bpt konspektas geras

128
I tema. Baudžiamojo proceso samprata.....................................8 1. Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai...............8 1.1. Proseco funkcijos................................................8 1.2. Baudžiamojo proceso tipai (formos)...............................8 1.2.1. Klasikinis rungimosi procesas..................................9 1.2.2. Tiriamasis procesas............................................9 1.2.3. Mišrusis procesas..............................................9 2. Baudžiamojo proceso paskirtis........................................9 3. Baudžiamojo proceso stadijos.........................................9 4. Baudžiamojo proceso mokslas.........................................10 II tema. Baudžiamojo proceso teisė......................................10 1. BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖS SĄVOKA...................................10 2. Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai................................10 2.1. Baudžiamojo proceso teisės šaltinių samprata ir rūšys...........10 2.2. LR Konstitucija.................................................11 2.3. Tarptautinės sutartys...........................................11 2.4. Įstatymai.......................................................11 2.5. Kiti norminiai teisės aktai.....................................11 3. Baudžiamojo proceso kodeksas........................................12 4. BAUDŽIAMOJO PROCESO NORMŲ GALIOJIMAS ERDVĖS, LAIKO IR ASMENŲ ATŽVILGIAIS............................................................12 4.1. Galiojimas erdvės (teritorijos) atžvilgiu.......................12 4.2. Galiojimas laiko atžvilgiu......................................12 4.3. Galiojimas asmenų atžvilgiu.....................................12 5. LAT’o nutarčių, LAT’o senato nutarimų ir Konstitucinio Teismo nutarimų reikšmė BP....................................................12 6. Baudžiamojo proceso teisės ir baudžiamosios teisės santykis.........13 III tema. Baudžiamojo proceso principai.................................13 1. Baudžiamojo proceso principų samprata ir reikšmė....................13 2. Baudžiamojo proceso principų sistema................................13 3. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai........................13 4. Atskirų baudžiamojo proceso principų turinys........................14 4.1 Nekaltumo prezumpcija............................................14 4.2 proceso teisingumas (sąžiningumas)...............................14 4.3 Proporcingumas...................................................14 4.4 Teisingumą vykdo tik teismas.....................................15 4.5 Rungimosi principas..............................................15 4.6 Proceso viešumo principas........................................15 4.7 Proceso išsamumas ir greitumas...................................16 4.8 Teisė į gynybą...................................................16 4.9 Proceso kalba....................................................17 4.10 Teisėjo/teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principas.........17 4.11. Legalumas (baudžiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas .....................................................................17 IV tema. Baudžiamojo proceso subjektai..................................18 1. Baudžiamojo proceso subjektų samprata ir sistema....................18 2. Valstybės institucijos ir pareigūnai – baudžiamojo proceso subjektai20

Upload: jonas15935789

Post on 12-Apr-2015

407 views

Category:

Documents


15 download

DESCRIPTION

I tema. Baudžiamojo proceso samprata. 81. Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai 81.1. Proseco funkcijos 81.2. Baudžiamojo proceso tipai (formos) 81.2.1. Klasikinis rungimosi procesas 91.2.2. Tiriamasis procesas 91.2.3. Mišrusis procesas 92. Baudžiamojo proceso paskirtis 93. Baudžiamojo proceso stadijos 94. Baudžiamojo proceso mokslas 10II tema. Baudžiamojo proceso teisė. 10

TRANSCRIPT

I tema. Baudžiamojo proceso samprata...................................................................................................................81. Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai................................................................................8

1.1. Proseco funkcijos.....................................................................................................................................81.2. Baudžiamojo proceso tipai (formos)........................................................................................................81.2.1. Klasikinis rungimosi procesas...............................................................................................................91.2.2. Tiriamasis procesas...............................................................................................................................91.2.3. Mišrusis procesas..................................................................................................................................9

2. Baudžiamojo proceso paskirtis........................................................................................................................93. Baudžiamojo proceso stadijos.........................................................................................................................94. Baudžiamojo proceso mokslas......................................................................................................................10

II tema. Baudžiamojo proceso teisė......................................................................................................................101. BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖS SĄVOKA.......................................................................................102. Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai.............................................................................................................10

2.1. Baudžiamojo proceso teisės šaltinių samprata ir rūšys..........................................................................102.2. LR Konstitucija......................................................................................................................................112.3. Tarptautinės sutartys...............................................................................................................................112.4. Įstatymai.................................................................................................................................................112.5. Kiti norminiai teisės aktai.......................................................................................................................11

3. Baudžiamojo proceso kodeksas.....................................................................................................................124. BAUDŽIAMOJO PROCESO NORMŲ GALIOJIMAS ERDVĖS, LAIKO IR ASMENŲ ATŽVILGIAIS...........................................................................................................................................................................12

4.1. Galiojimas erdvės (teritorijos) atžvilgiu.................................................................................................124.2. Galiojimas laiko atžvilgiu......................................................................................................................124.3. Galiojimas asmenų atžvilgiu..................................................................................................................12

5. LAT’o nutarčių, LAT’o senato nutarimų ir Konstitucinio Teismo nutarimų reikšmė BP...........................126. Baudžiamojo proceso teisės ir baudžiamosios teisės santykis......................................................................13

III tema. Baudžiamojo proceso principai..............................................................................................................131. Baudžiamojo proceso principų samprata ir reikšmė.....................................................................................132. Baudžiamojo proceso principų sistema.........................................................................................................133. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai..............................................................................................134. Atskirų baudžiamojo proceso principų turinys.............................................................................................14

4.1 Nekaltumo prezumpcija..........................................................................................................................144.2 proceso teisingumas (sąžiningumas).......................................................................................................144.3 Proporcingumas.......................................................................................................................................144.4 Teisingumą vykdo tik teismas.................................................................................................................154.5 Rungimosi principas................................................................................................................................154.6 Proceso viešumo principas......................................................................................................................154.7 Proceso išsamumas ir greitumas..............................................................................................................164.8 Teisė į gynybą.........................................................................................................................................164.9 Proceso kalba...........................................................................................................................................174.10 Teisėjo/teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principas.................................................................174.11. Legalumas (baudžiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas.............................................17

IV tema. Baudžiamojo proceso subjektai..............................................................................................................181. Baudžiamojo proceso subjektų samprata ir sistema......................................................................................182. Valstybės institucijos ir pareigūnai – baudžiamojo proceso subjektai..........................................................20

2.1. Teismas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas...................................................................................................202.2. Prokuroras..............................................................................................................................................212.2.1. Ikiteisminis tyrimas.............................................................................................................................212.2.2. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme........................................................................................212.2.3. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme......................................................................................212.2.4. Nuosprendžio ir nutarties vykdymas...................................................................................................222.2.5. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme.........................................................................................222.3. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ir pareigūnai..............................................................................................22

3. Proceso dalyviai............................................................................................................................................233.1. Proceso dalyvių sąvoka..........................................................................................................................23

3.2. Įtariamasis..............................................................................................................................................233.3. Kaltnamasis............................................................................................................................................253.4. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo......................................................................263.5. Gynėjas...................................................................................................................................................263.6. Nukentėjusysis (BPK 28 str.).................................................................................................................263.6.1. Nukentėjusiojo sąvoka........................................................................................................................263.6.2. Pripažinimas nukentėjusiuoju..............................................................................................................263.6.3. Nukentėjusiojo teisės ir pareigos.........................................................................................................273.7. Civilinis ieškovas...................................................................................................................................273.7.1. Civilinio ieškovo sąvoka (BPK 110 str)..............................................................................................273.7.2. Civilinio ieškovo teisės.......................................................................................................................273.7.3. Civilinio ieškovo pareigos ..................................................................................................................283.8. Civilinis atsakovas .................................................................................................................................283.8.1. Civilinio atsakovo sąvoka...................................................................................................................283.9. Atstovai..................................................................................................................................................283.9.1. Atstovavimo samprata ir rūšys............................................................................................................283.9.2. Atstovai pagal įstatymą (BPK 53 str)..................................................................................................283.9.3. Įgaliotieji atstovai (BPK 55 str)...........................................................................................................293.9.4. Atstovų teisės ir pareigos (BPK 54, 56 str).........................................................................................29

4. Kiti baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys....................................................................................294.1. Įrodinėjimo procese dalyvaujantys asmenys – liudytojas, specialistas ir ekspertas...............................294.2. Pagalbines funkcijas atliekantys asmenys – vertėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius.........................294.3. Teismo procesą ar atskirus proceso veiksmus stebintys asmenys..........................................................30

V tema. Gynyba ir gynėjas....................................................................................................................................301. Bendrieji gynybos baudžiamajame procese klausimai..................................................................................302. Gynėjo teisės ir pareigos...............................................................................................................................313. Gynėjo kvietimas, paskyrimas, pakeitimas ir atsisakymas...........................................................................31

3.1. Gynėjo kvietimas....................................................................................................................................313.2. Gynėjo paskyrimas.................................................................................................................................313.3. Gynėjo pakeitimas..................................................................................................................................313.4. Gynėjo atsisakymas................................................................................................................................32

4. Neteisėtas gynybos priemones naudojančio gynėjo nušalinimas..................................................................325. Būtinas gynėjo dalyvavimas..........................................................................................................................32

VI tema. Nušalinimas............................................................................................................................................321. Nušalinimo samprata. Nusišalinimas............................................................................................................322. Nušalinimo teisė ir pagrindai........................................................................................................................323. Proceso subjektų nušalinimo tvarka..............................................................................................................324. Advokato ir advokato padėjėjo nušalinimas.................................................................................................32

VII tema. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu................................................................................................331. Teisė pateikti skundą.....................................................................................................................................332. Skundų nagrinėjimas ir išsprendimas............................................................................................................33

2.1 Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas............................................332.2. Prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas...........................................................................332.3. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų nagrinėjimas. . .332.4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų bei nutarčių apskundimas ir skundų išsprendimas..........34

3. Apskundimas kitose proceso stadijose..........................................................................................................34VIII tema. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas.................................................................................34

1. Žalos atlyginimo baudžiamajame procese samprata ir būdai........................................................................342. Savanoriškas žalos atlyginimas.....................................................................................................................343. Žalos atlyginimas, kai pareiškiamas civilinis ieškinys..................................................................................34

3.1. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje samprata.................................................................................353.2. Civilinio ieškinio pareiškimas................................................................................................................353.1.1. Prokuroro pareiga pareikšti civilinį ieškinį.........................................................................................353.3 Civilinio ieškinio nagrinėjimas...............................................................................................................363.4. Civilinio ieškinio išsprendimas..............................................................................................................36

3.5. Civilinio ieškinio užtikrinimas...............................................................................................................36IX tema. Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese......................................................................36

1. Tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamajame procese pagrindai ir tvarka...............................................362. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų prašymų vykdymas............................................................37

2.1. Prašymas pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą......................................................................373. Asmenų išdavimas iš LR (ekstradicija).........................................................................................................37

3.1 Asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka..................................................................................373.2 Supaprastinta asmenų išdavimo iš LR tvarka..........................................................................................373.3 Suimto arba nuteisto asmens laikinas perdavimas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui proceso veiksmams atlikti................................................................................................................38

4. Prašymas užsienio valstybei išduoti asmenį..................................................................................................385. Europos arešto orderis...................................................................................................................................386. Tarptautinės bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose organizacijos ir priemonės Europoje....................38

6.1 Europos policijos biuras (Europolas)......................................................................................................386.2 Ryšių teisėjai ir prokurorai......................................................................................................................396.3 Europos teismo įstaigų tinklas (EJN)......................................................................................................396.4 Eurojustas................................................................................................................................................39

X tema. Įrodymai baudžiamajame procese...........................................................................................................391. Įrodymų sąvoka.............................................................................................................................................39

1.1. Įrodymų sąsajumas (liečiamumas).........................................................................................................401.2. Įrodymų leistinumas...............................................................................................................................401.3. Duomenų gavimas įstatymų nustatyta tvarka.........................................................................................401.4. Duomenų gavimas teisėtais būdais.........................................................................................................40

2. Įrodymų teorija ir įrodymų teisė....................................................................................................................413. Įrodinėjimo samprata. Įrodinėjimo pareiga. Įrodinėjimo tikslas. Duomenų pateikimo, rinkimo ir įrodinėjimo santykis..........................................................................................................................................414. Įrodinėjimo etapai..........................................................................................................................................42

4.1. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas........................................424.2. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų fiksavimas...........................................................424.3. Surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas.........................................................................424.4. Surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu.................................434.5. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas......................................................................43

5. Įrodinėjimo dalykas ir ribos..........................................................................................................................436. Įrodymų klasifikavimas ir rūšys....................................................................................................................44

6.1.Įrodymų klasifikavimas...........................................................................................................................446.2. ĮRODYMŲ RŪŠYS...............................................................................................................................44

7. Atskiros įrodymų rūšys.................................................................................................................................447.1. KALTINAMOJO PARODYMAI..........................................................................................................457.2.ĮTARIAMOJO PARODYMAI...............................................................................................................457.3.LUDYTOJO IR NUKENTĖJUSIOJO PARODYMAI...........................................................................45 7.3.1. LIUDYTOJO SĄVOKA IR LIUDYTOJO PARODYMŲ DALYKAS...................................457.3.2.LIUDYTOJO TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ..................................................................467.3.3.LIUDYTOJO IMUNITETAI...............................................................................................................467.3.4 LIUDIJIMO YPATUMAI....................................................................................................................467.3.5.LIUDYTOJO PARODYMŲ VERTINIMAS......................................................................................467.3.6.NUKENTĖJUSIOJO PARODYMAI IR JŲ VERTINIMAS..............................................................467.4.EKSPERTIZĖS AKTAS.........................................................................................................................477.4.1.EKSPERTO SĄVOKA IR EKSPERTŲ SĄRAŠAS...........................................................................477.4.2.EKSPERTO TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ....................................................................477.4.3.EKSPERT. AKTO TURINYS.............................................................................................................477.4.4.EKSPERTIZĖS AKTO VERTINIMAS..............................................................................................487.5. Specialisto sąvoka, pareigos,išvada........................................................................................................487.6. Daiktai kaip įrodymai.............................................................................................................................487.6.2. Daiktų profesinis įforminimas ir laikymas..........................................................................................497.6.3. Daiktų kaip įrodymų vertinimas .........................................................................................................49

XI tema. Procesinės prievartos priemonės............................................................................................................491. Procesinės prievartos priemonių samprata ir sistema....................................................................................492. Kardomosios priemonės 119str, 120str.........................................................................................................50

2.6. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo...............................................................................512.7. Užstatas..................................................................................................................................................512.8. Dokumentų paėmimas............................................................................................................................512.9. Įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.......................................................................512.10. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti........................................................................................................512.11. Specialiosios kard.priemonės...............................................................................................................512.12. Kardomosios priemonės panaikinimas ir pakeitimas...........................................................................52

3. Kitos procesinės prievartos priemonės..........................................................................................................523.1.Samprata..................................................................................................................................................523.1.1. Taikymo tikslai....................................................................................................................................523.1.2.Asmenys, kurių atžvilgiu taikomos kitos procesinės prievartos priemonės.........................................523.1.3. Valstybės subjektų kompetencijos skiriant kitas prievartos priemones..............................................523.2. Atskirų procesinių prievartos priemonių taikymas................................................................................523.2.1. Laikinas sulaikymas............................................................................................................................523.2.2. Atidavimas įsveikatos priežiūros įstaigą.............................................................................................523.2.3. Atvesdinimas.......................................................................................................................................523.2.4. Asmens apžiūra...................................................................................................................................523.2.5. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas........................................................................................523.2.6. Krata ir asmens krata...........................................................................................................................533.2.7. Poėmis ir pašto siuntų poėmis.............................................................................................................533.2.8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas..............................................................................................533.2.9. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas............................533.2.10. Prokuroro teisė susipažinti su informacija........................................................................................533.2.11. Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas.......................................................................................................................................................533.2.12. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustebdymas............533.2.13. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas ir slaptas sekimas.......................................................................................543.2.14. Bauda ir areštas.................................................................................................................................54

XII tema. Ikiteisminis tyrimas...............................................................................................................................54A. Ikiteisminio tyrimo (IT) bendrosios nuostatos.............................................................................................541. IT samprata. Uždaviniai................................................................................................................................542. IT procesinės prielaidos.................................................................................................................................543. IT subjektai ...................................................................................................................................................55

3.1. Prokuroro įgaliojimai ( BPK 169, 170 str.):...........................................................................................553.2. IT pareigūnų įgaliojimai(BPK 171,172str.):..........................................................................................553.3. IT teisėjo įgaliojimai (BPK 173str.):......................................................................................................55

4. IT veiksmų atlikimas proceso dalyvių iniciatyva(BPK 178str.):..................................................................555. Atskiros bendrosios IT atlikimo taisyklės.....................................................................................................55

5.1. IT vieta:..................................................................................................................................................555.2. Atskirieji pavedimai:..............................................................................................................................555.3. IT terminai:.............................................................................................................................................555.4. IT duomenų neskelbtinumas:.................................................................................................................565.5. Teisė susipažinti su IT duomenimis (BPK 181str.):...............................................................................56

B. IT eiga ..........................................................................................................................................................561. Ikitesminio tyrimo pradžia............................................................................................................................56

1.1. Subjektai, turintys teisę pradėti ikiteisminį tyrimą.................................................................................561.2. Ikitesminio tyrimo pradėjimo tvarka ir fiksavimas................................................................................561.3. Ikitesminio tyrimo subjektų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą......................................................561.4. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą..................................................................................................56

2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai.........................................................................................................................572.1. Ikiteisminių veiksmų sąvoka ir sistema..................................................................................................57

2.2. Apklausa.................................................................................................................................................572.2.1. Šaukimas į apklausą............................................................................................................................572.2.2. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa.............572.2.3. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa........................................572.2.4. Įtariamojo apklausa. Pranešimas apie įtarimą.....................................................................................572.2.5. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekama įtariamojo apklausa.......................................582.2.6. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa..................................................................582.2.7. Nepilnamečių apklausos ypatumai......................................................................................................582.2.8. Akistata ...............................................................................................................................................582.3. Parodymų patikrinimo veiksmai (PPV).................................................................................................582.3.1. Parodymų patikrinimo veiksmų samprata ir sistema..........................................................................582.3.2. Parodymas atpažinti (PA)....................................................................................................................582.3.3. Parodymų patikrinimas vietoje (PAV)-196 str....................................................................................592.3.4. Eksperimentas.....................................................................................................................................592.4. Objektų tyrimas ir apžiūra (OTirA)........................................................................................................592.4.1. Objektų tyrimas (205-206 str.)............................................................................................................592.4.2. Objektų apžiūra...................................................................................................................................592.5. Ekspertizės skyrimas..............................................................................................................................602.6. Proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai (198-204 str)...........................................................................................................................................................60

3. IT UŽBAIGIMAS.........................................................................................................................................603.1. IT užbaigimo būdai................................................................................................................................603.2. IT užbaigimas proceso nutraukimu........................................................................................................603.2.1. IT nutraukimo atvejai (212 str)...........................................................................................................603.2.2. IT nutraukimo tvarka...........................................................................................................................613.2.3. Nutraukto IT atnaujinimas (217).........................................................................................................613.3. IT užbaigimas kaltinamojo akto surašymu.............................................................................................613.3.1. Kaltinamojo akto (KA) surašymo momentas ir proceso dalyvių susipažinimas su IT medžiaga (218).......................................................................................................................................................................613.3.2. Ataskaita apie atliktus IT veiksmus :..................................................................................................613.3.3. Kaltinamojo akto turinys (219)...........................................................................................................623.3.4. Kaltinamojo akto reikšmė...................................................................................................................623.3.5. Kaltinamojo akto perdavimas teismui (220).......................................................................................62

XIII tema. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme samprata ir reikšmė.........................................................621. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme sąvoka.......................................................................................62

1.1. Pirmos instancijos teismo (PIT) paskirtis ..............................................................................................621.2. Procesinės veiklos subjektai...................................................................................................................621.3. Procesinės veiklos pobūdis.....................................................................................................................631.4. Sprendimų, užbaigiančių PIT procesą, pobūdis.....................................................................................63

2. Pagal įstatymą sudaromo teismo principas...................................................................................................632.1. Teisėjų nušalinimas................................................................................................................................632.2. Teismo sudėtis ir teismingumo taisyklės................................................................................................632.3. Teisėjų paskyrimo nagrinėti bylą tvarka................................................................................................63

3. Bylų PITe struktūra.......................................................................................................................................643.1. Bylos parengimas nagrinėti teisme.........................................................................................................643.2. Bylos nagrinėjimas teisme (BAT)..........................................................................................................643.2.1. Parengiamojo teisiamojo posėdžio dalis.............................................................................................643.2.2. Įrodymų tyrimas (271-292).................................................................................................................643.2.3 baigiamosios kalbos (293-296)............................................................................................................643.2.4. Nuosprendžio priėmimas (297-310)....................................................................................................64

4. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme reikšme ir ryšys su kitomis proceso stadijomis........................64XIV tema. Pirmosios instancijos teismo sudėtis ir teismingumas.........................................................................65

1.Teismo sudėtis................................................................................................................................................652.Teismingumo sąvoka......................................................................................................................................653.Teismingumo rūšys........................................................................................................................................65

4. Baudžiamosios bylos perdavimas iš vieno teismo kitam..............................................................................654.1. Bylos perdavimas pagal teismingumą....................................................................................................664.2. Bylos perdavimas dėl tikslingumo.........................................................................................................66

5. Teismų ginčų dėl bylų teismingumo sprendimas..........................................................................................66XV tema. Bylos parengimas nagrinėti pirmosios instancijos teime......................................................................66

1.Bylos parengimo nagrinėti teisme tvarka.......................................................................................................662. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimami sprendimai.....................................................................66

2.1. Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje - 233 str................................................................662.2. Bylos nutraukimas - 235 str....................................................................................................................662.3. Bylos perdavimas pagal teismingumą – 234 str 1d................................................................................672.4. Bylos perdavimas prokurorui - 234 str 2 ir 3d.......................................................................................672.5. Bylos išskyrimas į kelias ir kelių bylų sujungimas į vieną – 234 str 4 d................................................672.6. Bylos nagrinėjimo atidėjimas – 234 str 5 d............................................................................................67

3. Teismo veiksmai teisiamajam posėdžiui paruošti.........................................................................................673.1. Šaukimai į teisiamąjį posėdį...................................................................................................................673.2. Susipažinimas su byla............................................................................................................................673.3. Prašymų nagrinėjimas............................................................................................................................683.4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo vieksmai......................................................................................................683.5. Kitos organizacinio bei techninio pobūdžio priemonės teisiamajam posėdžiui paruošti.......................683.6. Bylos parengimo teisiamajam posėdžiui terminai..................................................................................68

XVI tema. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bendrosios nuostatos...............................................681.Bylos nagrinėjimo teisme bendrųjų nuostatų sistema ir reikšmė...................................................................682. Bylos nagrinėjimo teisme bendrosios sąlygos...............................................................................................68

2.1. Vadovavimas nagrinėjimui teisme.........................................................................................................682.2. Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme.............................................................................................692.3. Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant teisme...................................................................................692.3.1. Prokuroras...........................................................................................................................................692.3.2. Nukentėjusysis.....................................................................................................................................692.3.3. Kaltinamasis........................................................................................................................................692.3.4. Gynėjas................................................................................................................................................702.3.5. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas.................................................................................................702.4. Bylos išskyrimas, sujungimas, nutraukimas ir perdavimas prokurorui..................................................702.5. Bylos nagrinėjimo teisme ribos..............................................................................................................702.6. Teisiamojo posėdžio eigos ir rezultatų fiksavimas.................................................................................70

XVII tema. Bylos nagrinėjimo teisme eiga...........................................................................................................711. Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis........................................................................................................71

1.2. Posėdžio sekretoriaus primetimes apie į bylos nagrinėjimą asmenis: ...................................................712. Įrodymų tyrimas............................................................................................................................................72

2. 7. Daiktinių įrodymų apžiūra.....................................................................................................................732. 8. Dokumentų perskaitymas ir apžiūra......................................................................................................732.9. Teismo teisė atlikti bet kurį proceso veiksmą........................................................................................742. 9. 1. Akistata..............................................................................................................................................742. 9. 2. Parodymas atpažinti..........................................................................................................................742. 10. Prokuroro teisė pateikti papidomus įrodymus (288 str.).....................................................................742.11. Įrodymų tyrimo teisme pabaiga (292 str.)............................................................................................742.12. Sutrumpintas įrodymų tyrimas (273 str.).............................................................................................743.1. Baigiamųjų kalbų samprata (293 str.)....................................................................................................753.2. Prokuroro kalba......................................................................................................................................753.3. Gynėjo kalba...........................................................................................................................................753.4. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo kalbos..............................................................763.5. Baigiamųjų kalbų dalyvių atsikirtimai ir pastabos.................................................................................763.6. Baigiamųjų kalbų dalyvių pasiūlymai dėl nuosprendžio.......................................................................763.7. Kaltinamojo paskutinis žodis (294 str.)..................................................................................................76

4. Nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas......................................................................................................764.1. Nuosprendžio samprata ir reikšmė.........................................................................................................76

4.1.1. Nuosprendžio reikšmė.........................................................................................................................764.2. Nuosprendžio priėmimo tvarka ir sąlygos..............................................................................................764.3. Nuosprendžių rūšys................................................................................................................................774.4. Nuosprendžio forma ir turinys...............................................................................................................774.4.1. Įžanginė nuosprendžio dalis (304 str.)................................................................................................774.4.2. Aprašomoji nuosprendžio dalis (305 str.)...........................................................................................77

XVIII tema. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme....................................................................................771. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme samprata ir reiškmė.................................................................772. Nuosprendžių ir nutarčių apskundimas apeliacine tvarka.............................................................................78

2.1. Apeliantai ..............................................................................................................................................782.2. Apeliacinio skundo turinys, padavimo tvarka ir terminai......................................................................782.3. Proceso veiksmai, atliekami gavus apeliacinį skundą............................................................................792.4. Nutarčių apskundimo apeliacine tvarka ypatumai.................................................................................79

3. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme.......................................................................................793.1. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme bendrosios nuostatos............................................793.1.1. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis ...............................................................................................793.1.2. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme ribos....................................................................793.1.3. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme terminai...............................................................793.1.4. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.................................................793.2. Bylos parengimas nagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje....................................................803.3. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.................................................................80

4. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų rūšys...........................................................................................804.1. Nuosprendžių rūšys ir jų priėmimo pagrindai........................................................................................804.2. Nutarčių rūšis ir jų priėmimo pagrindai ................................................................................................804.3. Nuosprendžių ir nutarčių turinys............................................................................................................81

XIX tema. Nuosprendžio vykdymas.....................................................................................................................81XX tema. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme..........................................................................................82

4.2.2. Teisėjo pranešimas:.............................................................................................................................834.2.3. Asmenų kalbos:...................................................................................................................................834.3. Nutarties priėmimas ir paskelbimas:......................................................................................................83

XXI tema. Bylų supaprastintas procesas...............................................................................................................84XXII tema. Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas..................................85

1. Bylų dėl JA padarytų veikų proceso samprata ir reikšmė 387-391...............................................................852. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas 392-406...............................................................85

2.3. Ikiteisminio tyrimo atlikimo ypatumai...................................................................................................852.4. Bylos nagrinėjimas teisme......................................................................................................................852.5. Teismo nutartys .....................................................................................................................................85

3. Privataus kaltinimo procesas.........................................................................................................................853.1. Privataus kaltinimo proceso samprata....................................................................................................863.2. Skundo ar pareiškimo padavimas...........................................................................................................863.3. Taikinamasis posėdis..............................................................................................................................863.4. Bylos nagrinėjimą teisme.......................................................................................................................863.5. Kiti klausimai, susiję su privataus kaltinimo procesu............................................................................86

4. Bylų procesas kaltinamajam nedalyvaujant (procesas už akių)....................................................................864.1. Bylų proceso kaltinamajam nedalyvaujant samprata.............................................................................864.2. Bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant tvarka ir ypatumai.....................................................864.3. Kaltinamajam nedalyvaujant priimto nuosprendžio apskundimas........................................................86

XXIII tema. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas.......861. Apskundimo samprata ir tvarka....................................................................................................................862. Skundo nagrinėjimo aukštesniajame teisme tvarka.......................................................................................873. Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys (BPK 442 str.)..................................................................................87

XXIV tema. Baudžiamosios bylos atnaujinimas...................................................................................................871. Atnaujinimo samprata, reikšmė ir rūšys........................................................................................................872. Atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių..........................................................................................88

2.1. Naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoka ir rūšys.....................................................................................88

2.2. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas ir naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas.......882.3. Klausimo dėl baudž. bylos atnaujinimo sprendimas teisme ir teismo priimamos nutartys....................88

3. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.....................883.1. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai.......................................................................................................................................................................893.2. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir sprendimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo priėmimas..................................................................................................................................893.3. Atnaujintos bylos nagrinėjimas ir priimamos nutartys...........................................................................89

4. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų..................................................................................................................................90

4.1. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų prielaidos.............................................................................................................904.2. Prašymo ar teikimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir nagrinėjimas.........................904.3. Atnaujintos bylos nagrinėjimas ir priimamos nutartys...........................................................................91

I tema. Baudžiamojo proceso samprata.

1. Baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos ir proceso tipai

Procesas (lot. Kilmės). Baudžiamasis procesas - tam tikros rūšies vyksmas, eiga. Teisinėjė valstybėje, Baudžiamasis procesas – nusikalstamų veikų tyrimas ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, vykstantis įstatymo nustatyta tvarka. Baudž.proceso metu siekiama nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas tą veiką padarė. Nustačius tokį asmenį, sprendžiami jo pripažinimo kaltu bei bausmės jam paskyrimo klausimai.Baudž.proceso pradėjimas, nutraukimas ar užbaigimas kitokiu būdu įforminami teismo ir teisėsaugos pareigūnų priimamu sprendimu. Teisėsaugos pareigūnai numato tyrimo apimtį, o teismas – nagrinėjant bylą teisme atliktinus veiksmus, baudž.procesas dažnai apibrėžiamas kaip teismo, prokuroro, policijos ir kt.teisėsaugos pareigūnų veikla tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas. Tam tikrų sprendimų priėmimą gali inicijuoti proceso dalyviai – nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, civilinis ieškovas, atsakovas, jų atstovai. Baudž.procesas turi būti apibrėžiamas ne vien tik kaip valstybės įgaliotų, bet ir visų kt.proceso subjektų veikla.Veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo sąlygų, tvarkos, nuoseklumo taisyklės, nustatytos įstatyme, vadinamos proseco forma. Reikalavimas laikytis proceso formos neturi būti absoliutinamas.Apibendrinant, baudž.procesas – tai tiriant bei nagrinėjant baudž.bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams sudaromos sąlygos naudotis nustatytomis teisėmis.

1.1. Proseco funkcijos

Procesinės funkcijos yra procesinės veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso subjekto statutsu baudž.procese. Baudž.procese yra vykdomos:

1) Ikiteisminio tyrimo funkciją vykdo policija bei kt.institucijos, kurioms suteikti tam tikri įstaigos įgaliojimai, bei prokuratūra.2) Kaltinimo funkciją vykdo prokuratūra ir iš dalies nukentėjusysis bei jo atstovas. Prokuroras nagrinėjant privataus kaltinimo

bylą teiseme nedalyvauja.3) Gynybos funkcija. Gynėjo paskirtis baudž.procese – rūpintis traukiamo baudž.atsakomybėn asmens gynyba. Be gynėjo,

įtariamojo (kaltinamojo) šią funkciją taippat vykdo šio įtariamojo (kaltinamojo) atstovas pagal įtatymą bei baudž.atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas.

4) Bylos nagrinėjimo ir išsprendimo arba teisingumo vykdymo funkcija yra teismo prerogatyva. Ikiteisminio tyrimo atlikimą galima laikyti kaltinimo funkcijos dalimi.

1.2. Baudžiamojo proceso tipai (formos)

Pagal tam tikrus požymius baudž.procesai yra skirstomi į tipus (formas). Vieningos nuomonės dėl šio skirstymo nėra. Vadovėlio autoriams priimtinas skirstymas į 3 tipus (formas): 1) klasikinis rungimosi 2) tiriamasis (inkvizicinis) 3) mišrus procesas.

1.2.1. Klasikinis rungimosi procesas

Daugiausia rungimosi principas veikia bylą nagrinėjant prisiekusiųjų teisme, ypač bendrosios teisės tradicijos valstybėse, kur bylos baigtis iš esmės priklauso nuo to, kuri šalis turi daugiau įrodymų ir geriau juos pateikia. Teismui yra uždrausta pačiam išreikalauti naujų įrodymų ar aktyviai dalyvauti tiriant bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pateiktus įrodymus.

1.2.2. Tiriamasis procesas

LT kaip ir daugelyje kt Europos valstybių, kuriose teismas yra įpareigotas neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateiktais įrodymais ir siekti nustatyti tiesą byloje, galima kalbėti tik apie ribotą rungimosi principo veikimą. Bylos išsprendimas tokio tipo procese priklauso ne tik nuo to, kaip šalys rungiasi, bet ir nuo paties teismo iniciatyva atliekamų veiksmų. Tokio tipo procesas dar vadinamas inkviziciniu. Inkvizicinis procesas moderniu požiūriu – vienas iš baudž.proceso tipų. Inkviziciniame (tiriamajame) procese, teismas, nagrinėjantis bylą, yra įpareigotas būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių materialiai tiesai byloje nustatyti, tokio tipo procese rungimosi principas veikia mažiausiai. Tačiau ir jame yra nemažai rungimosi principo elementų: 1) bylos nagrinėjimo teisme metu proceso dalyviams suteiktos lygios teisės reikšti nušalinimus, prašymus, teikti įrodymus, apskųsti teismo sprendimus ir kt.; 2) proceso funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirots: kaltina prokuroras, kaltinamasis ir gynėjas ginasi, o teismas priimdamas sprendimą byloje, taip vykdo teisingumą.

1.2.3. Mišrusis procesas

Ikiteisminis tyrimas yra teisėsaugos pareigūnų rankose ir vyksta ribojant viešumą, o bylos nagrinėjimo teisme metu yra garantuojamas bylos nagrinėjimo šalių lygiatesiškumas. (Skandinavijos valstybės, Italija). Mišriajame procese rungimosi principas veikia daugiau negu inkviziciniame, bet mažiau negu bendrosios teisės tradicijos valstybių procese.

Konkrečios valstybės priskyrimas tam tikram tipui yra sąlyginis. Baudž.procesas tam tikroje valstybėje dažnai turi įvairių tipų proceso ypatybių. Vadovėlyje aptariamas LT baudž.procesas artimiausias antrajam – tiriamajam – proceso tipui.

2. Baudžiamojo proceso paskirtis

BPK 1 str.reikalauja:1) baudž.proceso metu atskleisti nusikalstamą veiką, išaiškinant visas reikšmingas jos padarymo aplinkybes;2) atskleidžiant nusikalstamą veiką saugoti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus;3) greitai atskleisti nusikalstamą veiką;4) proceso emtu garantuoti, kad būtų nubaudžiamas tik nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir jokių nepagrįstų suvaržymų

nepatirtų nekaltas asmuo.Pagrindinis baudž.proceso uždavinys yra valstybės pareigos ir teisės taikyti sankcijas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui užtikrinimas.Baudž.įst.numatyta bausmė ar kitokia poveikio priemonė gali būti taikoma tik baudž.proceso metu nustačius nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei išsiaiškinus visas sankcijai taikyti reikšmingas aplinkybes.Kelias nuo nusikalstamos veikos iki sankcijos turėtų būti kuo trumpesnis. Teisinėje valstybėje asmeniui padariusiam NV turi būti suteikiamos garantijos, kad baudž.procesas vyks nešališkai, toks asmuo nepatirs nepagrįstų suvaržymų ir turės galimybę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų. Procesas privalo vykti tik laikantis žmogaus teisių apsaugos reikalavimų.Nuosprendis turėtų kiek įmanoma prisidėti prie teisinės santarvės atkūrimo visuomenėje. Procesas turi prisidėti ir prie nusikalstamų veikų prevencijos.Baudž.procesas atlieka savo paskirtį kai pasiekiamas rezultatas, dėl kurio baudž.procesas buvo pradėtas.Baudž.procesas turi būti baigtas teisingo, teisėto ir pagrįsto, prevencinę reikšmę turinčio teismo sprendimo dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo ar nekaltumo bei baudžiamosios teisinės sankcijos skyrimo, priėmimu. Sprendimas teisėtu ir pagrįstu gali būti laikomas tik tuo atveju, kai priimant buvo laikomasi žmogaus teisių apsaugos standartų.Kai kuriais atvejais, esant įstatyme numatytiems pagrindams, pradėtas procesas gali būti nutrauktas dar iki bylą perduodant teismui. Proceso nutraukimo atveju baudž.procesas atliaka tam tikrą paskirtį – proceso metu išsiaiškinamos įvykio, dėl kurio buvo pradėtas procesas, aplinkybės.

3. Baudžiamojo proceso stadijos

Proceso stadija – proceso veiksmų ir sprendimų, kurie atliekami ir priimami tam tikrame proceso etape sprendžiant tam proceso etapui keliamus uždavinius, visuma.Tradicinės baudž.proceso stadijos yra tokios: (parengtinis) tyrimas, bylos procesas pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, bylos nagrinėjimas kasacinia tvarka ir nuosprendžio vykdymas.Pagal 2003 05 01 įsigaliojusį BPK vykstancčiame baudž.procese išskirtinos tokiosproceso stadijos:

1) ikiteisminis tyrimas – pirmoji proseco stadija. Ikiteisminis tyrimas pradedamas paaiškėjus NV požymiams. Baigiama stadija prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, jei anksčiau nenustatomas pagrinas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras esant reikiamoms sąlygoms, gali nuspręsti rašyti pareiškimą teismui dėl supaprastinto proceso formų.

2) Bylos procesas pirmosios instancijos teisme – paprastai vadinama centrinė, svarbiausia baudž.proceso stadija. Išsprendžiami svarbiausi baudž.proceso metu kilę klausimai – teismas nustato, ar buvo padaryta NV, nuspremdžia ar kaltinamasis kaltas dėl tos veikos padarymo, ir skiria kaltu pripažintam kaltinamajam bausmę. Procesas pirmosios instancijos teisme suskyla į dvi sąlyginai savarankiškas dalis:

a) į procesą, kurio metu sprendžiama, ar yra pagrindo rengti teisiamąjį posėdį;b) į teisiamąjį posėdį, kurio metu baudž.byla nagrinėjama iš esmės.

Prieš bylą pradedant nagrinėti teisiamajame posėdyje, turi būti atlikti tam tikri paruošiamieji veiksmai, kurie vadinami bylos parengimu nagrinėti teisme ir laikomi antrosios stadijos sudėtine (įžangine)dalimi.

3) Apeliacinis procesas – stadija, kurioje pagal gautą apeliacinį skindą patikrinamas neįsiteisėjusių pirmoios instancijos teismo priimtų nutarčių ir nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas.

4) Nuosprendžių ir nutarčių vykdymas – stadija, kurioje įgyvendinamos teismo paskirtos teisinės sankcijos ir sprendžiami kylantys procesiniai klausimai.

5) Kasacinis procesas – stadija, kai pagal gautą kasacinį skundą patikrinami įsiteisėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartys ir nuosprendžiai teisės taikymo atžvilgiu.

Apeliacinis ir kasacinis procesai nėra privalomos stadijos – procesas šias stadijas pereina tik tada, jei yra paduodamas atitinkamas skundas.

4. Baudžiamojo proceso mokslas

Baudž.proceso mokslas – atskira teisės mokslo dalis, kurią sudaro sistema žinių apie: 1) baudž.procesą reglamentuojančias normas (atskleidžiamas teisės normų turinys, teikiamos rekomendacijos dėl šių normų taikymo teisinėje praktikoje); 2) teisinę praktiką tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas (mokslinė analizė parodo problemas, kylančias teisinėje praktikoje taikant baudž.proceso eigą reglamentuojančias normas. Analizuojant praktijoje kylančias problemas pastebimos teisnės spragos bei kitokia teisinio reglamentavimo trūkumai); 3) užsienio valstybių baudž.proceso institutus ((lyginamoji teisėtyra) lyginami LT baudž.proceso institutai su užsienio baudž.proceso teisės normomis, randami tobulesni procesinių santykių reglamentavimo variantai); 4) baudž.proceso istoriją (žinojimas padeda geriau suvokti galiojančių proceso teisės normų turinį, jų prasmę ir paskirtį, pateikti tobulesnes rekomendacijas dėl tų normų taikymoar jų tobulinimo).

II tema. Baudžiamojo proceso teisė.

1. BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖS SĄVOKA

Baudžiamojo proceso teisė – teisės šaka, kurią sudaro teisės normų, reguliojančių ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismo veiklą tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį, taip pat nustatančių baudžiamajame procese dalyvaujančių fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas, visuma.Baudž.proceso teisė yra viešosios teisės dalis. Baudž.proceso teisės normos nustatomos taip, kad būtų įmanoma tinkamai išaiškinti NV ir nubausti kaltus asmenis, o procese nebūtų pažeistos žmogaus teisės. Teisinėje valstybėje lemiamą reikšmę sprendžiant baudž.bylą turi teisminės proceso stadijos. Tik teismo proceso metu patikrinti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais. Pagal demokratinės valstybės standartus yra sukonstruotos ir LT BP teisės normos.BP gali vykti tik taikant BP teisės normas. BPT yra BP pagrindas.

2. Baudžiamojo proceso teisės šaltiniai

2.1. Baudžiamojo proceso teisės šaltinių samprata ir rūšys

BP šaltiniai – norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintomis taisyklėmis turi būti vadovaujamasi tiriant ir nagrinėjant baudž.bylas.BP šaltiniai turi būti laikomi:

1) LR Konstitucija;2) Tarptautinės sutartys;3) BP kodeksas;4) Kt įstatymai;5) LR Vyriausybės nutarimai, LT generalinio prokuroro, teisngumo bei vidaus reikalų ministrų įsakymai ir kt ministerijų priimti

poįstatyminiai norminiai aktai.

2.2. LR Konstitucija

LR Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas. BP požiūriu ypač aktualios ir reikšmingos yra Konstitucijos II ir IX skirsniuose įtvirtintos nuostatos. Atliekant BP veiksmus ir priimant byloje procesinius sprendimus turi būti garantuojama, kad žmogaus teisės ir laisės nebus pažeidžiamos. Konstitucijos 31 str.garantuoja teisinėje valstybėje privalomas užtikrinti teises asmeniui, kuris traukiamas baudž.atsakomybėm. Tai:

1) teisė į nekaltumo prezumpciją2) teisė į bylos nagrinėjimą teisme, kuriame byla būtų nagrinėjama:

a) viešaib) teisingaic) nepriklausomo ir bešališko teismo

3) teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save4) teisė į tai, kad už vieną nusikalstamą veiką vyktų tik vienas baudžiamasis procesas5) teisė nuo sulaikymo iki pirmosios apklausos momento gintis pačiam bei turėti gynėją advokatą.

Svarbiausios BP požiūriu Konstitucijos IX skirsnio nuostatos yra tokios:1) teisingumą LR vykdo tik teismai2) teisėjas ir teismas vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi3) teisėjai, nagrinėdami bylas, vadovaujasi tik įstatymais4) teismas priima sprendimus LR vardu5) visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai6) teismo procesas LR vyksta valstybine kalba

Baudž.bylas gali nagrinėti tik LT Aukščiausiasis Teismas, LT apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.

2.3. Tarptautinės sutartys

Ratifikuotos tarptautinės sutartys turi įstatymo galią ir taikymo atžvilgiu turi būti tolygios nacionaliniams įstatymams. Tarptautinės sutartys, kuriomis reikia vadovautis BP, galima suskirstyti į: a) žmogaus teisių apsaugos standartus įtvirtinančias sutartis (šios sutartys gali būti suskirstytos į Europos Tarybos sudarytas sutartis (praktiniu požiūriu svarbiausia 1950m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija su papildomais protokolais. 1995 01 24 KT išvada “Baudžiamojoje teisenoje EŽTK tieiosgiai negali būti taikoma. Tiesiogiai taikomi baudž. Ir BPĮ, o tarptautinės sutartys tik šių įstatymų numatytais atvejais.“ Dar iš ET sutarčių svarbi 1987 m. Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir sutartis sudarytas JTO iniciatyva – svarbiausios – 1984 m. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, joje įtvirtintos nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio, 1966 m. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, 1989 m. JT Vaiko teisių konvencija, 1984 m. Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą )b) sutartis, įtvirtinančias tarptautinio bendradarbiavimo taisykles BP. LT tapus ES nare reikšmingu šaltiniu tampa ES vasltybių susitarimai dėl bedradarbiavimo vykdant baudž.persekiojimą.

2.4. Įstatymai

Teismų, Prokuratūros, Advokatūros, Policijos veiklos, STT, Karo policijos, Muitinės ir kt.

2.5. Kiti norminiai teisės aktai

Vyriausybės nutarimai, generalinio prkuror, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro įsakymais yra reglamentuojami kai kurie organizaciniai klausimai, tvirtinamos atskirų procesinių veiksmų atlikimo metodikos. Generalinis prokuroras tvirtina rekomendacijas, tvarkas, BP dokumentų (blankų) pavyzdžius. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kt teisės norminiai aktai yra privalomi.

3. Baudžiamojo proceso kodeksas

2002 m. kovo 14 d. priimtas ir 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo. BPK sudaro 11 dalių, 461 straipsnis. BPK įtvirtintos normos gali būti skirstomos I dvi grupes:

1) normos, nustatančios bendras procesines taisykles (I-III dalys), taikomas su nedidelėmis išimtimis visoses proceso stadijose2) normos, reglamentuojančios proceso eigą atskirose stadijose ar proceso ypatumus tiriant bei nagrinėjant atskirų kategorijų

bylas (IV-XI).

1 g. BPK I dalyje Bendrosios nuostatos pateikiamos pagrindinės proceso sąvokos, įtvirtinami proceso principai, nustatomos proceso subjektų teisės ir pareigos, įtvirtinamos įrodinėjimo priemonės, reglamentuojami proceso terminai ir išlaidos. 1 g. BPK II dalyje Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas reglamentuojami žalos atlyginimo BP metu tvarka ir būdai.1 g. BPK III dalyje Procesinės prievartos priemonės nustatyti žmogaus teises varžančių priemonių taikymo pagrindai ir tvarka.2 g. BPK IV dalis Ikiteisminis tyrimas nustato proceso pradėjimo bei pirmojoje proceso stadijoje atliekamų proceso veiksmų atlikimo tvarką.2 g. BPK V dalyje Bylų procesas pirmosios instancijos teisme įtvirtintos proceso taisyklės, kuriomis vadovaujamasi tiriant bylą pirmoje teisminėje stadijoje.2 g. BPK VI dalis Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme reglamentuoja proceso tvarką paduodant ir nagrinėjant apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių ir nuosprendžių.2 g. BPK VII dalyje Nuosprendžio ir nutarčių vykdymas nustatyta nuosprendžių ir nutarčiųperdavimo vykdyti tvarka, reglamentuojamas procesinių klausimų, kylančių vykdymo stadijoje, sprendimas.2 g. BPK VIII dalis Bylų procesas kasacinės isntancijos teisme reglamentuoja kasacinių skundų dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

2 g. BPK IX dalis Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas skirta procesui, vykstančiam ne pagal bendras proceso taisykles, reglamentuoti.2 g. BPK X dalyje Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniems teismams ir skundų nagrinėjimas įtvirtintos procesinės taisyklės, pagal kurias paduodami ir nagrinėjami skundai dėl teismo nutarčių skundžiamų ne apeliacine ar kasacine, o šioje dalyje nustatyta tvarka.2 g. BPK XI dalis Baudžiamosios bylos atnaujinimas nustato užbaigto proceso atnaujinimo atvejus ir tvarką.2 g. BPK turi priedą Įgyvendinami ES teisės aktai.

4. BAUDŽIAMOJO PROCESO NORMŲ GALIOJIMAS ERDVĖS, LAIKO IR ASMENŲ ATŽVILGIAIS

4.1. Galiojimas erdvės (teritorijos) atžvilgiu

BP LR teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra padaryta NV, visais atvejais vyksta pagal LR BPK. Jeigu LR tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu LR BPK, taikomos tarptautinės sutarties taisyklės (lex fori).

4.2. Galiojimas laiko atžvilgiu

Kiekvienas proceso veiksmas turi būti atliekamas laikantis to veiksmo atlikimo metu galiojančių procesinių santykių . LR įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir “Valstybės žiniose” oficialiai paskelbia LR Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.BP kodekso normos galioja tol, kol jos nauju įstatymu nėra pripažįstamos netekusiomis galios arba nepakeičiamos.

4.3. Galiojimas asmenų atžvilgiu

Nepriklausomai nuo pilietybės BPK normos LR teritorijoje taikomos visiems asmenims vienodai. Išimtinės taisyklės turi būti taikomos tik asmenims, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos. Asmenus, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudž.jurisdikcijos, negali būti sulaikyti ar suimti . Su tokiais asmenimis galima atlikti BPK numatytus proceso veiksmus tik jų sutikimu ar prašymu. Imunitetu nuo baudž.jurisdikcijos naudojasi asmenys, turintys diplomatinės neliečiamybės teisę – diplomatinį imunitetą.LR Prezidentas (kol eina šias pareigas) negali būti patrauktas baudž.atsakomybėn. Rinkimų laikotarpiu neliečiamybės teise naudojasi ir kandidatai.

5. LAT’o nutarčių, LAT’o senato nutarimų ir Konstitucinio Teismo nutarimų reikšmė BP

LAT’o priimtose nutartyse išdėstytos nuomonės dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo turėtų būti paisoma, nes užtikrinti vienodą bylų (ne tik baudžiamųjų) nagrinėjimo praktiką yra viena pagrindinių šio teismo LR Teismų įstatyme numatytų funkcijų. Nutartys, nor sir nesukurdamos naujų normų, formuluoja privalomas teisės normų aiškinimo taisykles. Taisyklės, kurių privaloma laikytis, yra teisės šaltinis. Šiame šaltinyje nėra naujų normų, o yra tik interpretuojamos esančios teisės normos, nutartys laikytinos antriniu teisės šaltiniu.LAT’o senato nutarimams, taip pat šio teismo kitiems teismams teikiamos konsultacijos teismų įstatyme suteikia tik rekomendacinę galią, todėl nei senato nutarimai, nei konsultacijos nėra šaltiniais.

6. Baudžiamojo proceso teisės ir baudžiamosios teisės santykis

III tema. Baudžiamojo proceso principai.

