija vertas dmesio ir todl pasiekti prie j laimjimai turt diuginti . Taiau itaip sakyti bt ne visai teisin-ga, nes ms vyrai maai teparod to, kas paprastai diugina krepinio mgj ak . Ms komandos kaip vieneto, vis dlto mes dar neturime . Stebint rungtynes aikiai galima matyti silpn ms vyr kon-dicij . Gale aidimo matme, kaip ms vyrai tik sunkiai gynsi . Neturim pasiduoti vadinama-jai ms krepinio plonybi galiai (visk lemianiai technikai S. S.). Turt bti einama prie naujo ai-dimo stiliaus, paremto atletika kova ir aidimo gera sparta. is naujo aidimo bdas reikalauja ne-paprastai daug jg ir todl j iugdymas turt bti ms pirmas udavinys ruoiantis didiosioms pava-sario kovoms (22).

Grai Europos krepinio pavasario vent Lietuvoje

III Europos vy r krepinio em pio natas surengtas Kau-ne pavasario iedams puo-iant em, diuginant mo-

1939 m. III Europos empionato atidarymo ikilms naujai pastatytoje Kauno sporto halje

25

gaus ak ir ird. Tai buvo ir Europos krepinio em -pionat pavasaris: geriausios emyno vyr ko mandos trei kart susirinko garbingai pasigalynti krepinio aiktje.

Kaunas ir visa Lietuva rengsi graiai krepinio ventei: miest ketino atvykti 17-os ali vyr krep-inio rinktins. Vis dlto klajojanti po Europ Antrojo pasaulinio karo mkla kai kurioms alims sutrukd atvykti.

III Europos empionate dalyvavo atuoni ali rinktins visos pajgiausios emyno ali rinktins: visos trys II Europos empionato prizininks Lie-tuva, Italija ir Pranczija, ketvirtos vietos laimtoja Lenkija ir, inoma, pretendents empiones Latvi-jos ir Estijos rinktins. Be to, empionate dalyvavo Vengrijos ir Suomijos rinktins.

Bene graiausioje Kauno vietoje, uolyne, pas-tatyta pirma sporto sal Kauno sporto hal Europos krepinio empionatui. Pati didiausia lietuvi do-vana krepinio pavasario ventei, jos sveiams buvo geranorika, ilta, nuoirdi, tikrai pavasarika moni nuotaika.

Kas gali nesidiaugti, nepamirti kasdienini r-pesi, kai prie akis mato vairi taut pasiryli brius, atvykusius ms em savo tautos spor tins garbs ginti. Ir ko dabar Kaune nesutiksi: ir viesia-plauk malon suom, ir saule degus, visada besi-ypsant liekn ital, garbiniuotais plaukais vengr ir mandagumo empion prancz (26).

Kas laims Europos empiono titul?

klausim bu vo daug skir t-in g atsa kym, bet visi man, kad empionatas bus domus. Paskutinius dvejus metus gali-

ma drsiai laikyti Europos krepinio klass didelio pakilimo laikotarpiu . III Europos pirmenybse dalyvauja tik patys stipriausi emyno krepinio atsto-

vai . Bsimasis meisteris turs pereiti per kartas ugnis, kol pelnys garbingj vard (22).

Kokios III Europos empionato prognozs vyravo?Kas galt ipranaauti bsim nugaltoj? U-

sienyje buvo daug nuomoni. Lenkai mena mus lai-msiant, pranczai link pasitikti daugiau latviais, taiau ia pat priduria, jog ir jie, pranczai, tursi didel ans, tik reiksi mokti j paiupti . Ital nuomoni neteko girdti, bet ar jie nesitiki? O kur es-tai, vengrai ir patys kukls lenkai?

Lietuvoje, kaip galima nujausti, daug kas tvirtai tiki msiki pergale. Pagrindas tam yra, nes turime stipri rinktin, kuri atsidjusi dirbo ir tebedirba, tur-sime sav aplink, kuri kvps ryto, nors ms vyrai ir be to yra pasiry (22, 26).