1. Baudžiamojo proceso principų samprata ir reikšmė

Tarptautinių žodžių žodyne žodis “principas” apibūdinamas kaip: 1) pagrindinė kokios nors teorijos, koncepcijos idėja, pradinis teiginys; 2) įsitikinimas, lemiantis žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas; 3) svarbiausioji organizacijos struktūros arba veiklos taisyklė; 4) pagrindinė, kurios nors įrengimo, mechanizmo sandaros arba veikimo savybė. E. Kūris „teisės principai yra teisės sistemos pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas teisnis reguliavimas ir teisės praktika, bendrasis ir individualus teisnis reguliavimas bei teisės realizavimas“ Teisės principai lemia teisės normų turinį ir jų taikymą.BP principai – tai idėjos, pamatinės nuostatos, lemiančios visų BP teisės normų turinį ir nusikalstamų veikų tyrimo bei baudž.bylų nagrinėjimo tvarką, parodančių BP institutų esmę ir paskirtį.BP principų reikšmė yra tokia:

1) principai lemia naujų teisės normų turinį;

2) principai lemia teiės normų aiškinimą;3) jokia BP teisės norma negali būti taikoma taip, kad jos taikymas pažeistų principą;4) teisės normų kolizijos atveju sprendimo variantas turi būti randamas remiantis principais;5) atsiradus teisės spragų, procesinis srendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į principus.

2. Baudžiamojo proceso principų sistema

BP principų sistemą sudaro visuma pamatinių nuostaų, kuriomis tui būti vadovaujama BP. Į BP principų sistemą įtrauktini tokie principai: nekaltumo prezumpcijos, proceso teisingumo (sąžiningumo), proporcingumo, teisingumą vykdo tik teismas, rungimosi, viešumo, greitumo, teisės į gynybą, valstybinės proceso kalbos, teismo nepriklausomumo ir bešališkumo, žmogaus teisių apsaugos BP, tikslingumo, oficialumo pricipai.Didžiausią prasmę turi principų skirstymas pagal tai, kokiame akte principai yra išreikšti. Pagal šį kriterijų principus galima skirstyti į:

1) konstitucinius,2) išreikštus BPK ir kituose įstatymuose.

Pagal veikimo apimtį BP principai skirstomi:1) bendruosius (universalius), t.y.reikšmingus ir veikiančius visoje teisinėje sistemoje;2) Tarpšakinius , t.y.bendrus kelioms teisės šakoms;3) Šakinius BP principus, veikiančius visose BP stadijose;4) Atskirų proceso stadijų ir institutų.

Bendrieji principai yra labiau fundamentalūs, jais grindžiamos visos teisės šakos, visa valstybės sąranga. Bendrieji principai paprastai yra konstitucianiai.Tarpšakiniai principai BP paprastai yra tokia principai, kurie visoms procesinėms teisės šakoms bendri.Šakiniai BP principais laikytini tokia principai, kurie kt teisės šakose neveikia arba veikia mažiau ar turi kitokią prasmę.Atskirų proceso stadijų ir institutų principai yra tiesioginioir žodiško nagrinėjimo prinicpai, taikomi pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ir pan.

3. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai

Jais grindžiami visi teisinio teksto elementai, visa teisės sistema. Bet kuri konstituciniam principui prieštaraujanti teisės norma yra antikonstitucinė. Ne tik teisės normos, bet ir kiti principai negali prieštarauti konstituciniams principams. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai yra: nekaltumo prezumpcijos principas, proceso teisingumo (sąžiningumo) principas, proporcingumo principas, principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, proceso viešumo principas, teisės į teisminę gynybą principas, valstybinės proceso kalbos principas, teismo nepriklausomumo ir bešališkumo principas. Šio sąrašo nereikia laikyti baigtiniu.

4. Atskirų baudžiamojo proceso principų turinys

4.1 Nekaltumo prezumpcija

Įtvirtinta Konstitucijos 31str. 1d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6str.2d., 1966m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14str.2d., BPK 44str.6d. Konstitucijoje nustatyta „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Šio principo turinio elementai yra aiškūs:

1) Kol nėra įsiteisėjusio kaltinamojo nuosprendžio, joks asmuo negali būti laikomas kaltu. Teisėsaugos ar kiti valstybės pareigūnai, informuodami visuomenę apie nusikalstamų veikų tyrimą, negali šios informacijos pateikti taip, kad susidarytų įspūdis, kad tam tikro asmens kaltumu nėra abejojama, nors dėl šio asmens kaltumo, dar nėra teismas priėmęs sprendimo;

2) Asmuo gali būti pripažintas kaltu, dėl nusikalstamos veikos padarymo, tik pagal įstatyme nustatytas taisykles, ištyrus ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą, tai yra apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas prieš tai atlikus daug įvairių procesinių veiksmų;

3) Nekaltumo prezumpcija įpareigoja ypatingai pamatuotai taikyti procesines prievartos priemones. Jokia prievartos priemonė, skiriama iki nuosprendžio įsiteisėjimo, negali būti traktuojama, kaip bausmė ir turėti bausmės elementų;

4) Nekaltumo prezumpcija reikalauja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prieš apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimą vengti formuluočių, apie įrodytą įtariamojo ar kaltinamojo kaltę. Tokių formuluočių turi būti vengiama ir informuojant visuomenę apie tiriamas nusikalstamas veikas;

5) Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą būtų vertinamos kaltinamojo naudai;

Kaltu asmuo gali būti pripažintas tik įstatymo nustatyta tvarka vykusiame procese, kai to proceso metu buvo laikomasi visu baudžiamojo proceso principų.

4.2 proceso teisingumas (sąžiningumas)

Proceso teisingumo (sąžiningumo) ar teisės į teisingą (sąžiningą) bylos išsprendimą principas įtvirtintas LR Konstitucijos 31 str. 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1966m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 1 dalyje, BPK 44 str. 5 dalyje. Šis principas gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasmėmis. Plačiąja prasme teisingo proceso aspektus yra nustatęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, pvz. kad procesas būtų teisingas, būtina garantuoti teisę į gynybą, teisę kaltinamajam užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, teismo procesą vykdyti laikantis šalių lygybės principo, garantuoti kad būtų užtikrintos kitos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nurodytos teisės. Siaurąja prasme apie ši principą galima kalbėti neliečiant kitų principų ar kaltinamojo teisių, pvz. proceso teisingumo principas siaurąja prasme draudžia apgaudinėti įtariamąjį ar kaltinamąjį, žadant už bendradarbiavimą su teisėsauga suteikti įstatyme nenumatytų lengvatų ir, priešingai, nesilaikyti duotų įstatyme numatytų pažadų, klaidinti įtariamąjį ar kaltinamąjį neteisingai išaiškinant jam teises ir pareigas ir pan.Proceso teisingumo principas pažeidžiamas, jei asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, o po to už jos padarymą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, kad šis principas pažeidžiamas ir kuomet varžomos proceso dalyvių teisės susipažinti su bylos medžiaga, negarantavus kaltinamajam dalyvavimo procese, neužtikrinus teisės neduodi parodymu prieš save.Pažymėtina tai, kad teisingumo principas taikytinas visose proceso stadijose ( ne tik teismo procese), todėl jis laikytinas viso proceso, o ne atskirų jo stadijų principu.

4.3 Proporcingumas

Proporcingumas- tai vienas iš tarpšakinių teisės principų, įtvirtintas BPK 11 str. Nei Konstitucijoje nei EŽTK jis nėra tiesiogiai įtvirtintas, tačiau jis yra suformuluotas doktrinoje ir , tiek konstitucinėje jurisprudencijoje, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje juo remiamasi sprendžiant įvairių kategorijų bylas.Laikytis šio principo baudžiamajame procese reiškia pareigą, priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių varžymu, kruopščiai tikrinti ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Toks tikrinimas turi būti atliekamas atsakant į tokius klausimus:

1. Ar taikant konkrečią prievartinio pobūdžio priemonę gali būti pasiekti tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą priemonę? Negalima manyti, kad jei kokia priemonė neduos norimo rezultato, tai niekaip nepakenks bylos nagrinėjimui, pvz., negalima taikyti suėmimo neturint tam tikro pagrindo, o vien tik manant, kad įtariamąjį laikant kameroj vykdyti tyrimą bus patogiau.

2. Ar tie tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones? Nusprendus siekti tam tikro procesinio tikslo, naudojant prievartos priemones turi būti nagrinėjama švelniausių priemonių taikymo galimybė, ir tik įsitikinus, kad tam tikram rezultatui pasiekti reikia griežtesnių priemonių, priimti sprendimą dėl pastarųjų taikymo.

3. Ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos asmuo patyrė pritaikius priemonę? Būtinybė atsakyti į šį klausimą įpareigoja siekiamą rezultatą lyginti su prievartos priemonių griežtumu. Čia galima išskirti du aspektus:

1) Kuo sunkesnė veika yra tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas yra pateisinamas.2) Net ir sudėtingoje byloje dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, negali būti piktnaudžiaujama taikant prievartos

priemones.

4.4 Teisingumą vykdo tik teismas

Principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, įtvirtintas Konstitucijos 109 str. 1 dalyje ir BPK 6 str. Šis principas reiškia, kad teisingumo vykdymas, t.y. baudžiamosios bylos išsprendimas iš esmės yra išskirtinė teismo kompetencija. Tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimame sprendime gali:

1) Konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta;2) Nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo.3) Kaltu pripažintam asmeniui paskirti kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atlikimo.

Šios teismo galios tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Teisingumo vykdymas yra tam tikra teismo veikla. Šią veiklą teismas vykdo surengdamas teismo posėdį bei pasitarimų kambaryje priimdamas sprendimą. Vienintelė išimtis, kuomet teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, gali nesurengti teismo posėdžio, yra teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas.

4.5 Rungimosi principas

Šis principas daugiausia teismo proceso stadijose veikiantis principas, kuris reiškia, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu. Skirtingus interesus byloje turinčios šalys turi teisę siūlyti teismui bylos sprendimą ir kritikuoti priešingos šalies teikiamus siūlymus.

Rungimosi principas įtvirtintas BPK 7 straipsnyje (bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo), kur 1 dalis deklaruoja rungimosi principo taikymą teismo proceso stadijose, o 2 dalis atskleidžia šio principo turinį. Straipsnyje teigiama, jog “bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo” (1dalis) bei “kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises

teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikiant prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui” (2 dalis).

Šio straipsnio 1 dalyje rungimo principas tarsi įtvirtinamas tik teisminėse proceso stadijose, tačiau šis principas veikia ir ikiteisminio tyrimo metu (tačiau truputį siauriau). Jei ikiteisminio tyrimo metu naudojamasi rungimosi principu, tai daugelį veiksmų ir priimti sprendimus turi ikiteisminio tyrimo teisėjas (pvz., suėmimo klausimas, jo pratęsimas, liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausa, ikiteisminio tyrimo nutraukimas), o ikiteisminio pareigūno ar prokuroro atliekami veiksmai su rungimosi principu susiję dar mažiau. Rungimosi principu laikytina ir tai, kai dalyviai ikiteisminio tyrimo metu

Kiekvienos valstybės baudžiamajame procese šis principas veikia skirtinga apimtimi, tad negalime teigti, kad jis arba veikia visa apimtimi, arba jo iš viso nėra. Pavyzdžiui, bendrosios (common law) tesiės šalyse jis labai svarbus, nes prisiekusieji priima sprendimą remdamiesi įrodymais bei jų pateikimu (teismas pasyvus įrodymų rinkime).

Lietuvoje situacija kiek kitokia: teismas negali apsiriboti vien tik proceso dalyvių surinktais duomenimis, jis ir pats turi siekti nustatyti tiesą. Tad galime daryti prielaidą, jog R.P. veikia ribotai (šalių rungimasis + teismo veiksmai). Iniciatyvusis teismas turėjo būti pagal senąjį BPK (kaip ir pagal dabartinį), tačiau procese lieka erdvės rungimosi principo veikimui:

1. teismo proceso stadijose bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikiamos lygios teisės;2. procesinės funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirtos.

Teismo iniciatyvumas (renkami ir tiriami nagrinėjamos bylos duomenys)ir aktyvumas (jis nukreiptas tiesai nustatyti) neriboja ir nepašalina proceso šalių galimybių teismo procese siekti teisingo ar jiems palankaus sprendimo.

Asmenų lygybės prieš įstatymą principas yra labai glaudžiai susijęs su rungimosi principu, nes jei šalys nėra lygios, rungimasis būtų neįmanomas. Asmenų lygybė prieš įstatymą dažnai laikoma kaip rungimosi principo sudedamasis elementas.

4.6 Proceso viešumo principas

Vienas iš teisinei valstybei būdingų principų, kuris įtvirtintas daugelyje dokumentų – Konstitucijoje (31 str. 2 dalis, 117 str. 1 dalis), Europos žmogaus teisių konvencijoje, BPK (9 str. ir 44 str. 5dalis) ir pan. proceso viešumas. Šio principo taikymas padeda užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams nagrinėjant bylas.

Pagrindas – saugoti asmenis nuo slapto susidorojimo teismo proceso keliu. Didėja pasitikėjimas teismine valdžia, nes leidžiama visuomenei stebėti procesus, kokiais įrodymais yra remiamasi priimant sprendimus.

Visuomenė gali 2 būdais kontroliuoti teismo procesus:

1. sulaukę 16 metų gali stebėti teismo procesą;2. žiniasklaida gali informuoti visuomenę apie konkretų procesą.

Tačiau proceso viešumo reikalavimas nėra absoliutus, nes yra tam tikri atvejai, kai leidžiami tik uždari posėdžiai, t.y. dalyvauti gali tik šalys bei jų atstovai ir asmenys, iškviečiami teismo sprendimu. Tai gali būti bylos, kurių metu gali būti pakenkta valstybės saugumui (juk paslapčių saugojimas yra būtina kiekvienos valstybės interesų apsaugos priemonė, tad iškilus pavojui, jog ji bus atskleista, rengiamas uždaras teismo posėdis) ar proceso dalyvių interesams. Įvairiuose dokumentuose galima rasti sąrašus, kada daroma išimtis, tačiau sąrašai nėra identiški ir baigtiniai, tačiau atvejai yra labai panašus.

BPK 9 str. numato, kad posėdis gali arba privalo būti uždaras.

Pirma dalis numato teismui pareigą rengti uždarus (neviešus) posėdžius, jei klausimai susiję su valstybės, profesine, tarnybos ar komercine paslaptimi. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas teigia, jog valstybės paslaptis – “politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kurių praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti LR suverenitetą, gynybinę ar ekonominę galią, pakenkti LR konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinėms teisėms”, o tarnybos paslaptis – “politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kurių platinimas ribojamas dėl valstybės bei jos institucijų interesų, taip pat siekiant apsaugoti žmogaus konstitucines teises”. Komercinės ir profesinės paslapčių apibrėžimą galima rasti CK 1.116 str.: “informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą” ir “informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jei ją pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys”.

Antra dalis numato, jog nevieši posėdžiai yra neprivalomi, jei atitinka išvardintas aplinkybes (tai nusprendžia teismas). Bylų kategorijos:

nusikalstamas veikas padarė asmenys jaunesni nei 18 metų, t.y. n. veikos padarymo metu dar nebuvo suėję 18 metų; (nagrinėjamos prisilaikant specifinių taisyklių). Anksčiau buvo 16 metų riba, tačiau pagal vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei Vaiko teisių apsaugos konvenciją vaiku laikomas asmuo iki 18 metų amžiaus. Yra valstybių, kuriose amžiaus riba nėra kaip Lietuvoje (pvz., 21).

nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, neliečiamumui; (lėmė tai, kad reikia saugoti žmogaus asmeninį ir privatų gyvenimą kaip konstitucinę vertybę)

gali būti pagarsintos žinios apie privatų proceso dalyvių gyvenimą; (lėmė tai, kad reikia saugoti žmogaus asmeninį ir privatų gyvenimą kaip konstitucinę vertybę)

kai liudytojams ar nukentėjusiems taikomas anonimiškumas, (duomenys apie liudytoją ar nukentėjusįjį, kuriam suteiktas anonimiškumas yra laikomi valstybės paslaptimi – vien dėl to gali būti uždaras posėdis, tačiau anonimiškumas yra išskiriamas kaip atskiras pagrindas. Viešumas gali būti ribojamas tuo, kad procese

dalyvaujantys asmenys negali žinoti liudytojo ar nukentėjusiojo anketinių duomenų, o ir Konstitucinis teismas bei Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, jog įslaptinimas nepažeidžia kitų principų, pvz., viešumo principo).

Rekomenduojama neviešus posėdžius rengti tada, kai:

nusikalstamas veikas padarė asmenys jaunesni nei 18 metų; nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, neliečiamumui.Neviešas teismo procesas rengiamas tiek teismo, tiek proceso dalyvių iniciatyva. Jei nusprendžiama, kad posėdis bus uždaras,

teismas turi priimti nutartį. Yra galimybė neviešu paskelbti tik dalį teismo proceso.

Nuosprendžio rezoliucinė dalis visada privalo būti skelbiama viešai, nes rezoliucinėje dalyje nėra kalbama apie aplinkybes lėmusias rengti uždarą posėdį. (Teismų įstatymo 7 str. 2 dalis: “bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai”).

4.7 Proceso išsamumas ir greitumas

Proceso greitumo principas įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 6str.1d., BPK 1ir 2 str., 44str.5d., o proceso išsamumo principas įtvirtintas BPK 1str. abu šie principai taip pat įtvirtinti Tarptautinio Pilietinių ir Protokolinių Teisių Pakto 14str.3d.

Proceso greitumo principas įpareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo ir sankcijos pritaikymo praeitų kuo mažiau laiko. Teigiama, kad bausmė savo tikslus geriausiai pasiekia, kai ji skiriama greitai po nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau greitumo negali būti siekiama netinkamo proceso dalyvių teisių užtikrinimo ar reikšmingų bylai aplinkybių sąskaita. Proceso greitumo reikalavimas neatleidžia teisėsaugos pareigūnų ir teismo nuo pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes (t.y. nuo išsamumo principo vykdymo), tačiau visi proceso veiksmai turi būti atlikti ir sprendimai priimti be nepateisinamo delsimo.

Greitas procesas apsaugo įtariamąjį (kaltinamąjį) nuo ilgo nežinojimo apie savo likimą, kad asmuo nepatirtų psichologinės įtampos, įvairių išgyvenimų. Teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką įvardijama kaip viena iš labai svarbių įtariamojo (kaltinamojo) teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad proceso ilgumo pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesį nagrinėjant bylą.

4.8 Teisė į gynybą

Teisė į gynybą – tai konstitucinė teisė, įtvirtinta LR Konstitucijos 31str.6d., EŽTK 6str. ir Tarptautinio Pilietinių ir Protokolinių Teisių Pakto 14str. Ši teisė taip pat įtvirtinta BPK 10str., o išplėtota daugelyje kitų BPK nuostatų.

Teisės į gynybą principas neatsiejamai susijęs su kitais baudžiamojo proceso principais, o jo pažeidimas reiškia ir kitų principų pažeidimą. Procesas, kurio metu negarantuojama teisė į gynybą, teisinėje valstybėje negalimas.

Įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą – visuma teisų, visuma teisių, kuriomis naudodamasis jis siekia paneigti jam pareikštą įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę.

Įtariamasis (kaltinamasis) gali  gintis  pats  arba  per  savo  paties pasirinktą gynėją  arba,  jei  jis  neturi  pakankamai  lėšų  tam gynėjui  atsilyginti,   turi  gauti  pagalbą  nemokamai,  kai  to reikalauja teisingumo interesai (EŽTK 6str.3d.).

Įtariamasis gali gintis aktyviai, tačiau jis gali ir nesiimti jokių aktyvių gynybos veiksmų (teisė į gynybą yra teisė, bet ne pareiga). Tokia pozicija negali būti vertinama kaip sutikimas su įtarimu (kaltinimu) ar kaltės įrodymas. Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi būti supažindintas su jo procesinėmis teisėmis ir jam turi būti sudarytos sąlygos bei galimybės tomis teisėmis naudotis.

4.9 Proceso kalba

Reikalavimas, kad teismo procesas turi vykti lietuvių kalba yra numatytas LR Konstitucijos 117str.2d, BPK 8str. ir Teismų įstatymo 8str.

Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksmų rezultatus paskelbti valstybine – lietuvių – kalba. Šia kalba turi būti atliekamos apklausos ir kiti tyrimo bei teismo veiksmai, taip pat surašomi visi protokolai, nutarimai, nutartys, nuosprendžiai. Valstybinės kalbos principas nėra pažeidžiamas, jei jos nemokantiems asmenims procese leidžiama kalbėti ir pateikti prašymus, skundus ir pan. ne lietuvių kalba. Tačiau tokiu atveju byloje būtinai turi dalyvauti vertėjas (Konstitucijos 117str.3d.). paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam įtariamajam ar kaltinamajam yra būtina, nes priešingu atveju šių asmenų teisė į gynybą būtų pažeista, o nedalyvaujant vertėjui priimtas nuosprendis galėtų būti apskųstas. Įtariamajam ar kaltinamajam nemokamai skirti vertėją yra valstybės pareiga.

Svarbiausi proceso dokumentai kalbos nemokantiems proceso dalyviams yra išverčiami. Būtinai išverčiami turi būti pranešimai apie įtarimą, kaltinamasis aktas, teismo nuosprendis, nes kitaip būtų pažeista EŽTK 6str.3d. nuostata, kad kaltinamajam turi būti pranešta tokia kalba, kurią jis  supranta, apie  pareiškiamo jam  kaltinimo pagrindą ir motyvus.

4.10 Teisėjo/teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principas

Teismo, o tuo pačiu ir teisėjo, nepriklausomumo ir nešališkumo principas yra itin svarbus, tai vienas svarbiausių demokratinės teisinės valstybės principų. Paprasčiausiai jį galima paaiškinti tuo, kad teisėjams negali būti daromas joks poveikis.

LR Konstitucinis Teismas tai pavadino viena iš svarbiausių tesimo ir teisėjų pareigų. Konstitucijos 31 str. ir 109 str. teigiama, jog “bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas”, “teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi”ir “teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo”. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 dalyje nurodoma, “bylą <...> išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas”.

Konstitucinis Teismas šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs. 1995 metais nutarime teigė, jog “pažeidus bet kurią iš teisėjo ir teismo nepriklausomumo garantijų gali būti pakenkta teisingumo įgyvendinimui, žmonių teisių ir laisvių užtikrinimui”.

Teisėjai ir teismai pirmiausia turi būti nepriklausomi nuo: Byloje dalyvaujančių šalių bet kokio kišimosi; Valstybės valdžios, valdymo, taip pat visuomenės institucijų, korporacijų, neteisėtų asmeninių ar kitokių interesų

įtakos.Konstitucinis Teismas teisėjų nepriklausomumo garantijas (kurios yra glaudžiai susijusios, o pažeidus vieną, kiltų pavojus teisingumo įgyvendinimui, nebus užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės) suskirstė į:

1. teisėjo įgaliojimų trukmės neliečiamumo;2. teisėjo asmens neliečiamumo;3. teisėjo socialinio (materialinio) pobūdžio garantijas.

LR Konstitucinis Teismas nurodo, kad bešališkumo principo turinyje svarbiausia yra tai, kad teismas su abiem proceso šalim elgtųsi vienodai, nerodytų kažkuriai palankumo, nesistengtų įtakoti ar pakeisti sprendimą.

Teisėjas gali būti nušalintas, jei proceso dalyviai pastebi teisėjo šališkumą.

4.11. Legalumas (baudžiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas

Legalumas (baudžiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas yra savo turiniu vienas kitam priengi principai. Šie principai tiesiogiai nėra įtvirtinti jokiame teisės akte, tačiau jų turinys nustatomas iš įvairių BPK nuostatų.

Legalumo (baudžiamojo persekiojimo privalomumo) principas reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras turi reaguoti į informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus ir priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Privalomo baudžiamojo persekiojimo principas reiškia, kad prokuratūra negali naudotis jokiomis diskrecinėmis galiomis spręsdama baudžiamojo persekiojimo vykdymo klausimą. Jis turi būti vykdomas kiekvienu atveju, kai pareigūnams pranešama apie nusikaltimą, užtenka kaltę nustatančių įrodymų ir nėra aplinkybių, darančių procesą negalimą.

Legalumo principo laikymąsi procese lemia tai, kad: jis yra sąlyga, garantuojanti asmenų lygybės prieš įstatymą principo įgyvendinimą; jis sudaro prielaidas palaikyti bauginimo atsakomybe koncepciją.

Per daug griežto legalumo principo laikymasis privertė ieškoti tam tikrų jo pataisų, nukreiptų į „baudžiamųjų priemonių ekonomiją“ nesunkių nusikaltimų atvejais, ir būtent taip paisyti viešojo intereso. Buvo suvokta, kad tam tikrais atvejais yra tikslinga kategoriškai nesiekti kiekvieno asmens nubaudimo, o ieškoti kitokių proceso užbaigimo būdų.

Tikslingumo principas leidžia prokuratūrai pasinaudoti diskrecinėmis galiomis (laisva nuožiūra) ir esant tam tikroms aplinkybėms įprastų baudžiamųjų sankcijų netaikyti ir nebaigti proceso kaltinamuoju nuosprendžiu, o procesą nutraukti atleidžiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tikslingumo principo taikymą lemia noras išvengti neigiamo pernelyg griežto legalumo principo taikymo efekto, kuris tam tikromis sąlygomis gali lemti neteisingumą.

Tikslingumo principas plačiai gali būti taikomas tik valstybėje, kurioje visiškai pasitikima pareigūnų (pirmiausia prokurorų) sąžiningumu ir profesionalumu ir kurioje teisėsaugos pareigūnai yra nepriklausomi nuo politikų valios ar kitokio poveikio.

Tikslingumo principą įtvirtinančiais laikytini BPK 213 str. bei straipsniai, numatantys proceso nutraukimo galimybę, atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK nematytais pagrindais. Šis principas vis plačiau įsigali Vakarų Europos valstybių baudžiamuosiuose procesuose.

IV tema. Baudžiamojo proceso subjektai. 2013

1. Baudžiamojo proceso subjektų samprata ir sistema

Baudž. procesinėje veikloje dalyvauja daug įv. subjektų. Jų teises, pareigas bei įgaliojimus reglamentuoja BP įstatymai.LT BPK skyriuje “Proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos” kalbama tik apie kaltinamąjį, gynėją, įtariamąjį, nukentėjusįjį,

civil. ieškovą, civil. atsakovą, bei apie nukentėjusiojo, civil. ieškovo ir civil. atsakovo atstovus. Atsižvelgiant į praktikoje susidariusią padėtį, BP dalyviais reikėtų laikyti visus asmenis, organizacijas, kurios viena ar

kita forma dalyvauja baudž. procese, tiriant bei nagrinėjant baudž. bylas. BP dalyvių klasifikacija.Pagal veiklos dalyvių uždavinius baudž. procese, jų atliekamų funkcijų ypatybes, visus BP veiklos subjektus galima

skirstyti į 3 grupes:1. Valstybiniai organai. Jie baudž. procese vykdo valstybinius įgaliojimus ir pareigas, bei gina valstybinius interesus.

Tai – teismas, prokuroras, tardytojas, tardymo skyriaus viršininkas, kvotos organas. Jie yra svarbiausi baudž. procese ir yra varomojo jo jėga. Jie savo kompetencijos riboje iškelia baudž. bylą kiekvienu

atv, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai, ir imasi visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo padarymo faktas, juo įtariami asmenys. Tik jie priima sprendimus iškelti baudž. bylą, atlikti būtinus procesinius veixmus. Visus šiuos organus vienija bendri BPT uždaviniai, bendri įrodymų vertinimo metodai,bendros pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos

aplinkybes. Be to, šie veiklos dalyviai atlieka procesinius veixmus, kuriais fiziniai ir juridiniai asmenys pripažįstami antrosios grupės baudž. procesinės veiklos dalyviais, gali įpareigoti dalyvauti byloje ar leisti joje dalyvauti.

2. Proceso dalyviai (siaurąja prasme), turintys baudž. procese tam tikras teises ar vykdantys įstatymo numatytas pareigas. Tai – kaltinamasis, įtariamasis, įstatyminis atstovas, kaltinamojo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas, civil. ieškovas ir civil. atsakovas bei jų atstovai, visuomeninis kaltintojas ir visuomeninis gynėjas.

Jie turi įstatymo numatytas teises (kaltinamasis), kartais ir pareigas (nukentėjusiojo pareiga duoti teisingus parodymus).3. Kiti asmenys, įstaigos, įmonės, organizacijos, neturintys atskirų teisių baudž. procese, bet padedantys vykdyti savo

f-jas pirmosios ir antrosios grupės dalyviams. Tai – liudytojas, expertas, specialistas, vertėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius bei kt. asmenys, taip pat visuomenės atstovai, vykdantys parengtinio tardymo, prokuratūros ir teismo organų pavedimus baudž. byloje.

Jie gali dalyvauti baudž. procesinėje veikloje tik pirmosios grupės dalyvių iniciatyva arba to prašant antrosios gr. Dalyviams (kaltinamajam prašant, tardytojas šaukia liudytoją ar skiria expertizę).

Visiems BP veiklos dalyviams bendra yra tai, kad, neatsižvelgiant į jų procesinės padėties skirtingumą, jų teisių ir pareigų pobūdį, jie, vykdydami savo f-jas, viena ar kita forma dalyvauja parengtiniame tyrime, taip pat tiriant ir nagrinėjant teisme baudž. bylas.

Proceso dalyviai (siaurąja prasme) – proceso subjektai, turintys procese interesą, siekiantys tam tikro rezultato byloje ar vykdantys proceso funkciją, bei nesantys valstybės pareigūnais ar institucijomis.

ĮtariamasisSąvoka- BPK 21. Jis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. Po ikiteisminio tyrimo jis tampa kaltinamuoju. Įtariamuoju jis pripažįstamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.Jis turi tokias teises: žinoti,kuo įtariamas Turėti gynėją Duoti parodymus Pateikti tyrimui reikalingus dokumentus ar daiktus Pateikti prašymus

KaltinamasisSąvoka – BPK 22. Jis yra nagrinėjimo teisme dalyvis. Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o

dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis – išteisintuoju.Kad asmuo būtų pripažintas kaltinamuoju, reikia prokuroro BPK nustatyta tvarka priimto akto.Jo teisės:Žinoti, kuo yra kaltinamasSusipažinti teisme su bylaPasidaryti reikiamų dokumentų nuorašusTurėti gynėjąPateikti prašymus, nušalinimus ir tt.

BA traukiamas jurid. asmuoSprendžiant bylą, kurioje nagrinėjamas jurid. asmens atsakomybės klausimas, jurid. asmuo turi turėti procesinį statusą.

Procese jam visada turi atstovauti fizinis asmuo.

GynėjasBPK 17, 1dalis: gynėjas yra asmuo, kuris įst. nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam,

nuteistajam ar išteisintajam , gina jų teises ir teisėtus interesus. Gynėju gali būti advokatas ar advokato padėjėjas.

NukentėjusysisNukentėjusysis – dėl nusikalst. Veikos fizinę, turtinę ar moralinę žalą patyręs fiz. asmuo, kuris nukentėjusiuoju yra

pripažintas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro arba teismo nutartimi. Jurid. asmuo negalsi būti nukentėjusiuoju. Nepilnamečio/neveixnaus asmens interesams teisme papildomai atstovauja

atstovas pagal įstatymą. Jis turi teisę:Teikti įrodymusPateikti prašymusPareikšti nušalinimusSusipažinti su byla dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime

Jis privalo:Duoti parodymusAtvykti gavęs šaukimą

Netrukdyti ikiteisminiam tyrimui.

Civilinis ieškovas.Sąvoka BPK 110. Juo laikomas baudž. byloje reikalaujantis atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalst. Veikos

patirtą turtinę ar neturtinę žalą fiz. ar jurid. asmuo, kuris civil. ieškovu pripažintas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.Jis turi teisę:Pateikti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmėsTeikti įrodymusTeikti prašymusPareikšti nušalinimusSusipažinti su bylos medžiagaDalyvauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Jis privalo:Kviečiams dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teismeTeismo reikalavimu pateikti reikiamus dokumentusLaikytis nustatytos teismo proceso tvarkos

Civilinis atsakovasSąvoka BPKN 111. Pagal įstatymus materialiai atsakingas už nusikalstama įtariamojo (kaltinamojo) veika padarytą žąlą

fiz. ar jurid. asmuo, kuris įtrauktas į bylą kaip civil. atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Jo teisės ir pareigos-tokios kaip ir civil. ieškovo, išskyrus pareigą teismo reikalavimu pateikti dokumentus, susijusius su

ieškiniu.

Atstovavimasa) atstovavimas pagal įstatymąBPK 53. Atstovus pagal įstatymą baudž. procese turi įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis dviem atvejais: 1) kai jie

yra nepilnamečiai; 2) nustatyta tvarka yra pripažinti neveixniais. Atstovus gali turėti tik fiz. asmuo. b) atstovavimas pagal įgaliojimą. BPK 55. Įgaliotuosius atstovus gali turėti nukentėjusysis, civil. ieškovas ir civil. atsakovas. Įgaliotuoju atstovu laikomas

asmuo, pagal susitarimą teikiantis teisinę pagalbą ir ginantis nukentėjusiojo, civil. ieškovo ar civil. atsakovo interesus.

Pagal BPK 54,56. Atstovai turi tokias pat teises kaip ir jų atstovaujami asmenys.

Jie privalo:Tinkamai ginti atstovaujamo teises ir interesusŠaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismąLaikytis nustatytos teismo tvarkos

Įrodinėjimo procese dalyvaujantys asmenys Liudytojas. Jis matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir

gali tai patvirtinti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ar teismui. a) Ekspertas. Jis turi reikiamų specialių žinių ir įrašytas į LR expertų sąrašą. b) Specialistas. Reikiamų žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą.

Pagalbines f-jas atliekantys asmenysa) Vertėjas. Mokantis kalbas arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo. Turi pareigą teisingai versti. Teisme

jis turi prisiekti. b) Teisiamojo posėdžio sekretorius. Rašo pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolą, praneša apie į

teismo posėdį atvykusius asmenis. Jis yra valstybės pareigūnas.

Teismo procesą ar atskirus proceso veixmus stebintys asmenys. Jie tiesiogiai jokios procesinės f-jos nevykdo. Jų yra 2 grupės: 1)stebintieji teismo procesą; Teismo procesą gali stebėti asmenys nuo 16m. Jie privalo tokiu atv. Laikyti tvarkos. 2) dalyvaujantieji atliekant atskirus proceso veixmus. Pvz, atpažįstant nusikaltėlį, leidžiama rinktis iš 3 asmenų, tai

šiame proceso veixme dalyvauja ir kiti 2, pašaliniai žmonės, išoriškai panašūs į nukentėjusįjį.

2. Valstybės institucijos ir pareigūnai – baudžiamojo proceso subjektai

2.1. Teismas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas

Teismas – teisingumą vykdanti institucija.

Principas, kad teisingumą vykdo tik teismas, įtvirtintas Konstitucijos 109 str. 1 dalyje ir BPK 6 str. Šis principas reiškia, kad teisingumo vykdymas, t.y. baudžiamosios bylos išsprendimas iš esmės yra išskirtinė teismo kompetencija. Tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimame sprendime gali:

4) Konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta;5) Nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo.6) Kaltu pripažintam asmeniui paskirti kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atlikimo.

Šios teismo galios tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Teisingumo vykdymas yra tam tikra teismo veikla. Šią veiklą teismas vykdo surengdamas teismo posėdį bei pasitarimų kambaryje priimdamas sprendimą. Vienintelė išimtis, kuomet teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, gali nesurengti teismo posėdžio, yra teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas.

Teismo nepriklausomumas demokratinėje valstybėje, pagrįstoje teisės viršenybės principu, yra labai svarbus. Kiekvieno asmens teisė, kad jo byla būtų sąžiningai išnagrinėjama nepriklausomo ir nešališko teismo, yra viena Pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str.

Teismo nepriklausomumas ir nešališkumas glaudžiai susiję. Nepriklausomumas yra teismo atskyrimas nuo kitų valstybės valdžių. Nešališkumas reiškia, kad teisingumas vykdomas paklūstant tik įstatymui. Teisėjų ir teismų nepriklausomumui ir nešališkumui užtikrinti nustatytos garantijos, susijusios su teisėjo skyrimu, pareigų trukme, darbo sąlygomis, mokymu ir pan.

Teisinės sistemos reforma yra procesas, kuriam reikia visos visuomenės teisinės sąmonės formavimo. Tik tada bus galima kalbėti apie tikrą teismų nepriklausomumą ir teisėjų galimybę atsilaikyti prieš galimą spaudimą.

Visuomenės požiūris į teismų vykdomą funkciją ir pasitikėjimas šia institucija susiję su teismo veiklos viešumu. Tai ne tik sprendimų viešumas, bet ir visuomenės teisė gauti informaciją apie teismų veiklą. Tai,kaip vykdomas teisingumas, visuomenė paprastai sužino iš visuomenės informavimo priemonių. Spauda saugo nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų piktnaudžiavimo įgaliojimais. Informuodama visuomenę, žiniasklaida prisideda prie teisinės sąmonės formavimo.

Kita vertus, skleidžiama informacija gali turėti neig. įtaką, paskelbdama neapgalvotai bylos aplinkybes, taip pat per visuom. informavimo priemones daromas spaudimas teismui proceso metu gali lemti būsimą sprendimą.

Teisė į informaciją negali pažeisti proceso dalyvių teisių, kaip garbė, orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas.

2.2. Prokuroras

Prokuroras baudžiamajame procese. Jo uždaviniai, įgaliojimai ir procesinė padėtis skirtingose baudžiamojo proceso stadijose

LR Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras“. Todėl ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra vadinami konstitucinėmis prokuroro funkcijomis baudžiamajame procese. Konstitucijoje įtvirtintos tik pagrindinės prokuroro veiklos kryptys. Prokuroro procesines teisės ir pareigos išsamiau nurodytos BPK. Prokuroro statusą reglamentuoja 2003 m. balandžio 22 d. Prokuratūros įstatymas. BPK žodis „prokuroras“ yra apibendrinantis terminas – prokuroru yra tiek generalinis prokuroras, tiek visi jam pavaldūs prokurorai (BPK 35 str.), t.y. bet kurios prokuratūros bet kurio rango prokuroras, vykdantis jam pavestas procesines funkcijas. Prokuroro įgaliojimus baudžiamajame procese LR teritorijoje įgyvendina generalinis prokuroras, jo pavaduotojai, Generalinės prokuratūros skyrių, grupių vyriausieji prokurorai, jų pavaduotojai, skyrių, grupių prokurorai, apygardų vyriausieji prokurorai, jų pavaduotojai, skyrių, grupių prokurorai, apylinkių vyriausieji prokurorai, jų pavaduotojai, skyrių, grupių vyriausieji prokurorai, skyrių, grupių prokurorai tose teritorinėse apylinkių prokuratūrose, kuriose struktūrinių padalinių nėra.Visi LR prokurorai ir kiti prokuratūros pareigūnai priklauso vientisai, centralizuotai prokuratūros sistemai, kurią sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Generalinė prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms bei kontroliuoja jų veiklą.

Prokurorai turi įgaliojimus visose baudžiamojo proceso stadijose:

2.2.1. Ikiteisminis tyrimas

Didžiausią dalį prokuroro procesinės veiklos sudaro jo veikla ikiteisminio tyrimo stadijoje. Pagal BPK pirmiausia prokuroras yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą. Šią užduotį prokuroras turi įvykdyti naudodamasis BPK jam suteiktais įgalinimais. BPK kaip ir Konstitucijoje yra nustatyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir kam vadovauja. Vykdydamas šias funkcijas prokuroras:

1. turi gauti informaciją apie kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką;

2. gali pats atlikti ikiteisminį tyrimą ar pavesti jį atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai (prokuroro nurodymai ikiteisminio tyrimo įstaigoms yra privalomi) bei kontroliuoti kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą;

3. turi nagrinėti skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiksmų;

4. turi nuspręsti dėl būtinybės taikyti procesinės prievartos priemones, kurių savarankiškai negali taikyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tačiau kurioms bereikalingas teismo sprendimas;

5. gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl jo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo;

6. esant BPK numatytiems pagrindams turi nutraukti ikiteisminį tyrimą bei gali atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą;

7. turi pareigą nuspręsti, kada ikiteisminis tyrimas turi baigtis ir surašyti kaltinamąjį aktą ar pareiškimą teismui dėl proceso užbaigimo supaprastinta proceso forma.

2.2.2. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme

Bylų proceso pirmosios instancijos tesime prokuroras, kaip yra numatyta Konstitucijos 118 str., palaiko valstybinį kaltinimą. Valstybinio kaltinimo palaikymo funkcija formaliai įvykdoma prokurorui perskaitant kaltinamąjį aktą (BPK 271 str. 1 dalis) bei pasakant kaltinamąją kalbą baigiamųjų kalbų metu (BPK 293 str.). Tačiau pirmosios instancijos teisme prokuroras negali apsiriboti šių dviejų veiksmų atlikimu. Prokuroro pareiga – aktyviai dalyvauti visuose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme etapuose. Prokuroras turi reikšti nuomonę visais bylos nagrinėjimo metu sprendžiamais klausimais, reikšti prašymus, nušalinimus, būti aktyvus tiriant įrodymus. Prokuroro teisės šiuo aspektu yra lygios gynybos funkciją vykdančių proceso dalyvių teisėms. Rungimosi principo veikimas užtikrinamas, kai visomis procesinėmis teisėmis aktyviai naudojasi tiek gynėjas su savo ginamuoju, tiek ir prokuroras.

Pirmosios instancijos teisme prokuroras nedalyvauja, jei nagrinėjama privataus kaltinimo byla.

2.2.3. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme

Prokuroras turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir kai apeliacinis procesas vyksta dėl prokuroro paduoto skundo, ir kai prokuroras nėra padavęs apeliacinio skundo, bet apeliacinis procesas vyksta pagal kito proceso dalyvio paduotą apeliacinį skundą, prokuroras privalo dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Prokuroro teisės nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš esmės sutampa su prokuroro teisėmis pirmosios instancijos teisme. Žinoma, apeliacinis procesas skiriasi nuo bylų proceso pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai prokuroro ir kitų proceso subjektų teisių turinį lemia apeliacinės proceso taisyklės.

2.2.4. Nuosprendžio ir nutarties vykdymas

Vykdymo stadijoje prokuroras privalo kontroliuoti nuosprendžio pateikimą vykdyti (BPK 346 str. 3 dalis). Prokuroras taip pat dalyvauja teismo posėdžiuose, kuriuose sprendžiami su nuosprendžio vykdymu susiję klausimai bei teismo posėdžiuose, kuriuose nagrinėjami skundai dėl su nuosprendžiu susijusių nutarčių vykdymo (BPK 362, 364 str.). Prokuroras turi teisę skųsti nutartis, kuriomis buvo išspręsti su nuosprendžio vykdymu susiję klausimai (BPK 364 str).

2.2.5. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme

Prokuroras turi teisę paduoti kasacinį skundą ir dalyvauti nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Kasacinės bylos nagrinėjimo metu prokuroras gali siūlyti kasacinį skundą palikti nenagrinėtą (BPK 377 str. 4 dalis).

Pažiūrėti teisės aktus, kurie reikalingi šiuo klausimu:

LR Konstitucija;

BPK;

LR Prokuratūros įstatymas.

2.3. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ir pareigūnai

Ikiteisminio tyrimo įstaigų sąrašas pateitas BPK 165 str:

1) Policija2) V – bės sienos apsaugos tarnyba3) STT4) Karo policija5) V- bės saugumo departamentas6) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba7) Muitinės departamentas8) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas9) Kalėjimų departamentas ( jo sistemai priklausančios įstaigos) Policija skirtingai nei kt išvardintos institucijos yra universali ikiteisminio tyrimo įstaiga, galinti pradėti ikiteisminį tyrimą ar atlikti prokuroro pavedimus dėl bet kurios n.v. Policijos veiklos įstatyme n.v. atskleidimas ir tyrimas yra vienas iš policijos uždavinių. Kt įstaigos ikiteisminį tyrimą pradeda, kai vykdydamos savo pagr. F – jas nustato n.v. pėdsakus.V – bės sienos apsaugos tarnyba. Šios tarnybos paskirtis taikos metu įgyvendinti v – bės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę. V – bės sienos apsaugos tarnybos įstatyme nurodyta, kad v – bės sienos apsaugos tarnyba užtikrindama teisėtvarką ir kt kontroliuojamose bei saugomuose objektuose turi įstatymų numatytas benrąsias t. ir pareigas, taigi ikiteisminis tyrimas yra būtent šios tarnybos t. ir pareiga, kai paaiškėja nusikalst. veikos susijusios su v – bės sienos ar kt. Šios tarnybos saugomų objetų rėžimo pažeidimu. STT: įsteigta saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, v – bę nuo korupcijos, todėl turi pareigą tirti n.v. susijusias su korupcija.

Karo policija kaip LR krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos institucija įgaliota tirti n.v. krašto apsaugos sistemoje. Karo policija privalo laikytis prokuroro duodamų nurodymų. Turi įgaliojimus:

1) karinėse teritorijose ir kariniame transporte – visų asmenų atžvilgiu.2) Kt teritorijose – karių atžvilgiu, asmenų darnčių n.v. ar kt t. pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijos ir jų

valdomą, naudojimą turtą atžvilgiu.V – bės saugumo departamentas: laiku atsleisti veikas keliančias grėsmę v – bės saugumui, jos suverinetetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstituc.santvarkai, v – bės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo priežastis, sąlygas. Todėl ji turi atlikti ikiteisminį tyrimą dėl n.v. numatytų BK XVI skyriuje.Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Pagr. uždavinys vykdyti nusikaltimų, t. pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų bei kt. t. pažeidimų atskleidimą ir tyrimą.Muitinės departamentas ikiteisminį tyrimą privalo atlikti kontrabandos bylų atveju.Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas turi atlikti ikiteisminį tyrimą su gaisrų kilimu susijusių n.v. atvejaisGeneralinio prokuroro 2003m balandžio 11d ( V – bės žinios Nr.39 – 1805) įsakymu buvo patvirtintos rekomendacijos dėl n.v. tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms (t.y. jose išvardinti BK str, dėl kuriuose numatytų veikų padarymo ikiteisminį tyrimą turėtų atlikti konkreti nurodyta ikiteisminio tyrimo įstaiga, bet prokuroras pavedimus ikiteisminio tyrimo įstaigoms gali duoti nebūtinai laikydamasis tų rekomendacijų)

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas t.y ikiteisminio tyrimo subjektas. Senajame BPK buvo tokios procesinės figūros kaip kvotėjas ir tardytojas, bet naujasis BPK apjungė šias dvi f – jas į vieną.BPK 18 str yra įtvirtinta ikiteisminio pareigūno sąvoka: t.y. ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka šio kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti n.v. padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnu gali būti ne kievienas ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, o tik toks, kuriam šios įstaigos ar jos padalinio vadovas yra pavedęs atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo panaudoti visas įstatyme numatytas priemones, kad būtų išaiškinta n.v. ir nustatytas jį padaręs asmuo.BPK 165 str. 2d išimtis, kada ikiteisminio tyrimo pareigūnu gali būti ir atlikti tą tyrimą ne ikiteisminio tyrimo pareigūnas t.y. jūrų laivų kapitonams yra suteikta teisė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl laivo įgulos narių ir keleivių n.v. padarytų tolimojo plaukiojimo metu. Taigi laivo kapitonui pavedama atlikti ikiteisminį tyrimą tada, kai laivas išvykęs į tolimojo plaukiojimo reisą,o teisėsaugos pareigūnai neturi galimybių atvykti į laivą ir atlikti jame būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kol laivas negrįžta į uostą būtina imtis procesinių veiksmų siekiant išsiaiškinti n.v. aplinkybes, ją padariusį asmenį, todėl pareiga tyrimą atlikti tenka kapitonui. Sugįžus laivui, jo kapitonas nebeturi procesinių įgaliojimų. Apie padarytą n.v. plaukiojimo metu jis informuoja prokurorą, kuris privalo nuspręsti kaip ikiteisminis tyrimas bus tęsiamas toliau. Jei n.v. padaromos Kalėjimų departamento sistemos įstaigose, tai ikiteisminį tyrimą turi atlikti atitinkamos įstaigos vadovas ar kt įgaliotas pareigūnas. Jie pradeda tą tyrimą ir nedelsiant informuoja apie padarytą n.v prokurorą, kuris BPK171 nustatyta tvarka turi nuspręsti kaip tas tyrimas bus organizuojamas toliau.

Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas : šis pareigūnas turi platesnius įgaliojimus nei kt.ikiteisminio trimo įstaigos pareigūnai. T.y. vienitelis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuriam BPK tiesiogiai suteikia teisę pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166str 3d). Jis taip pat turi teisęsuteikti įgaliojimus pradėti ikiteisminį tyrimą kt šios įstaigos pareigūnams ( sprendžia kuriems pavesti).Parėžtina, kad ne kiev. Ikiteisminiame tyrime dirbantis asmuo, turintis įgaliojimus atlikti ikiteisminį tyrimą gali jį atlikti t.y. privalo turėti ir įgaliojimus pradėti tą tyrmą. Pagl K – ją ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja prokuroras, taigi ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas to negali periimti, bet darbo drausmės dalykais, kokybišku procesų veiksmų atlikimu jis turi rūpintis, o ne prokuroras; jis taip pat turi rūpintis, kad prokuroro nurodymai būtų tinkamai vykdomi.

Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų t. ir pareigos (BPK 172 str).Ikiteisminio tyrimo metu kompetencija atlikti proceso veiksmus ar nuspręsti, kad jei turi būti atlikti dalinama tarp ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo.Ikiteisminio tyrimo pareigūnai vienus veiksmus gali atlikti savo nuožiūra, kitus tik gavę prokuroro ar ikiteisminio tyrimo sprendimą dėl to veiksmo atlikimo. Be tokio prokuroro nutarimo ar teisėjo nutarties pareigūnas gali atlikti daugumą BPK IV numatytų tyrimo veiksmų ir taikyti kai kurias žmogaus teise varžančias procesines prievartos preimones. Jie gali atlikti šiuos tyrimo veiksmus:1) šaukti į apklausas, apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, įtariamuosius ( BPK 182, 183, 185, 188 str)2) Atlikti akistatą ( BPK 190)3) Atlikti parodymą atpažinti ( 191 – 194)4) Atlikti parodymų patikrinimą vietoje (BPK 196)5) Atlikti objektų apžiūrą, prireikus juos tirti, šiam darbui kviesti specialistą ir t.t.Prieš apklausdamas įtariamąjį pirmą kartą ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo jam įteikti pranšimą apie įtarimą (BPK 187).Ikiteisminio tyrimo pareigūnas neturi t. taikyti jokių kardomojų priemonių. Iš kt. procesinių preivartos priemonių, numatytų BPK III , jis savarankiškai gali taikyti: laikiną sulaikmą, atvesdinimą, asmens apžiūrą , rankų antspaudų paėmimą ir kt.Kratos ir poėmiai turi būti atliekami tik esant tuo klausimu priimtai ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčiai, bet neatidėliotinais atvejais gali atlikti ir neesant to teisėjo nutarčiai (BPK 145str 3d, 147str 1d).Procesiškai šis pareigūnas pavaldus prokurorui, todėl besąlygiškai privalo vykdyti visus jo nurodymus ( pvz: jis gali nurodyti kokia kryptimi turi vykti tyrimas, kokie veiksmai turi būti atliekami ir pan). Bet toks pavaldumas nereiškia kad pareigūnas negali rodyti jokios iniciatyvos, jis turi panaudoti visus savo sugebėjimus ir galimybes, kad būtų pasiekti rekiami rezultatai, privalo atlikti reikiamus veiksmus nelaukdamas, kol prokuroras nurodys, kokie veiksmai turi būti atlikti. Tik tada, kai jau prokuroras nurodo, kad tam tikri veiksmai laikinai ar iš viso negali būti atliekami, tada pareigūnas jų atlikti negali, taip pat negali atsisakyti atlikti tų veiksmų, kuriuos nurodo prokuroras.

Pavojingiausių n.v. atvejais, kai prokuroras pavedęs ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus, prokuroro bendravimas su ikiteisminio tyrimo pareigūnais turi būti itin glaudus bendrai aptariant kiekv. svarbesnio tyrimo veiksmo atvejus. Kt. n.v. atvejais pareigūnams lieka daugiau galimybių savarankiškai priimti sprendimus dėl atliktinų proceso veiksmų.

3. Proceso dalyviai

3.1. Proceso dalyvių sąvoka

3.2. Įtariamasis

Įtariamasis ir kaltinamasis. Samprata ir procesinė padėtis.

ĮTARIAMASIS

Lietuvos BPK 21str.: 1. Įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. 2. Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba

asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas. 3. Įtariamasis turi teisę: žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos

momento turėti gynėją; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.

Senajame Lietuvos BPK buvo apibrėžta įtariamojo sąvoka, nustatytos jo teisės ir pareigos, tačiau naujajame Lietuvos BPK įtariamojo sąvoka ne tik išplečiama, nustatomos naujos jo teisės ir pareigos, bet įtariamojo sąvoka skirtingai interpretuojama. Senojo BPK 59str. 1d. yra pateikiama įtariamojo sąvoka: „Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikaltimą, arba asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė prieš pareiškiant kaltinimą, arba asmuo, kuris apklausiamas apie jo padarytą nusikalstamą veiką“. Apibendrinant senojo BPK įtariamojo sąvoką, darytina išvada, kad įtariamuoju tampama trimis atvejais:

a) sulaikius asmenį BPK 137str. nustatyta tvarka;b) paskyrus asmeniui kardomąją priemonę iki kaltinimo pareiškimo;c) apklausiant asmenį apie jo padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal naujojo BPK 21str.2d., asmuo tampa įtariamuoju keturiais atvejais:a) kai asmuo sulaikomas BPK 140str. nustatyta tvarka;b) kai asmuo apklausiamas BPK 188str. ar 189str. numatyta tvarka; c) kai asmuo, kuriam surašytas pranešimas apie įtarimą, šaukiamas į apklausą; d) kai priimami prokuroro nutarimas ar ikiteisminio teisėjo nutartis dėl asmens pripažinimo įtariamuoju.

Lyginant šiuos atvejus su įtariamojo sąvoka pagal ankstesnį BPK, atkreiptinas dėmesys, kad naujasis BPK neišskiria situacijos, kai įtariamuoju asmuo buvo laikomas ir nuo kardomosios priemonės pritaikymo.

Įtariamojo sąvoka pagal senąjį ir naująjį BPK yra grindžiama dviem pagrindinėmis sąvokomis: sulaikymu ir apklausa. Reikia skirti faktinį ir teisinį sulaikymą, nuo kurio priklauso įtariamojo procesinis statusas. Faktinis asmens sulaikymo momentas – tai sulaikymas įvykio vietoje, t.y. tuoj po nusikaltimo padarymo. Teisinis sulaikymo momentas atsiras tik kai asmuo bus atvežtas į policijos budintį skyrių ir bus surašytas sulaikymo protokolas.

Pagal naująjį BPK įtariamuoju asmuo laikomas, kol: 1) surašomas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar

pagreitinto proceso ir asmuo tampa kaltinamuoju;2) ikiteisminis tyrimas nutraukiamas;3) įtarimas nepasitvirtina ir asmuo nėra šaukiamas dalyvauti procese kaip įtariamasis, o ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu

nutraukiamas, nors procesas dėl tam tikros veikos gali būti tęsiamas.

Pagal senojo BPK 59str.2d., o naujojo BPK 21str.3d. išskiriamos įtariamojo teisės. Įtariamajam suteikiamos teisės leidžia šiam proceso dalyviui būti proceso subjektu, o ne vien tik objektu, kuris tyrinėjamas ir nagrinėjamas.

Rengiant naująjį BPK, įtariamojo procesinis statusas buvo pratęstas iki kaltinamojo akto surašymo momento, o dėl to buvo susiaurintas kaltinamojo procesinis statusas. Todėl pagal naujojo Lietuvos BPK 21str.3d. įtariamasis turi teisę:

1) žinoti, kuo yra įtariamas.

Įtariamasis apie įtarimą galės sužinoti gavęs pasirašytinai įteikiamą pranešimą apie įtarimą. Pranešime turi būti nurodyta nusikalstama veika, kurios padarymu jis įtariamas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės.

2) nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos turėti gynėją.Teisės naudotis gynėjo paslaugomis įgyvendinimo tvarką nustato BPK III skyriaus antras skirsnis (47 -52str.).

3) duoti parodymus.Parodymus įtariamasis duoda apklausos metu, tačiau būtina turėti omenyje, kad duoti parodymus yra įtariamojo teisė, o ne pareiga. Atsisakančiam duoti parodymus įtariamajam dėl to jokios sankcijos ar blogesnė procesinė padėtis negali būti taikomos.

4) pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus.Ši teisė yra susijusi su įtariamojo asmens gynyba, kadangi dokumentų bei daiktų pateikimas galėtų patvirtinti jo alibi, kartu paneigti keliamas pareigūno versijas dėl konkrečios nusikalstamos veikos. Tuo atveju, kai iš įtariamojo niekas nereikalauja daiktų ir dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, pateikti tokius daiktus ir dokumentus įtariamasis neprivalo.

5) pateikti prašymus.Pažymėtina, kad tai bene plačiausiai taikoma įtariamojo teisė, kuria galima pasinaudoti tiek tais atvejais, kai kodekse tai atskirai numatyta, tiek bet kuriuo kitu klausimu. Skirtumas tarp senojo ir naujojo Lietuvos BPK yra tik tas, kad pagal senąjį BPK įtariamasis turi teisę pareikšti prašymus, o pagal naująjį BPK turi teisę pateikti prašymus. Įtariamasis, realizuodamas šią teisę, gali prašyti visko, kas nėra draudžiama.

6) teisė pareikšti nušalinimus. Be įtariamojo, šią teisę turi ir kiti baudžiamojo proceso dalyviai, tačiau senajame BPK nebuvo nustatyta įtariamojo, o tik kaltinamojo ir kitų proceso dalyvių teisė. Teisės pareikšti nušalinimus realizavimo tvarką nustato naujojo BPK ketvirtasis skirsnis (57 – 61str.).

7) teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.Yra nusistovėjusi nuostata įtariamojo prašymu leisti jam susipažinti su tyrimo medžiaga, jai ta medžiaga yra susijusi su tyrimo veiksmais, kurie buvo atlikti su įtariamuoju. Įtariamojo prašymu susipažinti su kita tyrimo medžiaga taip pat gali būti leista, tačiau tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūno teisė, o ne pareiga.

8) apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus ir sprendimus.Norint pasinaudoti šia teise, įstatymo nustatyta tvarka paduodamas skundas (BPK 62 -65str.). Įtariamajam naudojantis šia teise nėra stabdomas skundžiamas veiksmas ar nutarimo vykdymas, išskyrus tuos atvejus, kai apskųstasis pareigūnas tai padaryti pripažįsta esant reikalinga. Be įstatyme nustatytų teisių, įtariamasis turi ir procesines pareigas. Pažymėtina, kad pareigos nėra tiksliai apibrėžtos įstatyme. Jas galima išskirti iš atskirų baudžiamojo proceso įstatymų. Pagal naująjį Lietuvos BPK išskirtinos keturios įtariamojo pareigos:

1) atvykti kviečiamam;2) paklusti procesinės prievartos priemonėms;3) paklusti ir netrukdyti proceso veiksmams;4) nepiktnaudžiauti nustatytomis procesinėmis teisėmis.

3.3. Kaltnamasis

Lietuvos BPK 22str.: 1. Kaltinamasis yra nagrinėjimo teisme dalyvis. 2. Kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio šio Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro

priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.

3. Kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis. 4. Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju.

Pagal anksčiau galiojusį BPK kaltinamasis buvo parengtinio tyrimo stadijos dalyvis. Dabar šis terminas vartojamas kalbant apie asmenį, kuriam pareikšti kaltinimai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme bet kuria procesine forma vykdomame procese. Kaltinamuoju asmuo tampa:

1) nuo kaltinamojo akto surašymo BPK 218-219str. nustatyta tvarka;2) nuo pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašymo BPK 418-419str. nustatyta tvarka;3) nuo pareiškimo dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka surašymo BPK 426-427str. nustatyta tvarka.

Kaltinamuoju asmuo taip pat tampa ir tuo atveju, kai prieš tokį asmenį paduodamas skundas ar pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo privataus kaltinimo tvarka (BPK XXX skyriaus 407-417str.).

Kaltinamojo teisių katalogas iš esmės sutampa su įtariamojo teisių katalogu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis ir kaltinamasis yra skirtingų proceso stadijų dalyviai, tam tikros jų teisės formuluojamos skirtingai. Be to, asmeniui, prieš kurį nukreipti kaltinimai, yra reikalingos papildomos teisės: teisė dalyvauti tiriant įrodymus, teisė pasakyti paskutinį žodį ir kt.

Pagal naujojo BPK 22str,3d. kaltinamasis turi teisę:

1) žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą.Šios teisės yra vienos kaltinamojo teisės sudėtinės dalys, nes teisė žinoti apie kaltinimą dažniausiai realizuojama gavus kaltinamojo akto nuorašą. BPK 219str. numatytas kaltinamojo akto turinys, iš kurio aišku, kokios veikos padarymu ir pagal kokią BK normą asmuo kaltinamas.Kiek kitaip realizuojama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, tais atvejais, kai:

a) kaltinamasis aktas nerašomas, o prokuroras nusprendžia užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu ar pagreitinto proceso tvarka.

Prokuroras pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu gali surašyti tik tuo atveju, kai kaltinamasis tam neprieštarauja. Tai faktiškai reiškia, kad prokuroras privalo su įtariamuoju, kuris tuoj pat turi tapti kaltinamuoju, susitarti dėl esminių šio pareiškimo turinio elementų. Tuo pačiu tai reiškia, kad kaltinamuoju tampantis asmuo, duodamas sutikimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, jau konkrečiai sužino, kuo jis bus kaltinamas. Tuo atveju, kai prokuroras nusprendžia procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam turi būti įteiktas prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo tokia procesine forma nuorašas. Esant šiam pareiškimui kaltinamasis irgi sužino, dėl kokių kaltinimų byla perduodama teismui.

b) byla nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka.Privataus kaltinimo tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam apie kaltinimo esmę ir pobūdį pranešama įteikiant skundo ar pareiškimo nuorašą.

2) susipažinti teisme su byla.Naujajame BPK atsisakyta sovietinei baudžiamojo proceso teisei būdingo supažindinimo su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą instituto, todėl kaltinamajam susipažinimui su byla gali reikėti nemažai laiko.

3) pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ir kopijas.BPK 237str.1d. draudžia daryti tik laikmenų kopijas. Išrašų ir kopijų darymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4) turėti gynėją.Ši teisė realizuojama remiantis iš esmės tomis pačiomis BPK nuostatomis, kurios reglamentuoja įtariamojo teisę naudotis gynėjo paslaugomis.Skirtumas tik tai, kad gynėjo funkcijos ikiteisminio tyrimo (ginant įtariamąjį) ir bylos nagrinėjimo teisme (ginant kaltinamąjį) stadijose dėl skirtingos proceso stadijų paskirties kai kuriais aspektais skiriasi.

5) pateikti prašymus.Kaip įtariamasis, taip ir kaltinamasis pateikti prašymus gali tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek dėl bet kurio klausimo, iškilusio bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu, kai BPK apie galimybę pateikti prašymą nekalba.

6) pareikšti nušalinimus.Nušalinimus kaltinamasis, kaip ir kiti bylos nagrinėjimo teisme dalyviai gali reikšti remdamasis BPK 267str. bei III skyriaus ketvirtojo skirsnio (57-61str.) nuostatomis.

7) teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant.Įrodymų samprata pagal naująjį BPK yra pasikeitusi, todėl ji tiksliau turėtų būti formuluojama kaip teisė pateikti teismui medžiagą(duomenis), kurią teismas gali pripažinti įrodymu.

8) Nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus.Tai teisės dalyvauti tiriant įrodymus sudėtinė dalis. Klausimų uždavimas yra viena iš pagrindinių dalyvavimo tiriant įrodymus formų.

3.4. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo

3.5. Gynėjas

Gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamąją, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus. Gali būti advokatas ir advokato padėjėjas.

3.6. Nukentėjusysis (BPK 28 str.)

3.6.1. Nukentėjusiojo sąvoka

Nukentėjusiuoju laikomas dėl nusikalstamos veikos fizinę, turtinę ar moralinę žalą patyręs fizinis asmuo, kuris nukentėjusiuoju yra pripažintas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutarimu.

Juridinis asmuo nukentėjusiuoju pagal BPK būti negali.Nukentėjusiojo procesinį statusą įgyja, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą ar teismas

nutartį dėl pripažinimo nukentėjusiuoju. Toks nutarimas ar nutartis gali būti būti priimama tik esant pagrindui manyti, kad nusikalstama veika fiziniam asmeniui buvo padaryta žala. Fizinės, turtinės ar moralinės žalos padarymas yra faktinis pripažinimo nukentėjusiuoju pagrindas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl pripažinimo nukentėjusiuoju yra teisinis pagrindas laikyti asmenį baudžiamajame procese nukentėjusiuoju.

Yra išskiriamos trys žalos rušys. Fizinė žala – sveikatos sutrikdmas, fizinio skausmo sukėlimas ir panašiai; turtinė žala – pinigų, materialinių vertybių, kitokio turto netekimas; moralinė žala – asmens orumo, jo garbės pažeminimas, dvasinių kančių

suteikimas. Civilinėje teisėje dabar vartojamas neturtinės žalos terminas, todėl BPK minimos fizinė žala ir moralinė žala civilinės teisės atžvilgiu gali būti vadinamos neturtine žala, kaip ir yra daroma kai kuriuose BPK straipsniuose.

Nukentėjusysis baudžiamajame procese gali turėti dvigubą statusą – pateikęs civilinį ieškinį nukentėjusysis gali būti pripažintas ir civiliniu ieškovu.

3.6.2. Pripažinimas nukentėjusiuoju

Asmuo nukentėjusiuoju tampa, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą arba teismas priima nutartį dėl pripažinimo nukentėjusiuoju. Nutarimas ar nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju priimami gavus reikiamą prašymą arba pačių teisėsaugos pareigūnų ar teismo inciatyva, patiems nustačius, kad yra pagrindo fizinį asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju asmuo gali būti pripažintas neprikalausomai nuo jo amžiaus, fizinės ir psichinės būklės, pilietybės ir kitų aplinkybių. Nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams baudžiamajame procese privalomai atstovauja atstovas pagal įstatymą.

Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.) šių asmenų tarpusavio susitarimu, suderintu su bylą tiriančiais teisėsaugos pareigūnais. Jei šie asmenys tarpusavyje nesusitaria, paskyrimo atstovu klausimą ikiteisminio tyrimo stadijoje privalo išspręsti prokuroras. Pirmenybę prokuroras turėtų teikti šeimos nariams.

3.6.3. Nukentėjusiojo teisės ir pareigos

Nukentėjusysis turi teisę:1) teikti įrodymus;2) pateikti prašymus;3) pareikšti nušalinimus;4) ikiteismino tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla;5) dalyvauti bylą nagrinėjant teisme;6) apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat aspskųsti teismo

nuosprendį ar nutartį;7) pasakyti baigiamąją kalbą.

Nukentėjusysis privalo: duoti parodymus (jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas); atvykti šaukiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą bei ikiteisminio tyrimo teisėją; netrukdyti ikiteisminio tyrim subjektams ir teismui su juo atlikti proceso veiksmus, laikytis proceso tvarkos.Nukentėjusiojo teisės ikiteisminio tyrimo metu teikti reikšmingus nusikalstamos veikos tyrimui dokumentus ir daiktus,

pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, susipažinti su ikteisminio tyrimo medžiaga, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio teisėjo veiksmus, nutarimus ar nutartis iš esmės sutampa su analogiškomis įtariamojo teisėmis. Šiomis teisėmis su nedidelėmis išimtimis, kurios būtinos dėl skirtingų procesinių statusų, nukentėjusysis naudojasi ta pačia tvarka kaip ir įtariamasis.

Teismo proceso metu nukentėjusysis turi teises teikti reikšmingus bylai nagrinėti dokumentus ir daiktus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, teisme susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, pasakyti baigiamąją, apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį. Šiomis teisėmis nukentėjusysis iš esmės gali naudotis tiek pat kaip ir kaltinamasis. Šiek tiek esmingesnis skirtumas yra tas, kad nukentėjusysis visada turi teisę sakyti baigiamąją kalbą, o kaltinamasis ją sako tik tuo atveju, kai teisiamajame posėdyje nedalyvauja gynėjas.

Nukentėjusysis baudžiamajame procese ne tik naudojasi pačiomis teisėmis, bet ir privalo vykdyti pareigas. Pagal vykdytinas pareigas nukentėjusiojo teisinė padėtis labai artima liudytojo padėčiai. Nukentėjusysis, kaip ir liudytojas, privalo atvykti kviečiamas dalyvauti procese, jis privalo duoti parodymus, laikytis procesinės tvarkos ir pan. Už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus nukentėjusysis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BPK 163 str. , o už melagingus parodymus – baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 str. Liudytojo padėtį reglamentuojančios BPK nuostatos taikytinos nukentėjusiojo atžvilgiu ir tais atvejais, kai konkrečoje normoje nukentėsusysis neminimas, išskyrus atvejus, kai pagal normos prasmę yra aišku, kad ta norma nukentėjusiajam negali būti pritaikyta.

3.7. Civilinis ieškovas

3.7.1. Civilinio ieškovo sąvoka (BPK 110 str)

Civilinis ieškovas – baudžiamojoje byloje reikalaujantis atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą fizinis arba juridinis asmuo, kuris civiliniu ieškovu yra pripažintas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Civiliniu ieškovu, kitaip nei nukentėjusiuoju, gali būti pripažintas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Civilinio ieškovo procesinį statusą fizinis ar juridinis asmuo įgyja, kai prokuroras priima nutarimą ar teismo nutartį dėl pripažinimo civiliniu ieškovu. BPK teisės ikiteisminio tyrimo pareigūnui spręsti klausimo dėl asmens pripažinimo civiliniu ieškovu nesuteikia (ikiteisminio tyrimo pareigūnas

turi teisę pripažinti nukentėjusiuoju). Įteikus ieškinį ikit. tyrimo pareigūnui šis turi jį tuoj pat perduoti prokurorui, kuris turi spręsti klausimą dėl asmens, reikalaujančio atlyginti žalą, pripažinimo civiliniu ieškovu. Apie nutarimo ar nutarties pripažinti civiliniu ieškovu priėmimą turi būti pranešama civiliniam ieškovui, kartu išaiškinant jam teises ir pareigas (praktikoje – iškviečiama į ikit. tyrimo įstaigą). Jeigu byloje civilinių ieškovų yra daug, juos galima informuoti per spaudą ar persiunčiant informaciją raštu.

3.7.2. Civilinio ieškovo teisės

Teisės išvardytos 110 str.Civilinis ieškovas savo teisėmis naudojasi tik tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu. Civilinis ieškovas ir jo atstovas negali įrodinėti su civiliniu ieškiniu nesusijusių aplinkybių, apskųsti teismo nuosprendžio dėl paskirtos bausmės rūšies, dydžio ir pan. Jeigu civilinis ieškovas yra kartu ir nukentėjusysis, toks proceso dalyvis dažnai naudojasi ir nukentėjusiojo teisėmis, kurio nurodyti apribojimai neliečia.

3.7.3. Civilinio ieškovo pareigos

Privalo:1. Kviečiamas dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;2. teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu;3. Laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos. (110 str.)

Civilinio ieškovo pareigos sutampa su kitų proceso dalyvių pareigomis, išskyrus civiliniam ieškovui tenkančią specialią pareigą teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.

3.8. Civilinis atsakovas

3.8.1. Civilinio atsakovo sąvoka

Tai pagal įstatymus materialiai atsakingas už nusikalstamą įtariamojo (kaltinamojo) veiką padarytą žalą fizinis ar juridinis asmuo, kuris įtrauktas į bylą kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.Civiliniu atsakovu įtraukti gali būti tėvai, rūpintojai, ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos. Jei už nusikalstama veika padarytą žalą atsako pats įtariamasis (kaltinamasis) , civilinio atsakovo baudžiamajame procese nebūna. Civilinis ieškinys reiškiamas įtariamajam (kaltinamajam), kuris civiliniu atsakovu papildomai nėra įvardijamas. Įtraukti į bylą civiliniu atsakovu prokuroras priima nutarimą (ikit. tyrimo pareigūnas tokios teisės neturi). Apie tokio sprendimo priėmimą civiliniam atsakovui yra pranešama išaiškinant jam teises (numato BPK 110 str 2 dalis) ir pareigas (numato BPK 111 str 3 dalis).Civiliniu atsakovu į bylą asmuo neturėtų būti įtrauktas anksčiau nei atsiranda įtariamasis, nes tik paaiškėjus tokiems proceso dalyviams gali paaiškėti ir tai, kas turėtų atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Civilinis atsakovas yra visiškai savanoriškas proceso dalyvis, jis neprivalo savo pozicijos derinti su įtariamuoju (kaltinamuoju) ar jo gynėju, nors su šiais proceso dalyviais civilinio atsakovo procesinis interesas dažnai turėtų sutapti.

Civilinis atsakovas turi tas pačias teises ir pareigas kaip civilinis ieškovas, išskyrus pareigą teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu.

3.9. Atstovai

3.9.1. Atstovavimo samprata ir rūšys

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, nepilnametis įtariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) baudžiamojo proceso metu naudojasi jų pakviesto ar privalomai procese dalyvaujančio atstovo paslaugomis. Pilnametis įtariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) gali turėti tik gynėją. Atstovas gina atstovaujamojo interesus, jam pagal BPK leidžiama naudotis visomis atstovaujamojo teisėmis.BPK numato dviejų rūšių atstovavimą:

Pagal įstatymą Pagal įgaliojimą

3.9.2. Atstovai pagal įstatymą (BPK 53 str)

Atstovus pagal įstatymą turi įtariamasis (nuteistasis, išteisintasis) ir nukentėjusysis dviem atvejais:

1. jeigu yra nepilnamečiai2. yra pripažinti neveiksniais

BPK nenumato, kad atstovą pagal įstatymą galėtų turėti civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas todėl, kad atstovus pagal įstatymą gali turėti tik fizinis asmuo. Jeigu civil. Ieškovas ar civil. Atsakovas yra juridiniai asmenys – atstovavimas pagal įstatymą negalimas. Jei civilinis ieškovas ir (ar) civilinis atsakovas yra fiziniai asmenys, jie paprastai turi būti pilnamečiai ir veiksnūs. Neveiksnus ar nepilnametis negali būti įtraukiamas į procesą civiliniu atsakovu. Atskirai turėti atstovą pagal įstatymą, besirūpinantį vien tik civilinio ieškinio reikalais, nėra tikslinga (turės kaip nukentėjusysis). Tas pats atstovas pagal įst. gali atstovauti tiek nepilnamečio ar neveiksnaus asmens kaip nukentėjusiojo, tiek ir kaip civilinio ieškovo interesams. Atstovais bus tėvai, įtėviai, globėjai rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju (nuteistuoju, išteisintuoju) ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys. Atstovui pagal įst. pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Toks atstovas dalyvauja procese paprastai kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Jeigu yra duomenų, kad atstovas pagal įst. turi motyvų atiduoti pirmenybę savo paties turtiniams ar neturtiniams interesams ir pan. Jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas neleidžia dalyvauti procese atstovui pagal įstatymą, jie privalo užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įst.

3.9.3. Įgaliotieji atstovai (BPK 55 str)

Jį gali turėti nukentėjusysis, civil. Ieškovas ir civil. atsakovas. Toks atstovas pagal susitarimą teikia teisinę pagalbą ir gina nukentėjusiojo, civil. Ieškovo ir civil. Atsakovo teises bei interesus. Gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas.Jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas leidžia, nukentėjusysis, civil. Ieškovas ir civil. Atsakovas įgalioti atstovauti savo interesams gali ir kitą aukštąjį teisinį išsilavinimą turintį asmenį. Toks asmuo be įgaliojimo privalo pateikti ir teisės krypties aukštojo mokslo baigimo diplomą.Jei civil. ieškovas ir(ar) civil. atsakovas yra juridinis asmuo, procese visais atvejais tri būti įgaliotasis atstovas (JA vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas).Įgaliotas atstovas procese negali atsirasti anksčiau nei atitinkamą procesinį statusą įgyja atstovaujamas asmuo.Nukentėjusys, civil. ieškovas ar civil. atsakovas gali bet kuriuo metu atsisakyti įgaliotojo atstovo paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą.Lėšų neturintis nukentėjusysis bei civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą iš esmės ta pačia tvarka kaip ir įtariamasis ar kaltinamasis.

3.9.4. Atstovų teisės ir pareigos (BPK 54, 56 str)

Atstovai (pagal įst. ir įgaliotieji) naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kurias turi jo atstovaujamas asmuo. Atstovai pagal įst ir nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas visuose proceso veiksmuose paprastai dalyvauja su asmeniu, kurio interesams jis atstovauja. Atstovo teisių apimtis priklauso nuo to, kokio proceso dalyvio interesams yra atstovaujama.Jeigu įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis yra suimtas, atstovas pagal įst. gali su juo pasimatyti ikit. tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu. Atstovui pagal įst. gavus leidimą pasimatyti su suimtu įtariamuoju, kaltinamuoju ar nuteistuoju, šie pasimatymai turėtų vykti nedalyvaujant pašaliečiams, sudarant reikiamas sąlygas netrukdomai aptarti atstovaujamo proceso dalyvio teisėtų interesų gynimo klausimus.Atstovo pagal įst., kuriam buvo tinkamai pranešta apie proceso veiksmo atlikimo vietą ir laiką, neatvykimas nestabdo proceso veiksmo atlikimo.

Atstovas pagal įst. gali būti apklaustas kaip liudytojas, taip pat įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas. Todėl galima situacija, kai tas pats asmuo procese yra atstovas pagal įst., civilinis ieškovas ir liudytojas.

4. Kiti baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys

4.1. Įrodinėjimo procese dalyvaujantys asmenys – liudytojas, specialistas ir ekspertas

Liudytojas. Asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, įvykius, reiškinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus ikit. tyrimo pareigūnams, prokurorui ar teismui.Ekspertas. Asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į LR ekspertų sąrašą. Jeigu LR ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo. Prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu ES valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria LR yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį (BPK 84 str).Specialistas. Reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais (BPK 89 str).

4.2. Pagalbines funkcijas atliekantys asmenys – vertėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius

Vertėjas – vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikit. tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese (BPK 43 str).Kai proceso veiksmus reikia atlikti su lietuvių kalbos nemokančiais, o tik kurčiųjų ir nebylių ženklais bendraujančiais asmenimis, turi būti kviečiamas vertėjas. Ikit. tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas negali vertėjauti savo pačių atliekamuose veiksmuose – vertėjas savarankiška procesinė figūra.Gali būti nušalintas nekvalifikuotas vertėjas ar kilus abejonių dėl jo objektyvumo.Turi dalyvauti visuose proceso veiksmuose, atliekamuose su kalbos nemokančiu proceso dalyviu,teismo posėdžiuose, išversti svarbiausius dokumentus. Kaltinamojo teisė turėti nemokamą vertėją neapima teisės reikalauti, kad būtų išversti visi byloje esantys rašytiniai įrodymai. Išversti turi būti tik oficialūs proceso dokumentai.

Pagrindinė pareiga – teisingai versti. Prisiekia. Už atsisakymą be pateisinamų priežasčių atlikti savo pareigas vertėjui gali būti taikomos procesinės prievartos priemonės (BPK 263 str), už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą – baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 str.

Turi teisę gauti užmokestį. Apmokamas iš valstybės lėšų ir iš nuteistojo negali būti išieškoma.

Teismo posėdžio sekretorius

Pagrindinė funkcija – rašyto pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolą. Pasirašo kartu su pirmininkaujančiuoju paprastai tuoj po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis. Protokolas turi išskirtinę reikšmę kilus ginčui dėl to, kaip vyko bylos nagrinėjimas teisme, ar nebuvo pažeidimų. Privalo protokolą rašyti itin atidžiai, nepraleisdamas nė vieno svarbaus klausimo sprendimo eigos ir rezultato. Turi būti aprašytos visos posėdžio dalys, svarbiausi atlikti procesiniai veiksmai.Pagal tas pačias taisykles rašomas ir apeliacinės bei kasacinės instancijų teismo posėdžių protokolas.Be protokolo rašymo, posėdžio sekretoriui tenka pareiga posėdžio pranešti apie į posėdį atvykusius proceso dalyvius bei paskelbti žinomas proceso dalyvių neatvykimo priežastis.Kilus abejonių dėl jo objektyvumo ir nešališkumo, gali būti nušalintas. Jis valstybės pareigūnas, todėl nebūtų klaidinga priskirti šį asmenį pirmajai proceso subjektų grupei, t.y. tarp valstybės institucijų ir pareigūnų.

4.3. Teismo procesą ar atskirus proceso veiksmus stebintys asmenys

Tiesiogiai jokios procesinės funkcijos nevykdo. Dvi grupės:1. asmenys, stebintys teismo procesa2. dalyvaujantys atliekant atskirus proceso veiksmus

Galimybė stebėti teismo procesa – tiesioginė viešumo principo išraiška. Jie privalo laikytis tvarkos netriukšmauti ar kitaip netrukdyti procesui. Gali buti pašalinti iš posėdziu salės ir nubausti bauda arba areštu (BPK 259 str 3,4 dalys).Atliekant krata, poėmį, aprašant turta, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribojama, turi buti kviečiamas dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose atliekamas veiksmas, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o atliekant proceso veiksmą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, proceso veiksmas turi būti atliekamas kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Kviestiniui gali kviesti dalyvauti atliekant kratą ir nesant nurodytų sąlygų, o pats norėdamas išvengti galimų skundų apie netinkamą kratos atlikimą.Asmenys privalo klausyti proceso veiksmus atliekančių pareigūnų nurodymų.Atliekant proceso veiksmus, pvz asmens parodymas atpažinti gali būti atliekamas, kai atpažinti yra pateikiama iš trijų asmenų, todėl šiame proceso veiksme be atpažintino asmens dalyvauja ir kiti du asmenys, išoriškai panašūs į atpažintiną asmenį.

V tema. Gynyba ir gynėjas.

1. Bendrieji gynybos baudžiamajame procese klausimai

Gynybos sąvoka - BPK 17 ir 47 str.Tai asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus.Siekiant, kad įtariamajam ar kaltinamajam būtų teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, gynėju gali būti tik advokatas arba įstatymo numatytais atvejais advokato padėjėjas. Paprastai būna advokatas. Advokato padėjėjas gynėju gali būti tik tuo atveju, kai:

1. paveda advokatas2. ginamasis tam neprieštarauja.

Ikit. tyrimo metu advokato padėjėjas gali būti gynėju be jokių išimčių vykstant tyrimui dėl visų BK numatytų nusikalstamų veikų.Nagrinėjant bylą teisme dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo advokato padėjėjui būti gynėju neleidžiama. Advokato padėjėjui leidžiama dalyvauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Advokatas, kurio gynėjas yra padėjėjas, turi kontroliuoti ir rūpintis, kad padėjėjas tinkamai atliktų gynėjo pareigas.Gynėjo paslaugas gali teikti teisininkas, atvykęs iš ES valstybės narės.

Vienas gynėjas gali vienoje byloje ginti kelis asmenis. Kai ginamųjų interesai prieštarauja vienas kitam, ginti kelis asmenis draudžiama. Tiksliai nustatyti, kad yra prieštaravimų tarp kelių asmenų gynybos interesų, gali būti sunku, iš pradžių nepastebėti prieštaravimai gali išryškėti tik vykstant procesui.Gynėjai turi būti atidūs ir, iškilus nei ir nedidelei abejonei dėl galimo gynybos interesų prieštaravimo, turėtų neginti vienoje byloje kelių asmenų.Vieno įtariamojo ar kaltinamojo turimų gynėjų skaičius neribojamas. Jei asmuo pats neturi lėšų gynėjui apmokėti ir gynėjas yra apmokamas valstybės, tuomet garantuojama tik teisė turėti vieną gynėją.

2. Gynėjo teisės ir pareigos.

Teisės ir pareigos numatytos BPK 48str.Teisės:

Susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu nėjas turi teisę vos tik pradėjęs ginti įtariamąjį, kuris yra sulaikytas. Nuo pat sulaikymo momento įtariamasis turi teisę į gynėją.

Gynėjas gali dalyvauti įtariamojo apklausose, tai apima ir akistatas. Gynėjo teisė dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju apima: 1. parodymų patikrinimą; 2. proc. Prievartos skyrimą;3. bet kuriuos proceso veiksmus, kuriuos nusprendžiama atlikti patenkinant įtariamojo ar jo gynėjo prašymą dėl tam tikro

proceso veiksmo atlikimo.4. bet kokius kitus įrodymų rinkimo veiksmus, atliekamus ne su ginamuoju, kai leidžia pareigūnai.5. tais atvejais, kai numatyta BPK, kad gali dalyvauti. Gali susipažinti su proceso veiksmų dokumentais, kai tik jie surašomi, Gali pateikti prašymus tiesiogiai BPK numatytais atvejais ir sprendžiant bet kurį klausimą, kai BPK apie galimybę pateikti

prašymą nekalba.Pareigos:

Maksimaliai naudoti savo žinias, kad ginamojo padėtis būtų palengvinta. Gynėjas neturi teisės savo nedalyvavimu žlugdyti proceso veiksmų atlikimo ir, galbūt, tokiu būdu padėti ginamajam. Negali trukdyti atlikti kokį nors veiksmą ar atsisakyti jame dalyvauti, jei nepatinka, gali apskųsti ar atkreipti pareigūno

dėmesį į tai. Kliento paslapties neatskleidimas įvardijamas kaip vienas iš advokatų veiklos principų. Negali atskleisti ne tik duomenų,

susijusių su gynėju, bet ir ikiteisminio tyrimo duomenų. Nei netinkamas atlyginimas už paslaugas, nei jokios kitos priežastys neleidžia gynėjui atsisakyti teikti pagalbą ginamajam,

išskyrus BPK 61 str. atvejus. Pareiga nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių įpareigoja gynėją teisinę pagalbą teikti įstatymų nustatyta tvarka. Antraip

gali būti nušalintas.

3. Gynėjo kvietimas, paskyrimas, pakeitimas ir atsisakymas.

3.1. Gynėjo kvietimas.

Gynėjo kvietimas – pageidaujamo gynėjo pasirinkimas ir sutarties dėl teisinės pagalbos su juo sudarymas. Gali įtariamojo pavedimu pakviesti gynėją. Teisė turėti gynėją turi būti išaiškinama iš karto, kai tik asmuo įgyja įtariamojo statusą. Aktualiausia, kai suimamas, sulaikomas. Išaiškinus, reikia surašyti protokolą, kuriame užfiksuota, ar pageidauja kviestis, ar ne.

3.2. Gynėjo paskyrimas.

Jei neturi lėšų ar dėl kitų priežasčių negali pasikviesti gynėjo, bet prašo, kad jį gintų gynėjas, gynėją paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Jei būtinos gynybos atvejis (51str) neatsižvelgia į norą įtariamojo( kaltinamojo). Skirdami gynėją neturi atsižvelgti į įtariamojo( kaltinamojo) norą turėti konkretų gynėją. Gavę prašymą, subjektai kreipiasi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorių, kuris parenka advokatą, kurį pareigūnas, teismas ar prokuroras paskiria gynėju.

3.3. Gynėjo pakeitimas.

Pakeitimas: įtariamojo iniciatyva; ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo. Įtariamasis gali pakeisti gynėją bet kuriame proceso etape. Pareigūnas, prokuroras, teismas gali pakeisti gynėja dviem atvejais:

1. kai gynėjas daugiau nei tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese.2. kai gynėjas per šešias valandas negali atvykti į pirmają apklausą ar apklausą dėl suėmimo pagrįstumo.

Tai yra tik teisė, o ne pareiga. Prieš paskirdami kitą gynėją, turi pasiūlyti įtariamajam, kad pasikviestų kitą gynėją ir tik jei to jis nepadaro, paskiria patys gynėją. Naujas gynėjas skiriamas tik konkretaus veiksmo atlikimui. Jei neatsisako ankstesnio gynėjo, tai jis ir turi toliau dalyvauti procese.

3.4. Gynėjo atsisakymas.

52str.Atsisakymas turi būti savanoriškas ir leidžiamas tik paties įtariamojo(kaltinamojo) iniciatyva. Pareigūnas, teismas, prokuroras negali bet kokia forma ir būdais siūlyti atsisakyti gynėjo. Gali atsisakyti gynėjo nenurodydamas motyvų ir priežasčių. Bet būtina išsiaiškinti, ar sprendimas yra laisvas. Atsisakęs gali vėl kviestis gynėją ar prašyti, kad būtų paskirtas. Vieno proceso metu gynejo gali būti atsisakoma kelis kartus.

4. Neteisėtas gynybos priemones naudojančio gynėjo nušalinimas.

BPK 49str. Tai yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma išskirtiniais atvejais ir tik turint patikimų duomenų, kad gynėjas gynybos funkcijas vykdo pažeisdamas įstatymus, pvz. Pats daro nusikalstamas veikas arba bent jau grubiai pažeidžia advokato etikos normas.

5. Būtinas gynėjo dalyvavimas.

BPK 51str. Viskas kodekse.Dėl įtariamojo asmeninių savybių ar dėl bylos sudėtingumo yra manoma, kad traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens interesai gali būti pažeidžiami. Sąrašas nėra baigtinis, gali nuspręsti ir dėl kitų atvejų.

VI tema. Nušalinimas.

1. Nušalinimo samprata. Nusišalinimas.

Nušalinimas – procesinis institutas, turintis garantuoti, kad nagrinėjant bylą įtakos spredimui priimti negalėtų daryti suinteresuoti bylos baigtimi, neobjektyviai galintys atlikti savo pareigas proceso subjektai. Neatsiejama nuo nešališkumo principo.Nešališki turi būti:

1. valstybės pareigūnai, nuo kurių priimamų sprendimų priklauso proceso eiga ir baigtis.( pareigūnai, teisėjai, pareigūnai,kt.)2. asmenys, padedantys tirti ir nagrinėti bylą ( sekretorius, vertėjas) bei padedantys nustatyti tiesą byloje (ekspertas,

specialistas).Turi nusišalinti, kai yra pagrindas. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo šiuo institutu, numatyta, kad teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas arba teismo Baudžiamjų bylų skyriaus pirmininkas.

2. Nušalinimo teisė ir pagrindai.

Viskas kodekse. 57,58 str.Nušalinimo teisė suteikta prokurorui bei proceso dalyviams, turintiems procese savarankišką interesą. Nebaigtinis sąrašas: ir kitomis aplinkybėmis, kurios kelia abejonių proceso subjekto nešališkumu.

3. Proceso subjektų nušalinimo tvarka.

Pareiškus nušalinimą būtina patikrinti, ar išties yra tam pagrindą. Taigi reiškiant nušalinimą visada turi būti nurodyti motyvai. Toliau tvarka kodekse: 59, 60 str.Nušalinimas teisme tiek žodžiu, tiek raštu.

4. Advokato ir advokato padėjėjo nušalinimas.

Aptarti nušalinimo pagrindai netaikomi nušalinant gynėją, nes jis nėra įpareigotas nustatyti tiesą byloje. Vykdydamas pareigas gynėjas ar atstovas, be jokios abejonės, yra šališkas proceso dalyvis, tad advokato ar advokato padėjėjo šališkumu grįsti gynėjo nušalinimą būtų nelogiška. Tačiau įstatymų leidėjas numatė tam tikrus atvejus, kai gynėjo dalyvavimas procese galėtų trukdyti priimti byloje teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar netgi galėtų būti nenaudingas ginamajam. BPK 61str. numatyti pagrindai ir Advokatūros įstatymo 25str. numatyti papildomi atvejai:

1. jei byla iškelta jo tėvams, sutuoktiniui( partneriui), vaikams, broliams, seserims.2. jei buvo byloje kitos šalies atstovas ar gynėjas.3. jei jau dalyvavo byloje kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas.4. jei toje ikiteisminio tyrimo įstaigoje ar teisme dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai, tėvai, broliai, seserys.5. advokatų tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas negali būti atstovu ar gynėju teisme, ikiteisminio tyrimo įstaigose, valstybės

ar savivaldybių institucijose bei įstaigose.

Esant Advokatūros įstatyme numatytiems pagrindams, advokatas taip pat privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas BPK nustatyta tvarka.

VII tema. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu.

1. Teisė pateikti skundą

2. Skundų nagrinėjimas ir išsprendimas

2.1 Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas

Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmai ir nutarimai apskundžiami ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ir ikiteisminio tyrimo pareigūną kontroliuojančiam prokurorui. Prokuroro priimtas sprendimas dėl skundo nėra galutinis: jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, gali būti paduodamas skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Skundas gali būti paduodamas dviem būdais:1. tiesiogiai prokurorui2. per ikiteisminio tyrimo pareigūną, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų skundžiamasi

Galima dvejopa skundo forma:1) rašytinė2) žodinė ( jei proceso dalyvis nori pateikti skundą žodžiu, priimantis tokį skundą pareigūnas privalo surašyti protokolą, jame

turi būti tiksliai ir išsamiai išdėstyta skundo esmė)

Jei skundas pateikiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, jis gautą skundą privalo per vieną dieną perduoti prokurorui. Su skundu ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi pateikti paaiškinimus dėl skundoJei tiesiogiai prokurorui – jis gali pareikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateiktu paaiškinimus.

2.2. Prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas

Skundai dėl prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų paduodami aukštesniajam prokurorui (jo sąvoka pateikta Prokuratūros įst. 15str. 2d.).

Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.BPK 63str. nuostatos turi būti aiškinamos plačiau – nustatyta tvarka gali būti skundžiami ne tik savarankiškai ikiteisminį tyrimą

atliekančio prokuroro, bet ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ir jį organizuojančio prokuroro veiksmai ir nutarimai.

Skundas gali būti paduodamas dviem būdais:1. tiesiogiai aukštesniajam prokurorui2. per prokurorą, dėl kurio veiksmų ar nutarimų skundžiamasi

Dviem formomis:1) rašytine2) žodine

2.3. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų nagrinėjimas

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį per penkias dienas nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo.

Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti, jei skundas atmetamas – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas.

Nagrinėjantis skundą prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo dokumentais ir pareikalauti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro paaiškinimų.

Apie priimtą sprendimą privaloma pranešti skundą padavusiam asmeniui. Jeigu skundas patenkinamas, nutarimas ar nutartis nusiunčiami ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ar prokurorui vykdyti.

Jei skundą nagrinėja ikiteisminio tyrimo teisėjas, gali būti rengiamas posėdis (atsižvelgiant, ar įmanoma skundą tinkamai išnagrinėti, neišklausius subjektų žodinių paaiškinimų). Jei posėdis skundo nagrinėjimui rengiamas, apie posėdžio laiką ir vietą turi būti pranešama prokurorui, dėl kurio skundžiamasi, įtariamojo gynėjui ir skundą padavusiam asmeniui. Suimtas įtariamasis

pristatomas ikiteisminio tyrimo teisėjui, jeigu tai būtina. Jei kviesti į posėdį proceso dalyviai neatvyksta, tai netrukdo priimti sprendimą.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, išskyrus BPK numatytus atvejus (pvz., 49str.).

2.4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų bei nutarčių apskundimas ir skundų išsprendimas

Paskaitykit BPK 65str. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama

3. Apskundimas kitose proceso stadijose

Skundus proceso dalyviai gali paduoti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitose (teisminėse) stadijose. Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui galimos trys skirtingos apskundimo procedūros:

1) apeliacinio skundo pateikimas2) kasacinio skundo pateikimas3) žemesniojo teismo nutarties apskundimas aukštesniajam teismui BPK X dalyje nustatyta tvarka.

VIII tema. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas.

1. Žalos atlyginimo baudžiamajame procese samprata ir būdai

Žalos atlyginimas BPK 1str. neminimas, tačiau šiame str. įpareigojama ginti žmogaus teises ir laisves. Žalos atlyginimas yra viena iš šių teisių bei laisvių gynimo formų.

Žala baudžiamojo proceso metu gali būti atlyginama dviem būdais:1. savanoriškai2. pareiškiant civilinį ieškinį

Sąlyginai savarankišku žalos atlyginimo būdu galima laikyti ir BPK108str.numatytą daiktų ir vertybių grąžinimą savininkui. Padarant nusikalstamą veiką paimti ir bp metu surasti daiktai gali būti saugomi kartu su baudžiamąja byla ir byloje vertinami kaip įrodymai. Šie daiktai pasibaigus procesui, o kartais ir anksčiau, grąžinami savininkui. Jei nukentėjęs asmuo taip atgauna visus daiktus (nepraradusius vertės, nesugadintus) ir nesijaučia dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinę žalą, tai turi būti laikoma, kad žala tokiam asmeniui yra atlyginta.

BPK 108str.numatytos galimybės teigiami aspektai:◙ asmuo anksčiau atgauna jam reikalingus daiktus ir vertybes◙ teisėsaugos įstaigos it teismai neturi rūpesčių, susijusių su daiktų ir vertybių saugojimu ir priežiūra◙ išnyksta rizika, kad daiktai ir vertybės bus prarasti, suges ar kitaip neteks vertės.

2. Savanoriškas žalos atlyginimas

Paskaityti BPK 107str.

Savanoriškas žalos atlyginimas- situacija, kai žalą atlyginti privalantis asmuo atlygina nukentėjusiajam savo iniciatyva dar nesant tuo klausimu priimto teismo sprendimo.

Atlyginamos žalos dydis, jos atlyginimo tvarka nustatoma nukentėjusiojo ir žalą privalančio atlyginti asmens susitarimu.Nukentėjusysis, kuriam žala, remiantis BPK 107 str. numatyta tvarka, yra atlyginta, turi tik pareiškimu pranešti ikiteisminio

tyrimo pareigūnui, prokurorui, ar teismui, kad nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta.Gavus pareiškimą apie savanorišką žalos atlyginimą, kita žalos atlyginimo forma yra negalima.Savanoriškai gali būti atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

3. Žalos atlyginimas, kai pareiškiamas civilinis ieškinys

3.1. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje samprata

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai baudžiamojo proceso metu pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas asant šioms trims sąlygoms: ۵ kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ۵ kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra nusikalstamos veikos pažymių۵ kai tarp įtariamojo (kaltinamojo) veikos fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos žalos yra priežastinis ryšys

Turtinės žalos sąvoka apima:a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę žaląb) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikosc) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius

Remiantis CK, neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasios sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas it kita, teismo įvertinta pinigais.

Vienu civiliniu ieškiniu gali būti prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Kai nėra nusikalstamos veikos požymių, ieškinys negali būti tenkinamas. Netenkinamas ir paaiškėjus, kad įtariamojo ar kaltinamojo statusą turėjęs asmuo fiziniam ar juridiniam asmeniui padarė žalos, tačiau ta žala padaryta ne nusikalstama veika.

3.2. Civilinio ieškinio pareiškimas

Paskaityti 112 str.

Civilinis ieškinys pareiškiamas raštu, ieškinį paduodant prokurorui ar teismui.

Jei civilinis ieškinys pareiškiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje, ieškinys įteikiamas prokurorui. Atskirais atvejais ieškinyje gali būti ne visi duomenys (pvz., dar nežinomas įtariamasis), bet prokuroras neturi teisės atsisakyti priimti ieškinį todėl, kad jame nėra išsamiai pateikti visi duomenys. Jei ieškinys ikiteisminio tyrimo metu paduodamas ikiteisminio tyrimo įstaigai ar pareigūnui, jie jį privalo perduoti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui.

Jei civilinis ieškinys pareiškiamas jau baudžiamajai bylai esant teisme, ieškinys raštu įteikiamas teismui.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, iš tyrimo medžiagos matydami, kad asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kuri nėra atlyginta, privalo išaiškinti jam teisę pareikšti civilinį ieškinį.

Gavus ieškinį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl jį pateikusio asmens pripažinimo civiliniu ieškovu.Civiliniu ieškovu asmuo pripažįstamas:▓ ikiteisminio tyrimo stadijoje – prokuroro nutarimu▓ bylos proceso pirmosios instancijos teisme – teismo nutartimi

Jei nustatoma, kad už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako ne pats įtariamasis (kaltinamasis), o kitas fizinis ar juridinis asmuo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens įtraukimo į procesą civiliniu atsakovu

Jei materialiai atsako pats įtariamasis (kaltinamasis), jis civiliniu atsakovu nėra vadinamas.

3.1.1. Prokuroro pareiga pareikšti civilinį ieškinį

Paskaityti BPK 117str.

Civilinį ieškinį kito asmens naudai pareiškia prokuroras, tačiau jis teisme nepripažįstamas ir nevadinamas civiliniu ieškovu.Nepriklausomai nuo to, ar prokuroras pats pareiškia civilinį ieškinį, ar palaiko civilinio ieškovo pareikštą ieškinį, jis

teisiamajame posėdyje dalyvauja įrodinėjant ieškinio pagrindą ir dydį bei pareiškia savo nuomonę dėl ieškinio baigiamųjų kalbų metu.