Jei dar pridsime FIBA Generalinio sekretoriaus R. V. Donso nuomon, kad nugals Lietuva arba La-tvija, vengr pripastamas lyderes Lietuv, Latvij arba Lenkij, galim pretendent laimtojus buvo daug.

Didelis dmesys empionatui ir kitose alyse

Pasiuntusi Euro pos em-pionat Kau ne labai paj-gi rinktin, Latvija dmiai steb jo tiek rengimsi em-

pio natui, tiek jo eig.Latvi spauda pradjo plaiai rayti apie treisias

Europos krepinio pirmenybes . Latvija savo ko-votojus Kaun ilydjo labai ikilmingai, nuoirdiai . Dabar visa Latvija iri Kaun ir laukia savo krepinink laimjim (22, 26).

empionato ivakarse Lietuv atskriejo telegra-ma i ikagos: Perduokite Lietuvos krepininkams i Amerikos lietuvi sporto komiteto irdingiausius lin-kjimus laimti antr kart pergals laurus. Amerikie-iai domisi bsimomis pasekmmis. Advokatas Bal-inas, daktaras Bieis (22, 26).

1939 m. Europos empionato globjas Respublikos Prezidentas A. Smetona ir Lietuvos vyriausybs nariai empionato atidarymo ikilmse

1939 m. Ms tautiniai okiai buvo graus empionato atidarymo ikilmi akcentas

26

Tebnie empionatas ir sporto kultros altinis

Sporto kultra kul t ros sri-tis, kurios pagrindas yra sporti ninko, komandos san-tykis su sportu kaip sociali-

ne vertybe. Tai ypa tinga gyvensena, tar pu savio santy-kiai, elgesys ir kt. Krepinio varyb esms, tikrosios paskirties suvokimas buvo graiai, pra smingai api-brtas Respublikos Prezidento A. Sme tonos kalboje, pasakytoje atidarant Europos em pio nat: Paprastai manoma, kad rungtyni tikslas yra vieniems ir kitiems laimti pirmas ar bet kelintas vietas. Tai teisyb. i-rovai taiau gali ir kitaip vertinti aismo prasm: jiems estetinio pasigrjimo teikia abi alys nu galtojai ir nugaltieji, jei tik kilniai ir dailiai aidia. Tomis sly-gomis nugaltojai pasirodo primi inter pares pirmu-tiniai tarp lygij. Taip jauiant sporto gro, reikia laukti i irov, kad jie parodys simpatijas ne tik lai-mjusiems pirmsias vietas, bet ir j nelaimjusiems sportininkams. Juk svarbu visas ais mas, o ne viena kuri jo dalis . Linkiu, kad ios Europos krepinio varybos sustiprint vis krat sporto kultros ryius, o tuo dar labiau pa skatint tautas kultringai bendrauti (26).

Tai pravartu suvokti ir dabar.

1939 m. gegus 22 d. Kaunas. 19LietuvaLatvija 37:36 (15:17).

Pirm Europos empionato dien finalas?

Lietuvos ir Latvijos rinktini aidjai buvo i ties pajgs ir, be abejons, pretenda vo lai mti Eu ro pos em pio n ti-

tu l. Tai rod ir j tarpusavio rungtyns, ai stos jau pai pirm varyb dien. Bet tuomet dar niekas ne-galjo numatyti, kad t rungtyni laimtojai ir taps naujais empionais. Susidomjimas tomis rungtyn-mis buvo milinikas. Kauno sporto halje buvo per 11 tkstani irov (22).

Lygi varov nedidel jg persvara irykjo tik per paskutines rungtyni sekundes. Tai buvo didiuls tampos sportin kova. tai kaip ias istorines run g-tynes apra yms to meto sporto urnalistai:

K. erkelinas: Pat pirmj dien geltonai a lia apranga vilkintieji turjo paias sunkiausias rung-tynes su latviais. Retai kada yra buvusi jaudri ir dra -mati ka kova, ypa paskutines 10 min. Latviai pirma-vo net 6 takais (27:21), bet msikiai pajg ilyginti ir tsyk uvir lyg katile. Likus 5 min. iki pabaigos pasekm rod 31:29 Lietuvos naudai, bet latviai ne-pasidav ir dar likus pusei minuts prie baigms vil-puk turjo taku daugiau.