3.3 Civilinio ieškinio nagrinėjimas

Paskaityti BPK 113str.

Civiliniam ieškiniui negrinėti neprivalo būti rengiami atskiri teismo posėdžiai ar atliekamos specialios procedūros.

3.4. Civilinio ieškinio išsprendimas

Paskaityti BPK 115str.

Priimdamas nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį. Sprendimas dėl civilinio ieškinio formuluojamas teismo nuosprendyje, atskiro procesinio dokumento nereikia.

Civilinis ieškinys tenkinamas, jei remiantis ištirtais įrodymais nustatoma, kad ieškinys pagrįstas, dydis nustatomas taip pat remiantis ištirtais įrodymais, nuosprendyje būtina nurodyti priteisiamos sumos dydį.

Jei baudžiamoji byla, kurioje buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, bet nebuvo paskaičiuotas dydis, išnagrinėta apylinkės teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nagrinėja tas pats arba kitas šios apylinkės teismo teisėjas.

Jeigu tokia byla buvo išnagrinėta apygardos kaip pirmosios instancijos teisme, civilinę bylą dėl ieškinio dydžio nagrinėja to teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai.

Atkreiptinas dėmesys į BPK 27str. 1 p.

Baudžiamoji byla turi būti prijungiama prie civilinės bylos. Civilinės bylos sprendimas gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka ir terminais.

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį BPK 115str.2d.nurodyta išimtimi negali būti pasinaudojama ir civilinis ieškinys turi būti galutinai išsprendžiamas apkaltinamuoju nuosprendžiu tais atvejais, kada nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis turi įtakos:

1. nusikalstamai veikai kvalifikuoti2. nusprendžiant dėl švelnesnės bausmės skyrimo3. nusprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo4. kt. panašiais atvejais

BPK nenumatyta, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turėtų būti priimamas nuosprendžio atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo atveju.

Remiantis BPK ir BK normomis, reglamentuojančiomis atleidimo nuo BA klausimus, galima daryti išvadą, kad kaltinamasis nuo BA paprastai gali būti atleidžiamas tik tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta ar yra bent jau susitarta dėl jos atlyginimo.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo BA žalos atlyginimo klausimas turėtų būti jau išspręstas ir byloje (jau) neturi būti civilinio ieškinio.

3.5. Civilinio ieškinio užtikrinimas

Paskaityti BPK 116str.

Civilinio ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas pateisinamas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad gali būti vengiama atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

IX tema. Tarptautinis bendradarbiavimas baudžiamajame procese.

1. Tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamajame procese pagrindai ir tvarka

Lietuvos teisėsaugos institucijos ir teismai su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir teismais bei tarptautinėmis organizacijomis bendradarbiauja BPK 66 – 77 str. bei tarptautinėse sutartyse numatyta tvarka.

Bendradarbiauja per centrines įstaigas, jei tarptautinės sutarys nenumato kitaip. Paprastesnis bendradarbiavimas tarp ES šalių.Lietuvoje yra dvi centrinės įstaigos – Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra. Užsienio valstybės ir tarptautinės

organizacijos prašymus dėl teisinės pagalbos turi siųsti joms. Jei ikiteisminio tyrimo įstaiga, teritorinė prokuratūra ar teismas tiesiogiai gauna tarptautinį prašymą dėl teisinės pagalbos, prašymas gali būti vykdomas tik gavus centrinių įstaigų leidimą. Prašymai dėl teisinės pagalbos iš Lietuvos taip pat gali būti išsiųsti tik per jas.

Nei LR tarptautinės sutartys, nei BPK ar kiti įst. nenustato taisyklių, kada prašymas siunčiamas per Teisingumo ministerija, o kada – per Generalinę prokuratūrą. Imperatyvas tik BPK 68str. Įprasta, kad ikiteisminio tyrimo etape prašymai siunčiami per Generalinę prokuratūrą, o bylos nagrinėjimo teisme metu – per Teisingumo ministeriją.

ES teisėsaugos institucijos ir teismai gali bendradarbiauti tiesiogiai. Dėl tiesioginio bendradarbiavimo gali būti susitarta ne tik pagal ES sutartis, bet ir pagal kitas tarptautines sutartis.

2. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų prašymų vykdymas

Paskaityti BPK 67str.

2.1. Prašymas pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą

♦Europos konvencija dėl baudžiamojo proceso perdavimo♦Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą♦kt. konvencijos♦trišalės ir dvišalės LR tarptautinės sutartys

Paskaityti BPK 68str.

3. Asmenų išdavimas iš LR (ekstradicija)

☼ BPK 71 – 76str.☼ Europos konvencija dėl ekstradicijos ir jos papildomi protokolai☼ trišalės bei dvišalės LR tarptautinės sutartys☼ 2003 – 12 – 29 LAT Senato nutarimas NR. 42

Šiuo metu tik LR Vyriausybės ir JAV Vyriausybės ekstradicijos sutartis numato galimybę išduoti LR pilietį.

3.1 Asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka

Asmens išdavimo iš LR arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui atveju iš eilės atliekami tokie veiksmai (BPK 73-74, 76str.).

Paskaityti str.

3.2 Supaprastinta asmenų išdavimo iš LR tvarka

BPK 75 str. Numato, kas asmenys iš LR gali būti išduodami paprastesne nei aprašytoji tvarka. Supaprastinta asmens išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai yra rašytinis išduotino asmens sutikimas ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas.

Šiuo atveju išdavimas vyksta taip:

BPK 75str. 2d. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo iš Lietuvos Respublikos kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.

3. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per tris dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu teisėjas patikrina, ar išduotinas asmuo savo noru sutiko būti išduotas iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo pasekmes, taip pat ar Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pritaria supaprastintos išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos taikymui. Posėdis protokoluojamas.

4. Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nustatęs, kad išduotinas asmuo savo noru sutiko būti išduotas iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo pasekmes, ir yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pritarimas taikyti supaprastintą išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, priima nutartį išduoti asmenį. Jeigu išduotinas asmuo atsisako savo sutikimo, teisėjas turi priimti nutartį taikyti šio Kodekso 73 straipsnyje numatytą išdavimo tvarką.

LR tarptautinėje sutartyje nustatyta tvarka asmuo išduodamas iš LR.

3.3 Suimto arba nuteisto asmens laikinas perdavimas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui proceso veiksmams atlikti.

LR tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka suimtas arba nuteistas asmuo gali būti laikinai perduotas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui proceso veiksmams atlikti. Laikinas perdavimas reiškia laikiną asmens perkėlimą į kitą teisinės pagalbos tikslais valstybę. Atlikus proceso veiksmus asmuo grąžinamas į LR. Taip pat ir Lietuva gali pateikti prašymus dėl laikino asmenų perdavimo Lietuvai. Tarptautinės sutartys paprastai numato tam tikras garantijas laikinai perkeltam asmeniui, pvz, suteikia jam imunitetą nuo persekiojimo valstybėje. Sprendimą dėl suimto arba nuteisto asmens laikino perdavimo kitai valstybei ir šio perdavimo sąlygų priima Generalinė prokuratūra.

4. Prašymas užsienio valstybei išduoti asmenį

Paskaityti BPK 69 str.

BPK 70str. Apibrėžia užsienio valstybės išduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribas.

5. Europos arešto orderis

Asmenys iš vienos ES valstybės narės į kitą ES valstybę narę gali būti perduodami ir pagal Europos arešto orderį.

Europos arešto orderis yra ES valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įsipareigodama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudž. persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. (Apie Europos arešto orderį žiūrėti BK.)

6. Tarptautinės bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose organizacijos ir priemonės Europoje

OLAF – kovos prieš sukčiavimą tarnyba buvo įkurta 1999m. Tai ET tikslas kovoti prieš sukčiavimą, korupciją ir kt. neteisėtas veikas, kenkiančias ES finansiniams interesams. Šios tarnybos pareigūnai turi įgaliojimus atlikti tyrimus ES institucijose. Jie turi teisę be išankstinio pranešimo atvykti ir gauti visą reikiamą informaciją bei dokumentus bet kurioje ES įstaigoje, tarnyboje, agentūroje ir pan. Europos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šios tarnybos pareigūnai turi teisę atlikti tokius veiksmus ir pas Europos Parlamento narius, tačiau šis teismas pažymėjo, kad Europos Parlamento nario imunitetas negali būti pažeidžiamas.

6.1 Europos policijos biuras (Europolas)

Europolas – nuo 1999m. Hagoje veikianti europinė policijos tarnyba. Tarnybos paskirtis – kaupti ir teikti valstybėms narėms info, reikalingą kovai prieš organizuotą tarptautinį nusikalstamumą. Veiklos sritys – nusikaltimai, susiję su narkotikų platinimu, prekyba žmonėmis, nelegalių imigrantų įvežimu, pinigų plovimu, transporto priemonėmis, terorizmu. Europole dirba iš atskirų valstybių atsiųsti pareigūnai. Teisės savarankiškai atlikti tyrimus Europolas neturi, tačiau šios tarnybos pareigūnai dažnai dalyvauja įvairiose operatyviniuose veiksmuose, kuriuos atlieka nacionaliniai policijos ar muitinės pareigūnai. Europolo pareigūnams yra garantuotas imunitetas nuo civilinės, baudž. atsakomybės už veikas, padarytas vykdant pareigas. Europolo veikla vertinama ir kritiškai, nes ši tarnyba yra visiškai nekontroliuojama. 1999m. ES valstybių viršūnių susitikime buvo nuspręsta įsteigti ir europinę mokymo įstaigą – Europos policijos akademiją. LT bendradarbiavimą su Europolu reglamentuoja LR ir Europos policijos biuro Bendradarbiavimo susitarimas, kurį Seimas ratifikavo 2004m. Pagal šį susitarimą LT ir Europolas keičiasi pareigūnais ryšiams. Europolo nacionalinis kontaktinis centras LT yra LT kriminalinė policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnyba. Bendradarbiavimo susitarime nustatyta, kad kompetentingos įstaigos pagal atskiras NV rūšis yra :

Policijos departamentas prie VRM

Muitinės departamentas prie VRM

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM

Migracijos departamentas prie VRM

FNTT prie VRM

LR generalinė prokuratūra

LR valstybės saugumo departamentas

STT

6.2 Ryšių teisėjai ir prokurorai

Ryšių teisėjais pagal dvišalę sutartį apsikeitė Prancūzija ir Italija. Ryšių teisėjų ir prokurorų paskirtis – palengvinti teisinį bendradarbiavimą tarp teisėją ar prokurorą pasiuntusios ir jį priimančios valstybės.

6.3 Europos teismo įstaigų tinklas (EJN)

Siekiant palengvinti ES valstybių tarptautinį bendradarbiavimą tiriant sunkius nusikaltimus 1998m. Buvo nuspręsta kiekvienoje valstybėje sukurti kontaktines tarnybas, kurios rūpintųsi bendradarbiavimo reikalais. Prokuratūros įstaigoje ar teisme paskiriami kontaktiniai asmenys – užsienio kalbų mokantys prokurorai ar teisėjai. Kontaktinės tarnybos turi užtikrinti supaprastintą, neformalų bendradarbiavimą tarp atskirų valstybių teisėsaugos pareigūnų.

6.4 Eurojustas

1999m. ES valstybių viršūnių susitikime buvo nuspręsta įsteigti struktūrą, koordinuojančią persekiojimo vykdymą. Ši struktūra, bendradarbiaudama su Europolu ir Europos teismo įstaigų tinklu, turi užtikrinti skirtingų valstybių prokuratūrų bendradarbiavimą. Eurojust neturėtų būti painiojamas su darbo grupe Euro-Justice – tai reguliariai veikiantys ES valstybių generalinių prokurorų susitikimai. Jų tikslas taip pat yra sklandesnio bendradarbiavimo galimybių ieškojimas, geresnis įvairių teisinių sistemų pažinimas.

X tema. Įrodymai baudžiamajame procese.

1. Įrodymų sąvoka

BP metu turi būti kuo tiksliau atkurtos spėjamai buvusios praeities reiškinio esminės detalės-nus. veikos padarymo aplinkybės, dėl veikos kilę padariniai, kt. su nus. veika susijusios aplinkybės. Kiekviena nus. veika palieka tam tikrus (toliau t.t.) pėdsakus, pakitimus ar kitokią inf. materialioje aplinkoje, o veiką stebėję asmenys gali įsidėmėti t.t. detales ir apie jas papasakoti. BP metu tokie asmenys yra apklausiami, o materialūs objektai – apžiūrimi ir tiriami. Teismo sprendimas grindžiamas apklausų, apžiūrų ir tyrimų metu gautais duomenimis, kurie vadinami ĮRODYMAIS. Jų pagrindu darytina išvada, kad nus. veika buvo padaryta ir kad ją padarė konkretus asmuo ar asmenys.Jei jų nėra, teismas konstatuoja, kad nus. veika nebuvo padaryta, arba kaad baudžiamojon atsakomybėn (BA) traukiamas asmuo negali būti pripažintas kaltu. Tačiau informacija(duomenys) tampa įrodymais tik esant t.t. SĄLYGOMS (BPK 20 str.):

1) Duomenys įrodymo statusą įgyja tik tuo atveju ir tik nuo to momento, kai teismas nusprendžia, kad teismui pateikti duomenys laikytini įrodymais.

2) Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės teisingai išspręsti bylą, t.y. turi atitikti įrodymų liečiamumo (sąsajumo) savybę.

3) Įrodymais ghali buti:a) Įst. Nustatyta tvarka gauti duomenysb) Gauti teisėtais būdaisc) Duomenys, kuriuos galima patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmusT.y. duomenys turi atitikti įrodymų leistinumo savybę.

Pagrindinės naujovės 2002 m. BPK dėl įrodymų:1) Neformuluoja baigtinio tikslaus sąrašo šaltinių, iš kurių gauti duomenys galėtų būti laikomi įrodymais-numato tik šaltinių(ir

įrodymų) rūšis su sąlyga, kad duomenys iš jų turi būti gauti įst. nustatyta tvarka.2) Informacija įrodymais tampa tik vykstant bylos nagrinėjimui teisme, iki tol informacija yra tik duomenys, turintys reikšmės

nus. veikai tirti ir nagrinėti (šie duomenys gali būti ir nepripažinti įrodymais).

Rungimosi principas teismo procese dėl įrodymų: šalys gali pasisakyti dėl bet kurių teismui pateikiamų ar teismo išreikalautų duomenų, bandyti įrodyti, kad tie duomenys pagrindžia būtinybę priimti byloje tt sprendimą, gali kritikuoti duomenis, įtikinėti teismą, kad sprendimą reikia grįsti kitais-tai šaliai naudingais-duomenimis. Rungimosi prc. pagrįstas teismo procesas sudaro teismui prielaidas nuspręsti, kurie duomenys, turintys reikšmės nus.veikai tirti ir nagrinėti, gali visti įrodymais.

1.1. Įrodymų sąsajumas (liečiamumas)

Duomenys įrodymais gali būti laikomi tik tuomet, kai yra susiję su aplinkybėmis, kurias nagrinėjamoje byloje būtina įrodinėti. Kokios aplinkybės laikomos bylai reikšmingomis įstatymai tiesiogiai ir aiškiai nenustato. Tai, kas konkrečiai turi būti įrodinėjama tam tikroje byloje, priklauso tik nuo toje byloje sprendžiamų klausimų. Tačiau pagrindinius klausimus (pvz. Kaltės, bausmės) teismas turi spręsti visada, todėl kiekvienoje byloje REIKŠMINGOMIS APLINKYBĖMIS laikomos:

1) Veikos padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būda..)2) BA traukiamo asmens kaltę įrodančios ar paneigiančios aplinkybės3) Atsakomybę lengvinančios/sunkinančios apl.4) Aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę ar poveikio priemonę5) Aplinkybės, pagal kurias nustatinėjamas nus.veika padarytos žalos dydis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės priimant

teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

1.2. Įrodymų leistinumas

Ne visi su įrodinėtomis byloje aplinkybėmis susiję duomenys gali būti laikomi įrodymais. Jais gali būti laikomi tik leistinumo reikalavimą atitinkanti informaciaja: tik įstatymo numatytais atvejais, taikant teisėtus būdus gauti duomenys, kurių patikimumą galima patikrinti remiantis BPK priemonėmis. Įrod. Leistinumo reikalavimas draudžia siekti nustatyti tiesą procese bet kokia kaina.

1.3. Duomenų gavimas įstatymų nustatyta tvarka

Įrodymai gali būti gaunami: Absoliuti dauguma įrodymų gaunami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus Pagal kitus teisės aktus:

Gynėjas-naudodamasis Advokatūros įst numatytomis teisėmis Ikiteism. tyrimo įstaigos reikšmingos inf. gali surinkti vadovaudamosi jų statusą reglamentuojančiais įstatymais

Įrodymais gali būti pripažįstami ir užsienio valstybėse surinkti (užfiksuoti) duomenys. Šie duomenys negali būti nepripažįstami įrodymais dėl to , kad užsienio valstybių įst. nustato kitokią nei LR BPK duomenų rinkimo ir fiksavimo, jei gauti nepažeidžiant visuotinai pripažintų žmogaus teisių apsaugos standartų.

1.4. Duomenų gavimas teisėtais būdais

Teisėtai gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose TA numatytus veiksmus.Įrodymu negali būti laikomi, jei atliekant šiuos veiksmus:

1) Būtų nepagrįstai suvaržytos žmogaus teisės, pažeisti proceso principai (proporcingumo...)2) Būtų panaudotas smurtas, grasinimai ar kt neleistina prievarta3) Proceso veiksmas būrų atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatytų pagrindinių taisyklių (pvz.

Nekompetentingas asmuo; iš esmės varžomos įtariamojo (kaltinamojo)teisės4) Proceso veiksmo eiga ir rezultatai būtų netinkamai užfiksuoti

Neleistinu įrodymas negali būti pripažintas vien dėl tos priežasties, kad kiti su šiuo įrodymu susiję įrodymai buvo gauti neteisėtais būdais. JAV ir kt. valstybėse(kai kuriuose)-,,Užnuodyto medžio vaisių problema“: jei pirminis įrodymas yra neleistinas, tai ir kiti įrodymai, gauti naudojant pirminio įrodymo informaciją, yra neleistini. Įrodymu gali būti laikomi tik tokie duomenys, kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti patikrintas (pvz.:gandai, anoniminiai pranešimai, teigiiai, kurių informacijos šaltinis nėra žinomas, spėjimai-negali būti įrodymais).Įrodyų sąsajumo ir leistinumo savybės įrodymų sąvokoje jungia informacijos turinį ir formą. Inf. reikšmingumas ir sąsajumas yra turinio, o inf. gavimo ir fiksavimo tvarka – formos reikalavimas. Taigi įrodymu gali būti pripažinta tik tokia inf-ja, kurios nei turinys, nei forma neturi esminių trūkumų (tinkamas šaltinis;tinkamai užfiksuota).

2. Įrodymų teorija ir įrodymų teisė

Įrodymų teorija -> BP mokslo, įrodymų teisė -> BPT dalis.ĮRODYMŲ TEORIJA – mokslinės žinios apie įrodymų sampratą, metodologinius ir teisinius įrodinėjimo pagrindus, įrodymų klasifikavimą ir jų skirstymą į rūšis, atskiras įrodymų rūšis.

Įrodymų teorija: teikia pagrįstas išvadas apie duomenų rinkimo leistinus ir neleistinus būdus, pagrindžia įrodymų vertinimomtaisykles, analizuoja įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimus, nustato teismo išvadų pagrįstumo kriterijus, parodo kt mokslų (kriminal.,psicolog.)galimybes padedant nustatyti tiesa byloje, analizuoja teismų praktiką.

ĮRODYMŲ TEISĖ – BP teisės normų, nustatančių duomenų pripažinimo įrodymais sąlygas, duomenų rinkimo, pateikimo, fiksavimo tvarką, įrodymų vertinimo pagrindines taisykles, apibrėžiančių atskirų rūšių įrodymų gavimo būdus ir priemones, visuma. BPK šios normos nėra išskirtos į atskirą dalį ar skyrių, įrodymų teisei priskirtinų normų yra visose BPK dalyse.Kai kurios BPK normos gali būti ne tik įrodymų instituto dalimi, bet gali priklausyti kitam BPT institutui.

3. Įrodinėjimo samprata. Įrodinėjimo pareiga. Įrodinėjimo tikslas. Duomenų pateikimo, rinkimo ir įrodinėjimo santykis

BP yra tam tikra veikla, svarbiausia jos dalis – įrodinėjimas. Pagrįstas nuosprendis – priimtas remiantis tik įrodymais, jie negali atsirasti staiga, turi būti gauti įstatmų nustatyta tvarka ir patikrinti proceso metu.

ĮRODINĖJIMAS – įstatymo reguliuojama veila, kurios metu renkami ir pateikiami, patikrinami ir vertinami reikšmingi duomenys. Ši veikla vykdoma siekiant išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ir nustatyti tiesą byloje. Įrodinėjimas vyksta VISOSE BP stadijose:

I instancija. Šioje stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu, bei nagrinėjant teisme) įrodinėjimas pasireiškia aktyviausiai. Atliekant IT, sukaupiama pagrindinė dalis duomenų, kurie Iinst.teisme tampa įrodymais ir kuriais yra grindžiamas nuosprendis. Visi teismui pateikti domenys turi būti ištirti, nustatant, ar jie gali būti laikomi įrodymais.

II instancija (apeliacija). Čia įrod.tyrimas gali būti neatliekamas, bet ir tokiu atveju įrodinėjimas vyksta. Proceso šalys gali siūlyti kitaip vertinti anksčiau vykusio proceso metu surinktus duomenis. Teismas gali kitaip įvertinti tuos pačius įrodymus ir padaryti kitokias išvadas.

III instancija (kasacija).Įrod.tyrimas nėra atliekamas, tačiau išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, gali būti nustatyta, kad ankstesniuose proceso etapuose buvo įrodinėjama pažeidžiant įstatyme nustatytas taisykles.

Pareiga įrodinėti – tenka valstybės pareigūnams ir institucijoms. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, teismas privalo siekti, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės (tiek kaltinantys, tiek teisinantys duomenys).

Įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti įrodinėjimo procese. Dažniausiai jis suinteresuotas pateikti jį teisinančius ar jo atakomybę švelninančius duomenis, bandyti parodyti jam nenaudingų duomenų nepatikimumą ir tt.Tačiau net jei jis tokių veiksmų neatlieka, negali būti daroma išvada, kad jis prisipažįsta kaltu. BA traukiamo asmens pasyvumas įrodinėjimo procese negali jam sukelti kitokių neigiamų padarinių (na tik tiek, kad bus pripažintas kaltu).Nekaltumo prezumpcija-kol neįrodyta, amuo laikomas nekaltu, visos abejonės turi būti sprendžiamos įtariamojo (kalt) naudai ( in dubio pro reo). T.y. jei pareigą įrodinėti turintis valstybės pareigūnas /institucija nesurenka neabejotinų įtariamojo(kalt) kaltės įrodymų, kaltinamasis tb išteisintas. Gynėjas nebūtinai turi pateikti nenuginčijamus nekaltumo įrodymus, jam pakanka paneigti kaltintojo duomenis.

Įrodinėjimo tikslas – nustatyti tiesą byloje. Teisėtas, pagrįstas ir teisingas sprendimas bus priimtas tik tuo atveju, jei bus išsamiai išsiaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės.Tiesa: materialioji ir formaliojiFormalioji tiesa – būdinga bendrosios teisės tradicijos valstybėms (prisiekusiųjų teismai). Nagrinėjant bylą šiuose teismuose tikra tiesa nenustatoma, nes teisėjas negali aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, o prisiekusieji dažnai sprendimus priima remdamiesi ne įrodymais, o emocijomis, nuojautomis, neprivalo motyvuoti savo sprendimo. Bet jei tokio proceso metu nepadaroma rimtesnių procedūrinių pažeidimų, abie šalims sudaromos lygios galimybės rungtis -> sprendimas nekvestionuojamas. Formaliai tiesai pakanka laikytis formalų procese.

Materialioji tiesa (LT) – tai teismo sprendimo išvados, padarytos ištyrus ir teisingai įvertinus visus reikšmingus duomenis.Ji nustatoma, kai teismas nėra suvaržytas tiriant įrodymus, kai procesinės normos leidžia vertinti teismo iniciatyva gautus įrodymus. Procedūrų laikymasis yra būtina, bet nepakankama sąlyga materialiajai t. nustatyti.

4. Įrodinėjimo etapai

Iki 2002m.BPK įrodinėjimo procesą sudarė: įrodymų rinkimas, įrodymų patikrinimas ir vertinimas. Įsigaliojus naujam BPK, terminas „įrodymai“ pradedamas vartoti tik teismo procese, todėl apie jų rinkimą, tikrinimą negali būti kalbama tol, kol nevyksta teismo procesas.

Įrodinėjimo etapai:1) Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas bei šių duomenų fiksavimas;2) Surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas;3) Surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu;4) Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas.

Tarp etapų yra glaudus ryšys – bet kuriame iš etapų padarytos klaidos gali sutrukdyti teisingai nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes.

4.1. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų rinkimas ar pateikimas

Šiuos duomenis privalo rinkti: *ikiteisminio tyr. pareigūnas *prokurorasRinkimo būdai:

a) Atlikdami ikiteisminio tyr. veiksmus, numatytus BPK XIV skyriuje: apklausas, parodymų patikrinimo veiksmus, objektų apžiūrą ir tyrimą, skirdami ekspertizes;

b) Taikydami BPK XII skyr. numatytas procesines prievartos priemones (kratos, poėmiai..);c) Išreikalaudami daiktus ir dokumentus(BPK 97str.).

Įrodymų rinkimas: Sėkmingas rezultatas renkant įrodymus bus gautas ne tik tinkamai taikant BPK normas, bet ir naudojantis kriminalistikos

mokslo žiniomis-proceso veiksmų atlikomo metodikomis, rekomrndacijomis; Ikiteisminio tyr.pareigūnai privaloi išnaudoti visas galimas reikšmingų duomenų rinkimo priemones ir neatidėliotinai; Prokuroras gali kreiptis į ikit.tyr.teisėją dėl tt jo kompetencijoje esančių veiksmų atlkimo.Dalyvauja įrodinėjimo procese. Vykstant teismo procesui duomenis renka ir bylą savo žinioje turintie teismas: išreikalauti daiktus ir dok, kviesti apklausai

liudytojus, skirti ekspertizes; Proceso dalyviai bei byloje nedalyvaujantys asmenys taip pat turi teisę pateikti duomenis (BPK 98str.)

Proc.dalyviai gali prašyti, kad reikšmingus duomenis surinktų ikit.tyr.pareigūnas/prokuroras (reikia taikyti proc.prievartos priemones, atlikti ofic.liudytojų apklausas) BPK178str.

Pateikimas:Daiktai ir dokumentai gali būti pateikti tiek ikiteisminio tyr. metu, tiek bylą nagrinėjant teisme.

4.2. Reikšmingų tyrimui ir bylos nagrinėjimui duomenų fiksavimas

Fiksavimo tvarka priklauso, kokiu būdu buvo gauti duomenys. BPK XIV skyriaus veiksmai - > rašomas protokolas Specialisto pagalba - > pateikiama išvada Ekspertas - > ekspertizės aktas arba įrašoma į tyr.veiksmo protokolą

Pasitelkus specialistą/ekspertą taip pat vyksta duomenų rinkimas.Ikit.tyr.subjektai (BPK 64 str.) tik imasi iniciatyvos, kad reikšmingi duomenys būtų gauti, o pačius duomenis „sukuria“spec/ekspertas. Spec/eksperto funkcija – padėti nustatyti tiesą byloje, bet jie pats savo iniciatyva įrodinėjimo procese kaip duomenų rinkėjai nedalyvauja.

Procesinių prievartos priemonių taikymas(BPK XII) - > rezultatai nurodomi protokole. Šių primonių taikymas skiriamas ikit.tyr.teisėjo nutartimi arba prokuroro ar ikit.tyr.pareigūno nutarimu.

Proc.dalyvių ir kt asmenų pateikti dokumentai, daiktai - > surašomas daikto ar dok pateikimo protokolas, jei pateikti posėdžio metu - > posėdžio protokole

4.3. Surinktų ar pateiktų duomenų išankstinis patikrinimas

Ikit.tyr.pareigūnas ar prokuroras privalo patikrinti ar ikit.tyr. metu surinkti duomenys, jiems pateikti daiktai, dok teismo proceso metu galėtų būti pripažinti įrodymais, taip pat turi būti žiūrima, kokios išvados remiantis šiais duomenimis dali būti grindžiamos. BPK nurodo tik vienos tūšie duomenų – parodymų- patikrinimo būdus:

Parodymas atpažinti BPK 191-195str. Par.patikrinimas vietoje BPK 196str. Eksperimentas BPK 197str.

Šie veiksmai nebūtinai turi būti atliekami, ar tai reikalinga nusprendžia ikit.tyr pareigūnas ar prokuroras.Kitų duomenų patikrinimo būdų BPK nenumato. Jie patikrinami logikos, socialinio pažinimo dėsniais. Šiuo aspektu patikrinimas- nuolatinė veikla, kurios obj-visi proceso metu gauti domenys. Iš vieno šaltinio gauti duomenys tikrinami keletą kartų: gavus naujų duomenų, gavus naujos informacijos, susijusios su naujais ir anksčiau užfiksuotais duomenimis, atsižvelgiant į duomenų gavimo aplinkybes, šaltinio patikimuma ir tt. Prokuroras patikrinimo metu, nustatęs, kad tt duomenys teisme negalės būti pripažinti įrodymais teisme, gali tokių duomenų neperduoti teismui(BPK 220 str.2d.) To padaryti prokuroras neturi teisės, jei medžiaga buvo surinkta įtariamojo, gynėjo ar nukentėjusiojo iniciatyva.

4.4. Surinktų, pateiktų ar teismo išreikalautų duomenų tyrimas teismo proceso metu

Duomenys įrodymais virsta juos ištyrus rungimosi principu vykstančiame I ins.teismo teisiamajame posėdyje. Teisme duomenys tikrinami BPK 271-292 str. nustatyta tvarka. Turi būti ištirti visi duomenys, kurie potencialiai gali būti pripažinti įrodymais. Ištirti teismo tiesiogiai, tyrimas turi vykti žodžiu

Teismas aktyvus Prokuroro ir proc.dalyvių teisės negali būti varžomos, kitu atveju gali kilti klausimas dėl sprendimo/nuosprendžio/nutarties

teisėtumo ir pagrįstumo.

4.5. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas

Po baigiamųjų kalbų ir kaltinamojo paskutinio žodžio teismas pasitarimų kambaryje:1) Nusprendžia, kurie iš posėdyje tirtų duomenų pripažintini įrodymais (leistinumas,

sąsajumas)2) Šiuos įrodymus įvertina ir pagrindžia teismo išvadas

Įrodymų vertinias, kaip ir tikrinimas, yra logikos dėsniais grindžiama mąstomoji veikla.BPK 20 str.: vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu. Vidinis įsitikinimas susiformuoja detaliai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių. Teisėjo nepriklausomumas ir nešališkumas vertinant įrodymus. Vadovaujasi įstatymu-neignoruoja procesinių taisyklių bei mateialiųjų teisės normų.

Įrodymus vertina laisvai: nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi vertinami bendra tvarka Įrodymų pakankamumas: teismo išvada daroma, tik kai jai pagrįsti pakanka atitinkamų įrodymų.

BPK 301 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien anoniminių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais. Juos turi patvirtinti kiti įrodymai.

BP neturi būti įrodinėjama iki begalybės.Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nebūtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas negali duoti kokybiškai naujų rezultatų.

Aplinkybė (faktas) yra įrodyta, kai ištirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvmas yra neabejotinas. Nebūtina surinkti visus įmanomus įrodymus, jei nėra pagrindo, kad tai pakeistų išvadas.

Teismo sprendimas turi būti grindžiamas patikimais įrodymais.T.t. duomenys, kurie ir leistini, ir susiję su bylos aplinkybėmis, teismo gali būti pripažinti nepatikimais, neturinčiais įrodomosios vertės. Pvz.liudytojo neteisingai prisimintos aplinkybės. Teismo sprendime turi nurodyti priežastis, dėl kurių tt duomenys laikomi nepatikimais.

Apkaltinamasis nuosprendis – tik kai pakanka patikimų kaltės įrodymų. Negali būti tikimybinis.Išteisinamasis nuosprendis – galimos formuluotės, jog tikėtina, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės buvo. Jei nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę, daroma išvada, kad nekaltas. 2situacijos:

1) Teismo proceso metu nustatoma, kad yra akivaizdu, kad kaltinamasis negalėjo padaryti veikos, nes nus.veika arba iš viso nebuvo padaryta, arba jei ir buvo padaryta, kaltinamasisnegalėjo jos padaryti.

2) Nustatoma, kad nepakanka kaltinamojo kaltės ėrodymų

5. Įrodinėjimo dalykas ir ribos

Įrodinėjimo dalykas –reikšmingos sprendžiamai bylai aplinkybės.

Įrodinėjamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su byloje sprendžiamais klausimais, todėl įrodymų sąsajump požymis apibrėžia įrodinėjimo dalyką.

Neturi būti įrodinėjami visuotina žinomi faktai. Jais gali b9ti remiamasi nepateikus patvirtinančių dokumentų. Pvz: Palanga prie Baltijos jūros:)

Įrodinėjama iki tokios ribos, kol dėl tam tikro fakto buvimo/nebuvimo neliks rimtų abejonių Neapkrauti bylos kelis kartus pasikartojančiais duomenimis

6. Įrodymų klasifikavimas ir rūšys

Įrodymai pagal tam tikrus požymius yra skirstomi į tam tikras grupes (klasifikuojami), o pagal informacijos šaltinį (pagal įrodinėjimo priemones) yra išskiriamos įrodymų rūšys.

6.1.Įrodymų klasifikavimas

1. pagal informacijos teikimo būdą2. pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis3. pagal informacijos šaltinio pirmumą4. pagal įrodymų santykį su kaltinamojo versija.

Kiekvienas įrodymas gali būti klasifikuojamas pagal visus keturis kriterijus.I. pagal informacijos teikimo būdą:

Asmeniniai įrodymai –informacija išlikusi žmonių sąmonėje ir perduota žodžiu arba raštu. Tai gali būti: a) asmenų parodymai, žymimi jų apklausos protokoluose; b) proceso veiksmų protokolai, kuriuose fiksuojami apie apklausą atklikusio teisėsaugos pareigūno, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo suvokti šių veiksmų rezultatai; c) specialisto išvada ir ekspertizės aktas; d) pažymos, pareiškimai laiškai ir pan., čia asmuo išdėsto jam žinomus faktus.

Daiktai – perduoda informaciją išlikusią materialiuose objektuose.II. pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis

Tiesioginiai –kuriuo tiesiogiai, be tarpinių grandžių įrodinėjama į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė. Netiesioginius – įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, po to ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė.

Tarpiniai faktai- aplinkybės, buvusios prieš nagrinėjamą įvykį, atsiradusios kartu su įvykiu ar susiklosčiusios kaip nagrinėjamo įvykio padarinys. Būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius- abu reikalingi įrodinėjimo procese. Svarbu nustatyti tiesioginių įrodymų tikrumą, tam dažnai reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais- sudėtingesnis, jis leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trūksta tiesioginių įrodymų.Netesioginiai įrodymai turi sudaryti schemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo.

III. pagal informacijos šaltinio pirmumą pirminiai –duomenys gauti iš tiriamą aplinkybę tiesiogiai savo jutimo organais suvokusio asmens taip pat tiesioginis

įvykio atspindys materialiuose objektuose. Išvestiniai- gauti iš kito šaltinio.( girdėta iš kitų asmenų, dokumentų nuorašai.)

IV. pagal įrodymų santykį su kaltinamojo versija. Kalinantys nustato faktus kurie patvirtina nusikalstamos veikos buvimą, žalingus padarinius, kaltinamojo kaltumą,

jo a tsakomybę sunkinančias aplinkybes ir visus kitus duomenis pagrindžiančius kalinimą. Teisnantys – rodo kalinamojo nekaltumą arba mažesnę jo kaltę, paneigia kaltinimą ar atskirus jo punktus, kelia

abejonių dėl atskirų kaltinimo teiginių pagrįstumo, patvirtina aplinkybes lengvinančias jo atsakomybę.

6.2. ĮRODYMŲ RŪŠYS

Pagal tai iš kokio šaltinio.

Kaltinamojo ( įtariamojo) parodymai Liudytojo parodymai Nukentėjusiojo parodymai Ekspertizės aktas Specialisto išvada Daiktai kaip įrodymai Dokumentai kaip įrodymai.

7. Atskiros įrodymų rūšys

7.1. KALTINAMOJO PARODYMAI.

Kai kurių užsienio valst. Teis. Literatūroje katinamojo parodymai neįtraukiami į bendrą įrodymų rūšių sąrašą nes

Kaltinamasis suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka., o kitų įrodymų rūšių atžvilgiu taikomas duomenų objektyvumo reikalavimas

Kaltinamasis turi teisę iš viso neduoti jokių parodymų ( kiti proceso subjektai neturi teisės atsisakyti dalyvauti įrodinėjimo procese)

Gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos. Kiti asm. (liudytojai, nekentėjusieji, ekspertai, specialistai) sąmoningai pateikiantys neatitinkančius tkrovės duomenis turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Kaltinamojo parodymai vis dėlto turi būto laikomi įrodymais. Jo pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje. Kaltinamojo parodymai dažniau nei kiti duomenys gali būti pripažįstami nepatikimais ir netinkamais teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymu gali būti tik kaltinamojo apklausos metu pateikiami duomenys, o ne pati kaltinamojo pozicija neigti kaltę.Niekada procese neturi būti sureikšminami kaltinamojo parodymai, kuriais pripažįstami pareikšti kaltinimai. Šie parodymai taip pat gali būti neobjektyvūs. Nereikia sureikšminti paties prisipažinimo fakto, o būtina nuodugniai analizuoti kaltinamojo pateikiamą informaciją. Būtina tikrinti kaip kaltinamojo parodymai atrodo kitų byloje surinktų duomenų kontekste, ar kaltinamojo paaiškinimai yra nuoseklūs ir pan. Kaltinamojo prisipažinimas , neparemtas tikrovišku įvykio aplinkybių apibūdinimu, negali būti vertinamas kaip jo kaltės įrodymas. Įrodinėjimo procese kokios nors išvados gali būti daromos remiantis ne prisipažinimo faktu, o kaltinamojo pateikta informacija.Kadangi kaltinamasis turi teisę, bet ne pareigą duoti parodymus, byloje iš viso gali nebūti tokio įrodymo kaip kaltinamojo parodymai. Kaltinamasis negali būti verčiamas duoti parodymus grasinant sunkesne sankcija, klaidinant kaltinamąjį apie bylos baigtį, žadant

kokias nors įstatymo nenumatytas lengvatas ir pan. Duoti ar ne parodymus kaltinamas paprastai sprendžia pagal užimamą gynybinę poziciją ar (ir) gynybos taktiką.

7.2.ĮTARIAMOJO PARODYMAI

Pagal dabartinę įrodymų sampratą, įtariamojo parodymai paprastai negali būti įrodymas. Įtariamasis- ikiteisminio tyrimo stadijos dalyvis. Jis nėra apklausiamas teisme,jo parodymu teismas negali tiesiogiai išgirsti ir vertinti. Jo parodymai tik ikiteisminio tyrimo duomenys, jais ikiteisminio tyrimo stadijoe gali buti grindžiamas tam tikru sprendimu priemimas. Jei ikiteism. Tyrimo medžiaga perduodama teismui- įtariamasis tampa kaltinamuoju ir pirm. instancijos teismo posėdyje duoda parodymus kaip kaltinamasis. BPK numato viena išimtį 276str. 1d. Čia sąvoka „kaltinamasis“ nes str kalba apie proc. pirmos instancijos teisme. Jei įtariamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo teiseja-apklausos rezultatai prilygsta įrodomąja galia posėdžio metu atliktos apklausos rezultatams. Įtariamojo apklausos protokolai posėdyje gali buti skaitomi,bet jose užfiksuoti duomenys negali turėti savarankiškos įrodomosios reikšmės. Jie gali būti pagarsinami teisiamajame posėdyje tikrinant kitus įrodymus (BPK 276 str 4d.) Skirtumas tarp ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų parodymų daromas,nes

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras yra šalis besirungainti su gynėju bei kaltinamuoju. Rungimosi principu požiūriu tai yra nenormalu kai viena šalis turi savo pačios surašytus apklausos protokolus.

Taip pat būtų pažeidžiamas pr.teismas privalo tiesiogiai pats ištirti visus duomenis kurie gali būti pripažinti įrodymais. Surašytų apklausos protokolų turinio teisingumas gali būti kvestionuojamas,nes parodymai duoti dėl teisėsaugos

pareigūnų įtariamajam daromo neleistino poveikio.Ikiteisminio tyrimo teisesjas-nepriklasomas,bešališkas,todėl nėra priežasčių įtariamojo parodymų nelaikyti įrodymu,kai įtariamąjį apklausia ikit.teisėjas. duomenų teisingumas negali būti ginčijamas. Principas kad tesmasprivalo tiesiogiai pats ištirti visus duomenis nepažeidžiamas nes dalį vieno teisėjo funkcijų atlieka kitas teisėjas.

7.3.LUDYTOJO IR NUKENTĖJUSIOJO PARODYMAI

7.3.1. LIUDYTOJO SĄVOKA IR LIUDYTOJO PARODYMŲ DALYKAS.

BPK 78 str. Liudytoju b.proc. gali būti bet kuris fizinis asmuo,kuris matė ar kitaip suvokė reikšmingas bylai apl. Ir gali sugebėti duoti parodymus. Procesinį liudytojo statusą asmuo įgyja nuo to momento,kada jis šaukiamas apklausai. Pagrindas šaukti asmenį liudytoju- jis žino reikšmės bylai spręsti turinčių aplinkybių. Apie save gali pranešti ir patys potencialūs liudytojai. BPK nenumato amžiaus ribos nuo kurios asmuo gali būti šaukiamas liudytoju. Prireikus gali būti mažamečiai vaikai, gilios senatvės sulaukę asmenys,jei sugeba suvokti bylai svarbius reiškinius ir duoti teisingus parodymus. Mažamečius apklausti kaip liudytojus nerekomenduojama, jų apklausa galima tik išimtinais atvejais.tam tikra kategorija fizinių asmenų negali būti liudytojais BPK 79str. Fiziniai trūkumai- regėjimo,klausos ar kitų jutimo organų nuolatinė ar laikina negale dėl kurios asmuo negali matyti, girdėti ar kitaip suvokti bylai reikšmingų aplinkybių. Trūkumų turėjimas nereiškia,kad asmuo iš viso negali būti liudytoju. Psichinės sveikatos sutrikimu laikoma liga,del kurios asmens sugebėjimas duoti teisingus parodymus yra ribotas. Fiziniai ir psichinės sveikatos trūkumai nustatomi pagal medicinos dokumentus arba gavus specialisto ar eksperto išvadą. Liudytojo parodymų dalyką apibrėžia jo pateikiama informacija:

Apie nusikalstamos veikos įvykį (laiką,vietą,padarymo būdą) Apie nusikalstamą veiką padariusius asmenis Apie nusikalstama veika padarytą žalą Visas kitas jam žinomas apl. Turinčias reikšmes bylai spręsti.

Liudytojas visas apl. Apie kurias duoda parodymus turi nurodyti pakankamai tiksliai kitaip teismas negali pripazinti įrodymu.

7.3.2.LIUDYTOJO TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

Teisės- BPK 81str. Teisė prašyti taikyti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones turi liudytojas, kurio gyvybei ar sveikatai, turtui, konstitucinėms teisėms ir laisvėms dėl duotų parodymų gresia pavojus. LR BP bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įst. Liudytojo turėtos išlaidos atlyginamos LR Vyriausybės 2003 m. Balandžio 25 d. Nutarime Nr. 524 nustatyta tvarka. Pareigos BPK 83str.1d. už jų nevykdymą gali buti taikoma BPK 83str.2- 4d.Melagingais ardymais laikomi visai ar iš dalies tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriuos liudytojas pateikia žinodamas apie tų duomenų neteisingumą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 str. nekyla, jeigu liudytojas duodamas parodymus sąžiningai klysta. Jei asmuo šaukiamas kaip liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta pas ikit. Tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, jis gali būti atvesdinamas.

7.3.3.LIUDYTOJO IMUNITETAI

Įstatymuose numatyti atvejai, kai tt asmenys atleidžiami nuo pareigos duoti parodymus b. Byloje. Liudytojų imunitetą pagrindžia:

Tam tikri santykiai su įtariamuoju (katinamuoju) Profesija ar procesinis statusas

Imunitetai dėl santykių su įtariamuoju: Konstitucijos 31str.3d. Tai reiškia, kad įtariamasis (kaltinamasis) neai būti apklausinėjamas liudytoju baudžiamajame procese, pradėtame dėl jo galimai padarytos nuskalstamos veikos. Šeimos nariai ir artimieji giminaičiai turi teisę atsisakyti duoti parodymus (įgyti liudytojo statusą). BPK 38str.; BPK 15 str.;BK 248str.1d. Prieš kiekvieną apklausą asmeniui turi būti išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus. Jei tai nėra padaroma- asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą (BK 235str.4d.) Imunitetai dėl profesijos ar procesinio statuso: BPK 80str. Jie imuniteta turi tik dėl informacijos, kurią jie sužinojo eidami savo profesines pareigas. Teisėjas negali būti apklausiamas apie teismo pasitarimo kambario paslaptį; įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai- dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovų pareigas; dvasininkai- dėlto, kas jiems buvo patikėta per išpažintį; viešosiod informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savinikai, žurnalistai- dėlto, kas pagal LR visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį. Konstitucinio Teismo nutarimas: liudytojo imunitetas gali buūti netaikomas, jei tai yra būtina saugant ypač svarbius interesus.

7.3.4 LIUDIJIMO YPATUMAI

BPK 82str. Jei šeimos nariai ar artimieji giminaičiai sutinka duoti parodymus, jie turi teisę neatsakyti į tam tikrus klausimus. Apklausiant, jie nėra prisaikdinami. Už melagingų parodymų davimą- atsako bendra tvarka.

7.3.5.LIUDYTOJO PARODYMŲ VERTINIMAS

Parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiškinius, perduoti išlaikytą informaciją apklausos metu. Šie gebėjimai priklauso nuo jo fizinės ir psichinės sveikatos būklės, amžiaus, išsilavinimo, profesijos, liudytojo būsenos įvykio metu ir kt. Vertinant -turi būti atsižvelgiama į objektyvias aplinkybes- kokioms sąlygomis liudytojas stebėjo ar kitaip suvokė. Informacijos iškraipymas yra galimi tiek suvokiant įvykį, tiek jį įsimenant, tiek ir duodant parodymus apie tą įvykį.Svarbūs liudytojo santykiai su nukentėjusiuoju, įtariamuoju ar kaltinamuoju, jų pobūdis, intensyvumas. Liudytojas gali būti paprašytas ar kitaip paveiktas duoti neteisingus parodymus. Teisme duotus liudytojo parodymus teismas gali palyginti sujo parodymais, duotais ikit. Tyrimo stadijoje. Teismas taip pat atsižvelgia į parodymų patikrinimo veiksmų rezultatus ikit. Tyrimo metu ar nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.

7.3.6.NUKENTĖJUSIOJO PARODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

Nukentėjusysis turi tokią pat pareigą duoti parodymus kaip ir liudytojas. Nukentėjusysis paprastai turi būti kviečiamas apklausai. Viešėjam interesui atskleisti nusikalstamą veiką tokioje situacijoje teikiama pirmenybė prieš nukentėjusiojo asmeninius interesus. Duoti parodymus yra ir nukentėjusiojo teisė.Už pareigos duoti pareigos nevykdymą ar melagingų parodymų davimą nukentėjusiajam taikoma tokia pat atsakomybė kaip ir liudytojui. (knygos 200 psl.)Parodymų dalykas iš esmės sutampa su liudytojo parodymų dalyku. Turi būti kreipiamas dėmesys ir į tai kad nukentėjusysis byloje turi tam tikrus interesus ir yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis. Net ir nesąmoningai jis dažnai linkęs pervertinti grėsusį pavojų, padarytą žalą. Linkęs nutylėti apie savo netinkamus veiksmus, kurie galėjo turėti įtakos įtariamajam apsisprendžiant daryti nusikalstamą veiką.

7.4.EKSPERTIZĖS AKTAS

Tai įrodinėjimo priemonė. Ją gali pateikti tik ekspertas, jame pateiktos išvados teismo proc. metu gali būti pripažintas įrodymu

7.4.1.EKSPERTO SĄVOKA IR EKSPERTŲ SĄRAŠAS

BPK 84str. LR ekspertų sąraša (LRES) neįrašytas asmuo ekspertu gali būti skiriama tik dviem išimtiniais atvejais.

Kai LRES nėra reikiamos specialybės ekspertų. Kai prireikia ekspertu skirti ne Lietuvoje gyvenantį asmenį- ekspertu gali būti skiriamas asm., turintis teisę būti ekspertu ES

valstybėje narėje arba valst. Su kuria LR yra sudariusi teisinės pagalvos sutartį.Procesinį eksperto statusą BP asmuo įgyja kai ikit. Tyrimo teisėjas ar teismas nutartimi įst. Nustatyta tvarka paskiria tą asmenį atlikti ekspertizę. Specialios žinios, kurias privalo turėti ekspertu skiriamas asmuo,- dėl išsilavinimo, spec. Parenginio ar prof. Veiklos įgytos išsamios mokslo, technikos ir kt. Žm. Veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti.

BPK 85str. Šiuo metu LT yra tokios ekspertizės įstaigos: Lietuvos teismo ekspertizės centras, Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų centras, Teismo medicinos institutas, Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba, Lietuvos banko Kasos departamento pinigų ekspertizės skyrius, Muitines laboratorija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrinių tyrimų centras. Į LRES įrašoma ne įstaiga, o konkretus asmuo. Ekspertas atlieka ekspertizę ir duoda išvadą savo vardu. Į LRES gali būti įrašomi ir ekspertinėse įstaigose nedirbantys asmenys.Asmuo siekiantis būti įrašytas į LRES turi atitikti reikalavimus:

Turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkantį pasirinktai eksperto specializacijai Išlaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzaminą, kurio programą tvirtina ekspertizės teismo vadovas Išlaikyti teisnių žinių egzaminą pagal teisingumo ministro patvirtintą teisinių žinių programą asmenims, siekiantiems tapti

teismo ekspertais Būti neteistas už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, taip pat už nusikaltimą teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiems

interesams.Reikalavimas išlaikyti egz. Netaikomas asmenims žinovo kvalifikaciją gavusiem iš kitos valstybės institucijos. Į LRES įrašo teisingumo ministras asmuo privalo prisiekti.