Hal drebte drebjo nuo riksm. skliautus duo ovacijos ir nusivylimo prasiverimai. Msikiai oko paskutinin antpuolin. Lubinas gavo kamuol po krep-iu, met, kamuolys paokinjo ant lanko ir paga liau krito Lietuva laimjo 37:36 (33).

J. Kusa: Tai buvo temptas, nepaprastas susikirti-mas, kurio pasekm iki paskutins sekunds svyravo ir pagaliau Lubino metimu nusviro ms naudai vie-no tako skirtumu . Retai rungtyns bna tokios dramatikos. Dramatikos jos buvo ne tik pavieniais akimirksniais, bet ir itisa visuma, o ypa paskutines 10 minui. Latviai buvo usipl iki tol skirtum

1939 m. Lietuvos rinktins krepininkai pasireng rungtynms. I kairs: F. Kriauinas, P. Lubinas, V. Budrinas, L. Baltrnas, Z. Puzinauskas, M. Ruzgys, P. Maeika, A. Andrulis, J. Jurgla, V. Leinskas

27

savo naudai net eis takus (27:21), bet msikiai su ypatingomis pastangomis ilygino ir tada prasid-jo paios jautriausios minuts. Didelio pasiryimo aidimas, penkios minuts iki pabaigos rod 31:29 Lietuvos naudai. Bet latviai nepasidav, vis sugebjo pirmauti dviej tak skirtumu, pusei minuts likus dar turjo vien tak viraus.

Tokiam tempimui tvyrant buvo visikai supranta-ma, kad irovai neitvr, sitrauk tok susijaudi-nim, tok jautrum, kok sunku sivaizduoti. Spor-to hal dundjo nuo nepabaigiam ovacij ir greta nusivylimo pasireikim. Ir kai pabaigoje vilpukas paskelb galutin pergal, kas gi galjo neokti aik-tn sveikinti, kilnoti laimtoj? Pagaliau visas entu-ziazmas buvo ilietas tautos himnu: himnas buvo sugiedotas vis irov su nepaprastu jautrumu ir galia (22, 26).

Ir Latvijos spauda negailjo vietos i rungtyni aptarimui. Lietuva laimingai nugaljo didiau-si klit . Lietuvai rimiausias konkurentas La-tvija nugaltas. Tai buvo neregta krepinio kova, antr syk taip pagaunanios kovos gal jau nebeteks igyventi. Lietuvai tai buvo prestio reikalas, o Latvija kovojo, kad atgaut prarast meisterio titul (26).

Latvijos krepinio istorijoje raoma: Rungtyns bu vo tikrai dramatikos, irov nervai buvo si-temp iki ribos. Ilg laik pirmavo Latvija, taiau gal gale ms komanda pralaimjo 36:37. I 15 skirt baudos metim ms krepininkai sugebjo inaudoti tiktai... du baudos metimus. Baudos me-timai Latvijos krepininkams buvo silpna vieta jau daugel met. 1937-aisiais Rygoje pagal baudos metim tikslum Latvija buvo paskutinje vietoje baudos metim tiks lumas buvo 31,92 proc. Kaune buvo ne k geriau 34,95 proc. ir priepaskutin vieta. Lietuviai pasiek 56,44 proc. baudos metim tikslum (20, 33).

Ir senieji karygiai diaugtsi

Lietuvoje i spdinga pirma pergal III Europos em pio-nate sutikta diaugs mingai,

suprantant, koki aukt klit kelyje nugaltoj pa-kylos link veik Lietuvos krepininkai. I ties diaugtis buvo kuo. Lietuvi tautins aistros augo. Entuziastingas urnalistas ra: Jei dabar i kap pri-sikelt senieji karygiai ir kankiniai, kovoj u Lietu-vos laisv, jie pravirkt diaugsmo aaromis kartu su mumis (33).

1939 m. gegus 23 d. Kaunas. 20LietuvaEstija 33:14 (16:3).

Baltijos kaimyn Estija nugalta nesunkiai

empionato tvarka ra tis l m, kad antrsias em pio na to run g-ty nes Lietuvos krepininkai ai-d su gerai pastama var o ve

Estijos rinktine. Tai buvo penktosios tarp valstybins rungtyns su ios alies krepininkais. Iki iol i aist ketveri rungtyni tik kart Lietuvos rinktin buvo pri-versta pripainti est virenyb. ios Europos empio-nato rungtyns Lietuvos rinktinei klostsi labai palan-kiai. Tik 18- pirmo klinio minut, kai lietuviai pirmavo 16:1, Estijos krepininkai pirm kart peln du takus.

Sddami nuoaliai ir be susijaudinimo stebdami, kaip lietuviai aibikai aidia, galime tikrai supras ti, kokioje sunkioje kovoje ir koki ger rezultat pasie-k Lietuvos rinktin. Kiekvienas lietuvis aidjas yra paruotas iki tobulumo. Nuostabiai gindamiesi, vienu akimirksniu jie vis savo penketuk perkelia smogia-mj puolim. Pridkime dar tikslius metimus i tolo, tai ir turime ypatyb, kurios lietuvi penketuk daro glaud, solid vienet (26).

Graiai apie Lietuvos krepinink aidim per rungtynes su estais atsiliep ir Latvijos krepinio i-novai: Tik dabar gerai pamatme, kokia milinika jga Lietuvos komandoje. Estijos komanda buvo stip-ri, bet lietuviams ji nieko negaljo padaryti (26).

Latvijos rinktins vadovas Valdemaras Baumanis: Krepinio sportas paskutiniais metais padar milini-k paang. Rungtyns, kurias dabar matome Kaune, ne tik paymi grai ir unikali kov, bet taip pat tak-tikai ir technikai yra auktos verts . Lietuviai aidia tikrai labai gerai. Estams parod tok aidimo supratim, kai kuriuos techninius triukus ir taktinius manevrus, kurie varovams visai svetimi (38).

Po i rungtyni pasigirdo ir labai optimistik mini: Ms rinktin aid jau did aidim, vert meisterio vardo (22).

1939 m. Lietuvos rinktin empionato metu mgavosi Lampdi gamtos groiu ir ramybe. I kairs stovi: M. Ruz gys, V. Budrinas, J. Jurgla, F. Kriauinas, P. Lubinas. Klpo E. Nikolskis

28

1939 m. gegus 24 d. Kaunas. 21LietuvaLenkija 46:18 (25:9).

Lietuvos rinktins aidimas gerjo

Ir ios rungtyns nesuteik progos krepinio myltojams pasijaudinti. Lietuvos krepi-

nink pranaumas ir puolant, ir ginantis buvo rykus. Toks aidimas, kok sukr ms rinktin, galima

visai vadinti klasiku . Lenk rodytas judrumas prie Pranczij stai-

gs per bgimai ir jautrs metimai viskas buvo suvaldy ta nepaprastai tankaus msiki dengimo (gynybos S. S.). Dengimas kaip tik ir yra pati pa-grindin ms ekipos stipryb; prie j iki iol n vienas i trij varov lemiamai prasiverti negal-jo . Puolamieji veiksmai vakar ms rink tinje buvo tiesiog neatginami. Visa tai daroma labai greit, bet kartu apdairiai ir tiksliai, deriniai pinti staigs ir dl to prog takams daryti buvo apsiai . Rink-tin savo aidim dar pagerino taip, kad jau baig pasiekti savo geriausi form (23, 26).

1939 m. gegus 25 d. Kaunas. 22LietuvaPranczija 47:18 (23:6).