7.4.2.EKSPERTO TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

BPK 86str.- eksperto teisės. BPK 275str.Ekspertas dar turi teisę:

Nurodyti ekspertizės akte ir tas ekspertizę darant nustatytas aplinkybes, dėl kuriu jam nebuvo pateikta klausimų, tačiau kurios, eksperto manymu, turi reikšmės sprendžiant bylą.

Atsisakyti patekti išvadą, jei jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka spec. Jo žinių. Atsisakydamas pateikti išvadą ekspertas surašo aktą, kad negalima pateikti išvados.

BPK 87str. 1d.- pareigos. BPK 210str.Turi pareigą nusišalinti BPK 58str. Numatytais pagrindais. Atlikdamas teismo ekspertizę- nepriklausomas. Proc. dalyviai turi teisę pareikšti ekspertui nušalinimą.BPK 87str. 2-3d. – elsperto atsakomybė.

BPK 85str. 2d.

7.4.3.EKSPERT. AKTO TURINYS

BPK 88str. Atsakymai į pateiktus klausimus- išdėstomi taip kaip klausimai buvo surašyti ekspertizės akto įžanginėje dalyje. Atsakyta turi būti iš esmės. Atsakymai suformuluoti aiškiai ir tiksliai. Pasirašo atlikęs tyrimą ekspertas.

7.4.4.EKSPERTIZĖS AKTO VERTINIMAS

Vertinamas pagal tas pačias taisykles kaip ir visi kiti reikšmingi nagrinėjant bylą duomenys. BPK jokių išskirtinių eksp. Išvados vertinimui taisyklių nenustato. Eksp. Išvada vertinama atsižvelgiant, ar akte nėra prieštaravimų ar klaidų, ar išsamūs ir konkretūs atsakymai į ekspertų iškeltus klausimus ir pan.

Jei kyla klaismų ekspertas gai būti kviečiamas į teismo posėdį eksp. Aktui paaiškinti ar patikslinti BPK 285str. BPK 286str. 7d.

7.5. Specialisto sąvoka, pareigos,išvada.

Specialistas yra reikiamų specialiųjų žinių turintis asmuo, kutiam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Specializuoti specialistai – teismo medikas, teismo psichologas ar psichiatras. Taip pat specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekonomistas, inžinierius ir pan.Pastarieji gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigų etatiniai darbuotojai. Specialistui nėra keliami jokie kvalifikaciniai reikalavimai, tačiau būtina, kad jis gerai išmanytų savo sritį, dėl ko jis yra kviečiamas.Specialistas dalyvauja tiek ikitieisminiame tyrime tiek nagrinėjant bylą. Ikiteisminiame tyrime specialistas atlieka objektų tyrimą, pateikia išvadą(tai įrodinėjimo priemonė), duoda paaiškinimus (205-206str). Nagrinėjant bylą specialistas gali būti kviečiamas apklausai, jo parodymai fiksuojami teismo posėdžio protokole. Specialisto pareigos : atvykti pas ikit. Tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą bei duoti nešališką išvadą. Už pareigų nevykdymą yra numatyta atsakomybė BPK 163,235str.

Specialisto išvada yra įrodinėjimo priemonė. Ji gali būti surašoma dviem būdais: a) įrašoma į tyrimo veiksmų protokolą, kai specialistas dalyvauja darant tyrimo veiksmą; b) surašoma atskiru dokumentu, jei objektus būtina tirti ne įvykio vietoje ar kito proceso veiksmo atlikimo vietoje. S. išvadoje turi būti- specialisto asmens duomenys(kvalifikacija,specialybė), tirti objektai, naudoti tyrimo metodai bei techninės priemonės, bei visos kitos aplinkybės svarbios tyrimui. Taip pat prie išvados pridedama vaizdidnė medžiaga.

7.6. Daiktai kaip įrodymai

Daiktai viena seniausių ir labiausiai paplitusių įrodymų rūšių. Daiktai kaipįrodymais yra bet kokie materialūs objektai, kuriuos apžiūrint ir tiriant gali būti gaunama reikšminga BP`ui informacija. Tokia informacija gali būti iš objektų kurie:a)buvo kaip nors paveikti (sugadinta spyna įsilaužiant)b)buvo naudojami ją darantc)buvo sukurti (pvz netikri pinigai)d)atsidūrė kitoje vietoje po n.veikos padarymoDaiktai kaip įrodymai gali būti ne tik tradiciniai daiktai, bet ir pvz mikroplaušeliai, daiktų liekanos, tokios kaip šiukšlė, atsilupę dažai.BPK 9(1) str yra išvardytos daiktų kaip įrodymų rūšys:a)nv įrankiai ir priemonėsb)daiktai, ant kurių išliko nv pėdsakųc)daiktai, kurie buvo kaltininko nv objektaisd)kiti, kurie padėtų atskleisti nusikaltimą.Daiktai ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų skirstomi į dvi grupes:

1. nv pėdsakai, kaip materialiai fiksuoti daiktų išorinės sandaros atspindžiai- žmogaus rankų kojų atspaudai, naudotų įrankių paliktos žymės ir kitokie pėdsakai, kuriuose matyti juos palikusių objektų individualios savybės, leidžiančios identifikuoti objektą.

2. pėdsakai yra įvairių medžiagų dėmės ar dalelės, pvz kraujo, dažų dėmės ir kt.Kaltininko nusikalstamų veikų objektais laikomi tie daiktai, į kuriuos tiesiogiai buvo nukreipta asmens padaryta veika, pvz pinigai, kurie buvo paimti kaip kyšis.

(95,96str) Dokumentai – daiktai yra savarankiška įrodymų rušis. Dokumentai turi atitikti minėto BPK str išvardytus požymius. Dokumentais laikomi ir įvairūs grafikai, schemos, brėžiniai,magnetiniai,lazeriniai ir elektroniniai įrašai, kompaktiniai diskai ar kitos elektroninės indormacijos fiksavimo formos. Tačiau jei reikiama informacija gaunama pagal kompaktinės plokštelės , juostos ar kitokios laikmenos išorines savybes, tokia laikmena laikytina daiktu. Pvz pasas, ant kurio yra užtiškę kraujo lašų, ar pasas, kuris buvo pavogtas, bus daiktas kaip įrodymas, tačiau jei įrodomąją reikšmę turės pase esantys įrašai, įrodymų požiūriu pasas bus dokumentas. Dokumentų sąrašas yra pateiktas BPK 96str, tačiau jis nėra baigtinis, nes jis labai abstraktus ir numato kitus nepaminėtus dokumentus, kurie atitinka iųvardytus kriterijus. Yra skiriami dviejų rūšių dokumentai: oficialūs ir privatūs.Oficialūs dokumentai – įstaigų, įmonių, organizacijų dokumentai, kurie atitinka numatytus standartus. Privatūs dokumentai – fizinių asmenų raštai, pareiksimai, prašymai, laiškai, dienoraščiai, ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai.Tačiau įrodymu toks dokumentas gali būti pripažįstamas , tik tiksliai nustaąius jo autorių ir tik tada, kai tokio dok turinys susijęs su reikšmingomis bylai aplinkybėmis.Dokumentai turi būti patikrinti ir įvertinti vadovaujantis bendraisiais įrodymų vertinimo kriterijais. Neturi kilti klausimų dėl jų autentiškumo.

7.6.2. Daiktų profesinis įforminimas ir laikymas

Daiktai, turintys reikšmės nv tirti ir nagrinėti, po jų suradimo, išreikalavimo ar pateikimo turi būti apžiūrimi ir tiriami. Daiktus apžiūri ikiteisminio rytimo pareigūnas, prokuroras arba specialistas. Išsamus tyrimas padeda išsklaidyti abejones dėl daikto autentiškumo, šio daikto įrodomosios galios. Ištirti daiktai laikomi kartu su nv`os tyrimo medžiaga (išimtis nurodyta 92str). Daiktai turi būti laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, tai yra daiktai turi būti saugomi iki pat proceso pabaigos. Yra trys taisyklės, kiek turi būti dedami daiktai: a) kai ginčas dėl teisės į daiktus yra spręstinas ieškinio tvarka, daiktai laikomi iki spr, priimto ct byloje,įsiteisėjimo. b) kai daiktų gražinimas savininkui nepakenks procesui, juos galima gražinti nesibaigus procesui.gražinama tik savininkui pateikus prašymą, kuris įrodo, jog daiktai yra laaabai reikalingi jų savininkui. Be to galima atiduoti daiktus tik tada, kai jie visiškai ištirti.; c)daiktai gražinami jei jie greitai gali sugesti arba prarasti savo vertę. Jeigu paaiškėja, kad procese neišsaugotas daiktas turėtų būti grąžintas savininkui, jam atlyginama neišsaugotojo daikto vertė.

7.6.3. Daiktų kaip įrodymų vertinimas

Tikrinanat daiką, jis tikrinamas leistinumo, sąsajumo aspektais, lyginant gautą informaciją su informacija, gauta iš kitų šaltinių. Darant išvadas apie daiktų įrodomąją reikšmę, būtina išsiaiškinti daiktų radimo sąlygas, apžiūros kruopštumą, procesinio įforminimo tvarkos laikymąsi. Jei nėra aišku, kokiu būdu daiktas yra atsiradęs byloje, toks daiktas negali būti pripažintas įrodymu. Svarbu išsiaiškinti objekto tikrumą: ar tikrai tai tas pats daiktas, kuris buvo rastas, ar jis nebuvo suklastotas ar nepakito jo savybės dėl kitokių veiksnių. Daiktai kaip įrodymai byloje dažniausiai būna netiesioginiai, nes jais paprastai nustatinėjami tik tarpiniai faktai, pvz kur nusikaltėlis buvo. Tačiau tais atvejais, kai baudž. atsakomybė yra numatyta už tam tikrų daiktų laikymą, gabenimą ir pan, tada jie yra tiesioginiai įrodymai, pvz kontrabanda, narkotikai.Daiktų klausimo išsprendimas baigiant procesą numatytas BPK 94str.

XI tema. Procesinės prievartos priemonės.

1. Procesinės prievartos priemonių samprata ir sistema

Žmogaus teisių suvaržymas yra galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Bet koks žmogaus teisių suvaržymas turi būti reglamentuotas itin preciziškai. BP metu gali būti taikomos tik proceso įstatymuose numatytos prievartos priemonės.Tokios priemonės yra vadinamos procesinės prievartos priemonės, o tos, kurios nėra reglamentuotos, vadinamos neprocesinės prievartos priemonės, kurių naudojimas yra žmogaus teisių pažeidimas. Procesinės prievartos priemonės – įstatyme numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų.Procesinė prievartos priemonė taikoma dviem etapais: a)priemonės paskyrimas (nutartis); b) paskirtos priemonės įvykdymas ar tam tikrų priemonių taikymas. Procesinės prievartos priemonės reglamentuojamos BPK 119-163str. BPK šios priemonės suskirstytos į kardomąsias priemonės( jų yra 9) ir kitas procesinės prievartos priemones (23).Kardomosios prievartos priemonės : suėmimas, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosjo, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, karinio dalinio vadovybės stebėjimas, nepilnamečio atidavimas prižiūrėti. Visos likusios priemonės nėra priskiriamos prie kardomųjų.Procesinės prievartos priemonės yra skirstomos pagal tai, kokios žmogaus teisės yra apribojamos. Gali būti ribojamos tokios žmogaus teisės kaip:a)Žmogaus laisvės neliečiamumasb) teisė į žmogaus neliečiamybę ir orumąc)teisė į privatų gyvenimo neliečiamumąd)teisė į nuosavybęe)teisė į būsto neliečiamumąf)teisė laisvai kilnotis, laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje ar už jos ribųg)teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą.Taip pat procesinės prievartos priemonės skirstomos pagal jų griežtuma:a)griežčiausios pp – skirti gali tik teismasb)mažiau griežtos pp – skiriamos prokuroro nutarimuc)švelniausios pp – gali taikyti ir ikiteismionio tyrimo pareigūnas

Tik ikit tyrimo teisėjas ir teismas gali nuspręsti:- dėl suėmimo namų arešto ir įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, - atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kratos, asmens kratos, poėmio, pašto siuntų poėmio, telekomunikacijų tinklais

perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, prokuroro teisės susipažinti su informacija, laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo, slapto sekimo ,arešto taikymo, savo tapatybės neatskleidžiančių ikit. Tyrimo pareigūnų veiksmų, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo.

Prokuroras turi teisę skirti:- užstatą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, karinio

dalinio vadovybės stebėjimą, nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.- Atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą, laikiną nuosavybės teisių apribojimą, baudą.

Ikiteismionio tyrimo pareigūnui taikyti kardomąsias procesines priemones teisė nesuteikta. Jis gali tik taikyti laikiną sulaikymą, atvesdinimą, asmens apžiūrą.

2. Kardomosios priemonės 119str, 120str.

Tai priemonės kurios užkardo, trukdo įtariamajam atlikti tam tikrus veiksmus, kurie trukdytų normaliai proceso eigai ir tiesai nustatyti, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas. kardomosiosmis priemonėmis štariamasis negali būti baudžiamas, auklėjamas, negali būti siekiama kitų kriminalinei bausmei, o ne procesui būdingų tikslų. Kardomosios priemonės gali būti bendrosios: suėmimas, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis paisžadėjimas neišvykti; specialiosios- kai yra specialūs subjektai – karys, nepilnametis. Specialiosios kardomosios priemonės yra karinio dalinio vadovybės stebėjimas(kariui), atidavimas tėvams( nepilnamečiui).Kardomųjų priemonių skyrimo taisykles numato BPK 121str. Tačiau visos BPK nurodytos aplinkybės bei taisyklės turi būti ne po vieną, o sprendimas turi priklausyti nuo jų visumos. Skiriant kardomąją priemonę reikia atsižvelgti į :-į įtariamojo nv sunkumą-įtariamojo asmenybę-į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą-į tai, ar jis turi darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį-į įtariamojo amžių-sveikatos būklę-šeimyninę padėtį-kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

2.4. Suėmimas 121,122,127,140,46str (knygoje praktiškai perrašytas kodeksas, tad jo neperrašinėsiu)

Tai pati griežčiausia kardomoji priemonė.122str yra nurodomi suėmimo pagrindai. Viena iš normų numato, jog pagrįstas manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, reiškia patikimą prognozę, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: a)paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius, nuteistuosiusb)sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nv tirti ir nagrinėti teisme.

Kai yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, suėmimo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis ne vien tik BPK įtvirtintomis tiasyklėmis, bet ir tarptautinėse sutartyse numatytomis nuostatomis.

Suėmimo sąlygos:- kai negalima taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių- už padarytą nv numatyta didesnė nei vienerių metų bausmė.

Suėmimo skyrimo tvarka 123str- suėmimas skiriamas laisvėje esančiam įtariamajam ar kaltinamąjam- suėmimo skyrimo tvarka skiriasi šią kardomąją priemonę taikant ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Suėmimo paskyrimo, pratęsimo pagrindai:Suimtojo atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija. Suėmimo trukmė priklauso nuo indivualių aplinkybių, tačiau yra taisyklė, jog suėmimas neturi būti ilgesnis nei šeši mėneisiai.Pirmą kartą skiriant suėmimą ši kardomoji priemonė negali būti paskirta ilgesniam kaip trijų mėnesių terminui. Ilgesnį nei šeši mėneisiai suėmimą gali paskirti tik apygardos teismas. Terminas bet kuriuo atveju gali būti pratęsiamas tik esant labai sudėtingai bylai( turi būti atliekama daug procesinių veiksmų, daug laiko reikalaujančias ekspertizes ir pan) . Pažymėtina, jog bylos didelė apimtis nebutinai reiškia tai, kad byla sudėtinga. Beje, nors ir sudėtingose ar didelės apimties bylose ikit. Tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių, o nepilnamčių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Jei asmuo buvo laikomas suimtas, o po to jis buvo išteisintas, jis turi teisę siekti žalos atliginimo, ir apie tai jam turi išaiškinti teismas (46str). Tuo atveju asmuo turi įrodyti, jog suimtas buvo neteisėtai. Šie terminai yra nustatyti ikiteisminio tyrimo laikotarpiui. Perdavus bylą į teismą, suėmimas gali būti taikomas ilgai, jei taip nusprendžia bylą savo žinioje turintis teismas, kuris turi teisę terminą pratęsti tiek kartų kiek yra būtina, čia nebūtinas prokuroro prašymas.

Inicijuoti suėmimo termino pratęsimą ikiteisminio tyrimo metu turi prokuroras.Su pareiškimu jis turi kreiptis į ikit.tyrimo teisėją, o jei pratęsimas viršytų šešis mėnėsius, į apygardos teismą. Suėmimo terminas gali būti pratęstas tik tuo atveju, jei anksčiau nustatytas terminas nėra pasibaigęs. Suėmimo terminas negali būti pratęsiamas, jeigu ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų kaltės nebyksta pakankamai intensyviai.

Skundai dėl suėmimoSuimtasis ir jo gynėjas gali apskųsti nutartį dėl suėmimo paskyrimo ir nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo.Prokuroras gali apskųsti nutartį dėl suėmimo nepaskyrimo, nutartė dėl suimtojo paleidimo į laisvę, nutartį dėl termino nepratęsimo.Skundas neatsižvelgiant į tai kas jį padavė, turi būti išnagrinėtas per septyniasdienas.Skundas nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame privalodalyvauti prokuroras, o įtariamojo dalyvavimas neprivalomas, nors jei jis suimtas,jis visada turi būti atvesdinamas.

2.5. Namų areštas 132str

Tai antra pagal girežtumą kardomoji priemonė. Ji gali pasireikšti- nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje- nesilaikyti viešose vietose- nebendrauti su tam tikrais asmenimis.

Visos priemonės skiriamos individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno asmens charakterį, socialinę, šeimyninę padėti, darbą, nusikalstamos veikos pobūdį ir pan. Visi draudimai turi būti išvardyti nutartyje, kuria skiriamas namų areštas. Nutartį surašo ikit.tyrimo teisėjas arba teismas, kuriame yra nagrinėjama byla. Asmuo turi būti tikrinamas ne rečiau nei kas septynias dienasm, jei minėtoje nutartyje nenurodyta kitaip.

2.6. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo

Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – naujausia iš BPK numatytų kardomųjų priemonių. Ši kardomoji priemonė BPK įtvirtinta 2004 11 09 BPK 120, 121, 126 str. pakeitimo ir BPK papildymo 1321 str. įstatymu. Nauja kardomąja priemone siekiama apsaugoti nukentėjusįjį nuo asmens, įtariamo arba kaltinamo smurtinio nusikaltimo padarymu. Paprastai ši kard.priemonė turi būti taikoma, kai nukentėjusiuoju yra su įtariamuoju ar kaltinamuoju gyvenantis asmuo. Ši kard.priemonė gali būti taikoma tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Joje turi būti konkrečiai nurodomos vietos, kuriose įtariamasis ar kaltinamasis negali lankytis. Nesilaikant šios kard.priemonės įpareigojimų gali būti paskirta kita kard.priemonė – suėmimas. BPK nenurodo šios kard.priemonės termino, jis nustatomas nutartyje. Pasibaigus procesui, kard.priemonės taikymas yra nutraukiamas.

2.7. Užstatas

Užstatas – kard.priemonė, pasireiškianti tam tikros pinigų sumos įmokėjimu. Pinigai įmokami kaip garantija, jog įtariamasis (kaltinamasis) netrukdys pasiekti procesinių tikslų. Užstatas gali būti skiriamas ir prokuroro nutarimu. Perdavus bylą į teismą dėl šios kard.priemonės taikymo priimdamas nutartį gali nuspręsti savo žinioje bylą turintis teismas. Užstato taikymo taisykles nustato BPK 133str. Užstato dydis BPK nenustatytas.Gen.prokuroro 2003 04 18 rekomendacijose nurodyta, jog užstatas neturėtų būti mažesnis nei 30 MGL, taigi ši rekomendacija tarsi užkerta kelią užstatą taikyti neturtingiems įtariamiesiems (kaltinamiesiems), tačiau šios

rekomendacijos nėra teismui privalomos, taigi tuo atveju, kai užstatą skiria teismas, dėl šios rekomendacijos jokių neigiamų padarinių negali kilti.

2.8. Dokumentų paėmimas

BPK 134str. Šia kard.priemone siekiama sukliudyt įtariamjam (kaltinamajam) pabėgti, taip pat dokumentų neturėjimas mažina jo galimybes trukdyti procesui, tyrimui bei galimybei daryti naujas nusikl.veikas. Dokumentų, kurie gali būti paimti, sąrašas BPK 134 str. yra baigtinis. Gali būti paimtas bet kuris (bet kurie du) iš šių dokumentų ar visi trys. Paėmus dokumentus, išduodama pažyma, kurioje nurodomi paimti dokumentai. Ši pažyma neatstoja dokumento ir neįgalina atlikti jokių veiksmų. Ji tik liudija, jog asmuo iš viso turi tam tikrą dokumentą.

2.9. Įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje

Įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – kard.priemonė, kuria įtariamajam (kaltinamajam) skiriama pareiga nustatytu laiku ir periodiškumu atvykti į policijos įstaigą. Ja siekiama, kad įtariamasis (kaltinamasis) dalyvautų prosece ar bent jau pakankamai greit pastebėti, kad jis yra pasislėpęs ir laiku paskelbti paiešką. Gen.prokuroro 2003 04 18 rekomendacijoje siūloma šią kard.priemonę taikyti asmenims, kurių gyvenamojoje vietoje yra policijos įstaiga. Jei įtariamasis (kaltinamasis) nustatytu laiku neatvyksta registruotis, policijos įstaigos pareigūnas privalo nedelsdamas pranešti prokurorui ir imtis priemonių įtariamojo buvimo vietai nustatyti.

2.10. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti

Tai pati švelniausia iš bendrųjų kard.priemonių numatyta BPK 136str. Ja siekiama, kad įtariamasis (kaltinamasis) neieškotų kontaktų su nukentėjusiaisiais, bandydamas juos gąsdinti ar daryti jiems kitokią neigiamą įtaką, ar su galimais bendrininkais ar asmenimis, galinčiais trukdyti nustatyti procese tiesą. Pasišalinimas – tai procesui trukdantis nebuvimas savo gyv.vietoje ar laikino buvimo vietoje daugiau kaip 7d. ar išvykimas i užsienį be teismo, teisėjo ar prokuroro leidimo (gen.prokuroro 2003 04 18 rekomendacija). Kontroliuoti, kaip vykdomi įpareigojimai turi policija ar kita ikiteisminio tyrimo įstaiga.

2.11. Specialiosios kard.priemonės

Tai tokios kard.priemonės, kurios gali būti taikomas tik tam tikriems įtariamiesiems (kaltinamiesiems). Tokios yra BPK 137 ir 138 str. Karinio dalinio vadovybės stebėjimas – įtariamojo (kaltinamojo), kuris yra tikrosios karo tarnybos karys, stebėjimas jo tarnybos vietoje. Karinio dalinio vadovybė kariui stebėti gali pasitelkti karo policiją. Nepilnamečio atidavimas prižiūrėti(138str): ypatybė ta, kad ją taikant įpareigojimai tenka įtariamąjį (kaltinamąjį) prižiūrinčiam asmeniui. Toks asmuo privalo raštu įsipareigoti, kad garantuos, jog nepilnametis tinkamai elgsis. Spec.kard.priemonių numatymas BPK nereiškia, kad kariui ir nepilnamečiui negali būti taikomos kitos kard.priemonės.

2.12. Kardomosios priemonės panaikinimas ir pakeitimas

Kard.priemonė panaikinama: 1) kai ji tampa nereikalinga, 2) pasibaigus procesui. Bet kuri iš kard.priemonių yra taikoma ne ilgiau nei tai yra būtina ir visais atvejais kard.priemonė be jokių išlygų turi būti panaikinta pasibaigus procesui, t.y. procesą nutraukus arba įsiteisėjus nuosprendžiui. Proceso metu vietoj vienos kard.priemonės gali būti skiriama kita: švelnesnė arba griežtesnė. Kard.priemonė keičiama švelnesne, kai BPK 119str. numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau žmogaus teises varžančia priemone. Griežtinama, kai įtariamasis (kaltinamasis) nesilaiko švelnesne numatytų įpareigojimų arba kai paaiškėja nauji duomenys, pagrindžiantys griežtesnės priemonės taikymą.

3. Kitos procesinės prievartos priemonės

3.1.Samprata

Tai dalis BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kurios taip pat varžo žmogaus teises. Jos įtvirtintos BPK 140-163str. Nuo kard.priemonių jos skiriasi: 1) skirtingi taikymo tikslai; 2) skirtingas proceso subjektų, kurių atžvilgiu prievarta gali būti taikoma, ratas; 3) skirtinga valstybės subjektų kompetencija skiriant prievartos priemones.

3.1.1. Taikymo tikslai

Taikomos siekiant procesinių tikslų. Joms būdingi tie patys tikslai kaip ir kard.priemonėms+siekiama surinkti reikšmingus tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme duomenis.

3.1.2.Asmenys, kurių atžvilgiu taikomos kitos procesinės prievartos priemonės

Kitos proc.priev.priemonės (išskyrus laikiną sulaikymą ir atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą) gali būti taikomos ne tik įtariamojo ar kaltinamojo atžvilgiu, bet ir bet kurio kito asmens atžvilgiu.

3.1.3. Valstybės subjektų kompetencijos skiriant kitas prievartos priemones

Kitos proc.priev. priemonės gali būti taikomos ne tik teismo (ikiteisminio tyrimo teisėjo) ar prokuroro, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimu. Skirdamas kitas priev.priemones teismas turi surašyti nutartį, o prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas - nutarimą. Taikant kitas proc.priev.priemones rašomas protokolas, kuriama fiksuojama priemonės taikymo eiga bei gauti rezultatai.

3.2. Atskirų procesinių prievartos priemonių taikymas

3.2.1. Laikinas sulaikymas

Laikinas sulaikymas yra asmens laisvę ribojanti priev.priemonė, kuri taikoma BPK 140str. numatyta tvarka. Negali būti taikoma, jei asmens tapatybė gali būti nustatyta ir nėra jokios tikimybės, kad nusikl.veikos darymo vietoje užkluptas asmuo slapstysis nuo tyrimo. Taikyti šią priemonę gali bet kuris ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Laikino sulaikymo atveju rašomas protokolas, kuriame turi būti tiksliai nurodytas sulaikymo laikas. Sulaikytam asmeniui turi būti išaiškinta teisė turėti gynėją bei kitos įtariamojo teisės. Sulaikytas asmuo per trupiausią laiką turi būti apklausiamas kaip įtariamasis, prieš tai jam įteikus BPK 197str numatyttą pranešimą apie įtarimą.

3.2.2. Atidavimas įsveikatos priežiūros įstaigą

Jei įtariamasis yra suimtas, į sveikatos priežiūros įstaigą jis pasiunčiamas prokuroro nutarimu, jei ne – ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Vykstant bylos nagrinėjimui teisme šis klausimas visais atvejais sprendžiamas teismo nutartimi. BPK 141str. nenumato jokių konkrečių terminų, kiek asmuo gali būti laikomas ekspertizę atliekančioje įstaigoje. Laikas turi būti nurodytas nutartyje, bet ne ilgesnis nei 3mėn. Terminas gali būti pratęstas.

3.2.3. Atvesdinimas

Atvesdinimas – BPK 142str. numatytas trumpalaikis asmens laisvės suvaržymas, kuriuo užtikrinamas proceso dalyvių dalyvavimas proceso veiksme. Atvesdinamas gali būti taikomas tik po to, kai šie proceso dalyviai, gavę šaukimą dalyvauti procese, pagal jį be pateisinamos priežasties (jų sąrašas BPK 37str), neatvyksta. Už pareigos atvykti dalyvauti procese nevykdymą gali būti paskirta BPK 163str. numatyta iki 30 MGL bauda.

3.2.4. Asmens apžiūra

Asmens apžiūra – priev.priemonė, kurią taikant išoriškai apžiūrimas įtariamojo, nukentėjusiojo ar bet kurio kito asmens kūnas. Nusikl.veikos pėdsakai: veikos metu patirti sumušimai, sužeidimai, įdrėskimai, kraujo dėmės ir kt. Ypatingos žymės gali būti žymės pagal kurias gali būti identifikuotas asmuo (pvz.tatuiruotė ir kt).

3.2.5. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimas

Remiantis BPK 144strr. pavyzdžiai lyginamajam tyrimui yra asmens kūno audinių, išskyrų dalelės (kraujo, plaukų, seiliš ir pan) ar individualūs asmens duomenys (rašysenos, balso ir kt). Sudėtingesniais atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi kviesti specialistą.

3.2.6. Krata ir asmens krata

Išskiriamos kelios kratos rūšys: 1) buto, namo ar kitų patalpų; 2) vietovės (žemės sklypo, sodo, miško ir pan.); 3) asmens. 1-2 rūšį nustato BPK 145str., 3 – 146str. Krata, kaip bet kuri kita proc.priev.priemonė, galima tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad atliekant šį veiksmą gali būti pasiekti proceso tikslai. Siekiant, kad dėl kratos atlikimo teisėtumo ir jos rezultatų nekiltų procesui trukdančių ginčų, teisėsaugos pareigūnams yra draudžiama vieniems atlikti kratą. Kviestinis – tai bet koks fizinis pilnametis asmuo, procese neturintis jokio kito procesinio statuso. Kratos atlikimo taisyklės BPK 149str., kratos darymo patalpose, kuri yra diplomatinė atstovybė arba kurioje gyvena diplomatinės atstovybės nariai ir jų šeimos ypatumai – 150str., asmens krata – 146str. (viskas yra BPK, vadovėlyje nieko kito)

3.2.7. Poėmis ir pašto siuntų poėmis

Poėmis yra proc.priev.priemonė daugeliu požymiu panaši į kratą. Juo taip pat siekiama paimti reikšmingus procesui dokumentus ir daiktus. Pagrindinis poėmio ir kratos skirtumas yra tas, kad poėmis daromas, kai reikia paimti daiktus ar dokumentus, kurių buvimo vieta yra tiksliai žinoma. Poėmio ir kratos skyrimo bei atlikimo tvarka sutampa (147str.). Pašto siuntų poėmis leidžiamas be išimčių, tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Taip siekiama garantuoti Konstitucijos 22str įtvirtintą žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Gali būti daromos tiek gaunamos, tiek siunčiamos pašto siuntos poėmis.

3.2.8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas

Taikant BPK 151str. numatytą proc.priev.priemonę apribojamas Konstitucijos 23str. garantuojamas nuosavybės neliečiamumas. CK apibrėžia kas yra nuosavybės teisė, jos objektą bei daiktus, į kuriuos nuosavybės teisė negali būti apribota (CK 668str). BP metu gali būti apribotos tiek visos nuosavybės teisės (valdymo, naudojimo, disponavimo), tiek dalis jų. Laikino nuosavybės teisių apribojimo tikslai: 1) siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, 2) siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu skiriamas prokuroro nutarimu, o perdavus bylą į teismą – teismo nutartimi. Prokuroro nutarima reglamentuoja BPK 152str. Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turtas turi būti aprašytas. Turtas aprašomas dalyvaujant bent vienam iš šių asmenų: turto savininkui, nuomotojui, valdytojui, pilnamečiui jų šeimos nariui, artimajam giminaičiuii ar JA atstovui. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, turtas aprašomas kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Visas aprašomas turtas turi būti parodomas aprašant dalyvaujantiems asmenims. Turto apraše nurodomas aprašytų daiktų kiekis ir individualūs požymiai.

3.2.9. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė bei įrašų darymas

154 str. Ši priemonė gali būti taikoma bet kurio asmens atžvilgiu, neatsižvelgiant į procesinį statusą. Tapimas įtariamuoju nėra būtina sąlyga šiai priemonei taikyti. Yra viena išimtis: jokiais atvejais ši priemonė negali būti taikoma norint kontroliuoti gynėjo susižinojimą su įtariamuoju ar kaltininku. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu gauta informacija gali būti panaudojama tik tais tikslais, kurių siekiant ji buvo gauta. Kontrolę atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas

prireikus teisme gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Jeigu teismas nustatytų, kad priev.priemonė buvo taikoma pažeidžiant BPK 154str. nustatytas taisykles, taikant šią priemonę gauta informacija negalėtų būti laikoma įrodymu. Tačiau jei tokia informacija padeda surinkti kitus reikšmingus duomenis, jie būtų laikomi įrodymu. Jei BP nutraukiamas, visa surinkta informacija turi būti nedelsiant sunaikinta.

3.2.10. Prokuroro teisė susipažinti su informacija

BPK 155str. numatytas veiksmas priskiriamas prie proc.priev.priemonių todėl, kad atliekant šį veiksmą įsibraunama į privataus gyvenimo sferą – renkama informacija, kuri gali apimti duomenis apie privatų gyvenimą. Prokuroras gali pavesti BPK 155str. išvardytus veiksmus atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas į įstaigą, įmonę ar organizaciją gali atvykti tik turėdamas ikiteismonio tyrimo teisėjo patvirtintą prokuroro nutarimą. Remiantis BPK 155str. negali būti reikalaujama informacijos iš fizinių asmenų.

3.2.11. Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimas

Kiekvieno iš šių veiksmų atlikimas reiškia savarankiškos proc.priev.priemonės pritaikymą. Vieno asmens atžvilgiu gali būti taikoma tiek viena, tiek kelios iš BPK 156str. nurodytų priemonės. Šiame straipsnyje numatyti veiksmai paprastai atliekami siekiant identifikuoti asmenį. Atliekant asmens fotografavimą, filmavimą ir matavimą gaunami duomenys apie asmens išorinius požymius. Atliekant rankų antspaudų ir pavyzdžio genetiniai daktiloskopijai paėmimą pareigūnas renka medžiagą, reikalingą specialisto išvadai pateikti ar ekspertizei daryti bei informaciją, reikalingą atitinkamoms duomenų bazėms kaupti. Taikant šias priemones turi būti rašomas protokolas.

3.2.12. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustebdymas

Tais atvejais, kai įtariamasis nuskl.veiką padaro eidamas tam tikras pareigas ar užsiimdamas tam tikra veikla, bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikui įtariamasis gali būti nušalinamas nuo pareigų ar jam sustabdoma teisė užsiimti tam tikra veikla. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas yra galimas tik nustačius, jog įtariamasis, dirbdamas ar užsiimdamas veikla: 1) turi galimybę kenkti tyrimui; 2) gali turėti galimybių ir paskatų daryti naujas nusikl.veikas. Ši proc.priev.priemonė gali būti taikoma tiek biudžetinių įstaigų darbuotojams, tiek privačiu verslu užsiemantiems asmenims.

3.2.13. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimas ir slaptas sekimas

Tai yra 3 neviešo pobūdžio veiksmai – proc.priev.priemonės numatytos BPK 158 – 160str. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai – tai ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikla, kurios metu pareigūnai kitiems asmenims nenurodo savo tikrų anketinių duomenų ir pareigų. Tokios veiklos metu bandoma sužinoti tyrimui reikšminga informacija. Nusikl.veiką imituojančių veiksmų atlikimas – tai asmens, kuriam siūloma atlikti ar dalyvauti jį darant, veiksmų, formaliai atitinkančių objektyviuosius nusikl.veikos sudėties požymius, atlikimas su teisėsaugos pareigūnų žinia. Taikant šią priemonę negali būti skatinama, raginama padaryti nusikl.veiką, kurios asmuo neketino daryti. Iniciatyva daryti nusikl.veiką visada turi priklausyti asmeniui, kurio atžvilgiu tokia proc.priev.priemonė yra taikoma. Priemonės taikymas galimas tiriant bet kokio sunkumo nusikl.veikas, bet neleidžiamas tiriant baudž.nusižengimą. Slaptas sekimas – asmens ar transporto priemonės slaptas stebėjimas. Šio veiksmo atlikimo tikslai gali būti labai įvairūs: gali būti siekiama surasti besislapstančius įtariamuosius, jo bendrinkus, sužinoti apie naujai rengiamas nusikl.veikas ir pan. Slapto sekimo metu gali būti daromas vaizdo ir/ar garso įrašas, jei tai yra numatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje.Asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena išvardytų priemonių jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją (BPK 161str)

3.2.14. Bauda ir areštas

BPK 163str. numatytos 2 proc.priev.priemonės – bauda ir areštas, kurios gali būti taikomos proceso dalyviams, nevykdantiems savo pareigų ar nevykdantiems teisėtų teisėsaugos pareigūnų ar teismo nurodymų. Areštas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai BPK yra nurodyta, kad tokia priev.priemonė gali būti skiriama dėl tam tikros pareigos nevykdymo. Prokuroras skirti BPK 163str. numatytą baudą gali tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Vienintelė išimtis – esant BPK 288str. nurodytai situacijai prokuroras gali skirti baudą.

XII tema. Ikiteisminis tyrimas.

A. Ikiteisminio tyrimo (IT) bendrosios nuostatos

1. IT samprata. Uždaviniai

IT- proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti IT iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. IT yra pirmoji stadija. IT pradėjimas reiškia ir BP pradėjimą. Privataus kaltinimo bylos yra vienintelė išimtis,kai tam tikrais retais atvejais byla gali būti nagrinėjama teisme prieš tai neatlikus IT. (1961m. BPK turėjo baudž.bylos iškėlimo ir parengtinio tyrimo stadijas.)Svarbu nustatyti,koks asmuo yra kaltinamas ir kuo kaltinimas yra grindžiamas ( kyla iš BPK 1str. ir 2 str. nuostatų). Uždaviniai:

1. greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas NV aplinkybes;2. nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį;3. sudaryti sąlygas tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme;

4. imtis būtinų priemonių užtikrinant proceso dalyvių teisę į žalos atlyginimą ir kitas teises. Kiekvienu atveju, kai atsiranda pagrindo manyti,kad buvo padaryta NV, turi būti pradedamas IT ir imamasi įst. nustatytų priemonių IT uždaviniams pasiekti. Duomenys renkami ir kaltinantys, ir teisinantys veiką galimai padariusį asmenį ar jo atsakomybę lengvinantys.Kai įvykdomi IT uždaviniai, IT baigiamas ir procesas pereina į antrąją stadiją. Jei IT metu paaiškėja, kad procesas buvo pradėtas nepagrįstai ar atsiranda kliūčių, dėl kurių negalima proceso tęsti, jei nėra galimybių surinkti pakankamai asmens kaltę pagrindžiančių duomenų, IT konkretaus asmens atžvilgiu nutraukiamas ir procesas nepereina į kitas stadijas.

2. IT procesinės prielaidos

IT procesinės prielaidos- tai veiksmai, lemiantys IT pradėjimą. Yra dvi prielaidos:1. tikėtinos informacijos apie galimai padarytą NV buvimas;2. aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas, nebuvimas (BPK 3 str.)

Akcentai: Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudž.nusižengimo požymių nebuvimas reiškia,kad : 1) visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį kaip

apie NV buvo pateikta informacija (pvz. nužudytasis pasirodo esąs gyvas); 2) kažkoks įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, buvo, bet to įvykio negalima alaikyti NV ( padarytas adm.pažeidimas); 3) buvo įvykis, atsitikęs be niekieno kaltės.

Baudž.atsak. nustatymas yra BT reguliavimo dalykas. BK 95 str. Senaties terminai yra nuo 2 metų baudž. nusižengimo padarymo atveju iki 20 m. Genocidui ir karo nusikaltimams netaikomas senaties terminas.

Tais atvejais, kai baudž.atsak.asmuo gali būti traukiamas tik kompetentingos institucijos leidimu(turi imunitetą) , IT gali būti pradedamas ir nesant tokio leidimo. Tačiau IT metu tokio leidimo negavus, IT nutraukiamas. Įst, aiškiai nenustato tokio laiko momento ar proceso etapo,kada leidimas turi būti gautas, tačiau turi būti laikomasi nuostatos, kad toks leidimas vėliausiai turi būti gautas iki pranešimo apie įtarimą tokiam asmeniui įteikimo.Iki leidimo gavimo negali būti taikomos griežčiausios prievartos priemonės. Nacionalinį imunitetą turi prezidentas, seimo nariai, ministrai, teisėjai, per rinkimus- ir kandidatai. Kompetentingos institucijos- seimas, o tarp seimo posėdžių- ir prezidentas.

Susitaikymas reikšmingas tik privataus kaltinimo procesui. Mirusiam asmeniui, kuris,kaip manoma, galėjo padaryti NV, IT nepradedamas. Tačiau dažniausiai IT pradedamas dar nežinant,

kas galėjo padaryti NV, todėl ši aplinkybė reikšmingesnė ne pradedant IT, bet jį nutraukiant.

3. IT subjektai

IT subjektais vadinami proceso subjektai,kurie sprendžia dėl IT pradėjimo, atlieka IT veiksmus ir priima sprendimus dėl IT užbaigimo. Jie išvardyti BPK 165 str.

3.1. Prokuroro įgaliojimai ( BPK 169, 170 str.):

IT organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucinė prokuroro funkcija. IT pareigūnai veikia prokuroro pavedimu ar su jo žinia. Turi teisę ir pareigą naikinti neteisėtus ar nepagrįstus IT pareigūnų nutarimus; IT teisėjas dažniausiai į procesą įtraukiamas prokuroro iniciatyva; sprendžia dėl IT pradėjimo ( jei pradėjo pareigūnas- dėl pagrįstumo), kas turi atlikti IT, kada kreiptis į IT teisėją. Vadovauja tyrimui priimdamas sprendimus dėl IT krypties ir apimties, duodamas pareigūnams privalomus nurodymus dėl konkr. IT veiksmų atlikimo, priimdamas spredimus dėl tolesnio proceso eigos.Bet kada gali atlikti IT pats; gali pradėti pats,o pavesti užbaigti pareigūnams; gali perimti ir užbaigti pats; gali atlikti tik tam tikrus veiksmus ir kt. 170str. 4d. nurodytus sprendimus gali priimti tik prokuroras (tam tikrais atvejais juos turi patvirtinti IT teisėjas). Taip pat tik prokuroras kreipiasi į IT teisėją dėl pastarojo komp. priskirtų veiksmų atlikimo. Plačiau reglamentuojama Generelinio prokuroro rekomendacijose „Dėl prokuroro veiklos organizuojant IT veiksmų atlikimą“ (2004 m .vasario 25 d.)

3.2. IT pareigūnų įgaliojimai(BPK 171,172str.):

BPK 165str. įvardintų įstaigų darbuotojai, kuriems pavesta atlikti IT funkcijas. Jie procesiškai pavaldūs prokurorui, bet neprivalo prieš atlikdami kiekvieną veiksmą laukti prokuroro nurodymų, gali atlikti veiksmus, kurių atlikimas galimas, savo iniciatyva.Nelaukdamas prokuroro nurodymų IT pareigūnas gali: 1) atlikti procesinius veiksmus: apklausas,akistatas, parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą, apžiūras, kviesti specialistus ir pavesti objektų tyrimą, pranešti apie įtarimą; 2) taikyti anonimiškumą, tačiau prokuroras turi patvirtinti; 3) taikyti procesines prievartos priemones: laikiną sulaikymą, atvesdinimą, pavyzdžių lyg.tyrimui pamėmimą, fotografaimą, filmavimą, matavimą, rankų atsp. ir daktiloskop. pavyzdžio paėmimą; neatidėliotinais atvejais gali poėmį ir kratą, tačiau reikalingas IT teisėjo patvirtinimas vėliau; sulaikant ar suimant, taip pat kai asmuo gali slėpti daiktus ar dokumentus- atlieka kratą.

3.3. IT teisėjo įgaliojimai (BPK 173str.):

skiria ir sankcionuoja tas prievartos priem. ,kurios negali būti taikomos pareigūno ar prokuroro nutarimu (suėmimas, namų areštas, atidavimas į sveikatos priež.įstaigą, kratos, poėmiai, telekomunikac.tinklais perduodamos inform. kontrolė ir įrašų darymas, prokuroro teisė susipažinti su inform., laikinas nušalinimas nuo pareigų ar teisės užsiimti veikla sustabdymas, NV imituojantys veiksmai, sekimas, bauda, areštas) –skirdamas surašo nutartį. Tais atvejais, kai IT nutraukiamas dėl atleidimo nuo baudž.atsak. aplinkybių egzistavimo arba 213str. pagrindu( kai buvo tirtos kelios skirtingo sunkumo NV)- tvirtina prokuroro nutarimus. Kai IT buvo nutrauktas su IT teisėjo pritarimu, jį atnaujinti taip pat reikia patvirtinimo.Kiti (str.neminėti)-dėl taikant neviešo pobūdžio proc.prievartos priem. surinktos informacijos panaudojimo kitose bylose, ekspertizės skyrimas, IT nutraukimo ar užbaigimo terminų nustatymas, jų pratęsimas ir kt. Visus veiksmus, išskyrus skundų nagrinėjimą, atlieka gavęs prokuroro prašymą. Prašymą prokuroras teikia savo iniciatyva ar proc.dalyvių prašymu. Atsisakęs atlikti prašomą veiksmą teisėjas priima motyvuotą nutartį.Tam tikrus veiksmus IT teisėjas gali atlikti ir prasidėjus teismo procesui.

4. IT veiksmų atlikimas proceso dalyvių iniciatyva(BPK 178str.):

raštu pateikdami prašymą prokurorui, turi teisę inicijuoti veiksmų atlikimą. Prokuroras pats atlieka, paveda pareigūnams (įstaigoms) arba atsisako atlikti.Jeigu prašoma atlikti veiksmą, kurį gali atlikti tik IT teisėjas, teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teisėją dėl šio veiksmo, gali pavesti prokurorui atlikti šį veiksmą, o po to jį atlikti. Jei prokuroro organizavimas nereikalingas- gali atlikti ir iš karto.Dalyviai turi teisę dalyvauti jų prašymu atliekamuose veiksmuose, teikti pastabas dėl protokolo, jei atliekama apklausa- užduoti klausimus.

5. Atskiros bendrosios IT atlikimo taisyklės

5.1. IT vieta:

BPK 174 str. Ją lemia NV padarymo vieta.Išimtiniais atvejais pavedama kitos vietovės prokurorui ar IT įstaigai.

5.2. Atskirieji pavedimai:

BPK 175str.Atskiras pavedimas formuluojamas raštu, nors BPK nebūtų pažeistas ir duodant jį žodžiu.Atskirasis pavedimas jį gavusiam prokurorui ar pareigūnui yra privalomas ir turi būti skubiai įvykdytas.

5.3. IT terminai:

BPK 176 str.Ši nuostata tiesiogiai susikusi su BPK 1 ir 2 str. Nuostatomis taip pat 44str. 5d.kaltinamojo teise,kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. 2003-04-11Generalinio prokuroro patvirtina „IT kontrolės terminų eiga“. Įtariamasis ar jo gynėjas pagal BPK 215 str. gali pateikti skundus IT teisėjui, reikalaudami nutraukti per ilgai trunkantį IT.

5.4. IT duomenų neskelbtinumas:

BPK 177str. Priežastys : 1) IT duomenys dažnai yra asmenų privatūs duomenys; 2) duomenų paskelbimas gali sutrukdyti įvykdyti IT uždavinius ir (ar) tinkamai išspręsti bylą; 3) gali pažeisti nekaltumo prezumpciją. Išimtiniais atvejasi prokuroras gali nuspręsti atskleisti dalį IT duomenų (pvz. skelbiama asmens paieška, norint informuoti visuomenę ir pan., tačiau tokiais atvejais negali būti paskelbta informacija apie nepilnamečius įtariamuosius ar nukentėjusiuosius. BPK numato atsakomybę už duomenų atskleidimą (BPK 247str.).

5.5. Teisė susipažinti su IT duomenimis (BPK 181str.):

Teisė susipažinti su informacija yra viena iš įtariamojo, gynejo ir nukentėjusiojo bei jo atstovo teisių. Tačiau kol IT nėra baigtas, ji gali būti ribojama. Spręti, ar susipažinimas su medžiaga gali pakenkti IT eigai- diskrecinė prokuroro teisė.Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais IT duomenimis, jei IT baigtas, yra rašomas kaltinamasis aktas. Ši taisyklė neturi jokių išimčių,nes nebėra pagrindo teigti, jog susipažinimas galėtų pakenkti proceso eigai, priešingai, susipažinimas tampa prielaida, jog procese bus laikomasi šalių rungimosi principo.

B. IT eiga

1. Ikitesminio tyrimo pradžia

Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas kiekvienu atveju, kai gaunama tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir nėra BPK 3 str. numatytų aplinkybių. Šios taisyklės yra dvi išimtys, kurios yra susijusios su atskiromis bylų kategorijomis: 1. Privataus, 2. Privačiai viešo kaltinimo bylomis.Privataus kaltinimo tvarka baudžiamojon atsakomybėn traukiama už BPT 407 str. išvardytas nusikalstamas veikas. Ikiteisminis tyrimas dėl tokių veikų iš viso yra neatliekamas. Prokuroras gali pradėti ikiteisminį tyrimą, jei yra BPT 409 str. aplinkybės.Privačiai viešo kaltinimo veikų, išvardytų 167 str., padarymo atveju ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas, bet jis pradedamas tik tuo atveju, kai yra gaunamas nukentėjusio skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Gavus nukentėjusiojo skundą ikiteisminis tyrimas yra atliekamasbendra tvarka.

1.1. Subjektai, turintys teisę pradėti ikiteisminį tyrimą

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turi būti sprendžiama kai yra gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, nustato nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 166 str. 2. Ikiteisminį tyrimą gali pradėti prokuroras, ikitesminio tyrimo įstaigos vadovas, ikitesminio tyrimo įstaigos vadovo įgaliotas asmuo (juo gali būti bet kuris įstaigos darbuotojas, kuriam suteikti įgaliojimai).

1.2. Ikitesminio tyrimo pradėjimo tvarka ir fiksavimas

Prokuroras, ikitesminio tyrimo įstaigos vadovas ir jo įgaliotas asmuo sprendimą pradėti ikitesminį tyrimą priima ant skundo, pareiškimo ar pranešimo užrašydami rezoliuciją. Rezoliucijoje turinys yra nustatytas Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl naujojo BPK 169 ir 171 str. taikymo“ Kiekvienas ikitesminio tyrimo pradėjimo atvejis turi būti užregistruojamas. Apie pradėtą ikitesminį tyrimą turi būti pranešama skundą, pareiškimą ar pranešimą pateikusiam asmeniui.