Lietuvos krepinink pergals siekis papuotas taktiniais deimantais

Rungtyni rezultatas beveik atitinka rungtyni su Lenkija rezultat. Registruodamas j rungtyni sekretorius... su kly-do. Lietuvos komandai pir-

maujant 20:6, A. Andrulis met vien baudos metim, bet rungtyni protoko le (paskui, inoma, ir spau doje) urayta, kad re zultatas 22:6 (ne 21:6, kaip turjo bti). i klai del jokios takos nei rungtyni eigai, nei j ga lu-tiniam rezultatui ne turjo, nes Lietuvos krepininkai savo aidimu vl diugino ir savus, ir sve ius.

Taktikos deimantais rinktins aidimas galjo su-a vti, k norite. Tai buvo toks aidimas, kok ge resn sunku sivaizduoti. ia aid tikras krepinio meiste ris.

1939 m. Lietuvos rinktins vidurio puoljas P. Lubinas per rungtynes su Pranczija

1939 m. Per minuts pertraukl. I kairs: P. Lubinas, J. Jurgla, M. Ruzgys, V. Budrinas, F. Kriauinas

Ir prie to viso nepaprastas aidik usidegimas, ne-paprastas pergals alkis, kuris aidikus skraidinte skrai-dino ir vert kovoti iki paskutins minuts (22, 26).

1939 m. gegus 26 d. Kaunas. 23LietuvaVengrija 79:15 (29:9).

od taria Lietuvos jaunieji krepininkai

Rezultatyviausias i run gty -ni aidjas buvo Z. Pu zi -naus kas, Lietuvoje uau gs,

spariai tobuljs krepininkas. Tai buvo m s ateities krepinio spindul ys.

Lietuvos pergale prie Vengrij niekas neabejojo, todl ir irov hal nebuvo pilna, tik apie 7000 . Ne paskutinje vietoje reikia paminti ir tai, kad krep-inio men lygiomis rod ir ms jaunieji . Tai itin diugus reikinys, rods juo labiau kad daugiau auga stipresni krepinink jg, kurioms juk ateity-je vl reiks ginti Lietuvos, kaip stipriausio Europoje krepinio meisterio, vard (22, 26).

1939 m. gegus 27 d. Kaunas.24LietuvaSuomija 112:9 (48:3).

Rekordinis Lietuvos rinktins rezultatas

Tai buvo nelygi varov ai-di mas. Nugaltojas nek l nie -kam abejons. Domino kitas klausimas: kokiu rezultatu Lie -

tuva laims? Suomija Europos empio nate dalyvavo pirm kart. ios alies ir Baltijos ali artumas nepa-djo Suomijos krepinink meistrikumui. i koman-da buvo panaesn draug pulkel, negu nacionali-n rinktin. Ji tai greitai pajuto .

Kad Lietuvos rinktin laims prie Suomij, t kie-kvienas galjo pasakyti. Buvo tik klausimas, ar msikiai nors kurti kuo didesn skirtum ir, jei taip, ar uteks lai-ko pasiekti rekordui, kur latviai ikl labai auktai (La-tvijaSuomija 108:7 S. S.). Ir viena, ir antra pasitvirtino: didelis gebjimas leido rekord pagerinti (12, 26).

29

1939 m. gegus 28 d. Kaunas. 25LietuvaItalija 48:15 (29:7).

Treioji Lietuvos krepinink pergal aidiant Europos empionate su italais. Daug rykesn negu prie dvejus metus

Tai buvo pas ku tins Lie tu-vos vy r krepinio run gty -ns III Europos empionate. Grai Lietuvos rinkti ns per gal papuo sep ty neri rungty ni ilgio keli iki Eu-ropos empions vardo. Bu-

vo daug diaugsmo. Ir ka in ar kas tada pa gal vojo, kad kit Lietuvos vyr rinktins rungtyni Europos empionate reiks laukti... 54 metus?

Lietuvos krepinink klas buvo parodyta taip, kad ir geros ital pastangos daug nieko nelaimjo . Italai nuo didesnio pralaimjimo gelbjosi kamuolio laikymu, kas i dalies jiems ir pavyko (19).

Priekario (1937 ir 1939 m.) Europos vyr krepi nio empionatuose Lietuvos rinktin aid 12 rung tyni ir visas laimjo. Lietuvos krepininkai per vie nas rungtynes peln vidutinikai po 43 takus, j var o vai po 18.

Lietuvos krepinink aidimas pasaulinio lygio

Krepinis spariai popu lia-rjo. 1938 m. buvo teigiama, kad pasaulyje krepiniu do-mjosi per 80 milijon mo-

ni 60-yje ali. Krepi n aktyviai aid per 20 mi lijon moni (23).

Populiarjo jis, inoma, ir Europoje. Kartu gerjo ir aidj, komand meistrikumas, keitsi, domesnis darsi pats aidimas. Europos krepinio tobuljimo variklis ir buvo Lietuvos rinktins aidimas, aidimo vairov, rezultatyvumas III Europos empionate.

aidimo klass pakilimas iose pirmenybse buvo labai ymus. Latvija, Lenkija, Pranczija ir Estija toli paengusios . Ir vis dlto tarp viso ito pakilimo Lietuva aikiai, net per daug aikiai, buvo pranai ir nepasiekiama.

Usienio ali specialistai teig, kad Lietuvos krep -inis tai jau nebe Europos, bet pasaulins klass (19).

Lietuvos krepinink pergal III Europos em-pio na te sukl Lietuvoje antr galing krepinio entuziaz mo bang, ji neatslgsta ir iandien.

ymus skulptorius Vincas Grybas: O tos krepinio rungtyns tai vis Lietuv ijudino nuo didiausio iki maiausio. Dar pirm kart a Kaune maiau toki didel mini ir taip entuziastik o visi sako, kad lietuviai lti. Kaip utrauk tautos giesm keliolikos tkstani minia, tai staiai oras virpjo.

Toji pergal sukl visame krate entuziasting krepinio mgj sjd, kuris turjo tiesiogin tak tolesniam ios sporto akos plitimui, jos didiuliam populiarumui .

Kartu mes gijome ger krepinio mokykl, kuriai bdinga aukta technika ir lanksti taktika (13).

1939 m. Lietuvos vyr krepinio rinktin III Europos empionato laimtoja su Respublikos Prezidento A. Smetonos dovana. I kairs: P. Lubinas (su vliava), F. Kriauinas, V. Budrinas, L. Baltrnas, Z. Puzinauskas, M. Ruzgys, E. Nikolskis, M. lipas, P. Maeika, A. Andrulis, J. Jurgla, V. Norkus, V. Leinskas, L. Petrauskas

30

Lietuvos vardas prisimenamas ne vien dl krepinio pergali

Graiai surengta Lietuvo je, Kaune, Europos vyr krepi-nio vent jos dalyviams, sve -iams su tei k maloni prisi-mi nim apie Nemuno krat,

jo mo nes. Es ti jos komandos vadovas E. Pernasu: Gr-s atgal tvyn i treij krepinio pirmenybi Kaune ir prisimindamas maloniai pas Jus praleist lai-k, nuoirdiai praau priimti mano, kaip Estijos krep-inio komandos vadovo, ir taip pat vis ms koman-dos aidj giliausi ir irdingiausi padk u Js maloni ir tikrai irding vienag, ger brolik pri-mim ir mums parodyt dmes vienags Kaune metu. Estijos sportininkus Js tvyn visuomet labai graiai ir nuoirdiu dmesiu priimdavo. Bet toks il-tas ir irdingas primimas, kur mes patyrme per tre-ij Europos krepinio turnyr, pranoksta visa, kas iki iol ms matyta ir igyventa mielame ir pasidariu-siame mums brangiu puikiame Kaune.

Visa, kas ms igyventa, liudija tai, kad didel draugyst ir abipus simpatija sieja lietuvi ir est tautas, ir mes i visos irdies troktame, kad ms draugikumas bt nesugriaunamas ir aminas, kol gyvuos lietuvi ir est tautos (36).