1.3. Ikitesminio tyrimo subjektų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą

Po sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimo atliekamų veiksmų seka priklauso nuo to, koks subjektas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jei pradėjo prokuroras, tada jis arba pats atlieka visus reikalingus ikitesminio tyrimo veiksmus arba paveda tai daryti ikitesminio tyrimo įstaigai. Jei ikitesminį tyrimą pradeda ikitesminio tyrimo pareigūnas, jis turi pranešti prokurorui (BPK 171 str.). Kol prokuroras nenusprendžia, ikitesminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti visus priskirtus jo kompetencijai veismus. Prokuroras, gavęs ikiteisminio tyrimo pareigūno pranešimą priima vieną iš BPK 171 str. 2 ir 3 d. nurodytų sprendimų. Kitiprokuroro veiksmai nurodyti Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl naujojo BPK 169 ir 171 str. taikymo“ ir Generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl nusikalstamų veikų paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms“ Policijai galima paskirti tirti bet kurią veiką.

1.4. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą

BPK 168 str. 1 d. Numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik jei pareiškime ar pranešime nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi. Jei informacija yra tikėtina, atsissakyti pradėti pradėti ikiteisminį tyrimą negalima. Atsisakyti gali prokuroras ir pareigūnas. Turi būti surašomas motyvuotas nutarimas atsisakyti pradėti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime turi būti nurodyta viena iš BPK 3 str. nurodytų aplinkybių. Nutarimo nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui ir prokurorui. Asmuo gali apskųsti nutarimą prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi teisės pradėti ikiteisminio tyrimo.

2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai

2.1. Ikiteisminių veiksmų sąvoka ir sistema

Ikiteisminio tyrimo stadiją sudaro proceso veiksmai. Ikiteisminio tyrimo veiksmas - Ikiteisminio tyrimo stadijoje dalyvaujančių proceso subjektų, vykdant jų pareigas ir besinaudojantiems jų teisėmis (pareigūnų, prokuroro, kiteisminio tyrimo teisėjo) atliekamas proceso veiksmas. Visus ikiteisminio tyrimo metu proceso atliekamus veiksmus galima suskirstyt į:Duomenų rinkimo veiksmai (apklausos, apžiūros ir kt.)Procesinių prievartos priemonių paskyrimo ir taikymo veiksmai Proceso eigą lemiančių ar proceso dalyvių statusą nustatančių sprendimų priėmimas (kaltinamojo akto surašymas, jo įteikimas, ikiteisminio tyrimo priimti nutarimai)Prašymų ir skundų pateikimas ir nagrinėjimasAtliekant apklausas, apžiūras yra rašomi protokolai. Pateikti prašymus ir skundus turi teisę visi proceso dalyviai.

2.2. Apklausa

Apklausa – veiksmas, kurio metu yra gaunami parodymai. Išskiriamos apklausos:

1. Liudytojo ir nukentėjusiojo2. įtariamojo 3. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo5. Suaugusių asmenų6. Nepilnamečių7. Vieno asmens8. Akistata

2.2.1. Šaukimas į apklausą

Šaukimas galimas: 1. Šaukimu 2. Telefonu ar kitais būdais. BPK 182 str. numato šaukimo turinį. BPK 163 str. numato baudą už neatvykimą į apklausą. Jei šaukta ne šaukimu, tada bauda negalima.

2.2.2. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa

Liudytojo apklausa atliekama pagal BPK 183 str.

2.2.3. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa

Ikiteisminio tyrimo teisėjas neprivalo apklausti liudytojus ar nukentėjusius. Jis tai atlieka, kai gauna rašytinį prokuroro prašymą pagal BPK 184 str. Apklausos taisyklės yra numatytos BPK 184 str. Ikiteisminio tyrimo metu priesaika gali būti duodama Ikiteisminio tyrimo teisėjui, kiti pareigūnai prisiekti reikalauti negali. Priesaikos tekstas BPK 277 str. 2 d. Prisaikdinti negalima jaunesnių kaip 16 m. asmenų, įtariamojo šeimos narių ir artimų giminaičių, kurie naudojasi teise neduoti parodymų. Apie apklausos vietą ir laiką būtina pranešti įtariamajam ir jo gynėjui (BPK 184 str.). Organizuoti liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą pas Ikiteisminio tyrimo teisėją galima ir tada kai joks asmuo nėra įgijęs įtariamojo statuso.

2.2.4. Įtariamojo apklausa. Pranešimas apie įtarimą

Įtariamąjį bent 1 kartą gali apklausi Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, Ikiteisminio tyrimo teisėjas. Jis turi būti apklausiamas prieš paskiriant kardomąją priemonę. Duoti parodymus yra įtariamojo teisė o ne pareiga. Prieš apklausą turi būti įteiktas pranešimas apie įtarimą, nes įtariamasis turi žinoti, kuo jis yra įtariamas. Pranešimo apie įtarimą turinys numatytas BPK 187 str. Jei pasikeičia išvados apie faktines aplinkybes ar kitaip yra kvalifikuojama veika, turi būti įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą.

2.2.5. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekama įtariamojo apklausa

Pradedant apklausą turi būti nustatoma asmenybė, patikrinti asmens dokumentai, įtariamasis neprivalo duoti parodymų, jis nėra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apklausos tvarka numatyta BPK 188 str.

2.2.6. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa

Ikiteisminio tyrimo teisėjas įtariamąjį apklausia, jei to prašo prokuroras. Prokuroras tokį prašymą pateikia savo arba įtariamojo ar jo gynėjo iniciatyva. Apklausa atliekama remiantis BPK 189 str. Apklausos tvarka yra tokia pati kaip įtariamąjį apklausiant Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, pagal BPK 188 str. Teisėjui duoti paaiškinimai nagrinėjant bylą teisme gali būti vertinami kaip įrodymai.

2.2.7. Nepilnamečių apklausos ypatumai

Nepilnamečiai liudytojai, nukentėję ar įtariamieji yra apklausiami pagal tas pačias taisykles kaip ir suaugę, išskyrus BPK 186 str. ir 188 str. 5 d. numatytas specialias taisykles. BPK 186 str. nustato nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusių apklausos ypatumus.

2.2.8. Akistata

Tai apklausos rūšis, kai 1 metu apklausiami 2 asmenys. Akistatos taisykles nustato BPK 190 str. Akistata gali būti organizuojama tik tuo atveju, kai du atskirai apklausti asmenys apklausos metu apie tas pačias aplinkybes davė skirtingus parodymus. Kol asmenys nėra atskirai apklausti, akistata negalima. Akistaton gali būti suvedami tokį patį, tiek skirtingus proceso statusus turintys proceso subjektai. Tyrimo veiksmo paskirtis – bandyti išsiaškinti, kuris iš asmenų duoda teisingus parodymus. Akistata turi būti organizuojama pagal BPK numatytas liudytojų ir įtariamųjų apklausos taisykles., taip pat pagal akistatos taisykles (BPK 190 str.) Parodymai yra fiksuojami akistatos protokole.

2.3. Parodymų patikrinimo veiksmai (PPV)

2.3.1. Parodymų patikrinimo veiksmų samprata ir sistema

Parodymų patikrinimo veiksmai – IT veiksmai, kurių metu tikrinami apklausų metu gauti duomenys. Tai reiškia, kad šie veiksmai yra galimi tik tuo atveju, kai IT metu yra atlikta apklausa arba kelios apklausos.Atlikti PPV nėra privaloma. Šie veiksmai yra atliekami tik tada, kai toks veiksmas gali padėti įvykdyti IT stadijos uždavinius. PPV gali būti atlikti tikrinant tik tam tikrą apklausos metu gautą informaciją, išskyrus eksperimentą, kuris gali būti atliekamas ne tik parodymams, bet ir tyrimo versijoms patikrinti. Be to,PPV gali būti atliekami, jei juos galima atlikti nepažeidžiant proporcingumo principo, nekeliant pavojaus veiksme dalyvaujančio asmens sveikatai ir gyvybei, nežeidžiant jo garbės ir orumo.BPK numato TRIS PPV:

1) parodymą atpažinti (191-195 str.)2) parodymų patikrinimą vietoje (196 str.)3) eksperimentą (197 str.)

2.3.2. Parodymas atpažinti (PA)

PA – PPV, kai apklaustam asmeniui parodomi asmenys, daiktai ir kt materialūs objektai ir prireikus atliekamas apklausto asmens parodymų apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinimas.Tokiu veiksmu siekiama nustatyti, ar asmuo davė parodymus apie parodomus atpažinti asmenis ir daiktus.Veiksmas yra prasmingas tik tada, kai parodymai duodami apie apklausiamajam nepažįstamą asmenį. Kad PA rezultatai būtų laikomi patikimais ir reikšmingais, prieš pradedant PA procedūrą turi būti įvykdomas BPK 191(2) numatytas reikalavimas.PA skirstomas į rūšis:

I. Pagal tai, kas pateikiama atpažinti, skiriamas:1) asmenų 2) daiktų ir kitų objektų PAII. Pagal atpažinimo būdą parodymas atpažinti skirstomas:1) atpažinimą gyvai parodant atpažintiną asmenį ar objektą2) į atpažinimą pagal nuotrauką, vaizdo įrašus ar iš kolekcijų bei kartotekų.

Asmens PA –nustatytas 192 str.Taip pat jei įtariamasis nenustatytas, liudytojui ar nukentėjusiajam gali būtų parodomos IT įstaigoje surinktos asmenų nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekos.

Daiktų ir kt objektų PA –nustatytas 193 str.Jei atpažintino daikto ar kt objekto neturima ar jis tikrai nėra žinomas, liudytojui ar nuketėjusiajam gali būti parodomos IT įstaigoje surinktos daiktų ir kitų objektų kolekcijos. Tokiu būdu gali būti atpažįstamas nebūtinai konkretus daiktas, bet tik tos pačios rūšies daiktas/objektas. Turi būti atliekama ir apklausa (195 str.)

2.3.3. Parodymų patikrinimas vietoje (PAV)-196 str.

PAV – tai PPV kurio metu išvykus į anksčiau IT metu apklausto asmens nurodytą vietą išaiškinama, ar jo parodymai atitinka realias aplinkybes toje vietoje.Atliekant PAV gali būti siekiama papildomu tikslų – surasti objektus, galinčius turėti reikšmės n.veikai ištirti. Parodymų patikrinimas vietoje daromas, kai, pvz. parodymuose nurodoma svarbi info apie tam tikrą vietovę; nurodyta, kad tam tikroje vietoje yra susijusių su byla n.veikos pėdsakų, daiktų ar kt objektų; keli asmenys yra davę skirtingus parodymus apie įvykio vietą ir svarbu nustatyti, kurie parodymai teisingi ir tt.

2.3.4. Eksperimentas

Eksperimentas – IT (parodymų patikrinimo) veiksmas, kurio metu tikrinant parodymus ar tiriant versijas atkuriama tiriamo įvykio situacija, aplinka, tam tikrų asmenų veiksmai ar kitos aplinkybės ir atliekami bandymai.Atliekant eksperimentą galima patikrinti:

1) įvykio ar reiškinio suvokimo galimybę – matomumą, girdimumą ir pan.2) tam tikrų veiksmų atlikimo galimybę, pavyzdžiui, ar galima pasislėpti tam tikroje vietoje, pralįsti pro tam tikro dydžio angą

arba išnešti pro ją kokį nors daiktą;3) asmens įgūdžius ar sugebėjimus, pvz., ar asmuo gali naudotis kompiuteriu, atrakinti seifą, išjungti signalizaciją ir pan.4) n. veikos įvykio detales bei pėdsakų (įsilaužimo, spaudimo, trinties ir kt.) susidarymo mechanizmą.

Atsižvelgiant į bandymų rūšį kartais gali kilti būtinybė bandymą darytu toje pačioje vietoje, toje pačioje aplinkoje, tomis pačiomis sąlygomis ir tt.

Jeigu E metu nepavyksta pasiekti max. eksperimentinio ir tikrojo įvykio sąlygų panašumo, į tai reikia atsižvelgti įvertinant šio proceso veiksmo rezultatus.

Atliekant E turi būti garantuojama, kad šio veiksmo metu nebūtų žeminamas jame dalyvaujančių ar aplinkinių asmenų orumas, nebus sudaromas pavojus jų sveikatai, tai pat nebus daroma neproporcingai didelė turtinė žala.

Gali būti kviečiamas specialistas- organizuoja bandymus ir juos tinkamai atlieka. Patikimais pripažintini tik tokie eksperimento rezultatai, kurie, darant bandymus keletą kartų, nuolat pasikartoja.

2.4. Objektų tyrimas ir apžiūra (OTirA)

OTirA yra skirtingi IT veiksmai. Vienais atvejais objektą reikia apžiūrėti, kitais atvejais jis turi būti tiriamas. Apžiūra yra paprastesnis veiksmas, kuris gali būti atliekamas ir neturint specialių žinių, todėl šį veiksmą gali atlikti ne tik specialistas, bet ir IT pareigūnas/prokuroras.

2.4.1. Objektų tyrimas (205-206 str.)

Tyrimas būtinas, kai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos naudojant specialią kriminalistinę ar kitokią techniką ir (ar) taikant specialias metodikas. Tyrimo objektais gali būti įvykio vieta, žmogaus kūnas, lavonas, vietovės, patalpos, dokumentai, transporto priemonės, įrankiai ir pan.BPK nereglamentuoja, kokios srities specialistai kokį tyrimą atlieka, išskyrus 206 str. Kokį specialistą pasitelkti nusprendžia IT pareigūnas/prokuroras. Sudėtingesniais atvejais tą patį objektą gali tirti kelių sričių specialistai.

2.4.2. Objektų apžiūra

Objektų apžiūra atliekama tuo atveju, kai tam tikroms objektų savybėms ar požymiams, turintiems reikšmės n.veikos tyrimui, nustatyti nereikia naudoti specialių techninių priemonių ar taikyti specifinių tyrimo metodų, o tam užtenka bendro pobūdžio žinių ir elementarių priemonių.

Objektais gali būti: įvykio vieta, daiktai, turintys reikšmės n.veikai tirti ir nagrinėti, patalpos, vietovės ir pan.

2.5. Ekspertizės skyrimas

Pagrindai - BPK 208 str.,.Ekspertizė paprastai skiriama, kai atliekant tyrimą gali būti sugadinti objektai ir dėl specialisto išvados patikimumo kiltų

abejonių, kurių nebūtų galima pašalinti. Eksp. gali būti skiriama ir tais atvejais, kai jau gauta specialisto išvada, bet dėl jos pagrįstumo kyla abejonių, ji prieštarauja kitiems IT metu nustatytiems duomenims.

Eksp. skyrimo tvarka –209.209 1d-suinteresuoti proc. dalyviai – nukentėjusysis, kartais civil.ieškovas, civil.atsakovas.

IT teisėjas prokuroro pareiškimą gali nagrinėti tiek vienasmeniškai, tiek ekspertizės paskyrimo klausimu surengtame posėdyje, į kurį turėtų būti kviečiamas prokuroras bei suinteresuoti proceso dalyviai. Posėdis gali būti reikalingas, kai prokuroro ir proc. dalyvių nuomonės dėl eksp. išsiskiria. Išnagrinėjęs teisėjas priima vieną iš dviejų galimų nutarčių :1) skirti eksp. 2) atsisakyti skirti eksp. – tik išimtinais atvejais.

Kiekvienas įtrauktas į sąrašą ekspertas yra prisiekęs, žino savo teises ir pareigas, atsakomybę, todėl tik ekspertui neįtrauktam į sąrašą reikia prisiekti (210str)

Atlikęs ekspertizę, ekspertizės aktą ekspertas pateikia prokurorui, kurio prašymu buvo atlikta ekspertizė.

2.6. Proceso veiksmų su nukentėjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumai (198-204 str)

Anonimiškumo taikymu vadinamas sprendimas procesiniuose dokumentuose neminėti nukentėjusiojo ar liudytojo ir įvardinti jį numeriu. Liudytojo ar nukentėjusiojo tapatybę nurodyti duomenys sudaro valstybės paslaptį. Siekiama, kad kiti proceso dalyviai neturėtų galimybės nustatyti numeriu įvardinto asmens tapatybės, kuri gali būti žinoma tik teisėsaugos pareigūnams ir teismui.

Anonimiškumo taikymas sumažina galimybes nustatyti asmens, kuriam suteiktas anonimiškumas, parodymų patikimumą, riboja teises į gynybą, rungimosi principų veikimo sferas, todėl anon. suteikimas galimas tik itin retais atvejais, kai tikrai nėra jokių kitų galimybių apsaugoti liudytoją nuo jam kylančių grėsmių.

Būtini pagrindai-199, tačiau net ir jiems esant, negali anon taikomas, jei egzistuoja bent viena iš 200(2) aplinkybių.

3. IT UŽBAIGIMAS

Atlikus IT veiksmus prokuroras priima sprendimą dėl tolimesnės proceso eigos. Sprendimo priėmimas priklauso nuo IT rezultatų, IT metu surinktų duomenų bei paaiškėjusių ar nustatytų aplinkybių.

3.1. IT užbaigimo būdai

Trys variantai:1) bylos perdavimas pirmos instancijos teismui2) IT nutraukimas3) Perėjimas prie priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso.Byla teismui perduodama, kai prokuroras nusprendžia, kad IT metu surinktų duomenų turi pakakti n.veikos padarymu įtariamo

asmens kaltinimui įrodyti.3 būdai perduoti bylą teismui:1) surašant kaltinamąjį aktą2) surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.3) surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo pagreitinto proceso tvarka.2)3)-supaprastintos proceso formos taikymas (XXI skyrius)

IT nutraukiamas, kai IT metu nepavyksta surinkti pakankamų įtariamojo kaltės įrodymų arba atsiranda kliūčių, dėl kurių procesas yra negalimas, arba atsiranda pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Perėjimas į priv.med. priemonių taikymo procesą-jei IT metu paaiškėja, kad asmuo, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, yra nepakaltinamas/ribotai pakaltinamas ir dėl to jo atžvilgiu negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. BK 18-ribotai pakaltinamas vienais atvejais atsako už padaryta nus.veiką, o kitais-taikomos priv.med priemonės. Kai turi atsakyti už n.veiką – tokio asmens byla, pabaigus tyrimą, turi būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui bendra tvarka.

3.2. IT užbaigimas proceso nutraukimu

3.2.1. IT nutraukimo atvejai (212 str)

1) 212(1) –esant BPK 3 str. aplinkybėms pats IT neturėtų būti pradėtas, tačiau pradedant IT kartais objektyviai negali būti žinoma, kad procesas konkrečiu atveju negalės būti vykdomas. Priežastys :a) priimant sprendimą dėl IT pradėjimo nežinoma dėl BPK 3 aplinkybės egzistavimą (pvz. gavus pranešimą dėl vagystės tik vėliau nustatoma, kad tai padarė nepilnametis, nesulaukęs atitinkamo amžiaus) b) pradedant IT neegzistavusi aplinkybė gali atsirasti vėliau(pvz. sueina patraukimo b.atsakomybėn senaties terminas)

2) 212(2) – Šiuo pagrindu nutrauktas IT gali būti vertinamas kaip netinkamas IT pareigūnų darbas, nes nutraukus IT BPK 2 pareiga –atskeisti n.veiką, lieka neįvykdyta.. Toks sprendimas gali būti priimamas tik išnaudojus visus įmanomus reikšmingų tyrimui duomenų rinkimo būdus.

Galimos situacijos, kad n.veikos padarymu buvo įtariamas vienas asmuo, o vėliau paaiškėja, kad veiką galėjo atlikti kitas. Šiuo atveju IT nutraukimas vieno asmens atžvilgiu nereiškia IT nutraukimo iš esmės. Tačiau tuo atveju, kai IT nukreiptas į konkretų asmenį (pvz. kyšio paėmimu) ir nėra jokios tikimybės, jog n.veiką galėjo padaryti kitas asmuo, IT nutraukimas konkretaus įtariamojo atžvilgiu reiškia IT nutraukimą bendrai.

3) IT nutraukimas dėl BK numatytų atleidimo nuo baudž.atsakomybės pagrindų buvimo. BPK 212 (3-8) pagrindus galima susikirstyti į grupes:

1) BK bendrojoje dalyje numatyti pagrindai (BK 36-38;391, 40). BK 39 atleidimas negalimas IT, nes būtina perduoti iš pradžių bylą į teismą.

2) nepilnamečių atleidimo nuo b.atsakomybės pagrindai (BK 93)3)pagrindai, numatantys atleidimą nuo b.atsakomybės, atskirų n.veikų padarymo atveju- pvz. BK 114(3), 259 (3), 291 (2,3)

4) IT nutraukimas kelių n.veikų padarymo atveju (213)-tikslingumo principo veikimo Bprocese apraiška. Jei padaryta žala, kurią reikalaujama atlyginti, IT nutraukimas 213 str pagrindu galimas tik tuo atveju, jei dėl žalos atlyginimo susitariama savanoriškai (BPK 107).5) BPK 212 (10) –siekiant užtikrinti proceso greitumo principą IT metu bei garantuoti EŽT konvencijos 6 str ir BPK 44. BPK 215 -6 mėn. termino pradžia siejama ne su IT pradžia, o su pirmąja įtariamojo apklausa. Teisėjas priima dėl skundo nutartį (215).

IT teisėjas atmeta skundą, jei nusprendžia, kad IT ilgai trunka dėl didelės tyrimo apimties, būtinybės atlikti daug sudėtingų tyrimo veiksmų ar dėl kt priežasčių. Skundo atmetimas neatima iš įtariamojo, jo atstovo teisės pateikti pakartotinį skundą dėl IT vilkinimo. Pakartoninių skundų skaičius yra neribojamas. Kuo daugiau pakartonių skundų-tuo didesnė tikimybė, kad skundas bus patenkintas, nes prokurorui kiekvieną kartą vis sunkiau pagrįsti kodėl It dar nėra baigtas.

3.2.2. IT nutraukimo tvarka

Ji priklauso nuo nutraukimo pagrindo. Procedūros:1) Kai yra BPK 212 (1,2) – nutraukiama prokurorui surašius BPK 216 turinio numatytą nutarimą.2) Kai BPK 212 (3-9), 213-nutraukiama IT teisėjui patvirtinus prokuroro surašytą nutarimą dėl IT nutraukimo. LAT 2003-07-

02 konsultacija :”IT prokuroro nutarimą gali patvirtinti tiek priimdamas motyvuotą nutartį, tiek ant nutarimo užrašydamas rezoliuciją“.

3) Kai BPK 212 (10), 215 – kai IT teisėjas patenkindamas skundą, priima nutartį nutraukti IT. Prokuroras šiuo atveju jokio nutarimo nepriima.

Apie It nutraukimą pranešama – 214(3).

3.2.3. Nutraukto IT atnaujinimas (217)

Bet kuriuo pagrindu nutrauktas IT, išskyrus nutraukimą dėl pernelyg ilgos IT trukmės, gali būti atnaujintas. IT atnaujinamas paaiškėjus aplinkybėms, rodančiomis, kad jis turi būti tęsiamas.

BPK nereglamentuoja, kokiais atvejais gali būti atnaujinamas IT, kuris buvo nutrauktas šiais pagrindais: BPK 212(1,2, 9), 213. Praktikoje IT atnaujinamas paaiškėjus, kad buvo klaidingai nustatytas IT nutraukimo pagrindas ar paaiškėjus naujiems duomenims, pagrindžiantiems būtinybę tęsti IT.

217 (2-4) IT nutraukimas atleidžiant asmenį nuo b.atsakomybės siejamas su tam tikromis sąlygomis. Jei buvęs įtariamasis po IT nutraukimo nesilaiko tam tikrų sąlygų, sprendžiama dėl IT atnaujinimo.

217(3) – jei laiduotojas atsisako nuo laidavimo, klausimas dėl It atnaujinimo išnagrinėjus atsisakymo nuo laidavimo priežastis. Visais atvejais atnaujinti IT šioje situacijoje nėra privaloma. Esant tinkamoms sąlygoms gali būti skiriamas kitas laiduotojas.

3.3. IT užbaigimas kaltinamojo akto surašymu

Byla perduodama nagrinėti pirmos instancijos teismui, jei atliekant IT neatsiranda pagrindų nutraukti IT ir nenustatomas įtariamojo nepakaltinamumas. Bylą galima perduoti siūlant nagrinėti ją supaprastinto proceso tvarka. Jei supapr. proceso formos taikyti reikiamų sąlygų nėra, byla teismui perduodama surašius kaltinamąjį aktą.

3.3.1. Kaltinamojo akto (KA) surašymo momentas ir proceso dalyvių susipažinimas su IT medžiaga (218)

KA surašymo momentą pasirenka prokuroras, kai nusprendžia, kad IT uždaviniai jau įvykdyti: kai mano, kad n.veikos padarymo aplinkybės yra išaiškintos, jokio IT veiksmų daugiau nereikia ir kad teismo proceso metu turi pavykti įrodyti įtariamojo kaltę.

Dalyviai gali reikšti prašymus dėl IT papildymo. Juos išsprendžia prokuroras.

3.3.2. Ataskaita apie atliktus IT veiksmus :

218 (5)- kai IT ar daugumą jo veiksmų atlieka IT pareigūnas, prokuroras, gali pareikalauti, kad IT pareigūnas apie IT veiksmus pateiktų trumpą atliktų IT veiksmų ataskaitą raštu.

G. Prokuroro rekomendacijoje „dėl ataskaitos, pateikiamos baigus IT surašymo“ (2003-04-11), nurodyta, kad IT pareigūnai ataskaitą privalo pateikti visais atvejais, išskyrus tuos atvejus, kai prokuroras raštu nurodo, jos ataskaita jam nereikalinga. Ataskaitos turinys žr. rekomendacijoje, pvz. It pradžia, pareigūno, atlikusio IT pareigos, vardas, įtariamojo duomenys...ir tt.Šioje rekomendacijoje nepakankamai tiksliai vadovaujamasi BPK 218, nes ataskaitos turinys beveik identiškas kaltinamajam aktui-palengvina darbą prokurorui (jis gali nepakankamai įsigilinti į bylą).

3.3.3. Kaltinamojo akto turinys (219)

KA turi būti lakoniškas, bet kartu informatyvus. KA be formalių turinių elementų (219) svaribiausia:1) aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama2) išvardinti visus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, kad tą veiką galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas asmuo 3) tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant kokia BK norma(s) numato baudž.atsakomybę. Šie turinio elementai parodo ir paaiškina prokuroro poziciją, kurios prokuroras laikysis nagrinėjant bylą teisme, leidžia spręsti dėl nagrinėjant bylą teisme atliktinų veiksmų, jų apimties.

3.3.4. Kaltinamojo akto reikšmė

KA – svarbiausias IT stadijos, kuri baigiasi bylos perdavimu į teismą įprastine tvarka, dokumentas. KA fiksuoja IT rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme. Du aspektai:

1) Surašius KA įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs KA, kaltinamasis sužino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme, kokiais duomenimis jie bus grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu – neturėdamas KA nuorašo kaltinamasis neturėtų galimybės tinkamai naudotis konstitucine teise į gynybą. Apie veiką, kurios padarymu yra įtariamas, ir kaip ta veika kvalifikuojama įtariamasis proc. metu sužino anksčiau – BPK 187 gavęs pranešimą apie įtarimą. Kol vyksta IT , įtarimo turinys gali keistis.

2) KA nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme ribas. Byla nagrinėjama pagal nutartį (BPK 233). Byla nagrinėjama tik dėl šioje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir veikų, tačiau BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kt veikas nei tai nurodyta KA.

3.3.5. Kaltinamojo akto perdavimas teismui (220)

BPK nenustato jokių terminų per kuriuos IT medžiaga turi būti perduodama teismui-laikydamasis proceso greitumo principo prokuroras privalo siekti, kad tai būtų padaryta kaip įmanoma greičiau. Išimtis-įtariamąjį suėmus- 220 (5).

220 (2) - Perduoda tik bylos nagrinėjimui reikšmingą medžiagą – ptokuroras turi įvertinti turimą medžiagą ir nuspręsti kuri medžiagos dalis bus reikalinga bylą nagrinėsiančiam teismui. Bylos perkrovimas nereikalingais dokumentais (pvz. apie nepasitvirtinusias versijas) apsunkina proc. dalyvių, teismo darbą. Siekiant užtikrinti proc.dalyvių teises- 220 (2). Taip pat šiame str. nurodoma kokia medžiaga turi būti perduodama, kai kaltinamasis yra nepilnametis – BK 91(2) aplinkybių medžiaga.

220(3)- nemokančiam lietuvių k. asmeniui KA turi būti išverstas į to asmens gimtąją ar kitą kalbą, kurią asmuo moka.

XIII tema. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme samprata ir reikšmė

1. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme sąvoka

BP funkcijas, nagrinėdami baudžiamąsias bylas (BB) vykdo tik bendrosios kompetencijos teismai. BPK teismus skirsto į teismines instancijas – pirmosios inst. teismas, apeliacinės inst teismas ir kasacinės. Teisėje „instancija“ įgauna išskirtinę reikšmę, kuri reiškiasi šiais momentais:

1) Skirtingų pakopų teismai nėra viens kitam pavaldūs. Tačiau tarp žemesniųjų ir aukštesniųjų teismų yra proc. sąveika – aukštesnieji, peržiūrėdami žemesn teismų spendimus, gali juos pakeisti, panaikinti ar grąžinti iš naujo nagrinėti žemesniojo teismo išspręstą BB.

2) Vertinant BP kaip sistemą, teisminė instancija yra BP stadija, t.y. tokia proceso dalis, kuri turi savo paskirtį ir jai būdingą procesinę tvarką. Taigi teisminė instancija yra teismų pakopos ir proceso stadijos sintezė.

Teisminė instancija yra tokia teismo procesinės veiklos pakopa (stadija), kurioje specifine procesine tvarka teismas pagal savo kompetenciją vykdo šiai pakopai būdingą stadiją.

1.1. Pirmos instancijos teismo (PIT) paskirtis

PIT vykdo teisingumą, kuris BB reiškia, kad teismas,išnagrinėjęs bylą ir išsamiai bei nešališkai ištyręs visas ylos aplinkybes, gali nuspręsti, ar kaltinamasis yra kaltas, ir paskirti jam bausmę. Kaltės klausimo išsprendimas bei bausmės paskyrimas sudaro teisingumo vykdymo baudžiamojoje teisenoje prasmę.

1.2. Procesinės veiklos subjektai

PIT teisiamajame posėdyje, lyginant su kitomis proc. stadijomis, dalyvauja plačiausias subjektų ratas. Tai:a) teismas vadovauja bylos nagrinėjimui, imasi visų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės,

priima visus sprendimus.b) kaltinimo šalis (prokuroras, privatus kaltintojas, nukentėjusysis)- kaltinimo funkcija, palaiko teisme kaltinimąc) gynybos šalis (kaltinamasis, gynėjas) – gynybos funkcija, siekia, kad būtų paneigtas kaltinimas/nustatytos kaltinamąjį

teisinančios ir jo atsakomybę švelninančios aplinkybės.d) , civilinis ieškovas/atsakovas – gina savo turtinius interesus.

Posėdyje gali dalyvauti ir kai kurių minėtų asmenų atstovai, taip pat pagalbines funkcijas vykdantys asmenys: posėdžio sekretorius, vertėjas. Dalyvauja įrodomosios info šaltiniai: liudytojai, ekspertas, specialistas.

Visų reikalingų subjektų dalyvavimas vienu metu pirmos instancijos teismo procese sudaro teismui galimybę per trumpiausią terminą ištirti bylos aplinkybes.

1.3. Procesinės veiklos pobūdis

PIT procesas vyksta laikantis viešumo ir rungimosi principų, tiesioginio ir žodinio bylos aplinkybių nagrinėjimo reikalavimų-tai visų procedūrų PITe pagrindas, sudarantis reikiamas sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti ylos aplinkybes ir nustatyti tiesą byloje.

Šalys – turi lygias galimybes teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir išsakyti savo nuomonę visais kl.

Teismas- privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus ir tt.

1.4. Sprendimų, užbaigiančių PIT procesą, pobūdis

Procesas paprastai baigiamas priimant aukščiausios teisinės galios aktą – nuosprendį. Jo priėmimu PIT šioje stadijoje užbaigia teisingumo vykdymo misiją. Nuosprendis-teisėtas ir pagrįstas-kai atsižvelgiant į nustatytus ylos faktus tinkamai pritaikoma atitinkama mat.teisės norma ir byla išnagrinėjama laikantis nustatytų procesinių taisyklių. Nuosprendžiai gali būti skundžiami apeliacine ir kasacine tvarka, o tai reiškia, kad teisingumo vykdymo funkcija neužsibaigia PITe.

Bylų procesas PITe – tiesioginis ir žodinis, laikantis viešumo bei rungimosi principų reikalavimų vykdomas ylos nagrinėjimas apylinkės ir apygardos teismas, atliekamas siekiant įvykdyti teisingumą ir užbaigiamas nuosprendžio ar nutarties priėmimu.

Bylų procesą PITe sudaro du etapai:1) bylos parengimo nagrinėti teisme2) bylos nagrinėjimo teisme

1)-> paprastai apsiriboja pasirengimu bylą teisiamajame posėdyje (iškviečiami į posėdį asmenys, išnagrinėjami proc. dalyvių prašymai), tačiau esant pagrindui įstatyme numatytais atvejais šiame proceso etape gali būti priimami ir kitokie sprendimai (dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo).

2. Pagal įstatymą sudaromo teismo principas

Paskirtis- numatyta EŽTK 6 str – asmuo turi teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpesnį laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

Šis principas yra kompleksiškas darinys vienas kitą papildančių veiksnių:1) teisėjų nušalinimo 2) teismo sudėties bei teismingumo taisyklių 3) teisėjų paskyrimo nagrinėti bylą tvarkos

2.1. Teisėjų nušalinimas

Nušalinimu vadinamas BP dalyvio prašymas nušalinti nuo dalyvavimo konkrečioje baudžiamojoje byloje teisėją (arba visą teismo sudėtį), dėl kurio kylą abejonių, kad nagrinėjant bylą jis nebus nešališkas ar nepriklausomas. BPK 57-59.

2.2. Teismo sudėtis ir teismingumo taisyklės

Teismų įstatymas skiriamiems teisėjams kelia aukštus reikalavimus: amžiaus cenzas, nepriekaištinga reputacija, atitinkama kvalifikacija ir tt. Tai reiškia, kad į teismo sudėtį įeinančių teisėjų aukštas moralinis lygis ir reikiamas profesionalumas sudaro pagrindą jiems būti nepriklausomiems ir klausyti tik įstatymo.

221-223 str – teismo sudėties taisyklės.Teismingumas – įstatymo nustatyti BB požymiai, pagal kuriuos nustatoma, koks pirmosios instancijos teismas privalo

nagrinėti bylą. Teismingumas susijęs su teismo kompetencija, t.y. su įgaliojimais, kuriuos teismas turi teismų sistemoje. Nustatyti teismingumą- reiškia nustatyti tai, koks teismas pagal įstatymą kompetentingas nagrinėti konkrečia BB. Laikantis teismingumo taisyklių sudaroma galimybė priimti teisingą nuosprendį, atsižvelgiant į bylos specifiką bei vietos, kur padaryta n.veika, sąlygas.

2.3. Teisėjų paskyrimo nagrinėti bylą tvarka

231 (1)-BB teisėjams nagrinėti skiriamos atsižvelgiant į konkrečias kiekviename teisme patvirtintas bylų skirstymo taisykles, pagal kurias bylos teisėjams skiriamos laikantis tam tikros tvarkos ir eiliškumo. Tai užtikrina teisėjų vienodą darbo krūvį, racionalų darbo organizavimą, teisėjų, nagrinėjančių bylą, nešališkumą paskiriant tam tikrą bylą.

3. Bylų PITe struktūra

3.1. Bylos parengimas nagrinėti teisme

Bylos parengimo teisme paskirtis iš esmės skiriasi nuo buvusio BPK atidavimui teismui stadijos paskirties. Pagal senesnį BPK kaltinamasis buvo atiduodamas teismui, kur teisėjas manydavo, kad yra pagrindo bylai nagrinėti teisiamajame posėdyje, t.y. kai išaiškindavo, kad veikoje yra nusikaltimo sudėtis, kai pareikštasis kaltinimas pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir tt. Naujajame BPK -spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą, neįvertina ar pakanka įrodymų bylai nagrinėti teisme, nes įvertinti įrodymus, ar jų pakanka ir ar jie tikri, yra visos nagrinėjimo teisme stadijos funkcija.

Pagal BPK 233 str. teisėjas , susipažinęs su byla, sprendžia siaurą uždavinį –ar nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Tokiu spendimu teisėjas atveria proc. kelią sudėtingai teismo veiklai, kurios rezultatai iš anksto nėra ir negali būti žinomi.

Kliūtys, neleidžiančios bylos nagrinėti teisme – tai aplinkybės, dėl kurių BP negalimas-kaltinamojo nedalyvavimas teisme dėl ligos ir pan. Jei nėra kliūčių- priimamas pozityvus sprendimas perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Priėmus nutartį bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje atliekami veiksmai šiam posėdžiui pasiruošti – išsiunčiami šaukimai ir tt. Taip pat atliekami kitokie organizacinio bei techninio pobūdžio paruošiamieji veiksmai, kad teisiamasis posėdis vyktų sklandžiai.

3.2. Bylos nagrinėjimas teisme (BAT)

BAT yra pagrindinis ir svariausias bylos proceso pirmosios instancijos teisme etapas, kuriame, laikantis BP principų, vykdoma teisingumo funkcija. BAT sudaro šie elementai:1) parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis 2) įrodymų tyrimas 3) baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis 4) nuosprendžio priėmimas

3.2.1. Parengiamojo teisiamojo posėdžio dalis

Teismas, dalyvaujant proceso šalims, atlieka veiksmus, kurių tikslas-užtikrinti išsamų ir teisingą bylos aplinkybių ištyrimą, atliekama kt teisiamojo posėdžio dalyje- įrodymų tyrime. Teismas atlieka veiksmus, kaip: pradeda teisiamąjį posėdį, išaiškina pareigas vertėjui,pašalina liudytojus iš teismo salės ir tt.

3.2.2. Įrodymų tyrimas (271-292)

Tai centrinė bylos nagrinėjimo teisme dalis, kurioje teismas, dalyvaujant bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, patikrina IT metu surinktus duomenis, šių dalyvių pristatytus ei paties tiesmo išreikalautus duomenis. Atleikami tokie veiksmai: paskelbiamas kaltinamasis aktas, apklausiamas kaltinamasis, liudytojai, nukentėjusysis, išklausoma specialisto, apžiūrimi daiktai. Gai būti atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas – siekiant racionalesnio proceso.

Įrodymų tyrimo metu sukoncentruojamos pagrindinės teismo ir proceso šalių pastangos nustatyti tiesą byloje.

3.2.3 baigiamosios kalbos (293-296)

Tai savarankiška teismo posėdžio dalis, kurioje nagrinėjimo teisme dalyviai apiendrina įrodymų tyrimo rezultatus ir pateikia teismui savo samprotavimus dėl kaltinimo teisingumo ir pagrįstumo. Tokios kalbos padeda formuoti vidinį teisėjų įsitikinimą ir daro poveikį teisėtam ir pagrįstam nuosprendžiui.

3.2.4. Nuosprendžio priėmimas (297-310)

PITo nuosprendis – teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jei kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės. Įstatymo numatytais atvejais nuosprendis yra dokumentas, kuriuo nutraukiama byla.

4. Bylų proceso pirmosios instancijos teisme reikšme ir ryšys su kitomis proceso stadijomis

PIT, nagrinėdamas B, vykdo teisingumą tiesiogine ir pačia plačiausia to žodžio prasme. Tik teismas gali nuosprendžiu pripažinti asmenį kaltu ir paskirti jam bausmę. Sėkmingai vykdyti šią funkciją teismas gali todėl, kad bylos nagrinėjimo teisme metu veikia visi BP principai: nekaltumo prezumpcija, proceso teisingumas ir tt.

PIT procesinėje veikloje galutinai įgyvendinama BP paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad n. veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Atliekama svarbi prevencinė ir auklėjamoji misija-pratina asmenis laikytis įstatymų ir žmonių bendravimo taisyklių, sąžiningai vykdyti pilietines priedermes, gerbti kitų žmonių teises, garbę ir orumą. Teismas ne tik audžia, bet ir siekia asmenis pataisyti, kad atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis.

Bylų proceso PITe stadija – pagrindinė BP stadija. IT atlieka tik pagalbinį vaidmenį – jo metu parengiami teismui reikalingi duomenys, kuriais nuosprendis gali būti grindžiamas tik tuo atveju, jei jie ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Teismas gali ištirti faktus ir aplinkybes, kurias prokuroras ar It pareigūnas palaikė neesminėmis ir byloje jomis nesirėmė ir , priešingai, gali atmesti duomenis, kuriais buvo pagrįstas kaltinamasis aktas, jei šie duomenys teisme nepasitvirtino. Teismas nagrinėdamas bylą yra visiškai savarankiškas ir nesaistomas IT išvadomis ir surinktais įrodymais. Teismas saistomas tik viena IT pozicija- byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų n. veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje-ribas nustato prokuroro KA, nors tam tikrais atvejais šios ribos gali būti koreguojamos.

Bylų procesas apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme – kontrolinio pobūdžio stadijos, einančios po bylos nagrinėjimo PITe. Šių stadijų bendroji paskirtis – patikrinti nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą.

Nuosprendžio vykdymo stadijoje užtikrinamas tikslus ir teisingas įgyvendinimas tų sprendimų, kuriuos teismas priėmė bylos nagrinėjimo metu.

XIV tema. Pirmosios instancijos teismo sudėtis ir teismingumas

1.Teismo sudėtis

Teismo sudėtis yra konkrečią baudž.bylą nagrinėjantis teisėjai. BPK 221 str. Nuosprendžiai ir visi kt.spendimai baudž.bylose priimamai teismo, o ne teisėjo vardu, nors bylą nagrinėja ir nuosprendį bei kitus priimamus dokumentus surašo ir vienas teisėjas.T.t.atvejais apylinkės teismuose bylai nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją (gavęs proceso dalyvių prašymą, savo iniciatyva, teisėjo gavusio nagrinėti bylą siūlymu). Kolegija skiriama, kai apylinkės teisme gunama itin didelės apimties byla, kaip matoma, kad reikės spręsti itin sudėtingus klausimus, kai byla sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą.

Reikia bylai reikia daug laiko, gali būti paskirtas atsarginis teisėjas. (222 str.)Atsarginis teisėjas posedžio metu gali tik stebėti procesą, negali užduoti klausimų ir pan.aktyviai dalyvauti. Įstojęs į procesą gali reikalauti, kad jam būtų pakartoti visi procesiniai veiskmai iki jam stojant į bylą, arba gali būti nagrinėjama be kartojimjo toliau (222 str.2d.).

223 str.- sudėties nekeičiamumo principas. Jeigu kuris nors iš teisėjų negali dalyvauti procese jį keiswti kitu teisėju ne visuomet yra būtina. Jeigu neglai laikinai – daroma pertrauka, kai matyti, kad bylą pradėjęs nagrinėti teisėjas jos neužbaigs, nagrinėjimas atidedamas, paskiriamas kitas teisėjas, byla pradedama nagrinėti iš pradžių.

2.Teismingumo sąvoka

Teismingumas – įst.numatyti baudž.bylos požymiia, pagal kuriuos nustatoma, koks primosios instancijos teismas privalo nagrinėti bylą. Labai svarbu tiksliai vykdyti įst.numatytas teismingumo taisykles,nes:

- tuo pasiekiama, kad į t.t.pakopos teismus pateiktų vienodas bylų skaičius- yra galimybė nagrinėti bylas toje vietoje, kur yra daugiausia įrodomosios informacijos bylai- atsiranda reiali prielaida teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį

Pirmiausia teismingumą nustato prokuroras, galutinai – teisėjas, apel.ir kasacinis teismas tikrina ar pirmosiso instancijos teismas teisingai išsprendė teismingumo klausimą.

3.Teismingumo rūšys

1) dalykinis2) personalinis3) teritorinis

Dalykinis parodo, koks teismas kompetetingas nagrinėti bylą pirm.instancijos tvarka. Dalykinį teismingumą asprendžia NV sunkumo laispnis. Apylinkės tiesmai (praktiškai – vienas teisėjas) gali nagrinėti bylas dėl tyčinių nusikaltimų padarymo ir skirti už juos iki 10 etų laisvės atėmimo bausmės (tai naujovė, ir išskirtinumas, kadangi Europoje žemiausių grandžių teismai paprastai skiria iki 4-5 metų laisvės atėmimo bausmių, tai sbuvo padaryta siekiant sumažinti apygardų teismų darbo krūvį). Dalykinių taisyklių paskirtis – garantuoti, kad bylą nagrinėtų tinkamos kvalifikacijos teismas (kuo pavojingesnė NV – tuo aukštesnė kvalifikacija turi būt).227 str., apibendrinant: jei dalis bylos yra teisminga apygardos teismui, o kita dalis apylinkės, byla turi būti nagrinėjama apygardos teisme. + 225 str.Personalinis parodo, kokiam teismui yra teismingos bylos, kuriose kaltinami specialūs nusikaltimo subjektai. 225 str.2d. tokiu atveju neturi reikšmės, kokio sunkumo padaryta veika. Jei toks asmuo padarė NV tuomet, kai minėtų pareigų nėjo, jis gali būti teisiamas ir apylinkės teisme.Teritorinis parodo, koks tos pačios grandies teismas privalo nagrinėti bylą, kriterijus yra NV padarymo vieta, neatsižvelgiant į tai kur rasti NV padariniai ar pėdsakai. 226 str. Jei NV padarymo vietos negali nustatyti, įst.numato atskirus teismingumo variantus: 226 str.2 ir 3 dalys, 227 str.

4. Baudžiamosios bylos perdavimas iš vieno teismo kitam

Bylos gali būti perduodamos: 1) jei byla ją gavusiam teismui nėra teisminga – 228 str.2) jei bylą tikslinga nagrinėti kitame teisme, kuriam ji neteisminga – 229 str.

4.1. Bylos perdavimas pagal teismingumą

Teisėjas bylos parengimo nagrinėti teisme metu pirmiausiai (iki bylos nagrinėjimo pradžios) patikrina ar gauta byla teisminga šiam teismui. Jei neteisminga – priima nutartį perduoti.

4.2. Bylos perdavimas dėl tikslingumo

229 str.Svarbiais viešosios tvarkos ar teisingumo interesais galima laikyti atvejus, kai yra duomenų, kad bylą nagrinėti konkrečiame teisme gali trukdyti visuomenes pikeita, kai kito teismo veiklos teritorijoje gyvena dauguma bylos dalyvių, kai visi t.t.teiismo teisėjai negali bylos nagrinėti dėl nusišalinimų, kai yra didelis darbo krūvis ir kt.Taikomas retai. Bylą perduoti kitam teismui tikslingumo motyvais pats teismas, kurioje žinioje yra byla, negali. (229 str.2d.)

5. Teismų ginčų dėl bylų teismingumo sprendimas

Gali būti padaryta klaidų, perduodant bylas. Teismas, nesutikdamas su bylą perdavusio teismo nutartimi, turi teisę ją ginčyti. Ginčai galimi tiek dėl dalykinio, tiek dėl teritorinio ar personalinio teismingumo.230 str.

XV tema. Bylos parengimas nagrinėti pirmosios instancijos teime

1.Bylos parengimo nagrinėti teisme tvarka

Pradinis pirmosios inst.teismo proceso stadijos etapas prasidedantis nuo bylos gavimo teisme momento. Paskirtis:

- Kontrolinė – reiškiasi tuo, kad teisėjas patikrina bylos medžiagą ir išaiškina, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš smės.- Paruošiamoji – teisėjui nustačius, jog nėra kliūčių, turi būti sudarytos procesinės sąlygos bylos eigai posėdyje (siunčiami

šaukimai, dalyviai prašymu susipažinami su medžiaga ir pan.)231 str teisėjas susipažįsta su su visa bylos medžiaga, joje esančiais dokumentias 232 str (sąrašas galutinis, gali būti priimta tik viena nutartis, bet išimtis: perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi gali būti išspręstas bylos išskyrimo ar kelių bylų sujungimo į vieną klausimas – 233 str 2 d).

Nutarties nutraukti bylą priįėmimo tvarka yra sudėtingesnė, yra ypatinga procedūra, turinti rungimosi principų elementų – 235 str.

2. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimami sprendimai

2.1. Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje - 233 str.

Kliūtys neleidžiančios nagrinėti bylą teisme numatytos įstatyme:1) aplinkybės nurodytos BPK 3 str., dėl kurių BP negalimas2) kaltinamojo nedalyvavimas teisme dėl ligos ar kai jo buvimo vieta yra nežinoma3) byloje taikomų įstatymų konstitucingumo ar problemos atsiradimas4) teisme gautos bylos neteismingumas šiam teismui5) kaltinamojo akto neatitikimas įstatymo reikalavimams6) būtinybė kreiptis į kompetetinga ES teisminę instituciją dėl ES teisės aktų aiškinimo ir galiojimo+ jei parengiant nagrinėti pastebėta, kad yra atleidimo nuo BA prielaidų, numatytu BK, neturėtų būti perduodama nagrinėti teisme.

233 str 3 ir 4 dalysDėl suėmimo klausimo svarstymo vyksta specialus teismo posėdis ir priimama nutarits, todėl šalia nutarties perduoti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimama atskira nutartis dėl kardomosios priemonės paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

2.2. Bylos nutraukimas - 235 str.

Bylos nutraukimas yra galutinis jos išsprendimas, todėl tai atliekama teismo posėdyje, dalyvaujant proceso šalims ir priimant nutartį paitarimų kambaryje.

Pagrindai numatyti 235 str 1 d, yra dvi pagrindų grupės:1) aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas – numatytos BPK 3 str

BK numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo BA: BK 36 str, 37, 38, 39, 391, 40, 93. Teismas turi teisę, bet neprivalo vadovaudamasis šiais pagrindais nutraukti bylą.Teismas turėdamas teisę nutraukti bylas dėl šio pagrindo neperkeliant į teisiamąjį posėdį, įgyvendina

naujojo kodekso racionalųjį pradą – greitumo, traukdamas bylą teismas visais atvejais privalo nutraukti ir procesinių privartos priemonių taikymą.

2.3. Bylos perdavimas pagal teismingumą – 234 str 1d

Ar bylą priklauso nagrinėti konkrečiam teismui, tikrinama tik gavus bylą. Jei nėra teisminga – priimama nutartis perduoti kitam teismui pagal teismingumą, apei tai pranešant prokurorui, atsiuntusiam bylą su kaltinamuoju aktu.