Praeis 20 met ir to empionato dalyvis, Lietuvos rinktins aidjas A. Andrulis, rays: Antrasis Europos pirmenybi laimjimas tikino ir dar daugiau sustip-rino ms sportuoti bandant jaunim, parod, kad sportinje kovoje galima garbingai ginti tvyns garb prie kitus. Be to, pakartotin pergal brandino ms jaunuosius ateities tarptautinio masto pasiekimams ir ne tik vien krepinio.

aidjaiRungtyni Nr. I viso aid

rungtyniI viso

peln tak19 20 21 22 23 24 25

A. Andrulis 3 4 3 3 8 2 0 7 23

L. Baltrnas 0 7 0 3 7

V. Budrinas 2 10 4 10 3 28 16 7 73

J. Jurgla 2 2 1 2 7 10 5 7 29

F. Kriauinas 2 0 8 3 4 2 0 7 19

V. Leinskas 2 0 2 5 0 5 9

P. Lubinas 10 10 18 9 17 16 14 7 94

P. Maeika 0 0 2 0

E. Nikolskis 3 1 3

V. Norkus 2 6 2 8

L. Petrauskas 1 1 1

Z. Puzinauskas 6 2 5 6 21 20 0 7 60

M. Ruzgys 12 3 7 10 8 23 13 7 76

M. lipas 0 1 0

Treneris F. Kriauinas

2 lentel. Lietuvos krepinink indlis III Europos vyr krepinio empionat 1939 m.

1989 m. ia du kartus Europos empionas A. Andrulis

Lietuvos rinktin pirmoji Europos komanda, pakviesta aisti rungtyni JAV

Garsas apie Lietuvos vyr rinktins pergal III Europos krepinio empionate pasie-k ir krepinio gimtin JAV. Ne tik apie pergal, bet apie

ger, patraukl aidim. Dl to Lie tuvos konsulat i ka goje kreipsi i no m ikagos uni versitet atsto-vai, pra ydami kon sul tarpinin kauti, kad JAV atvyk-t pajgiausia Lietuvos komanda ir suaist su ikagos ir kit JAV miest stipriausiomis universitet ekipomis eerias septynerias rungtynes 1940 m. vasa r.

Toks pakvietimas Lietuvos sporto vadovybei buvo nelauktas, bet kartu ir malonus, nes krepinio tvyn Amerika rimtai vertino Lietuv ir panoro rimtai im-ginti savo jgas, be to, suteik Lietuvai garb bti pir-mai pakviestai i Europos (26). dom pasilym, kaip ir kitus aunius planus, sugriov Antrasis pasau-linis karas.

31

grieb, atgavo jgas ir peln daug tak, bet pergals neikovojo (26).

1940 m. gruodio 8 d. Kaunas. 27LietuvaLatvija 20:25 (13:13). Vytautas Kulakauskas 5, V. Leinskas 2, V. Norkus 4, V. Puzinauskas 0, Z. Puzinauskas 9, M. lipas 0. Treneris Z. Puzinauskas.

Lietuvos vyr krepinio rinktin aid savo pirmas tarpvalstybines rungtynes tada, kai Lietuva nete ko ne-priklausomybs ir teiss aisti oficialiose tarptauti nse FIBA rengiamose varybose.

Rinktinje aid Lietuvoje iaug krepininkai. Tarp j ir rinktins debiutantas Vytautas Kulakauskas, vliau vienas geriausi Lietuvos krepinink ir treneri.

Nebelikus galimybs aisti FIBA rengiamose ofi cialiose tarptautinse varybose, reikjo ieko-ti kit keli isaugoti Lietuvos rinktin, palaikyti jos meistrikum, kiek manoma jos ir Lietuvos krepi-nio presti. Lietuvos krepinio vadov iniciatyva 1941 m. Kaune surengtas pirmasis Pabaltijo krepinio em pionatas. Jame dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Esti-jos nacionalins vyr ir moter rinktins.

1941 m. balandio 25 d. Kaunas. 28LietuvaEstija 27:30 (9:9). A. Andrulis 4, V. Kulakauskas 5, V. Leinskas 4, Stasys Mackeviius 2, V. Norkus 0, Z. Puzinauskas 12. Treneris Z. Puzinauskas.

1941 m. balandio 27 d. Kaunas. 29LietuvaLatvija 38:33 (19:15). A. Andrulis 7, V. Kulakauskas 7, V. Leinskas 11, S. Mackeviius 3, V. Norkus 0, Z. Puzinauskas 10. Treneris Z. Puzinauskas.

Pirmas Pabaltijo ali empionatas be nugaltojo

Visoms trims rink ti nms lai mjus po vienas run gty nes ir po kart pralaimjus, var yb reglamente nesu krus kit krite rij nuga ltojui nusta tyti, pirmojo Pabaltijo vyr

krepinio empionato nugaltojas taip ir liko neiaikin-tas. Tai buvo paskutins Lietuvos vyr rungtyns prie Antrj pasaulin kar.

1939 m. Tokius Lietuvos rinktins krepininkus Europos empionus mat dailininkas J. Penyla

1940 m. kovo 9 d. Talinas. 26LietuvaEstija 38:40 (9:19). L. Baltrnas 0, V. Leinskas 2, Vytautas Norkus 3, Vytautas Puzinauskas 2, Z. Puzinauskas 18, Zigfridas Ralkeviius 1, M. Ruzgys 12. Treneris Z. Puzinauskas.

Atnaujintai rinktinei pritrko meistrikumo ir jg

Tai buvo tarpukario nepri klau -somos Lietuvos pas ku ti ns tarp-val s tybins vyr krep inio rung-ty ns. Rin kti nje dar aid vie -nas JAV lietuvis M. Ruzgys.

Lietuvoje inia apie pralaimjim Taline sutikta su irdgla ita inia krepinio mgjams buvo gana nemaloni, nes Lietuvos rinktin labai isibla-kiusi pasirod per pirm klin, bet per antr susi-

Pokario imginim metai (19451950 m.)

Varovai tik Pabaltijo ali rinktins

Dar Antrojo pasau linio karo gais-rams neu gesus, Kaune Lietuvos vyr rinktin aid tarpvalstybines rungtynes su gerai pastamais li-

kimo broliais Estijos krepininkais. Tai buvo visai nau-

jos Lietuvos rinktins debiutas. Vakarus 1944 m. pasi traukus beveik visiems pajgiausiems Lietuvos krepininkams, Lietuvos krepinio garb gyn naujos kartos aidjai: Stepas Butautas, Justinas Lagunavi-ius, Vincas Serceviius, Vytautas Kulakauskas ir kt.

32

1946 m. Lietuvos rinktin Pabaltijo empion. I kairs: V. Kulakauskas, V. Serceviius, S. Butautas, K. Petkeviius, J. Lagunaviius

1946 m. Lietuvos vyr krepiniorinktins treneris V. Kulakauskas

1945 m. birelio 3 d. Kaunas. 30LietuvaEstija 20:27 (6:8). S. Butautas 5, Romualdas Ivakeviius 0, V. Kulakauskas 8, J. Lagunaviius 1, Albertas Lukoaitis 3, V. Ser ceviius 3, M. lipas 0. Treneris S. akus.

1946 m. kovo 10 d. Ryga. 31LietuvaLatvija 36:13 (13:3). Kostas Birulis 0, S. Butautas 23, V. Kulakauskas 4, J. La gunaviius 2, Kazys Petkeviius 1, Zenonas Sabulis 6. Treneris V. Kulakauskas.

Lietuvos rinktin pirmoji Pabaltijo empion

Antrasis Pabaltijo ali em-pionatas surengtas vl Kaune. kar t Lietuvos vyr rin ktin, rodiusi sa vo pranaum prie

abu varovus, tapo empionato nugaltoja.

1946 m. gruodio 5 d. Kaunas. 32LietuvaEstija 29:27 (14:12). S. Butautas 9, Zigmas Jakubauskas 0, V. Kulakauskas 2, J. Lagunaviius 1, K. Petkeviius 0, V. Serceviius 17. Treneris V. Kulakauskas.

1946 m. gruodio 7 d. Kaunas. 3