2.4. Bylos perdavimas prokurorui - 234 str 2 ir 3d

1) teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų (esminių)2) prokuroro prašymu, kai prokuroras nori papildyti ikiteisminį tyrimą – išimtiniais atvejais

2.5. Bylos išskyrimas į kelias ir kelių bylų sujungimas į vieną – 234 str 4 d

Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejias, jei tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas, jeigu tai neatsiliepia bylos išnagrinėjimo išsamumui ir nešališkumui.Išskiriamos praktikoje retai.Pvz. Kelių kaltinamųjų bylą – vienas susurga – dėl jo išskiriama ir atidedama, o pagrindinė nagrinėjama iki galoAtskira byla nesudaroma, procesinių dokumentų kopijos nedaromosKelių bylų sujungimo į vieną klausimai BPK visiškai nėra aptariami. Paprastai sujungiamos, kai keli asmenys yra kaltinami kartu padarę vieną ar kelias NV ar kai vienas kaltinamas kelių NV padarymu.

2.6. Bylos nagrinėjimo atidėjimas – 234 str 5 d

1. Kaltinamojo sužalojimo ar susirgimo faktas turi būti nustatytas gydymo įstaigos ar ekspertų komisijos, kuri turi patvirtinti, kad liga yra sunki, neleidžianti ilgą laik dalyvauti teisiamajame posėdyje, arba kad dalyvavimas glai dar labiau pabloginti sveikatos būklę. “Sunki liga” abstrakti sąvoka, nėra numatytų kriterijų jai nustatyti, todėl teismas turi atsižvelgti į ligos pobūdį, ar ankščiau nebuvo sirgta tokia liga, kiek truko gydymas ir pan. Bylos nagrinėjimas atidedamas, kol kaltinamasis pasveiks (konkrečiai med.įstaigos nepasako, tad teismas turėtų nuolat siųsti užklausimus).

2. Kaltinamojo buvimo vietos nežinojimo faktas teisme paaiškėja savotiškai. Dažniausiai tai, kad kaltinamojo buvimo vieta yra nežinoma, paaiškėja po to, kai kaltinamasis šaukimu iškviestas į teisiamąjį posėdį neatvyko arba šaukimas grįžta su atžyma, kad kaltinamasis nurodytu adresu negyvena. Tokiu atveju policijos pareigūnams pavedama atvesdinti kaltinamąjį į teismą. Jeigu teismas nustato, kad kaltinamasis pasislėpė, jis priima nutartį atidėti bylos nagrinėjimą ar paskelbia kaltinamojo paiešką, kurią paveda policijai.

3. Konstitucingumo problema byloje atsiranda tuo atveju, jeigu teisėjui iškyla abejonių, ar byloje taikomas įstatymas ar kt.teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai. Teisėjo nutartis kreiptis į KT ir atidėti bylos nagrinėjimą priimta vienoje byloje, nėra pivalo teismams kitoje byloje. Todėl, jeigu yra žinoma, kad jau yra nutartimi kreiptasi į KT t.t.byloje tuo pačiu klausimu, teismas atskirai kiekvienoje byloje priima nutartis kreiptis į KT ir atidėti bylos nagrinėjimą.

4. Poreikis kreiptis į kompetetinga ES teisminę instituciją dėl ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo kol kas yra labiau teorine bylos atidėjimo galimybė. BA reglamentuoja nac.įst, proceso tvarka – taip pat, tad ES aktų taikymo klausimų paprastai neiškyla.

3. Teismo veiksmai teisiamajam posėdžiui paruošti

3.1. Šaukimai į teisiamąjį posėdį

236 str 1 d + 182 str 1 ir 2 dalys

236 str 2 d : daug nukentėjusiųjų ar civ.ieškovų yra tuo atveju, kada byloje jų yra nemažiau kaip keliolika. Informacija apie tiesmo posėdį turėtų būti skelbiaa spaudoje, kuri yra pasiekiama tiems asmenims, kuriems tokiu būdu pranešama apie posėdį.

236 str 3 d: tuo siekiama sutaupyti žmonių laiką ir užtikrinti proceso ekonomiškumą. BET dalyviai turi turėti glaimybę dalyvauti bylos nagrinėjime ir stebėti procesą nuo pat pradžios, todėl vėlesniam laikui gali būti kviečiami tik liudytojai, kai kuiais atvejais – ekspertai, specialistai, vertėjais ar kt.asmenys, bet ne prokurorai, kaltinamieji ar advokatai.

3.2. Susipažinimas su byla

237 str.Kad būtų laikomasi šių reikalavimų ir kad būtų užtikrintas bylos medžiagos saugumas, susipažinti su byla teismuose turi būti numatytos specialios patalpos ar vietos, kur proceso dalyviai su bylos medžiaga susipažinti galėtų tik prižiūrimi teismo darbuotojų.

3.3. Prašymų nagrinėjimas

Proceso dalyvių prašymų išnagrinėjimas parengiant nagrinėti bylą teisme, yra sverbi jų teisių realizavimo garantija ir rimta sąlyga tinkamai pasiruošti teisiamajam posėdžiui. Jeigu prašymai išnagrinėti ir pagrįstai išsprendžiandžiami teismo veiklos pradiniame etape, nereikia veltui eikvoti laiko ir pastangų juos nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuris procedūriškai yra brangus.238 str.Atmetant išnagrinėtus prašymus turi būti priimama motyvuota nutartis, o jos nuorašai siunčiamji prokurorui ir gynėjui, tam kad, kaltinimo ir gynybos šalys, gavusios tokią informaciją, galėtų atitinkamai koreguoti savo poziciją.Atmesti, palikti nenagrinėti dėl motyvų nebuvimo ar gauti pavėluotai gali būti pakartoti teisiamajame posėdyje.

3.4. Ikiteisminio tyrimo teisėjo vieksmai

rengiant bylą teisiamajam posėdžiui gali teitki pasinaudoti ikiteisminio tyrimo teisėjo pagalba.239 str.Bylą nagrinėti turintis teisėjas turėtų ikiteisminio tyrimo teisėjo prašyti atlikti veiksmus išimtiniais ir tikrai neišvengiamais atvejais, nes prašgymų pateikimas ikiteismioni tyrimo teisėjui gali stabdyti proceso eigą, dažnai padidina proceso sąnaudas.

3.5. Kitos organizacinio bei techninio pobūdžio priemonės teisiamajam posėdžiui paruošti

Teisėjas turi pasirūpinti, kad jei reikia dalyvautų teisėjas.Jei byla nagrinėjama neviešai – turi būti pasirūpinta kontrole, kad į salę nepatektų nereikalingi asmenys.Atsižvelgiant į dalyvių skaičių ir “publikos” susidomėjima turi būti planuojamas posėdžio salės dydis (jei įmanoma).Numačius apklausti liudytoja, kuriam taikomas anonimiškumas reikia pasirūpinti atitinkamomis techn.priemonėmis, jei nėra galimybių ar pan. – pasinaudoti, jei glaima, kito teismo patalpomis.

3.6. Bylos parengimo teisiamajam posėdžiui terminai

Operatyvumo principui užtikrinti ytra nustatyti bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje terminai.240 str.Nustatyti terminai užkerta kelią bylų vilkinimui pradiniame etape ir yra pakankami, kad bylos būtų deramai paruoštos teisiamajam posėdžiui.

XVI tema. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bendrosios nuostatos

1.Bylos nagrinėjimo teisme bendrųjų nuostatų sistema ir reikšmė

Bendrosios nuostatos:

- bylos nagrinėjimo teisme principai (pagr. KT ir BPT nuostatos) Svarbiausi principai: teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas, rungimosi principas, bylų nagr.teisme viešumas + taikomi ir bendrieji BPT principai – nekaltumo prezumpcija, proceso teisingumas ir sąžiningumos ir kt. Nurodyti principai veikia tik šioje stadijoje, bet ne ikiteisminio tyrimo procese.

- bylos nagrinėjimo teisme bendrosios sąlygos – BP įstatymo nustatytų specifinių taisyklių, numatančių procesinės veiklos ir procesinių santykių ypatumus centrinėje proceso stadijoje, visuma.

Šios sąlygos: 1. vadovavimas nagrinėjimui teisme 2. tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme 3. asmenysm dalyvaujantys bylą nagrinėjant teisme 4. bylos išskyrimas ir nutraukimas 5. bylos nagrinėjimo teisme ribos 6. teisiamojo posėdžio eigos ir rezultatų fiksavimas 7. teisiamojo posėdžio tvarka. Jas reglamentuoja XIX skyrius.

Bendrosios nuostatos proceusi reikšmingos tuo, kad:1) veikia per visą teisimąjį posėdį ir bet kuriose bylų kategorijose2) numato vadovaujantį teimo vaidmenį viso proceso metu3) saugo bylos nagrinėjimo dalyvių teise ir teisėtus interesus4) numato procesinės komunikacijos formas5) nustato procesinės veiklos įtvirtinimo būdus.

2. Bylos nagrinėjimo teisme bendrosios sąlygos

2.1. Vadovavimas nagrinėjimui teisme

241 str. vadovavimas pasireiškia:1. jis turi imtis visų priemonių,kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes;2. turi būti tiriamos tik su byla susijusios aplinkybės (prižiūrima).

Teisiamojo posėdžio pirmininkas, vadovaudamas bylos procesui, atlieka visus įst.numatytus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme veiksmus. Profesianaliai ir atsakingai naudojasi suteiktomis teisėmis ir vykdo pareigas, kad viskas vyktų sklandžiai ir organizuotai, kad nebūtų vilkinamas procesas.Pirmininko patvarkymams privalo paklusti visi proceso dalyviai ir kiti salėje esantys asmenys. Nesilaikantiems glai būti taikomos 259 str.numatytos priemonės.Prieštaravimai teismo pirmininkui įrašomi į protokolą.

2.2. Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme

242 str.tiesioginis nagrinėjimas – pats teisėjas ar teisėjų kolegija turi ištirti įrodymus (apklausiami asmenys, apžiūrimi daiktiniai įrodymai ir pan.) išimtis 242 str. 3d. Leidžia teismui gauti informacija “iš pirmų rankų”. Teisėjų savarankiškumo garantija – susijęs su 301 str. Sudaro sąlygas šalims aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese. Tiesioginis įrodymų ištyrimas užtikrinamas tuo, kad nagrinėjimo teisme metu privalo dalyvauti kaltinamasis, nukentėjusieji ir liudytojai, kurių parodymai reikšmingi bylai (išimtis – 276 str., 273 str, 291 str.)

žodinis nagrinėjimas – procesas turi vykti žodžiu. Teismas negali remtis teisiniu aktu, dokumentu, jei apie jį žodžiu procese nepraneša, jo neperskaito. Sudaro galimybę dalyviams tinkamai naudotis savo teisėmis, publikai sėkmingai stebėti visa proceso eigą, išvengiamos pretenzijos dėl “užkulisinių” teismo veiksmų ir sprendimų.

2.3. Asmenys, dalyvaujantys bylą nagrinėjant teisme

245 str.BPK numato kiekvieno bylos nagrinėjamo dalyvio teises ir pareigas nagrinėjant bylą, atsižvelgiant į tai, koks jo dalyvavimo tikslas ir kokią funkciją procese dalyvis įgyvendima. Bet yra labai svarbi procesinė lygybė, nors procesinis statusas ir gali skirtis. Ji padeda teismui išsamiai ir nešališkai viska ištirti, priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

2.3.1. Prokuroras

Prokuroras – prokutarūtos kaip baudžiamojo persekiojimoj institucijos atstovas, palaikantis baudž.bylos nagrinėjimo metu valstybinį kaltinima.42 str.Be kaltinimo nebūtų bylos nagrinėjimo dalyko, kad kaltinimas egzistuotų, jį reikia palaikyti – tai gali tik prokuroras.Prokuroro dalyvavimas BP yra būtinas.Prokuroras palaiko kaltinimas ir kartu yra šalis, turinti lygias teises su kt.nagrinėjimo teisme dalyviais dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus ir pan.245 str 2 d. – keli prokurorai gali dalyvauti didelės bylose ar bylose, sukeliančiose didelį visuomenės susidomėjimą. Jei prokuroras neatvyko, teismas turi imtis visų priemonių jį pakeisti kitų arba daroma pertrauka arba bylos nagrinįjimas atidedamas. Prokuroras gali būti pakeičiamas nepaisant kitų dalyvių nuomones.Bet naujam gali pareikšti nušalinimą. Iš naujo byla nenagrinėjama naujam prokurorui įstojus į bylą, bet jam duodamas laikas susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti.

2.3.2. Nukentėjusysis

BPK 7, 28 ir 34 straipsniaiNukentėjusysis kaip bylos nagrinėjimo dalyvis ir kaip kaltinimo šalis teisme:

1) gina savo teises ir teisėtus interesus2) yra suinteresuotas bylos baigtimi3) gali aktyviai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir daryti įtaką šiam procesui bei jo rezultatams

Nukentėusysis – įrodomosios informacijos šaltinis. T.t. NV kategorijose (plėšimas pvz.) negali apsieiti be nukentėjusiojo parodymų, todėl jis apklausiamas kaip liudytojas, jam suteikiamos liudytojo teisės ir pareigos.Gali turėti atstovą: pagal įstatymas – 53 str ir įgaliotasis – 55 str.251 str.Jei neatvyko nukentėjusysis, bet atvyko atstovas – teismas gali leisti jam dalyvauit procese, byla bus nagrinėjama be nukentėjusiosjo, bet jei ji reikia apklausti kaip liudytoją, jo parodymai svarbūs priemant nuosprendį – atstovas negali pakeisti nukentėjusiojo, nebent jis jau yra apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

2.3.3. Kaltinamasis

22 str.Yra centrinė procesinė figura.Kaltinimasis atvykti į teismo posėdį, nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme privalo. Išimtis – 246 str.Jei kaltinamasis neatvyko – daroma pertrauka arba nagrinėjimas atidedamas teismas imasi visų priemonių , kad būtų užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas teisme (atvesdinimas, kardomosios priemonės paskyrimas arba pakeitimas griežtesne)248 str.249 str.

2.3.4. Gynėjas

Kaip ir kaltinamasis pirmosios instancijos teisme yra šalis.47 str., 48 str, 248 str 2 d.

2.3.5. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas

110 str ir 111 str.

Gali turėti atstovą, dalyvaujant teisiamajamajame posėdyje kartu su civiliniu ieškovu , atsakovu ar vietoje jo.Jei į teisiamaji posėdi civ.ieškovas ar jo atstovas neatvyko – teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėta. Šiuo atveju asmuo, dėl NV patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civ.proceso tvarka. Teismas glai nagrinėti civ.ieškinį nedalyvaujant civ.ieškovui, jei pripažįstama, kad tai reikalinga, arba yra civ.ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. Civ.atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio iekinio nagrinėjimo.

2.4. Bylos išskyrimas, sujungimas, nutraukimas ir perdavimas prokurorui

Bylos išskyriamos ir sujungiamos dviejose pirmosios instancijos teismo etapuose:- bylos parengimo nagrinėti teisme metu – 234 str.- Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu – 254 str (daugiau galimybių nustatyti realius išskyrimo pagrindus)

Kai byloje keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų, bet esminė sąlyga: negalima bylos išskirti jos nagrinėjimo išsamumo sąskaita.Bylos nutraukiamos t.p. dviejuose teismo etapuose (tokiose pat):

- parengimo etape – procesinio racionalumo sumetimais, išvengiant sudėtingos posėdžio procedūros, kurioje dalyvauja platus proceso subjektų ratas.

254 str 4 (įsidėmėkite: nutraukiama nutartimi) ir 5 (nuosprendžiu) dalys.

Dėl atleidimo nuo BA pagrindų, kitaip nei esant aplinkybėms dėl kurių BP negalimas, nutraukti procesą juos nustačius nėra privaloma, teismas turi teisę, bet neprivalo. Būtent tokiais atvejais – nutraukiama nuosprendžiu – nuosprendis priimamas po baigiamųjų kalbų ir kaltinamojo paskutinio žodžio.

Perdavimas prokurorui – tais pačiais pagrindais ir tvarka kaip ir bylos parengimo nagrinėti teisme etape.

2.5. Bylos nagrinėjimo teisme ribos

Įstatymu apibrėžiamos atsižvelgiant į subjektus, dėl kurių gali būti nagrinėjama byla, ir pagal dalyką, kurį sudaro nagrinėjamos bylos faktinis ir teisinis turinys – 255 str.Konkrečias bylos nagr.teisme ribas nustato prokuroro kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.Įstatymas numato galimybę teisme pakeisti kaltinimą – 256 str.BPK nepasakyta apie keitimą į lengvesnę pusę. Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką asmuo turi teisę žinoti apie tiek lengvesnio, tiek sunkesnio kaltinimo pasikeitimą. Anksčiau BPK ir buvo pasakyta, kad asmeniui turi būti pranešta apie bet kokio kaltinimo pasikeitimą. BPK 255 ir 256 str numatytos taisyklės sudaro sąlygas nesilaikyti Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos ir pažeisti EŽTK (byloje Sipavičius prieš Lietuvą nurodė kad taip yra suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą ir teisingą procesą).

257 str.

2.6. Teisiamojo posėdžio eigos ir rezultatų fiksavimas

Procesinė veikla pateikiama ir išreiškiama žodžiu. Bet žodis yra nepakankamas siekiant logiškai įgyvendinti galutinius teisingumo tikslus ir poreikius, žodis turi materializuotis, o tai atliekama fiksuojant teisiamojo posėdžio eigą ir rezultatus.Tai būtina dėl:

- teismui priimant nuosprendį (ypač kai procesas ilgas) tenka remtis raštu užfiksuotais įrodymais- proceso dalyviai gali pasitikrinti, ar jų parodymai ir pareiškimai pocesiškai įforminti ir ar tai padaryta teisingai - nagrinėjant bylą kontrolinėse stadijose teismas išanalizuoja pirmosios instancijos teismo ištirtus ir užfiksuotus duomenis,

patikrindamas sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą- procesas įvairiais pagrindais gali būti atnaujintas- teisingumo vykdymas – konstitucinės reikšmės valstybės funkcija, todėl jos rezultatai t.t.laiką turi išlikti archyvuose

XVII tema. Bylos nagrinėjimo teisme eiga

1. Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis

Ji skirta parengti procesines teisėto ir pagrįsto posėdžio sąlygas. Šioje dalyje teismas atlieka veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti užtikrinti išsamų ir nešališką bylos aplinkybių ištyrimą. Teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje, teismas atlieka tokius veiksmus: pradeda teisiamąjį posėdį, , suteikia žodį posėdžiio sekretoriui pranešti apie į bylos nagrinėjimą atvyukusius asmenis.ir taip tpliau.

1.1. Teisiamojo posėdžio pradžia (262)

1. Paskirtu baudžiamajai bylai nagrinėti laiku teisiamojo posėdžio pirmininkas pradeda teisiamąjį posėdį ir paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama. 2. Posėdžio sekretorius, teisiamojo posėdžio pirmininkui suteikus žodį, praneša teismui, kas iš nagrinėjimo teisme dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų bei vertėjų atvyko, taip pat nesančiųjų neatvykimo priežastis.

1.2. Posėdžio sekretoriaus primetimes apie į bylos nagrinėjimą asmenis:

atvykusių į teismo posėdį asmenų patikrinimą, teismo secretaries atlieka iki teisiamojo posėdžio pradžios. Praktokoje paprastai, jei yra didelis dalyvaujančių sarašas, teismo secretaries neskaito viso sarašo atvykusių, o tik perskaito tuos asmenis, kurie neatlvyko

1.3. Pareigų išaiškinimas vertėjui (263)

1. Teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina vertėjui pareigą išversti lietuvių kalbos nemokantiems proceso dalyviams parodymų, pareiškimų, teisme skaitomų dokumentų, taip pat pirmininko patvarkymų ir teismo sprendimų turinį. Be to, teisiamojo posėdžio pirmininkas įspėja vertėją dėl šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą. 2. Lietuvos Respublikos 2005 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-418 (nuo 2005 m. gruodžio 8 d.) (Žin., 2005, Nr. 143-5180) redakcija Po to anksčiau neprisiekęs vertėjas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų: 1) "Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas. Tepadeda man Dievas."; 2) "Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas."

Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebyliojo ar kurčnebilio ženklus suprantantis asmuo. Vertėju laikomas anksčiau presoaks.

1.4. Liudytojų pašalinimas iš teismo posėdžių salės 264

Atvykę liudytojai pašalinami iš teismo posėdžių salės. Teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi priemonių, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesusižinotų su neapklaustais liudytojais.

1.6. Klausimo, ar galima nagrinėti bylą, kai į posėdį neatvyko kas nors iš šauktų asmenų, išsprendimas 266

1. Jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą, prokuroras ar gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovas, teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 246-252 straipsnių nuostatomis, nusprendžia, ar nagrinėti bylą toliau, ar jos nagrinėjimą atidėti. 2. Jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko liudytojas, ekspertas ar specialistas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar ją atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be šių asmenų išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauką šiems asmenims iškviesti. 3. Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1496 (nuo 2003 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2003, Nr. 38-1734) redakcija Tuo atveju, kai teismas priėmė nutartį atidėti bylos nagrinėjimą ar padarė pertrauką, jis gali apklausti atvykusius liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentėjusiuosius ir išklausyti civilinius ieškovus, civilinius atsakovus ar jų atstovus. Vėliau į teisiamąjį posėdį apklausti liudytojai, ekspertai, specialistai, civiliniai ieškovai, civiliniai atsakovai ar jų atstovai šaukiami tik būtinais atvejais.

1.7. Teismo sudėties paskelbimas 267

1. Teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia nagrinėjančių bylą teisėjų, ją nagrinėjant teisme dalyvaujančių prokurorų, gynėjų, atstovų, ekspertų, specialistų, vertėjų bei posėdžio sekretoriaus pavardes ir paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių, ar jie pareiškia šiems asmenims nušalinimą. 2. Nušalinama pagal šio Kodekso 58, 59 ir 61 straipsniuose nustatytas taisykles.

1.8. Teisių ir pareigų išaiškinimas 268

Teisiamojo posėdžio pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams išaiškina šiame Kodekse nustatytas jų teises bei pareigas.

Pareigų ir teisių išaiškinimas ekspertui ir specialistui 269

1. Teisiamojo posėdžio pirmininkas ekspertui ir specialistui išaiškina jų pareigas ir teises, taip pat juos įspėja dėl šio Kodekso 163 straipsnyje nustatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. 2. Lietuvos Respublikos 2005 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-418 (nuo 2005 m. gruodžio 8 d.) (Žin., 2005, Nr. 143-5180) redakcija Po to anksčiau neprisiekęs ekspertas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų: 1) "Aš,

(vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas."; 2) "Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas." 3. Lietuvos Respublikos 2005 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-418 (nuo 2005 m. gruodžio 8 d.) (Žin., 2005, Nr. 143-5180) redakcija Specialistas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų: 1) "Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigas. Tepadeda man Dievas."; 2) "Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigas."

1.9. Prašymų pateikimas ir išsprendimas 270

1. Baigdamas parengiamąją teisiamojo posėdžio dalį, teisiamojo posėdžio pirmininkas paklausia nagrinėjimo teisme dalyvių, ar šie turi prašymų šaukti naujus liudytojus, ekspertus ar išreikalauti kitus įrodymus. Nagrinėjimo teisme dalyvis, pateikęs prašymą, privalo nurodyti, kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai. 2. Teismas dėl kiekvieno prašymo priima nutartį. Prašymo atmetimas neatima iš asmens, kurio prašymas atmestas, teisės pateikti jį vėliau įrodymų tyrimo eigoje. 3. Teismas turi teisę savo iniciatyva nutarti iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus.

2. Įrodymų tyrimas

Tai antroji teisiamojo posėdžio dalis. Čia teismas patikrina ikiteisminio proceso metu surinktus duomenis.Įrodymų tyrimas teisme yra naujas savarankiškas visų bylos aplinkybių ištyrimas. Įrodymų tyrimo metu : akto paskelbimu pradedamas tyrimas, apklausiamas kaltinamasis, apklausiami liudytojai, nukentėjusieji, išklausoma specialistų išvadų, perskaitomi ir apžiūrimi dokumentai ir taip toliau. Šalys turi teisę aktiviai dalivauti Įrodymų tyrime. Nustatyti vienodą redeem tyrimo tvarką visoms byloms negalimaŠi tvarka nustatoma atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį. Daiktai kaip įrodymai paprastai apžiūrimi irodymų tyrimo pabaigoje.Jeigu kaltinamasis aktas yra labai didelis, prokuroras gali jį išdėstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinamojo akto esmę. Tačiau būtina, kad jį suprastų dalyvaujjantys byloje asmenys. Tai prokuroro teisč, bet ne pareiga. Paz BPK 415 dėl kaltinimo privačiose bylose. Kaltinamasis turi būti paklaustas ar jis pripažista savo kaltę. Kaltinamasis turi teisę motyvyuoti savo atsakymą. Kaltinamasis dar nėra apklausiamas, tai bus daroma vėliau. Čia tik bandoma išsiaiškinti kaltinamojo požiųrį į jam reiškiamą kaltinimą.Kaltinamojo applauses procedūrai būdingi elemental:1) kaltinamąjį apklausia teismas ir proceso šalys2)kaltinamojo apklausa siejasi su paties kaltinamojo kaip proceso šalies aktyviu vaidmeniu, nes jis pats turi teisę užduoti Claudius liudytojams ir nukentėjusiajam, ekspertams ir pan. Kaltinamojo apklausą sudaro dvi dalys:1) laisvas pasakojimas apie kaltinimo aplinkybes2) kaltinamojo atsakymai į proceso dalyvių užduodamus Claudius

Laisvame pasakojime kaltinamsis pagal savo planą gali papasakoti viską, kas jam žinoma apie nusikalstamos veikos padarymą. Kaltinamasis visais assegais apklausiamas ir duoda parodymus irodymų tyrimo pradžioje.vėliau jis gali būti apklausiamas papildomai.teismas ir šalys negali remtis ikiteisminio tyrimo metu springtails ir dar neištirtais teisme duomenimis. Po laisvojo pasakojimo kaltinamajam Klausimus turi teisę užduoti : prokuroras, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, kaltinamojo atstovas pagal įstatymą, ir jei byla yra grupinė, kiti kaltinamieji. Klausimai būna:-papildantys-patikslinantys-primenantys-Kontroliniai

Jeigu kaltinamajam Klausimus Užduoda du proceso dalyviai, apie tą pačią aplinkybę, tai apklausa yra kryžminė. Jeigu apklausiant vieną asmenį apie tą pačią aplinkybę užduodami Klausimai ir kitiems asmenims, toks Apklausos būdas adenomas šachmatiniu.

Dėl parodymų perskaitymo BPK 276 str. Jei ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, tai jie jokiais assegais neturi įrodomosios galios.

Liudytojo apklausa nurodyta BPK277- 282 str. Pradžioje nustatoma liudytojo tapatybė, vėliau - ar nėra alinkybių kliudanmčių duoti priesaiką. Jos būna tokios: asmuo jaunesnis nei 16 metų ir kaltinamojo giminaičių ir šeimos narių neprisaikdinama( jei jie neišreiškia tokio noro). Kai liudytojas įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, iš jo paimamas rašytinis pasižadėjimas.Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas apklausiamas neviešajame posėdyje, sudarant akustines ir visualizes kliūtis, kad regalia būtų nustatyti jo asmens tapatybės kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Nukentėjusiosjo applauses eiga analaogiška liudytojo applause.Specialists yra realism spec žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam paved atlikti objektų tyrimą ir pan. Paprasati specialistas pateikia išvadą dar ikiteisminio tyrimo metu.

Įstatymas numato du eksperto veiklos variantus teisiamajame posėdyje:- eksperto dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme, jeigu expertise buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu- ekspertizės skyrimas ir atlikimas nagrinėjimo teisme metu

Tap pat pažiūrėti BPK 285 ir 286str

Daiktai kaip įrodymai yra materialųs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų. Taip pat visi kiti daiktai, kurie teismo manymu, galiu turėti reikšmėsteisiamajame posėdyje tiriant bylos aplinkybes.Teisme daiktinaiia įrodymai apžiūrimi siekiant:Atpažinti daiktąNustatyto prie bylos pridėto daikto individualius požymiusNustatyti ir patikrinti aplinkybes kuriomis buvo surastas daiktasPatikrinti įstatymų reikalavimųdėl daikto pridėjimo prie bylos laikymąsįNustatyti kam daiktas priklausoNustatyti kaip daiktas buvo panaudotas nv padarymo metu, jei jis buvo veikos padarymo įrankis

2. 7. Daiktinių įrodymų apžiūra

Daiktai kaip įrodymai yra materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir priemonės arba ant kurių išliko n.v. pėdsakų, kurie buvo kaltininko n.v. objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie, teismo manymu, gali turėti reikšmės teisiamajame posėdyje tiriant bylos aplinkybes.Bylos nagrinėjimo metu daiktai turi būti teimo patalpose. Daiktai yra apžiūrimi bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu pagal 289 straipsnį. Tai daroma nepriklausomai nuo to, ar buvo daryta jų apžiūra ikiteisminio tyrimo metu. Teisme daiktiniai įrodymai apžiūrimi siekiant:

1. atpažinti daiktą2. nustatyti prie bylos pridėto daikto individualius požymius3. nustatyti ir patikrinti aplinkybes, kuriomis buvo surastas daiktas4. patikrinti įstatymų reikalavimų dėl daikto pridėjimo prie bylos laikymąsi5. nustatyti, kam daiktas priklauso6. nustatyti, kaip daiktas buvo panaudotas n.v. padarymo metu, jei jis buvo veikos padarymo įrankis

Daiktai gali būti parodyti liudytojui ar ekspertui, taip pat juos apžiūrėti gali būti pakviestas ir specialistas. Teisę dalyvauti daiktų apžiūroje turi visi bylos nagrinėjimo dalyviai (prokuroras, nukentėjusysis, gynėjas ir kt.). Apžiūros rezultatai surašomi į teisiamojo posėdžio protokolą.

2. 8. Dokumentų perskaitymas ir apžiūra

Dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, yra materialūs objektai, kuriuose įmonė, įstaiga, organizacija, pareigūnas ar fizinis asmuo tam tikrais ženklais užfiksuoja informaciją, galinčią padėti nustatyti n.v. ir su šia veika susijusias aplinkybes.Pagal 290 str. gauti dokumentai yra paskelbiami. Dokumentas gali būti perskaitomas visas arba iš dalies. Kokią dokumento dalį perskaityti nusprendžia teismas. Apie perskaitymą turi būti pažymėta protokole. Nagrinėjimo teisme dalyviams periškus, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ar apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik dokumentų išvardijimu. Tačiau jei nors vienas dalyvis tam prieštarauja, supaprastintas būdas negalioja.Byloje esančiais ir teisaimojo posėdžio pirmininko išvardytais dokumentais galima remtis nuosprendyje.

2.9. Teismo teisė atlikti bet kurį proceso veiksmą

BPK 287 str. (nes teismui gali nepakakti įrodinėjimo priemonių tiesai byloje nustatyti).

2. 9. 1. Akistata

Teisme akistata vienu metu gali būti atlikta ir dalyvaujant daugiau nei dviem asmenim. Akistata vyksta ratu. Svarbų vaidmenį atlieka kryžminė apklausa, kada apklausiamajam kaltinimo ir gynybos šalys dėl tos pačios aplinkybės užduoda skirtingai suformuluotus klausimus, atsižvelgdami į kaltinimo ir gynybos interesus.

2. 9. 2. Parodymas atpažinti

Organizuojant parodymą atpažinti reikia atsižvelgti į tai, jog esant viešajam teismo procesui sunku užtikrinti, kad atpažįstantysis nepamatytų atpažinamojo iki parodymo atpažinti. Parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas ar įvykio vietos apžiūra yra teisiamojo posėdžio dalys. Šiuos veiksmus atlieka visa teismo sudėtis kartu su nagrinėjimo teisme dalyviais. Viskas fiksuojama protokole. Teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjui (173 str. 3d.) , taip pat organizuoti jų atlikimą. Veiksmų ratas neapibrėžtas.

2. 10. Prokuroro teisė pateikti papidomus įrodymus (288 str.)

Prokuroras prašo teismą leisti pateikti papildomus įrodymus, kai:1. teisiamajame posėdyje teismas negali užpildyti ikiteisminio tyrimo spragų2. naujų įrodymų suradimas susijęs su paieškos veiksmais arba kai tyrimo veiksmus reikia atlikti kitoje

vietoje3. ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta įst. reikalavimų pažeidimų4. teisiamajame posėdyje iškilo naujų versijų5. kt.

Prokuroras gali papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir be proceso sugrąžinimo į ankstesnę stadiją. Dėl prokuroro prašymo teismas priima nutartį. Prokuroras papildomus veiksmus gali atlikti pats arba pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

2.11. Įrodymų tyrimo teisme pabaiga (292 str.)

Reiškia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pabaigtas duomenų rinkimas ir patikrinimas. Tai esminis ir būtinas bylos nagrinėjimo teisme momentas. Tik šio proceso metu ištirtais duomenimis teismas gali remtis nuosprendyje. Proceso dalyvių prašymai papildyti įrodymų tyrimą turi būti motyvuoti. Dėl pareikštų prašymų papildyti įrodymų tyrimą teismas priima nutartį. Galima posėdžio pertrauka ar net bylos nagrinėjimo atidėjimas.

2.12. Sutrumpintas įrodymų tyrimas (273 str.)

Tai esant reikiamoms sąlygoms racionalus šios teisiamojo posėdžio dalies atlikimas, kai įrodymų tyrimo etapas yra paprastesnis ir taip sutaupomas teismo, proceso dalyvių ir kitų esančių posėdžio salėje asmenų laikas, sumažinamos proceso išlaidos. Šiuo atveju kaltinamasis iš karto apklausiamas. Esant visoms sąlygoms ( 273 str.) teismas priima nutaryį atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nutartis įrašoma į protokolą. Tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas. Liudytojų, nukentėjusiųjų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolai (surašyti ikiteisminio tyrimo metu) tik perskaitomi balsu. BET:

pagal 301 str. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teismo posėdyje. Kaip nuosprendžio pagrindas gali būti laikomi išnagrinėtais teismo posėdyje tik tokie paskelbti įrodymai, jeigu liudytojai ar nukentėjusieji buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Sutrumpinto įrodymų tyrimo galimybė paaiškėja tik teismo posėdyje kaltinamajam davus parodymus. Į teismą jau iškviesti liudytojai, nukentėjusieji, galbūt ekspertas ar specialistas. Atsisakyti gauti informaciją iš asmenų, esančių posėdžių salėje, kažin ar tikslinga.

3. Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis

3.1. Baigiamųjų kalbų samprata (293 str.)

Tai yra savarankiška teisiamojo posėdžio dalis, kurioje nagrinėjimo teisme dalyviai apibendrina įrodymų tyrimo rezultatus, išdėsto samprotavimus dėl kaltinimo teisingumo, formuluoja ir pagrindžia savo reikalavimus bei pasiūlymus teismui, taip pat ginčija ir neigia rocesinių priešininkų išvadas ir reikalavimus. Reikšmė:

1. padeda formuoti vidinį teisėjų įsitikinimą ir daro poveikį teisėtam bei pagrįstam nuosprendžiui priimti2. padeda asmenims, esantiems posėdžių salėje, geriau suvokti bylos aplinkybes ir o to priimto

nuosprendžio esmę ir prasmę3. svarbi auklėjamojo poveikio priemonė

Baigiamujų kalbų dalyką apibrėžia tos aplinkybės, kurios turi reikšmės nagrinėjamai bylai, ir tie įrodymai, kurie buvo ištirti teisme. Įstatymas draudžia baigiamosiose kalbose remtis įrodymais, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje. Klausimai negali būti užduodami.

3.2. Prokuroro kalba

Tai svarbiausias valstybinio kaltinimo palaikymo būdas. Paprastai prokuroro kalbą sudaro tokios pagr. dalys:1. įžanga2. n.v. padarymo aplinkybių išdėstymas3. surinktų byloje ir teismo ištirtų įrodymų analizė bei vertinimas4. n.v. kvalifikavimo pagrindimas5. kaltinamojo ir nukentejusiojo charakteristikos6. pasiūlymas dėl bausmės7. pasiūlymas dėl civilinio ieškinio išsprendimo

3.3. Gynėjo kalba

Gynėjas apžvelgia įrodymų tyrimo teisme rezultatus, iš gynybos pozicijų analizuoja ir vertina byloje surinktą medžiagą, pateikia įrodymus, paneigiančius kaltinimą arba lengvinančius kaltinamojo kaltę, pareiškia samprotavimus dėl bausmės, civilinio ieškinio ir kitais teismo spręstinais klausimais. Gynėjas gali:

1. kaltinimą paneigti visiškai2. kaltinimą paneigti iš dalies3. ginčyti n.v. kvalifikavimo teisingumą4. pateikti aplinkybių, švelninančių kaltinamojo kaltę.

Gynėjas, kaip ir prokuroras, neturi teisės atsisakyti dalyvauti baigiamosiose kalbose. Tačiau kitaip nei prokuroras, gynėjas neturi teisės atsisakyti ginti kaltinamąjį.

3.4. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo kalbos

Nukentėjusieji paprastai neturi teisinio išsilavinimo, todėl jų kalbos apsiriboja konkrečiais reikalavimais skirti kaltinamajam bausmę. Visi šie asmenys gali atsisakyti baigiamųjų kalbų.

3.5. Baigiamųjų kalbų dalyvių atsikirtimai ir pastabos

Tai kito kalbėtojo pasakyto teiginio paneigimas. Pastaba – kito kalbėtojo teiginio įvertinimas.

3.6. Baigiamųjų kalbų dalyvių pasiūlymai dėl nuosprendžio

Proceso dalyviai gali raštu pateikti pasiūlymus dėl bet kurios BPK 307 str. dalies ir punkto.

3.7. Kaltinamojo paskutinis žodis (294 str.)

Tai kaltinamojo teisė, o ne pareiga. Jei kaltinamasis praneša apie naujas aplinkybes, teismas gali atnaujinti įrodymų tyrimą.

4. Nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas

4.1. Nuosprendžio samprata ir reikšmė

Nuosprendžio priėmimu užbaigiamas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Samprata – BPK 29 str. Turi būti teisėtas, pagrįstas, teisingas, įtikinantis, motyvuotas.

4.1.1. Nuosprendžio reikšmė

Byla išsprendžiama iš esmės, užbaigiamas procesas. Tik nuosprendžiu asmuo gali būti pripažintas kaltu ir paskirta jam bausmė. Auklėjamasis ir prevencinis poveikis.

4.2. Nuosprendžio priėmimo tvarka ir sąlygos

297 – 310 str.

4.3. Nuosprendžių rūšys

303 str.

4.4. Nuosprendžio forma ir turinys

Turinys – jame išdėstytos aplinkybės ir teismo prendimai dėl jų, priimti išsamiai ir nešališkai ištyrus tas aplinkybes ir objektyviai įvertinus visus bylos įrodymus. Forma – nuosprendžio surašymo būdas, jo kalba, vidinė logika, atskirų jo dalių ir kiekvienoje dalyje išdėstytų teiginių eiliškumas. Pagal turinį ir formą teismo nuosprendis turi būti teisėtas, pagrįstas, teisigas ir įtikinamas. Turi būti logiškas, trumpas,bet pakankamai išsamus. Nuosprendį sudaro įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys.

4.4.1. Įžanginė nuosprendžio dalis (304 str.)

4.4.2. Aprašomoji nuosprendžio dalis (305 str.)

XVIII tema. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme

1. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme samprata ir reiškmė

Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys, asmenims, nuteistiems už nusikaltimų padarimą, suteikia teisę apskūsti teismo nuosprendį. Tarptautinių, pilietinių ir politinių teisių pakto, 14 str. 5. nustato: kad „kiekvienas asmuo nuteistas už nusikaltimo padarymą turi teisę, kad jo nuteisimą ir nuosprendį pagal įstatymą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, 7 protokolo, antrame straipsnyje numatyta: kiekvienas asmuo teismo nuteistas už

nusikaltimą turi teisę reikalauti, kad auktešnė teisminė instancija peržiūrėtų jo kaltinamajį nuosprendį ar bausmę. LR šios teisės įgyvendinimo pagrindus ir tvarką nustato BPK VI dalies normos reglamentuojančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamajame procese apeliacija - viena iš teismo nuosprendžių ar nutarčių apskundimo formų ir neįsiteisėjusių teismo nuosprendžių ar nutarčių patikrinimo būdas. Apeliaciją - trečioji baudžiamojo proceso stadija, kontrolinė stadija. Apeliacijos esmę sudaro tai, kad apeliacinis instancijos teismas, pagal proceso dalyvių ar prokurorų apeliacinius skundus patikrina, neįsiteisėjusių pirmosios instacijos teismų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Sprendimų pagristumas t.y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pn. Sprendimų teisėtumas: ar pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė baudž. įst. Ir ar byloje nepadaryta esminių baudž. proceso įst. pažeidimų.Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme požymiai:

1. Apeliacine tvarka, byla nagrinėjama tuo atveju, kai yra paduoti proceso dalyvių arba prokuroro apeliaciniai skundai.(Apeliacinios skundo samprata - BPK 13 str.)

2. Apeliacine tvarka skundžiami neįsiteisėje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ir nutartys (BPK 12 str.).

3. Apeliacine tvarka bylas nagrinėja: aukštesnės pakopos teismai. (311 str.)4. Apeliacine tvarka tikrinamas tiek apskųstų teismo sprendimų teisėtumas, tiek jų pagrįstumas.5. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašo apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų

asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.6. Apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti apelianto teisinės padėties (non reformatio in peius).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas lemia apeliacinio skundo turinys (BPK 320 str.). Bylų procesą apeliacinės instancijos teisme sudaro tokie etapai: a) neįsiteisėjusių teismo nuosprendžių apskundimasb) bylos parengimas nagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyjec) bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyjeReikšmė:1. Šioje stadijoje ištaisomos klaidos ir įstatymo pažeidimai, kurios padarė pirmosios instacijos teismai.2. Ši stadija yra labai svarbi asmens teisių apsaugos baudžiamajame procese garantija, nes proceso

dalyviai, apskųsdami jų nuomone nepagrįstus ar neteisėtus nuosprendžius ir nutartis, gina savo teises ir teisėtus interesus.

3. Apeliacinis procesas turi reikšmės vienodinant pirmosios instancijos teismų praktika. Nors vienoda bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LAT, tačiau tam tikrą įtaką šiam procesui turi ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai.

2. Nuosprendžių ir nutarčių apskundimas apeliacine tvarka.

2.1. Apeliantai

Apeliantas sąvoka BPK 14 str.Apeliantais gali būti tik įstatyme numatyti asmenys:Prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis is jo atstovas, civilinis ieškovas, cvilinis atsakovas ir jų atstovai (BPK 312 str.), nuteistojo juridinio asmens atstovas (390 str. 2 d.), asmuo, kuriam taikyti, šio asmens atstovas pagal įstaymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai (404 str. ).Apeliantų kompetencija skųsti neįsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį.

Prokurorų kompetencija nustato LR generalinio prokuroro patvirtinti Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai:

Prokurorai turi teisę turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl bet kurio teismo neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties,

Apygardų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai – dėl apygardos teismo ir apygardos teismo teritorijoje esančių apylinkės teismų neįsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių,

Apylinkių vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai – dėl apylinkės teismo neįsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių.

Nuteistojo ar išteisintojo gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai.Išteisintasis, jo gynėjas ir jo atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisintojo motyvais ir pagrindu.Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri susijusi su civiliniu ieškiniu.

2.2. Apeliacinio skundo turinys, padavimo tvarka ir terminai

Apeliacinio skundo turinys – BPK 313 str. 1 d.Teisiniu požiūriu reikšmingiausia apeliacinio skundo dalis yra nuosprendžio apskundimo pagrindai (aplinkybės dėl kurių nuosprendis gali būti panaikintas ar pakeistas BPK 327-329 str.) ir motyvai (apelianto argumentai), nes būtent jie lemia bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Padavimo tvarka – BPK 313 str. 2 d. Apeliacininiame skunde turi būti nurodamas apeliacinės instancijos teismas, kuriam šis skundas paduodamas, tačiau skundas siunčiamas tam teismui, kuris priėmė nuosprendį. Terminai nustatyti – BPK 313 str. 3d.Jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių padarinių ir grąžinamas apeliantui (313 str. 7 d.), tačiau jeigu asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, praleido dėl svarbių priežasčių ( jos numatytos BPK 37 str. ), jie turi teisę prašyti teisę atnaujinti praleistą terminą. 314 str.Apeliantas turi teisę atšaukti paduotą apeliacinį skundą – 316 str. Atšaukti apeliacinį skundą galima iki apeliacinės instancijos teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio ar nutarties.

2.3. Proceso veiksmai, atliekami gavus apeliacinį skundą

Apeliacinis skundas sustabdo nuosprendžio vykdymą visų (ir tų, kurie apeliacinio skundo nepadavė, kurių atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas) nuteistųjų atžvilgiu – BPK 315 str.Pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliacinį skundą, privalo įvykdyti BPK 317 ir 319 str. numatytus reikalavimus. Prieš tai patikrinęs, ar skundą gavęs asmuo turi teisę apskusti teismo nuosprendį įstatyme numatyta tvarka, įstatyme nustatytais terminais.

2.4. Nutarčių apskundimo apeliacine tvarka ypatumai

BPK VI dalis nustato vienodą bylų procesą apeliacinės instancijos teisme tiek dėl neįsiteisėjusių nuosprendžių, tiek dėl nutarčių, tačiau kartu numatyti ir tam tikri pirmosios instancijos teimo nutarčių apskundimo ypatumai ( BPK 318 str.).BPK X dalis nustato specialią žemesniųjų teimų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo tvarka. Kada nutaris skundžiama ir skundas nagrinėjamas BPK VI dalyje, o kada BPK X dalyje nustatyta tvarka? BPK VI dalyje skundžiamos tik tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis yra baigiamas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme (nutartis nutraukti bylą BPK 325 str., 254 str. 4 ir 5 d., nutartis, priimama priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese BPK 403 str.).

3. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme

3.1. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme bendrosios nuostatos

3.1.1. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis

Teismo sudėtis yra konkrečią baudžiamąją bylą nagrinėjantys teisėjai. Bylas visais atvejais nagrinėja trijų teisėjų kolegija – 320 str.

3.1.2. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme ribos

Bylos nagrinėjimo ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ar motyvai bei tam tikros sąlygos nurodytos 320 str.Bendriausiu požiūriu ribas apibrėžia BPK 320 str. 3 d.:teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos išplečiamos dviem atvejais:

teismui, nustačius esminį BPK pažeidimus (sąvoka 369 str. 3 d.), jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmens (BPK 320 str. 3 d.)

jeigu apeliacinis teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, remdamasis pagrindais , taikytinais ir teiktiems nuteistiesiems, jis sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems (BPK 320 str. 5 d.)

Įstatymas draudžia išplėsti nagrinėjamos bylos ribas tuo atveju, kai apeliacinis skundas paduotas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį. Atvejai, kai galima pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį – BPK 320 str. 4 d.Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą gali tikrinti tik pagal byloje esančią ir medžiagą, proceso dalyvių pateiktą papildomą medžiagą, apel. inst. teismo iniciatyva išreikalautą papildomą medžiagą, duomenis, surinktus atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės apel. inst. teismo posėdyje, duomenis, kurios surinko IT teisėjas atlikdamas veiksmus pagal apel. inst. teismo įpareigojimą.

3.1.3. Bylos nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme terminai

Baudžiamojo proceso įst. nenumato konkrečių bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme terminų.Bylos nagrinėjimo terminai – BPK 321 str.

3.1.4. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme

Asmenys, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje išvardinti BPK 322 str.Juos galima suskirstyti į dvi grupes:

Asmenys, privalantys dalyvauti apel. inst. teismo posėdyje (prokuroras ir gynėjas BPK 322 str. 1 d., suimtas nuteistasis, kai apeliacinis skundas paduotas jo padėtį bloginančiais pagrindais, arba, kai teisėjų kolegija mano, kad jo dalyvavimas yra būtinas).

Asmenys turintys teisę dalyvauti apel. inst. teismo posėdyje (BPK 322 str. 2 d.).Jeigu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia atlikti įrodymų tyrimą, į posėdį kviečiami reikalingi asmenys: nuteistieji, išteisiantieji, nukentėjusieji, liudytojai, ekspertai, specialistai. Tokiu atveju šių asmenų atvykimas yra privalomas.

3.2. Bylos parengimas nagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje

Antrasis bylų proceso apeliacinės instancijos teisme. Šio etapo paskirtis yra sudaryti reikiamas procesines sąlygas bylai nagrinėti. Bylos pasirengimas nagrinėti apel. inst. teisme prasideda gavus apeliacinį skundą, atsikirtimus į jį ir baudžiamąją bylą apel. inst. teisme. Ši etapą sudaro apeliacinės instancijos teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko ir paskirtų nagrinėti teisėjų veiksmai – BPK 323 str.

3.3. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje

Bylos nagrinėjamos viešame teismo posėdyje, išskyrus BPK 9 str. numatytus atvejus. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžio tvarką numato 324 str.3.3.1. Teismo posėdžio pradžia – 324 str. 1, 2, 3 dalys. 3.3.2. Pranešimas ir dokumentų perskaitymas – 324 str. 3, 4, 5 dalys.3.3.3. Įrodymų tyrimas – 324 6, 7 dalys. 3.3.4. Baigiamosios kalbos ir baigiamasis žodis 324 str. 8 dalis.

3.3.5. Sprendimų priėmimas ir paskelbimas 324 str. 9, 10, 11, 12 dalys.

4. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų rūšys

Apel. inst. teismo sprendimų priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys išvardintos BPK 326 str. Dėl apskųsto nuosprendžio apel. inst. teismas priima nuosprendį arba nutartį, dėl apskųstos nuterties – tik nutartį.

4.1. Nuosprendžių rūšys ir jų priėmimo pagrindai

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apel. inst. teismas gali priimti tokius nuoprendžius:

panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą, BPK 327 str. 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 str. 2 d. 1 punktas);

pakeisti nuosprendį, BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais (BPK str. 2 d. 2 punktas); panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują nuosprendį, BPK 329 str.

numatytais pagrindais.

4.2. Nutarčių rūšis ir jų priėmimo pagrindai

Dėl apskųsto nuosprendžio apel. inst. teismas priima nutartys išvardintas BPK 326 str. 1 dalyje. Nutartis atmesti apeliacinį skundą priimama tuo atveju, kai nustatoma, jo skunde nurodyti

argumentai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas bei nenustatomi pgrindai nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti;

Nutartis panaikinti nuosprendį ir ntraukti bylą gali būti priimta tik dėl apkiltinamojo nuosprendžio. Pagindas – BPK 3 str. 1 d. 2-9 punktuose numatytas aplinkybes, dėl kurių baužiamasis procesas negalimas;

Pakeisti nuosprendį. Pagrindas - BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės; Panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti teismui. Pagrindas – bylą išnagrinėjo šališkas pirm.

inst. teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 str. ir 225 str. nustatytas teismingumo taisykles;

Panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Pagindas – IT metu surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų nesilaikantis kaltinamasis aktas, pažeidimo nenegalima ištaisyti teisme ir ji trukdo nagrinėti bylą.

Dėl apskųstos nutarties apeliacinės instancijos teismo priimamų nutarčių rūšys išvardintos BPK 326 str. 5 dalyje:

Atmesti apeliacinį skundą; Panaikinti nutartį; Pakeisti nutartį.

BPK 326 str. 6 dalyje atskirai išvardintos apel. inst. teismo nutarčių, priimamų išnagrnėjus skundą dėl apskųstos nutarties baudžiamąją bylą nutraukti.

Atmesti apeliacinį skundą; Panaikinti nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios insancijos teisme; Pakeisti nutartį. Nutarties atmesti apeliacinį skundą priėmimo pagrindas - nustatoma, jo skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas bei nenustatomi pgrindai nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti.Nutartis panaikinti pirmos instancijos nutartį priimama tuo tveju, kai ji yra neteisėta ir npgrįsta. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato, kad neteisėta ar nepagrįsta yra nutartis baudžiamąją bylą nutraukti, šią nutartį panaikina ir perdoda bylą iš naujo nagrinėtipirmos instancijos teismui.Pirmos instancijos nutartis pakeičiama, kai apelaicinės instncijos teismas nustato, jog kai kurie kalausimai joje išspręsti neteisingai arba iš viso neišspręsti.

4.3. Nuosprendžių ir nutarčių turinys

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių turinys reglamentuotas BPK 331 straipsnyje., o nutarties 322 straipsyje.

XIX tema. Nuosprendžio vykdymas

NV samprata – BP stadija, kurioje teismas pateikia nuosprendį įvykdyti, nagrinėja ir sprendžia su NV susijusius klausimus. Ši stadija paprastai būtina kiekvienoje byloje. Didelė reikšmė įgyvendinant BP paskirtį: ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje gali būti atliktas greitai ir išsamiai, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, tačiau jei jis nebus įvykdytas, ankstesnės BP stadijos praras savo realią prasmę.

Bausmės vykdymo subjektai - antstoliai, pataisos inspekcijos, areštinės, pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos – vadovaujasi Bausmių vykdymo kodeksu ir kt. įst. Šios institucijos paduoda teismui teikimus atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės, pakeisti švelnesne bausme, dalyvauja teismo posėdžiuose, kuriuose sprendžiami šie klausimai. Teismo vaidmuo svarbiausias atliekant NV – pateikia nuosprendžius vykdyti, sudaro teisinį pagrindą bausmių vykdymo įstaigoms pradėti ir atlikti bausmių vykdymą, nagrinėja ir sprendžia su NV susijusius klausimus, vykdo nuosprendžius. Prokuroras kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jo vykdymą, dalyvauja teismo posėdžiuose nagrinėjant NV klausimus, gali apskųsti NV klausimais priimtas nutartis ir dalyvauti aukštesniame teisme nagrinėjant skundą.

NV bendrosios nuostatos – bendro pobūdžio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo taisyklės, kurios išreiškia NV humanizmo principą, sudaro sąlygas įgyvendinti šios stadijos uždavinius. Joms priklauso:

Leidimas šeimos nariams ir artimiausiems giminaičiams pasimatyti su nuteistuoju (BPK 341). Prašymas paduodamas raštu, teismas neprivalo jo tenkinti. Klausimas sprendžiamas nutartimi.

Priemonės pasirūpinti nuteistojo vaikais (343). Šis sprendimas laikinas, kol bus išspręstas CT tvarka. Nuteistojo asmens turto apsauga (344) Nuosprendžio ir nutarties privalomumas (346) Kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas (347) Nuosprendžių vykdymo bendroji tvarka (348) Užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir Tarptautinio BP sprendimų vykdymas (365)

Bendra taisyklė, kad teismo nuosprendis turi būti nedelsiant vykdomas. Jei dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių jis gali sukelti sunkius padarinius nuteistajam ir sukelti komplikacijų vykdymo procesui, vadovaujantis humanizmo principu bei procesinio tikslingumo motyvais NV atidedamas. Tačiau tik tais atvejais, kai asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu ir esant bent vienai iš priežasčių numatytų BPK 338 str.:

1) nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę- kol pasveiks;2) nuteistoji nėščia – iki 1metų.3) Nuteistoji turi mažamečių vaikų – neturi būti apribota tėvų valdžia. Iki jauniausiajam iš vaikų sueis 3m.4) Nuteistajam atsitiko didelių nelaimių ir atsirado nepaprastų aplinkybiųApkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo skiriama bausmė, vykdymas visa apimtimi praeina visus NV etapus, veikia BP ir bausmių

vykdymo normos. Nuosprendžio įsiteisėjimo momentu nustoja veikti nekaltumo prezumpcija. Asmuo laikomas kaltu ir todėl traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o pastaroji įgyvendinama paskyrus bausmę (BPK 335, 336, 338, 342).

BPK 349-357 str, numatantys nuosprendžio vykdymo tvarką, priklausomai nuo bausmės rūšies, įpareigoja teismą po bausmės paskelbimo tuoj pat išaiškinti nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas – tai yra nuosprendžio procesinio vykdymo pradžia.

NV stadijoje iškyla daug klausimų, kuriuos pagal pobūdį, juos sprendžiantį teismą ir posėdyje dalyvaujančius asmenis galime suskirstyti į 2 grupes:

1) dėl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme ir lytinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bausmių pakeitimas ir kt. 361 str 1d. Šiuos klausimus sprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas, nes

a) apylinkes teismas, kurio teritorijoje yra bausmės atlikimo įstaiga dažnai sprendžia tokius klausimus, todėl čia susiklosto aiškūs ir pastovūs klausimų išsprendimo kriterijai, formuluojasi teigiama teismų praktika;

b) mažesnės organizacinio pobūdžio sąnaudos, taupomas žmonių laikas;c) nurodytiems klausimams išspręsti baudžiamųjų bylų turinys įtakos praktiškai neturi.

Dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras. Jei nors vienas iš jų neatvyksta, posėdis atidedamas.

2) dėl baudos pakeitimo kita bausme; nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų, pagal BPK 361 str pašalinimas; klausimai numatyti Bausmių vykdymo kodekse. Išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas, nes koreguoja patį dokumentą. Dalyvauja BV institucijos atstovas. Šaukiami nuteistasis, gynėjas, prokuroras, bet jų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.

Asmenys, turintys teistumą – kuriems įsiteisėjęs teismo priimtas nuosprendis. Teistumas užtraukia neigiamų padarinių, riboja nuteistojo interesus.

XX tema. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme

Bylų procesas kasacinės instancijos teisme yra BP stadija, kurioje pagal įstatyme numatytų proceso dalyvių arba prokuroro kasacinius skundus tikrinamas įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ar nutarčių teisėtumas. Etapai: 1) apskundimas; 2) kasacinės bylos parengimas; 3) kasacinės bylos nagrinėjimas.

Kasacijos reikšmės aspektai:

a) patikrinamas įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas bei ištaisomos teismų sprendimuose padarytos teisės taikymo klaidos;

b) šia stadija įgyvendinama proceso dalyvių teisė apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį ir užtikrinamos kitos jų teisės ir teisėti interesai;

c) formuojama vienoda teismų praktika aiškinant ir taikant įstatymus ir kt teisės aktus. LAT biuletenyje “Teismų praktika” skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, trijų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų, nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma skyrius teisėjų. Į paskelbtas nutartis atsižvelgia teismai, valstybės ir kt institucijos, kt asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kt teisės aktus.

Bylas nagrinėja tik LAT. Visas kasacines bylas teismo posėdyje nagrinėja LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, išimtis: išplėstinė septynių teisėjų kolegija, plenarinė sesija.

Nėra CPK kodekse numatyto kasacinio ribojimo – baudžiamojoje byloje kasacinį skundą galima paduoti ir dėl apeliacine tvarka neskųstų pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ir nutarčių.

Kasatorius – kasacinį skundą padavęs asmuo. Skundą gali paduoti tik BPK nurodyti asmenys. 367 str. 1 d.: prokuroras, nukentėjusysis , jo atstovas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą. Kai kurios sprendimus gali apskųsti kt asmenys: JA atstovas (388str 4d), šeimos nariai ar atstovas pagal įst ( 404), civilinis ieškovas ir atsakovas, jų atstovai (367 str 1). Jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis apskudimo teisės, skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Kasacinius skundus turi teisę paduoti tik šie prokurorai: generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai (dėl bet kurio apylinkės ir apygardos teismo priimtų nuosprendžių ar nutarčių, skundžiamų kasacine tvarka, Apeliacinio teismo nuosprendžių ir nutarčių), apygardų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai (dėl atitinkamos apygardos teismo ar apygardos teritorijoje veikiančių apylinkės teismų priimtų nuosprendžių ir nutarčių). Gynėjas savo vardu gali paduoti kasacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu pareikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Gynėjas gali nepaisyti asmens, kuris yra neregys, kurčias, nebylys ar dėl kt fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti teise į gynybą, jei nuteistasis nepilnametis.

Kasacinis skundas paduodamas LAT per 3 mėn nuo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos, praleidus šį terminą grąžinamas. Jei praėjo mažiau negu 1 metai, terminas gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių(liga, ilgalaikė komandiruotė, apeliacinės instancijos nuosprendžio ar nutarties nuorašo išsiuntimas suimtam nuteistam pažeidžiant terminus). Vienas ir tas pats asmuo toje pačioje byloje gali skųsti tik vieną kartą. Nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo kasacinis skundas, paduotas po to, kai buvo išnagrinėtas jo gynėjo skundas nėra pakartotinis, todėl priimamas nagrinėti. Atšaukti skundą galima tik iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios.

Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai:

1) netinkamai pritaikytas BK;2) padaryta esminių BPK pažeidimų.Jeigu skundas atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus, iš teismo, išnagrinėjusio bylą pirmąja instancija, išreikalaujama

baudž. byla. ją gavus, LAT ar Baudž. bylų skyriaus pirmininkas priima nutartį nagrinėti bylą Baudž. bylų skyriuje ir kasacinį skundą ir bylą perduoda jam.

Bylos parengimo nagrinėti kasacinę bylą paskirtis yra sudaryti reikiamas procesines sąlygas bylai nagrinėti.( BPK 373,374).

Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teismo posėdyje. Viešas posėdis, išskyrus BPK 9 str numatytus atvejus. Tvarką nustato BPK 377 str. ir kt BPK normos. teismo posėdžio pradžia vyksta tokia pat tvarka kaip ir pirmosios instancijos teisme.

4.2.2. Teisėjo pranešimas:

377str.8d.Jame nurodoma, koks proceso dalyvis padavė skundą, kokius sprend. skundžia, teismų nustatytas bylos apl.,jei nuosprendis buvo pakeistas, tai kodėl, kasatoriaus prašymas,prašymo motyvai. Kitaip nei apel. Proceso dalyviai neturi t. prašyti pranešėją papildyti pranešimą.

4.2.3. Asmenų kalbos:

377str.7,8d. pasako, ką jie mano apie apskųstą sprend., kasac. Skundą ir pasiūlo kokį sprend. reikėtų priimti. Po to kolegija išeina į pasitarimų kambarį priimti nutarties.

4.3. Nutarties priėmimas ir paskelbimas:

atskirai nereglamentuota, taikoma 298 ir 299str.1-3 ir 6d. Balsuojama dėl kiekvieno pagrindo. 380str.4d. Kaip žinote dabar turi būti surašyta visa nutartis su visomis jos dalimis, tačiau motyvų skaityti nereikia, galima juos trumpai paaiškinti. Sprendimą turi pasirašyti visi teisėjai. Atskiroji nuomonė gali būti pagrindu LAT

pirmininkui paduoti teikimą, numatytą 452str. Kasac.teismas išnagr. bylą priima nutartį. Jos rūšys 382str. 1) Skundas atmetamas, kai skundas nepagrįstas, o apskųsti sprend. yra teisėti.2)Byla nutraukiama, kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nors asmuo turėjo būti išteisintas, tais atvejais, kaiprocesas buvo negalimas, remiantis 3str. arba turėjo būti atleistas nuo BA pagal 254str. 5d., 327str., tačiau byla nebuvo nutraukta. 3)byla perduodam iš naujo nagr.pirmai instancijai, kai nagr. Buvo padaryti BPK pažeidimai ir nuosprendis nebuvo apskųstas. Gali būti panaikinta tik dalis nuosprendžio ar nutarties ir tik dalis bylos perduota nagr. iš naujo. 5) Gali būti perduota iš naujo nagr. Apel. Tvarka, kai apel. Buvo padaryti pažeidimai arba kai, pažeidimai įstat. Buvp padaryti pirmos instancijos teisme ir apel. Teismas nuosprendžio nepanaikino. 6) pakeičiamas nuosprendis ar nutartis, kai buvo netinkamai pritaikytas baudž. įstatymas Gali būti pakeista veikos kvalifikacija, panaikinta dalis nuosprendžio ar nutarties. Gali būti sušvelninta bausmė, jei pvz.: apel. Teismas pažeisdamas 320str.4d. asmens padėtį pablogino labiau nei buvo prašoma apel. Skunde. Kasac byla gali būti atidėta remiantis 381str. Kasac nutarties turinys – 384str.Atkreiptinas dėmesys į 384str. 9d., kadangi 454str. 6d. buvo pripažinta prieštaraujančia K., tai nutartį turėtų pasirašyti visi teisėjai, kai plenarinė sesija priima nutartį(bent jau aš taip manau). Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento, neglai būti skundžiamos, todėl nedelsiant vykdomos. Nutartis nėra galutinis sprend. byloje, jeibyla perduodama nagr. Iš naujo, kitais atvejais tai yra galutinis sprend. byloje. Teismas tada nagr. Bylą dar turi remtis ir 386str. Bylą iš naujo nagr. Teismui yra privalomi kasac. Teismo nurodymai, bei suvaržymai skirti griežtesnę bausmę ar pritaikyti sunkesnę veiką numatantį baudž įstat., tačiau teismas turi nustatyti apl.kurios įrodytų, kad asmuo tiktai padarė sunkesnę veiką. 386str. Tačiau jei kasac. Teismas tokių suvaržymų nenustatė, tada teismas nagr. Bylą iš naujo neturi teisės apsunkinti nuteistojo padėties, sugriežtinant bausmę ar pritaikant sunkesnę veiką numatantį BK str. Generalinė prokuratūra gavusi kasac. Teismo nutarties nuorašą, kurį numato 385 str, gali šio pranešimu remdamasi patraukti i.t. pareigūnus ar prokurorus atsakomybėn.

XXI tema. Bylų supaprastintas procesas

Tai procesas, kuris įstat. Numatytais atvejais vyksta nesilaikant įprastinių proceso reikalavimų ir kurio metu siekiam , kad nuo proceso pr. iki pab. Praeitų kuo mažiau laiko.Supapr. BP – NV tyrimo ir baudž. bylų nagr. Procedūra, kurios metu i. t. ir (ar) bylos nagr. teisme atliekamas per itin trumpą laiką, atsisakoma atskirų proceso etapų ar stadijų arba jos iš esmės sutrumpinamos, papr. Tvarka atliekamai atskiri proceso veiksmai. Tai leidžia procesą padaryti pigų, greitą ir sumažinti teisėsaugos pareigūnų ir teimo darbo krūvį, nors kai kurie mano, kad taip yra didesnė tikimybė priimti neteisingą sprend. Supapr.gali būti tiek visas procesas, tiek atskiri procesiniai veiksmai ar stadijos. 2 supapr.proceso variantai:1) teismo baudž. įsakymo priėmimo procesas ( supapr. pasiekiamas kitaip atliekant veiksmus arba atsisakant tam tikrų veiksmų ar stadijų.Baigus i.t. surašomas ne kaltinamasis aktas, o prokuroras surašo pareiškimą teismui dėl teismo baudž.įsakymo išdavimo, sprend. pirmosisos instancijos teisme priimamas per 7 d. nuo pareiškimo gavimo, nesurengiant teismo posėdžio ir nedalyvaujant proceso dalyviams)2) pagreitintas procesas( supapr. Reiškiasi tuo, kad byla nagr. Teisme tą dieną,kai padaroma veika arba ne vėliau kaip per 10d. nuo veikos padarymo.Vietoj kaltinamojo akto prokuroras rašo pareiškimą teismui dėl bylos nagr. pagreitinto proceso tvarka. Bylos parengimas nagr.teisme praleidžiamas – teismo proceso vyksta tą pačią dieną, kai prokuroras įteikia pareiškimą teismui, o jei kaltinamasis pageidauja laiko gynybai – teismo posėdyje byla turi būti pr. nagr. Ne vėliau kaip per 20d. nuo prokuroro atvykimo į teismą.)TEISMO BAUDŽ. ĮSAKYMO PRIĖMIMO PROCESAS 418-425str Tai prokuroro t., kai bylos apl. Aiškios. 4 sąlygos: 1) i.t. atliktas dėl N.V., už kurią yra numatyta skirti bauda(ji gali būti vienintelė bausmė ar viena iš alternatyvių bausmių) 2) su tuo turi sutikti įtariamasis (jam turi būti išaiškinti padariniai: kad nebus rengiamas posėdis, teismas jam baudą paskiras tik susipažinęs su i.t. surinkta medž., kad esant pagrindui gali būti nuspręsta dėl turto konfiskavimo, įpareigojimo atlyginti proceso išlaidas ir pan) 3) tam turi neprieštarauti nukentėjusysis, jis neturi būti padavęs skundo(norėdamas, kad būtų paskirta didesnė bausmė nei bauda arba, kad būtų atlyginta jam žala) arba toks skundas turi būti atmestas ( 418str.4d. jam pranešama rašytiniu pranešimu, kuris įteikiamas pasirašytinai) 4) neturi būti iškilęs žalos atlyginimo klausimas, t.y neturi būti paduotas civil ieškinys arba dėl žalos atlyginimo turi būti susitarta.Įtariamasis gali sutikti,a) nes gali tikėtis, kad bus paskirta švelnesnė bausmė nei bylą sprendžiant įprastai.Jis užsitikrintų, kad jam bus paskirta bauda, jei ji yra viena iš alternatyvių bausmių arba net švelnesnė bausmė už baudą.b) taip jis išvengs viešumo, nes nereikės atvykti į posėdį.Prokuroro pareiškimo dėl b.į: 419str.tai kaltinamajam aktui prilygstantis proces. Dokumentas, juo yra užbaigimas i.t. Kitaip nei kaltinamajame akte prokuroras nurodo skirtinos bausmės dydį bei kaltinamojo poziciją dėl baudos dydžio, tai teismo neįpareigoja. Teisėjas gali priimti 3sprend, kurie numatyti 420str. Nutartį

nutraukti procesą teisėjas gali tik nustatęs, kad egzistuoja BPK 3str. numatyta apl. Teisėjo nutartis perduoti bylą nagr. Teisme neskundžiama. B.Į.keliami tokie patys reikalavimai kaip ir nuospr., jį sudaro įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalis. Tai tam tikta apkaltinamojo nuospr. Rūšis, nes B.Į. gali būti priimtas tik 1sprend., t.y asmuo pripažintas kaltu.

Priėmus B.Į. kaltinamasis gali reikalauti surengti bylos nagr.teisme, tada byla nagr. Pagal 425str.Kaltinamojo prašymas neprivalo būti motyvuotas.Bylą išnagr. B.Į.nepriimamas, priimamas nuosprendis arba nutartis nutraukti procesą.Tai skiriasi nuo papr. Bylos nagr. Tuo, kad kaltinimas yra palaikomas remiantis prokuroro pareiškimu, o ne kaltinamuoju aktu.Teismas gal keisti veikos kvalifikaciją, skirti kitokią bausmę, teismas nėra saistomas B.Į. skirtos baudos. Draudimo bloginti asmens padėtį pagal asmens skundą princ. Tokiame procese negalioja. Tuo atveju, kai yra keli kaltinamieji, bet ne visi jie apskundžia B.Į. teismas turi t. patikrinti, ar baudž.įstat. buvo pritaikytas tinkamai, jų padėtis gali būti švelninama, bet jokiu būdu ne sunkinama. Kiti subjektai B.Į.apskųsti neturi teisės. b.į. NEGALI BŪTI APSKŲSTAS APEL.AR KASAC. TEISMUI.

3. PAGREITINTAS PROCESAS 426-432

Toks procesas gali vykti, jei yra 426str. 1d. numatytos sąlygos.Kas ta yra aiškios apl.?Kai asmuo iš karto sulaikomas ar nustatomas, kai yra asmenų mačiusių n.v. padarymą kai asmuo užkluptas darantis n.v., kai ant asmens, jo drabužių, jo būste yra aiškūs n.v padarymo pėdsakai, kai asmuo pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs n.v.Prokuroras tada surašo pareiškimą, kuris teisine reikšme prilygsta kaltinamajam aktui.Kitaip nei pareiškime dėl B.Į. prokurorui nebūtina pasisakyti dėl asmeniui skirtinos bausmės.Tokiose bylose asmeniui nebūtinai turi būti įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis neturi būtinai būti apklaustas.Vietoj kaltinamojo akto bylą nagr. Teisme yra perskaitomas pareiškimas dėl bylos nagr. Pagreitinto proceso tvarka.Kaltinamąjį būtinai turi ginti gynėjas. Teismas be 254str. numatytų nutarčių gali priimti ir nutartį grąžinti bylą prokurorui, kai apl. Nėra aiškios.Tokia nutartis nėra skundžiama, tada prokuroras turi užbaigti i.t. ir surašyti kaltinamąjį aktą arba pareiškimą dėl B.Į. Pagreitintas procesas tokioje byloje jau nebegalimas.Išnagr. bylą pagreitinto proceso tvarka, priimtas nuosprendis ar nutartis gali būti skundžiama apel. Arba kasac. Tvarka.

XXII tema. Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas

1. Bylų dėl JA padarytų veikų proceso samprata ir reikšmė 387-391

JA atsako tik už tas veikas, už kurių padarymą BK spec. dalyje yra numatyta jų atsakomybė. Tokių veikų yra apie 50.Ypatumai yra numatyti, kad Ja galėtų atsakyti baudž.tvarka, kad FA, padarę n.v. įmonių, įstaigų priedangoje būtų nubaudžiami kartu su JA. 388str. numato, kad į bylą yra įtraukiamas JA atstovas. I.t. pareigūnas ar prokuroras tirdami n.v. ir nustatę, kad BA už ją gali būti traukiamas JA, praneša apie tai JA vadovybei ir pasiūlo paskirti atstovą, juo gali būti 388str 1d. numatyti asmenys. Atstovu bus paskirtas netinkamas asmuo, jei juo bus paskirtas darbuotojas BA traukiamas kaip FA, kai darbuotojas dėl nepakankamo profesinio lygio armenko išsilavinimo negali tinkamai suvokti atstovo pareigų esmės, tuo atveju arba, kai JA atstovo visai nepaskiria, i.t. pareigūnas ar prokuroras turi teisę paskirti atstovą, juo paprastai skiriamas advokatas.teismas paskyręs bausmę JA gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per žiniasklaidą BK 43str.

2. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas 392-406

Baudž.tvarka neatsako asmuo, kuris darydamas n.v. buvo nepakaltinamas, taip pat toks asmuo, kuris po veikos padarymo arba po bausmės paskyrimo tapo nepakaltinamas.Tokiems asmenims, gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.Jos numatytos 98str. Jos gali būti taikomos ir ribotai pakaltinam asmeniui.Jeigu ekspertizės išvada asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu, i.t. yra atliekamas ir byla nagr. Bendra tvarka, tik teismas gali tokiam asmeniui skirti tiek bausmę ją sušvelnindamas, tiek ir priverčiamąsias medicinos priemones. Šios priemonės nėra kriminalinės bausmės, jos yra tik valstybės prievartos priemonės, todėl jas teismas skiria tik išnagr. bylą teisiamajame posėdyje. Jos taikomos siekiant visuomenę apsaugoti nuo psichinių ligonių, pačius juos apsaugoti nuo savo veiksmų, taip pat siekiant juos išgydyti.

2.3. Ikiteisminio tyrimo atlikimo ypatumai

Bylose, kuriose procesas pradėtas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, ik. tyrimas atliekamas bendra BPK nustatyta tvarka su papildomomis garantijomis, numatytomis BPK 349 str.

Jeigu ik. tyrimo metu iškyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo (pvz., labai žiaurus nusikaltimas, keistas elgesys ir pan.), ik. tyrimo teisėjo nutartimi paskiriama teismo psichiatrijos ekspertizė. Šiose bylose specifiška yra tai, kad pripažinus asmenį nepakaltinamu, ik. tyrimo pareigūnas jam nepaskiria kardomosios priemonės nesurašo pranešimo apie įtarimą, nesupažindina su bylos medžiaga, prokuroras neparašo kaltinamojo akto. Ik. tyrimo pabaiga reglamentuota BPK 397 ir 398 str.

2.4. Bylos nagrinėjimas teisme

Bylos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nagrinėjimo teisme yra du variantai : Bylos, gautos su prokuroro nutarimu, nagrinėjimas (BPK 399 ir 400 str); Bylos nagrinėjimas, kai asmens psichika sutriko po bausmės paskyrimo ( BPK 402 str.)

2.5. Teismo nutartys

reglamentuoja BPK 403 str. , o nutarčių apskundimą – BPK 404 str. Atkreipkit dėmesį į BPK pakeitimą:

pakeitimas403 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „sąlygomis“ įrašyti žodį „specializuotose“ ir šį punktą išdėstyti taip:„2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;“

2.6. Klausimų, kylančių taikant priverčiamąsias medicinos priemones, išsprendimą reglamentuoja BPK 405 ir 406 str.

3. Privataus kaltinimo procesas

3.1. Privataus kaltinimo proceso samprata

Kaltinimas gali būti valstybinis – jį vykdo prokuroras, ir privatus – jį vykdo nukentėjusysis ar jo atstovas. BPK 407 str. išvardija privataus kaltinimo pobūdžio veikas. Privataus kaltinimo pobūdis joms suteikiamas dėl to, kad tokiu atveju pats nukentėjusysis turi spręsti, ar šiomis veikomis jo interesai paliesti taip aštriai, kad dėl to verta kreiptis į teismą. Be to, neretai neįmanoma įvertinti tam tikrus veiksmus kaip įžeidžiančius ar kitaip žeminančius žmogaus garbę ir orumą, jeigu tas asmuo, prieš kurį tokie veiksmai įvykdyti, pats nelaiko juos žeminančiais ir pan. Privataus kaltinimo proceso išskirtiniai bruožai:

1. procesas dėl veiksmų, išvardytų BPK 407 str., pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas;

2. šiose bylose ik. tyrimas neatliekamas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja prokuroras;3. tokiose bylose kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas;4. procesas nutraukiamas, jeigu nukentėjusysis susitaiko su kaltinamuoju.

Tačiau BPK 409 str. reglamentuojami išimtiniai atvejai, kai privataus kaltinimo bylos virsta valstybinio kaltinimo objektu.

3.2. Skundo ar pareiškimo padavimas

Asmenys, turintys teisę paduoti skundą ar pareiškimą išvardyti BPK 408 str. Nukentėjusiojo skundas yra reikšmingas procesinis dokumentas, nes juo:

Išreiškiama asmens valia , kad kaltininkas atsakytų pagal baudž. įstatymus ir būtų nubaustas; Pradedamas privataus kaltinimo procesas; Nustatomos nagrinėjimo teisme ribos.

Skundo turinį reglamentuoja BPK 412 str.

3.3. Taikinamasis posėdis

yra privalomas preliminarinis privataus kaltinimo bylų proceso etapas, kurį reglamentuoja BPK 413 str.

3.4. Bylos nagrinėjimą teisme

nagrinėja BPK 414 ir 415 str.

3.5. Kiti klausimai, susiję su privataus kaltinimo procesu

( perėjimas iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą – BPK 409 str., perėjimas iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą – BPK 417 str., priešpriešinio skundo nagrinėjimas – BPK 410 str., prisijungimas prie privataus kaltinimo – BPK 411 str.)

4. Bylų procesas kaltinamajam nedalyvaujant (procesas už akių)

4.1. Bylų proceso kaltinamajam nedalyvaujant samprata

Procesas už akių (dar vadinamas in absentia), kai leidžiamas bylos nagrinėjimas teisme nesant kaltinamojo yra demokratinėse valstybėse reta išimtis. LR PBK šis atvejis įtvirtintas 433 str., tačiau mūsų šalies teismų praktikoje procesas už akių praktiškai nėra taikomas ir ateityje tikriausiai bus taikomas itin retai.

4.2. Bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant tvarka ir ypatumai

nagrinėjami BPK 434 – 437 str.

4.3. Kaltinamajam nedalyvaujant priimto nuosprendžio apskundimas

aptariamas BPK 438 str. ( tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos standartai reikalauja, kad asmeniui, kurio byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, būtų sudaryta galimybė pakartotiniame teismo procese bandyti įrodyti, kad in absentia proceso buvo priimtas neteisingas sprendimas).

XXIII tema. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas

1. Apskundimo samprata ir tvarka

Asmenys, jeigu jie mano, kad teismo nutartimi yra pažeistos ar apribotos jų teisės, gali jas apskųsti. Nutarčių rūšies ir turinio, jų padarinių ir skaudumo žmogui lygio požiūriu skundai dėl teismo nutarčių gali būti gana įvairūs ir jų, kaip rodo praktika, pasitaiko nemažai. Šis apskundimas yra naujo baudžiamojo proceso įstatymo optimalumo prado svarbus išraiškos elementas:

1. skundų padavimo tvarka yra gana paprasta, todėl asmenys gali iš karto reaguoti į savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus be didesnių procesinių formalumų paduodami skundą;

2. skundas patenka i aukštesnįjį teismą ir ten išsprendžiamas pakankamai glaustais terminais, todėl palyginti greitai atkuriamos pažeistos teisės;

3. dėl glaustų terminų išvengiama didesnio teismo proceso vilkinimo;4. aukštesniesiems teismams, esant pagrindui, panaikinant ir pakeičiant nutartis, daromas rimtas poveikis žemesniųjų teismų

darbui. Apskųsti galima bet kokias žemesniųjų teismų nutartis, išskyrus tuos atvejus, kai BPK numato tam tikrą atskirų nutarčių apskundimo tvarką, pvz., BPK 65, 74, 130, 313, 403 str. Be to, negali būti apskundžiamos nutartys nutraukti baudž. bylą – jos skundžiamos ir nagrinėjamos apeliacine tvarka. Skunde turi būti nurodoma: aukštesniojo teismo pavadinimas, priėmęs nutartį žemesnysis teismas, nutarties esmė, apskundimo motyvai, pareiškėjo reikalavimai. Apskundimo tvarka nurodyta BPK 440 str.

2. Skundo nagrinėjimo aukštesniajame teisme tvarka

Skundo nagrinėjimo tvarka – BPK 441 str. todėl toliau pateikiami svarbiausi ir tiesiogiai straipsnyje neįtvirtinti momentai: Dėl skundo paskyrimo nagrinėti teisėjui ar trijų teisėjų kolegijai (vieną iš šių teisėjų patvirtinant kolegijos pirmininku) surašomi patvarkymai. Gali būti taip, kad skundo išnagrinėjimo laikotarpiui žemesniojo teismo teisiamajame posėdyje daroma pertrauka, dėl kurios procesas pailgėja, todėl aukštesnysis teismas turėtų išnagrinėti skundą per trumpesnį, nei straipsnyje įtvirtintą 7 dienų laikotarpį. Jeigu skundą padavęs suimtas kaltinamasis ar nuteistasis gynėjo neturi, teismas paskiria gynėją BPK 50 str.nustatyta tvarka. Jei skundą padavęs kaltinamasis ar nuteistasis yra laisvėje, jie gali patys dalyvauti teismo posėdyje (su teise su savimi atsivesti ir gynėją). Jeigu teismo posėdyje dalyvauja prokuroras (tai jam gali būti aktualu, jei skundžiamą nutartį teismas priėmė prokuroro iniciatyva), jis gali pasakyti savo nuomonę dėl svarstomo skundo.

3. Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys (BPK 442 str.)

Jeigu į aukštesnįjį teismą patenka skundai nesilaikant BPK 440 str. nustatytos tvarkos arba juose skundžiamasi dėl, pareiškėjo nuomone, neteisėtų teismo veiksmų, tačiau faktiškai tokie veiksmai neįforminti procesine nutartimi, numatyta BPK 253 str., tokie skundai nenagrinėjami ir nesprendžiami, apie tai pranešant skundo autoriui. Priimamos nutartys:

1. Nutartis atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį priimama tada, kai ji yra teisėta ir pagrįsta, o skundo motyvai yra neteisingi arba neesminiai;

2. Nutartis panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą priimama tuo atveju, jeigu žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą;

3. Nutartis pakeisti teismo nutartį priimama, kai žemesnysis teismas svarstomu klausimu iš esmės priėmė teisingą, tačiau neišsamų ar netikslų sprendimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama (BPK 442 str.2 d.) – tuo siekiama padidinti aukštesniojo teismo nutarties vykdymo organizuotumą, jos stabilumą, proceso dalyvių interesų apsaugą.

XXIV tema. Baudžiamosios bylos atnaujinimas

1. Atnaujinimo samprata, reikšmė ir rūšys

Jeigu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ar kokių nors kitų priežasčių galutinis teismo sprendimas nėra teisėtas ar pagrįstas, toks sprendimas neturi būti įvykdytas, nes priešingu atveju nebūtų įgyvendintas teisingumas ir užtikrinta baudžiamojo proceso paskirtis – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nebūtų nuteistas nekaltas asmuo, BPK numato baudž. bylos atnaujinimo galimybę.

Atnaujinimas nėra baudž. proceso stadija, o baudž. proceso institutas, išimtinis etapas. Taigi, baudž. bylos atnaujinimas – išimtinis etapas, vykstantis esant ypatingoms, numatytoms sąlygoms baudž. proceso įstatyme, kuriame tikrinamas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Baudž. bylos atnaujinimo rūšys:

1. Atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK 443-450 str.) – vyksta paaiškėjus faktams, nežinomiems priimant nuosprendį ar nutartį. Naujai paaiškėjusios aplinkybės įtvirtintos BPK 444 str.;

2. Atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudž. įstatymo pritaikymo (BPK 451-455 str.) - vyksta paaiškėjus, jos teismų sprendimuose akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudž. įstatymas ir dėl to reikia lengvinti nuteistojo teisinę padėtį.

3. Atnaujinimas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų (BPK 456-461str.) – vyksta tuomet, kai Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą. ( Iki vadovėlio parašymo momento, t.y. 2005 metų, Europos Žmogaus Teisių Teismas buvo priėmęs 19 galutinių sprendimų bylose prieš Lietuvą.)

Visoms atnaujinimo rūšims bendra yra tai, kad visais atvejais bylos atnaujinimas galimas tik po to, kai bylos nagrinėjimas yra baigtas ir įprastinėse baudž. proceso stadijose byla jau negali būti nagrinėjama (t.y. sprendimas yra galutinis). Be to, visais atvejais sprendimą dėl atnaujinimo gali priimti tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Skiriasi rūšys savo pagrindais ir sąlygomis bei atnaujinimo procedūromis. Atnaujinimas reikšmingas tuo, kad taikant šį institutą yra ištaisomos įsiteisėjusiuose nuosprendžiuose ar nutartyse teismų padarytos klaidos.

2. Atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

2.1. Naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoka ir rūšys

Naujai paaiškėjusios aplinkybės – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatyti faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis yra neteisėti ir napagrįsti. Šias aplinkybes išvardija BPK 444 str.: BPK 444 str. 1 d. 1 p. – šiuo atveju numatytos dvi būtinos sąlygos: 1.melagingi ar netikri įrodymi, kuriais grindžiamos nuosprendžio ar nutarties išvados (jei negrindžiamos – nėra pagrindo atnaujinti bylą); 2.įrodymų melagingumas ar netikrumas nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Parodymai melagingi yra tuomet, kai jie neatitinka tikrovės ir tokius parodymus sąmoningai duoda arba ekspertizės aktą pateikia asmuo, būdamas įspėtas, kad dėl to gali kilti baudž. atsakomybė. Kitais įrodymais gali būti bet kokie duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais: specialisto išvada, dokumentai, daiktiniai įrodymai, taip pat melagingas ar žinomai neteisingas vertimas, jeigu jis susijęs su įrodymais, kuriais grindžiamas nuosprendis. BPK 444 str. 1 d. 2 p. – šiuo atveju nusikalstami piktnaudžiavimai yra tyčinės nusikalstamos veikos, kurias padarė teisėjai, nagrinėdami bylą. Piktnaudžiavimas taip pat turi būti nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. BPK 444 str. 1 d. 3 p. – šiuo atveju tai yra prokurorų, ik. tyrimo įstaigų pareigūnų ar ik. tyrimo teisėjų, atlikusių ik. tyrimą arba atskirus tyrimo veiksmus, kontroliavusių ik. tyrimą, tyčinės nusikalstamos veikos. Būtinai turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp piktnaudžiavimo ir neteisėto bei nepagrįsto nuosprendžio priėmimo. BPK 444 str. 1 d. 4 p. – šiuo atveju kitokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti aplinkybės, kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo: kad nusikalstamą veiką padarė kitas asmuo, kad asmuo, kuris buvo laikomas nužudytu, yra gyvas, taip pat liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų neteisingumas, jeigu šis asmuo sąžiningai klydo ir pan. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusiomis. Šiame punkte numatytos aplinkybės nustatomos ne įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o tyrimu, kuris atliekamas BPK 446 ir 447 str. numatyta tvarka.

2.2. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas ir naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas

BPK 445 str. numatytas 1 metų nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos atnaujinimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo nuosprendžio, kuriuo nustatomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, įsiteisėjimo dienos, arba nuo prokuroro išvados surašymo dienos tuo atveju, kai naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatomos atliekant tyrimą. Jei paaiškėjusios aplinkybės rodo, kad asmens padėtis turi būti sunkinama (griežtinama bausmė ir pan.), reikia atsižvelgti ir į BK 95 str. numatytus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus. Byla gali būti atnaujinta ir mirus nuteistajam, jeigu reikia jį reabilituoti (BPK str. 1 d. 7 p.) Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas įtvirtintas BPK 446 str. Pabrėžtina, kad procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali pradėti tik prokuroras ( savo iniciatyva arba pagal BPK 446 str. 1 d. išvardintų asmenų pareiškimą ).BPK nereglamentuoja nei pareiškimo turinio, nei išnagrinėjimo terminų, nei nagrinėjimo tvarkos – šie klausimai sprendžiami vadovaujantis bendraisiais baudž. proceso principais, pvz., pareiškimas rašomas laisva forma, tačiau iš jo turi būti aišku, koks proceso dalyvis paduoda pareiškimą, dėl kokios bylos ir kokio teismo sprendimo, dėl kokių aplinkybių prašoma atnaujinti procesą ir pan. Naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimas atliekamas vadovaujantis BPK taisyklėmis, reglamentuojančiomis ik. tyrimą, t.y. galima atlikti visus ik. tyrimo veiksmus, tiktai negali būti taikomos procesinės prievartos priemonės, yra tam tikra apklausos specifika. BPK tyrimo terminų nenustato, todėl jis turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus.

Naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo baigimas reglamentuotas BPK 447 str. – priklausomai nuo to, ar naujos aplinkybės tyrimo metu pasitvirtina, prokuroras gali surašyti arba išvadą, arba nutarimą nutraukti procesą.

2.3. Klausimo dėl baudž. bylos atnaujinimo sprendimas teisme ir teismo priimamos nutartys

Atnaujinimo teisme tvarką nustato BPK 448 str, tiktai svarbu pabrėžti, kad teisėjų kolegija prokuroro išvadą ir tyrimo medžiagą nagrinėja viešame teismo posėdyje išskyrus BPK 9 str. numatytus atvejus. Priimamas nutartis išvardija BPK 449 str.:

1. Panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį, atnaujinti bylą ir perduoti ją: iš naujo tirti (kai reikia nustatinėti nusikalstamos veikos aplinkybes, o teisiamajame posėdyje to padaryti

neįmanoma) arba iš naujo nagrinėti teisme (kai kaltinamojo veiką reikia kvalifikuoti pagal kitą baudž. įstatymą);

2. Panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį ir nutraukti bylą ( kai nustatomos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas arba atleidimo nuo baudž. atsakomybės pagrindai);

3. Atsisakyti atnaujinti bylą (kai naujos aplinkybės nenustatytos arba jos neturėjo įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui). Šios nutartys surašomos vadovaujantis BPK 384 str. nustatytomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis kasacinės instancijos teismo nutarties turinį. Procesą atnaujinus bylą reglamentuoja BPK 450 str.

3. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo

3.1. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai

Baudžiamojo proceso paskirtis ir uždaviniai reikalauja, kad baudžiamasis įstatymas būtų tinkamai pritaikytas jau pirmosios instancijos teisme, o jeigu šis teismas to nepadaro – apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių nuteistasis gali laiku neapskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nei apeliacine nei kasacine tvarka, arba apeliacinės ar kasacinės instancijos teismai gali baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar patys jų padaryti.

Aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo klaidos įsiteisėjusiuose teismu sprendimuose gali būti ištaisytos atnaujinu baudžiamąją bylą. BPK 451 str numato kad baudžiamoji byla gali būti atnaujinama ne bet kokio netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atveju o tik esant dviem sąlygoms:

1. Pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas BĮ. Ši sąlyga reiškia jog sprendžiant baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimą nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama jog nustatytos teisingai, o tiktai sprendžiama ar šioms aplinkybėms tinkamai pritaikytas BĮ.

2. Dėl to reikia palengvinti nuteistojo padėtį; Ši sąlyga reiškia, kad atnaujinti baudžiamąją bylą galima tik tuo atveju, jeigu tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą reikia palengvinti nuteistojo teisinę padėtį. Jeigu tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas sunkintų nuteistojo teisinę padėtį, pvz. veiką reiktų kvalifikuoti pagal įst. numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, paskirti griežtesnę bausmę ir pan. Bylos atnaujinti negalima, nepaisant to jog nuosprendžiu ar nutartimi nustatytoms bylos aplinkybėms baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. BPK 451 str pateiktas išsamus bylos atnaujinimo pagrindų sąrašas. Sąrašas yra išsamus, dėl to kitokiais pagrindais atnaujinti

bylą draudžiama. Dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo gali būti atnaujinama bet kokia baudžiamoji byla, neatsižvelgiant į tai, kokie teismai ir kokia tvarka šią bylą nagrinėjo. BPK 451 str nurodo ir kokia bylas galima atnaujinti.

3.2. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir sprendimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo priėmimas

452 str numato asmenis kurie gali paduoti prašymus aukščiausiajam teismui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo:o nuteistasiso atstovas pagal įstatymąo gynėjaso generalinis prokuroraso LAT pirmininkas (jis gali paduoti teikimą teisėjų kolegijai);

Kiti proceso dalyviai gali tik prašyti LAT pirmininką ar generalinį prokurorą paduoti pareiškimą ar teikimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

sprendimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo priėmimas – detaliai reglamentuotas BPK 452 ir 453 str. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškimą dėl bylos atnaujinimo galima paduoti tik iki tol, kol:

o nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę, o kol baigsis laikas kuriam atidėtas bausmės vykdymas, arba o kol baigsis laikas, kuriam nuteistasis lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą.

Pasibaigus šiems terminams paduotas pareiškimas nepriimamas ir nenagrinėjamas.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimą sprendžia LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka. Išnagrinėjusi pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo kolegija priima nutartį kuria:

o arba atmeta prašymą – kai pagal nuosprendžiais ar nutartimis nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, arba kai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas motyvuojamas neteisingai nustatytomis bylos aplinkybėmis, netinkamu įrodymu vertinimu, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais ar kitais vertinamaisiais argumentais.

o arba baudžiamąją bylą atnaujina ir perduoda ją nagrinėti LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai.

3.3. Atnaujintos bylos nagrinėjimas ir priimamos nutartys

BPK 454 ir 455 str. Kai LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija priima nutartį atnaujinti baudžiamąją bylą, LAT pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus primininkas sudaro teisėjų kolegiją kuriai perduota baudžiamoji byla, paskiria pranešėją, kolegijos pirmininką ir, suderinęs su pranešėju, nustato teismo posėdžio datą. Kolegijos, nagrinėjančios bylą sudėtyje gali būti ir teisėjai, sprendę bylos atnaujinimo klausimą. Pranešėjas paveda baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei išsiųsti pranešimus apie teismo posėdžio vietą ir laiką prokurorui, gynėjui, nuteistajam, jo atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiajam ir jo atstovui.Atnaujinta byla nagrinėjama pagal BPK 454 nustatytą tvarką. Byla nagrinėjama viešame teismo posėdyje, išskyrus BPK 9 str numatytus atvejus.

455 str. numatytos nutartys kurias priima teismas išnagrinėjęs bylą:BPK nereglamentuoja teismo, išnagrinėjusio atnaujintą baudžiamąją bylą, nutarties turinio. Praktikoje mutatis mutandis vadovaujamasi BPK 384 str. Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo momento ir negali būti skundžiama.

4. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų.

4.1. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų prielaidos

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcija visose bylose, susijusiose su konvencijos aiškinimu ir taikymu, pripažinta kaip privaloma neterminuotai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas įsteigtas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, prisiimtų pagal Konvenciją ir jos protokolus. Šis teismas nagrinėja bylas pagal piliečių, nevyriausybinių organizacijų ar asmenų grupių, teigiančių, kad jie yra Lietuvoje padaryto konvencijoje ar jos protokoluose įtvirtintų pažeidimų auka, individualias peticijas. BPK numatyta galimybė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimo t.y kai Europos Žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus. BPK 456 str. numato baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl JT žmogaus teisių komiteto arba Europos žmogaus teisių teismo sprendimų pagrindus. Atkreiptinas dėmesys kad baudžiamoji byla gali būti atnaujinama ne dėl bet kokių Pakto ar Konvencijos pažeidimų, kuriuos konstatavo Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetas ar Europos žmogaus teisių teismas, o tik dėl tokių, kurie susiję su sprendimu nuteisti asmenį. Sprendimas nuteisti asmenį šiuo atveju suprantamas plačiąja prasme. Tai – bet koks Lietuvos teismų sprendimas, kuriuo konstatuota, jog asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką nepriklausomai nuo to, ar tokiu sprendimu paskiriama bausmė, ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Tai gali būti:

o teismo nutartis nutraukti bylą, kuria konstatuota, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką; apkaltinamasis nuosprendis; o nuosprendis, kuriuo nutraukiama byla; o nutartis taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, o teismo baudžiamasis įsakymas,o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar nuosprendis, kuriais konstatuota, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką. o kasacinės instancijos teismo nutartis.

Kita būtina sąlyga bylai atnaujinti – kai konstatuoti konvencijos pažeidimai kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo nuteisti asmenį teisėtumu ir pagrįstumu. Teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu galima abejoti kai buvo pažeista asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, kai pažeistos asmens teisės teisminio nagrinėjimo metu arba teismų sprendimai pagrįsti duomenimis, surinktais ar išnagrinėtais pažeidžiant Pakte arba Konvencijoje garantuotas asmens teises. Baudžiamoji byla turi būti atnaujinta taip pat tada kai po nuteisimo besitęsiantys Pakto arba Konvencijos reikalavimų pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus baudžiamąją bylą.

4.2. Prašymo ar teikimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir nagrinėjimas

Pagal BPK 457 str. Prašymą gali pareikšti:o Asmuo kurio atžvilgiu buvo padaryta Pakto ar Konvencijos pažeidimųo Jo teisių perėmėjas – asmens padavusio peticiją Europos žmogaus teisių Teismui, įpėdinis ar artimasis giminaitis, po šio

asmens mirties pareiškęs pageidavimą tęsti bylą Europos Žmogaus Teisių teisme jei EŽTT pripažįsta jog toks asmuo turi teisėtą interesą tęsti bylą pareiškėjo vardu.

o Šių asmenų įgaliotas atstovaso Lietuvos generalinis prokuroraso LAT pirmininkas

Prašymo padavimo tvarką numato BPK 458 str.BPK 459 2d. numatyta kad teisėjų kolegija iš nagrinėjusi prašymo ar teikimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo priimtinumo klausimą gali priimti viena iš nutarčių:

1. Prašymą ar teikimą atmesti kaip nepagrįstą ir baudžiamosios bylos neatnaujinti. Tokį sprendimą priima jeigu nenustatoma BPK 456 str numatytų bent vienos iš sąlygų.

2. Prašymą ar teikimą perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ar kitai kompetentingai institucijai. Jeigu nustatoma kad Pakto ar Konvencijos pažeidimai nustatyti ne baudžiamojoje byloje.

3. Prašymą ar teikimą priimti ir baudžiamąją bylą atnaujinti, jeigu yra BPK 456 numatyti pagrindai.

4.3. Atnaujintos bylos nagrinėjimas ir priimamos nutartys

Nagrinėjama BPK 460 str numatyta tvarka.BPK 461 str numatytos nutartys kurias priima teismas:

Svarbiausi aspektai:o Prašymas ar teikimas atmetamas ir paliekami galioti teismų nuosprendžiai bei paskesnės teismų nutatys kai nustatoma, jog

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto ar EŽTT nustatyti Pakto ar Konvencijos pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą nekelia abejonių dėl asmens nuteisimo arba kai padarytų pažeidimų nėra galimybės ištaisyti.

o Nuosprendis bei paskesnės teismų nutartys panaikinamos ir bylą nutraukiama, kai padaryti Pakto ar Konvencijos pažeidimai kelia abejonių dėl asmens nuteisimo ir kai šių pažeidimų nėra galimybės ištaisyti perdavus bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti teisme.

o Nuosprendis ir paskesnės teismų nutartys naikinamos ir byla pėduodama iš naujo tirti, iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme priklausomai nuo to, kurioje proceso stadijoje galima ištaisyti padarytus Pakto arba Konvencijos pažeidimus.

o Jeigu Pakto arba Konvencijos pažeidimai buvo padaryti kasacinės instancijos teisme ir juos galima ištaisyti – naikinama kasacine nutartimi ir priimama nauja nutartis. Šiuo atveju byla neperduodama nagrinėti kasacinės instancijos teisme, nes ji vis tiek turėtų būti nagrinėjama LAT Baudžiamųjų bylų skyriuje.